Valstybinė saugaus eismo komisija, apžvelgdama naujausius duomenis, konstatuoja, kad eismo saugumo rodikliai Lietuvos keliuose kelia rimtų iššūkių. Nors yra teigiamų pokyčių, bendras eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius išlieka nerimą keliantis. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad gyvybių išsaugojimas priklauso nuo nuolatinio stebėjimo ir naujų sprendimų paieškos. „Skaudu girdėti apie keliuose žuvusius ar sužalotus žmones, todėl labai svarbu nuolat apie tai kalbėti ir ieškoti būdų, kaip mūsų infrastruktūrą padaryti kuo saugesnę“, - sakė jis.
Eismo įvykių statistika: 2025 m. sausio-lapkričio mėnesiai
Naujausi 2025 m. sausio-lapkričio mėnesių avaringumo duomenys atskleidė nerimą keliančias tendencijas. Per 11 mėnesių šalyje užfiksuota 2 716 eismo įvykių, tai yra 5,6 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo registruota 2 573 įvykiai.
- Žuvo 113 asmenų, o tai yra 2,7 proc. daugiau nei 2024 m., kai žuvo 110 žmonių.
- Sužeistųjų skaičius taip pat išaugo - 2025 m. sužeisti 3 191 žmonės, arba 9,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo sužeisti 2 918 eismo dalyvių.
Bendras žuvusių eismo dalyvių skaičius 2023 m. padidėjo net trečdaliu, lyginant su ankstesniais metais. Tąmet Lietuvos keliuose fiksuota beveik tiek pat eismo įvykių, tačiau žuvo 160 žmonių. Tai rodo neigiamus pokyčius po 2019-2022 m. laikotarpio, kuomet Lietuva buvo gerame kelyje link eismo saugumo tikslų, kasmet mažinant žuvusiųjų skaičių.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
Viena ryškiausių ir nuolatinių tendencijų - 35 proc. išaugęs eismo įvykių, kurių priežastis yra saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas. Tai išlieka pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi.
Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių - nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į pakelėse augančius medžius metu. Nustatyta, kad 2023 m. 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 m. - 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 m. - 119,9).
Teigiamas pokytis pastebimas mažėjant eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. 2025 m. jų registruota 112, o tai yra trečdaliu mažiau nei ankstesniais metais.
Pažeidžiamiausi eismo dalyviai
Pėsčiųjų saugumas
Pėsčiųjų saugumas išlieka viena skaudžiausių problemų. Anot agentūros duomenų, žuvusių pėsčiųjų skaičius išlieka panašus: 2024 m. žuvo 33, o 2023 m. - 34 pėstieji. Per 2025 m. sausio-lapkričio mėnesius žuvo 26 pėstieji, iš jų 7 - pėsčiųjų perėjose. Pėsčiųjų, sužeistų perėjose, skaičius išaugo net 45 proc. Anot agentūros, pėsčiųjų perėjose mirtinai sužalojama kiek daugiau nei ketvirtadalis visų žuvusių pėsčiųjų.
Tyrimai rodo, kad 2020-2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. 2023 m. 43 % visų žuvusiųjų buvo pažeidžiami eismo dalyviai. 2023 m. gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų.
Neblaivūs pėstieji taip pat kelia didelį pavojų: 2020-2023 m. jie buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių. Dažniausi KET pažeidimai, kuriuos sukėlė pėstieji 2020-2023 m., yra susiję su neatsargiu elgesiu kelyje.
Pėsčiosios taip pat nukenčia nuo kitų pažeidžiamų eismo dalyvių: 2023 m. užfiksuoti 48 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir dviratininkų (nukentėjo 44 pėstieji ir 7 dviratininkai) bei 49 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų (nukentėjo 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai).
Vaikų ir nepilnamečių sauga kelyje
Itin neramina augantis eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius: 2025 m. jis padidėjo 19 proc. Dėl šios tendencijos labai svarbus yra aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas. Tėvai yra raginami atsakingai naudoti saugos diržus ir automobilines kėdutes. Valstybinė saugaus eismo komisija planuoja vykdyti prevencines priemones dėl šių taisyklių laikymosi kontrolės. Vaikų sauga kelyje - viena iš prioritetinių sričių, reikalaujančių griežtesnės priežiūros.
Eismo saugumo gerinimo priemonės ir programos
Programa „Vizija - nulis“
Lietuva, kaip ir kitos šalys, siekia įgyvendinti programos „Vizija - nulis“ tikslus. Šios programos tikslas - iki 2030 m. 50 proc. sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - pasiekti, kad keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis. 2020 m. numatytas tikslas buvo ne daugiau kaip 50 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų, o iki 2030 m. - ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai 1 mln. gyventojų. Tačiau 2023 m. šis rodiklis buvo 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų. Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje, 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai. Siekiant įgyvendinti „Vizija - nulis“ tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas ir esmines problemas.
Infrastruktūros ir prevencijos priemonės
Šalies savivaldybės aktyviai prisideda prie „Vizija - nulis“ programos įgyvendinimo. Per 2025 m. jos įrengė ar atnaujino virš 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkė virš 100 pavojingų perėjų, įrengė 17 naujų automatinių greičio matuoklių.
Planuojama kasmet sutvarkyti virš 100 pėsčiųjų perėjų, o iki 2028 m. numatyta atnaujinti net 500 nesaugių perėjų. Šių darbų spartinimui ketinama supaprastinti procedūras.
Valstybinė eismo saugumo komisija nuolat stebi tendencijas ir ieško naujų sprendimų. Strateginiai pokyčiai apima pavojingų kelių ruožų, perėjų ir sankryžų analizę bei jų rekonstrukciją. Pastebimas ir teigiamas pokytis dėl vadinamųjų „juodųjų dėmių“: nuo 2020 m. šalies keliuose jų sumažėjo 30 proc., o žuvusiųjų jose - net 80 proc.
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) vaidmuo
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Tai apima reguliarius kelių saugumo patikrinimus, eismo saugos tyrimus, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymą ir tyrimą, eismo įvykių duomenų teikimą tarptautinėms organizacijoms. TKA, vykdydama reguliarius kelių saugumo patikrinimus, žymi vietas, kuriose medžiai patenka į laisvą nuo kliūčių zoną.
Ekonominiai eismo įvykių padariniai
Eismo įvykiai daro didelę ekonominę žalą šaliai. Nustatyta, kad 2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus siekė 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus - 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5 243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių, nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 mln. € nuostolių.
Regioninė avaringumo statistika ir viešasis transportas
Regioniniu mastu, nustatyta, kad 2023 m. daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 eismo įvykių ir 18,3 eismo dalyvių). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 eismo dalyvių).
Nors skatinamas darnus judumas miestuose ir gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą, pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo, todėl kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleivių. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 eismo įvykis iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti. Palyginus didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse įvykusius šiuos eismo įvykius, nustatyta, kad 2023 m. 10 000-ui gyventojų daugiausia įvykių ir sužeistųjų teko Klaipėdos miesto savivaldybei (atitinkamai 1,3 eismo įvykio ir 1,5 eismo dalyvio). Taip pat išsiskyrė ir Kauno miesto savivaldybė.
tags: #auto #ivykiuose #zuvusiuju #skaicius #lietuvoje