Atviros ugnies žibintai, nuo senovės naudojami apšvietimui ir šventėms, šiandien kelia diskusijas dėl jų poveikio aplinkai ir saugumui. Nors jie gali sukurti jaukią atmosferą, ypač tokie kaip dangaus žibintai, jų nekontroliuojamas naudojimas ir palikimas gamtoje turi rimtų pasekmių. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik atvirų ugnies žibintų keliamus pavojus ir jų alternatyvas, bet ir pažvelgsime į žibintų raidą Klaipėdos miesto kontekste, parodant, kaip apšvietimo priemonės keitėsi bėgant laikui.
Dangaus žibintų ir balionų žala aplinkai bei gyvūnams
Balionai ir dangaus žibintai nusileidžia gamtoje: miškuose, pievose, vandens telkinių pakrantėse, o taip pat ir miestų teritorijose. Dažniausiai balionų ir dangaus žibintų atliekos yra nesurenkamos, todėl jos teršia žemę ir vandenį, kelia pavojų laukiniams gyvūnams.
Tiesioginė grėsmė laukiniams gyvūnams
Vietovėse, kuriose gausu vandens paukščių, pavyzdžiui, Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Žuvinto biosferos rezervate, balionų liekanos aptinkamos pakrantėse arba plūduriuoja vandens paviršiuje. Paukščiams kyla rizika įsipainioti į balionų juosteles, kurios gali sužeisti, trukdo skristi, maitintis. Dėl šių priežasčių išsekę paukščiai gali žūti.
Grėsmė kyla ir jūros gyvūnams - žuvims ar ruoniams. Šie gyvūnai, įsipainioję į šventinių atributų atliekas, negali judėti ar pasiekti vandens paviršiaus. Lapės, stirnos, šernai ir kiti žinduoliai irgi patiria grėsmę savo natūraliose buveinėse, kuriose gali praryti balionų atliekas, įsipainioti į sudegusių dangaus žibintų metalinius rėmus, susižaloti į aštrias dalis. Paleisti balionai į orą pavojingi dar ir todėl, kad dažniausiai prie jų pritvirtinta juostelė, į kurią įsipainioję gyvūnai užsikabina už elektros tiekimo laidų, tvorų, medžio šakų, todėl nebegali judėti, maitintis ar rūpintis jaunikliais. Taip nutikus, gyvūnai dažniausiai irgi žūsta.
Gaisrų rizika dėl atviros ugnies
Aplinkosaugininkai įspėja, kad visada išlieka rizika, jog dangaus žibintas užges ne danguje, o dar degdamas gali nusileisti į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką, ant pastato stogo ir taip sukelti gaisrą.
Mikroplastiko susidarymas ir poveikis
Balionai dažniausiai gaminami iš latekso arba folijos, o dangaus žibintai - iš popierinių medžiagų su metaliniais ar plastikiniais rėmeliais. Šie gaminiai, patekę į gamtą, per laiką suyra į smulkias plastiko daleles - mikroplastiką. Tai mažos (0,1 µm-5 mm) plastiko dalelės, kurios patenka į vandenį, dirvožemį ir orą. Jūrų ir sausumos gyvūnai dažnai praryja mikroplastiką, o tai sukelia virškinamojo trakto užsikimšimą, apsinuodijimus. Dėl mažo dydžio šiukšlės daro neigiamą įtaką vis didesniam ratui organizmų, jų aptinkama zooplanktone, dugno bestuburiuose, taip pat žuvų, paukščių bei jūros žinduolių skrandžiuose. Kadangi mikroplastikas skyla į labai mažas daleles, jis gali patekti net į zooplanktono, kirmėlių, moliuskų ir austrių organizmus.
Tokiu būdu mikroplastiko dalelės patenka į mitybos grandinę: didesni jūros gyvūnai, ėsdami mažesnius organizmus, kartu praryja ir mikroplastiką. Galiausiai jis patenka ir į žmogaus organizmą - su maistu (pavyzdžiui, valgant jūrų gėrybes), vandeniu ar net oru, kurį kvėpuojame. Be to, mikroplastikas sugeria ir perneša toksiškas chemines medžiagas, kurios trikdo natūralias ekosistemas.
Klaidinanti informacija apie „biologiškai skaidžius“ balionus
Kai kurie latekso balionų gamintojai ir pardavėjai teigia, kad jų produktai yra biologiškai skaidūs, tačiau tai nėra visiška tiesa. Balionų gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios užtikrina jų atsparumą sprogimui ir išsitempimą, o tai ženkliai lėtina biologinį skaidymąsi. Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Šulga teigia, kad balionų gamyboje dažnai naudojami pigmentai, plastifikatoriai ir stabilizatoriai - cheminės medžiagos, kurios ne tik sulėtina skaidymąsi, bet ir gali turėti toksišką poveikį aplinkai patekus į dirvožemį ar vandens telkinius. Šios medžiagos gali kauptis ekosistemose ir neigiamai veikti mikroorganizmus, bestuburius bei kitus gyvūnus.
Dažnai ant pakuočių pateikiami užrašai „biologiškai skaidus“ gali būti klaidinantys ir neretai pristatomi kaip rinkodaros triukas, skirtas pritraukti gamta besirūpinančius pirkėjus. Svarbu kritiškai vertinti prekybininkų informaciją, nes ne visi produktai, pristatomi kaip „draugiški gamtai“, iš tiesų tokie yra. M. Šulga rekomenduoja tikrinti informaciją ne tik pakuotėje, bet ir gamintojo svetainėse, ieškoti nepriklausomų sertifikavimo ženklų ir vengti produktų, kurių „ekologiškumas“ remiasi tik rinkodaros žodžiais, o ne faktais.
Didelę žalą aplinkai daro ir prie balionų tvirtinamos plastikinės lazdelės bei kitos plastikinių elementų dalys. 2021 m. Europos Sąjungoje įsigaliojo direktyva, kuria siekiama apriboti vienkartinių plastikinių gaminių - ausų krapštukų, vienkartinių indų, šiaudelių, tarp jų - ir prie oro balionų pritvirtinamų plastikinių lazdelių - naudojimą ir pristatymą rinkai.
Ekologiškos ir saugios alternatyvos
Siekiant sumažinti plastiko taršą ir apsaugoti gamtą, verta rinktis ekologiškas alternatyvas tiek balionams, tiek dangaus žibintams.
Draugiškesnės aplinkai šventinės dekoracijos
- Rekomenduojama rinktis popierines dekoracijas, pagamintas iš perdirbto ar greitai suyrančio popieriaus, kuris nesukelia plastiko taršos.
- Skatinamas balionų iš natūralių medžiagų naudojimas - natūralaus latekso, pagaminto iš kaučiukmedžio, arba gumos be sintetinių priedų. Šios alternatyvos greičiau suyra gamtoje.
- Dar viena alternatyva - daugkartinio naudojimo šventiniai atributai:
- Tekstilės dekoracijos (staltiesės, servetėlės, užuolaidos).
- Medinės dekoracijos (stalo kortelės, figūrėlės, skydeliai).
- Metalinės dekoracijos (žvakidės, stalo įrankių dėklai, žibintai).
- Popierinės dekoracijos iš storesnio popieriaus (girliandos, servetėlių žiedai, kvietimai).
Atsakingas atliekų tvarkymas ir konsultacijos
Atsakingas šventinių atributų vartojimas, sąmoningas atliekų rūšiavimas ir tvaraus gyvenimo būdo puoselėjimas padeda apsaugoti gamtą. Jei oro balionams ir dangaus žibintams neradote tinkamos alternatyvos, atliekomis tapusius papuošimus reikia surinkti ir išmesti į tam skirtus konteinerius, kad atliekomis tinkamai pasirūpintų atliekų tvarkytojai. Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pakonsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu.
Šiuolaikinės technologijos: LED lauko žibintai
Sukurkite saugią ir jaukią atmosferą savo lauko aplinkoje, nerizikuodami atviros ugnies. Spalvotas LED lauko blokinis šviestuvas prislopinta žalia spalva suteikia subalansuotą išvaizdą, kuri tinka daugeliui interjero dizaino tipų. Ši LED lauko šviesos bloko lemputė yra sertifikuota IP44 ir atspari visiems orams. Tvirtas orų atsparumo plastiko konstrukcija apsaugo nuo lietaus, sniego, šalčio ir saulės, todėl ištisus metus galėsite mėgautis atmosferos apšvietimu lauke.
„3D Real Flame“ technologija
Šios LED lauko šviesos bloko lemputės liepsna yra sukurta naudojant „3D Real Flame“ technologiją, kuri suteikia neįtikėtiną gyvybingą šviesą. Liepsna plius natūraliai, kaip ir tikra žvakė. Tai suteikia gražią ir jaukią atmosferą kambaryje, ir daugelis nemato skirtumo tarp šio ir įprastos žvakės.
Patogus valdymas ir saugumas
Naudodamiesi „Deluxe Homemart“ nuotolinio valdymo pultu (neįskaičiuotas), galite lengvai valdyti savo LED lauko šviesos bloko lemputę. Galite įjungti ir išjungti šviesą, kai tik norite, arba naudoti praktinio laikmačio funkciją, kurią galima nustatyti 2, 4, 6 ar 8 valandas. Ypač patogu, kai norite grįžti namo į apšviestus ir jaukius namus arba jei norėtumėte išsaugoti baterijas. Nuotolinio valdymo pultas gali valdyti kelis žibintus vienu metu, todėl visame kambaryje galite lengvai sukurti tinkamą atmosferą. Su 2 vnt. C baterijomis (neįskaičiuotos) gaunate visą 1500 valandų jaukios šviesos. Ši LED lauko šviesos bloko lemputė suteikia visas tikrų žvakių teikiamas linksmybes, tik saugesnes ir praktiškesnes.
Žibintų ir miesto apšvietimo istorija Klaipėdoje
Žibintai ir šviestuvai formuoja miesto veidą ir yra stipriai veikiantis elementas, turintis ilgą ir įdomią istoriją. Klaipėda nėra išimtis. Dizaineris Kęstutis Mickevičius pažymi, kad šviestuvai ir žibintai formuoja miesto veidą, tai yra stipriai veikiantis elementas.
Pirmieji žibintai ir gaisro pavojus viduramžiais
Viduramžiais Klaipėda, kaip ir kiti to meto miestai, naudojo nešiojamus ir pakabinamus žibintus, tačiau kokie jie buvo ir kaip veikė, žinių nėra. Tokios konstrukcijos žibintai galėjo būti saugiai naudojami ir mieste, nes atviros ugnies čia kūrenti nebuvo galima - mediniai namai, nendriniai jų stogai, kėlė didžiulį gaisro pavojų miestui.
Klaipėdos „švyturys“ 17 a.
Kasparo Hartknocho graviūroje, publikuotoje 1684 m., prie Klaipėdos įplaukos pavaizduotas žibintas. Daugelis jį vadina pirmuoju švyturiu, bet jis tik rodė kranto liniją įplaukoje. Piešinyje matosi, kad žibintas pakabintas ant stulpo. Jo konstrukcija gana paprasta: stiklo gaubtas suapvalėjantis į viršų, apkaltas dviem horizontaliom metalinėm juostom, kurias sujungia vertikali, pakabinimo juosta. Dugnas apskritimo formos taip pat turėjo būti iš skardos, kad žibinte būtų galima deginti aliejinę lempą. Tikėtina, tokio tipo žibintai buvo kabinami pajūryje. Jie buvo signaliniai nakties metu iš jūros parplaukiantiems Kuršių nerijos ir Klaipėdos žvejams. Jie pažymėti 1670 m. J. H. Zerneckeʼs sudarytame plane.
Privatūs ir viešieji žibintai augančiame mieste
Po Septynerių metų karo (1757-1763 m.) Klaipėda labai sparčiai pradėjo augti šiaurės kryptimi. Naujamiestyje nutiestos naujos gatvės, suformuotas naujas Žąsų turgus (dab. Liepų gatvė). Praturtėję pirkliai mieste statėsi naujus namus, prie kurių buvo įrengiami privatūs reprezentaciniai žibintai. Daugiausia tokių prabangių pastatų atsirado Liepų gatvėje. Beveik prie kiekvieno naujo pastato buvo ir žibintai. Dabartinio pašto vietoje stovėjusio pirklio Argelanderio pastato įėjimą apšvietė du prie sienos pritvirtinti stacionarūs žibintai. Šių žibintų forma labai panaši į XIX a. pabaigos Prūsijos miestuose naudotus dujinius žibintus. Prie Šv. Jono bažnyčios G. Waldhauerio litografijoje nupieštas žibintas yra bene pirmas XVII a. pab. - XVIII a. pr. Klaipėdoje. Miestas buvo apšviestas jau XVIII a.
Apšvietimo panaikinimas ir dujinio apšvietimo era
1838 m. spalį, taupumo sumetimais, vadovaujantis karaliaus įsaku taupyti, Klaipėdos magistratas liepė panaikinti miesto apšvietimą, kuris kasmet kainavo vidutiniškai 1500 talerių. Žibintai buvo nukabinti ir nugabenti į mergaičių mokyklos palėpę. Tik ant abiejų tiltų bei prie sargybinės saugumo tikslais žibintai degdavo iki 12 val. nakties. Nors vyriausybė gruodžio 11 d. pareikalavo tučtuojau vėl įvesti apšvietimą visame mieste, kadangi tai esą būtina policijai, gruodžio 18 d. miesto deputatai nusprendė nepaklusti ir didinti santaupas apšvietimo sąskaita.
Praėjus vos savaitei po Didžiojo 1854 m. gaisro, nusiaubusio didesnę dalį miesto, spalio 12 d. Klaipėdos magistratas nutarė įrengti atstatomame mieste dujinį apšvietimą, kurio projektavimui ir darbams pakvietė Berlyno inžinierių (statybos meistrą) Kühnelį. 1860 m. gruodį Magistratas nutarė pradėti dujų fabriko statybą, kuri kartu su dujotiekiais kainavo 118 944 talerius. 1861 m. balandžio 3 d. pradėti darbai, o lapkričio 1 d. jau veikė 386 viešieji ir 1200 privačių apšvietimo taškų. XIX a. pabaigoje dujų vamzdynų tinklas apėmė visą senamiestį iki Pietinio Dangės rago, Friedricho miestą iki Malūnų vartų g., Naujamiestį iki kareivinių.
Perėjimas prie elektrinio apšvietimo
Tobulinant Klaipėdos viešųjų erdvių apšvietimo kokybę XX a. pradžioje, tipiniai 4-5 m aukščio dujiniai žibintai pradėti keisti į aukštus (8-9 m), dviem lempomis šviečiančius dujinius žibintus. Tačiau vėliau, atsiradus elektros tiekimui, tokių dujinių žibintų spėta pastatyti vos keletas: Biržos ir Liepų gatvėse. 1930 m. mieste veikė 321 dujinio apšvietimo žibintas. 1935 m. Klaipėdos mieste veikė 252 dujiniai žibintai bei 411 elektrinių žibintų. Elektros tinklo žibintai kabėjo gana aukštai ant ištemptų virš gatvės trosų.
Miesto apšvietimo dizainas ir filosofija
Pasak dizainerio Kęstučio Mickevičiaus, šviestuvai ir žibintai formuoja miesto veidą, tai yra stipriai veikiantis elementas. „Norime, kad miestas savo apšvietimą planuotų kryptingai, dėsningai”, - sakė M. Daukšys, UAB „Vakarų siluetas” architektas, kurio vadovaujama komanda parengė Klaipėdos apšvietimo studiją. Jo teigimu, siūlymai padaryti ir remiantis Kęstučio Demerecko atliktais istoriniais bei ikonografiniais tyrimais, ir pasėdėjus prie planų, ir išvaikščiojus miestą.
Dizaino principai ir klaidų vengimas
Centrinėms gatvėms apšvietimo atramos turėtų būti apie 9 metrų aukščio, kad būtų apšviečiamas didesnis plotas ir nereikėtų statyti stulpų eilių. M. Daukšys sako, kad nereikėtų šviestuvų lygiuoti su medžiais į vieną eilę, nes tada gaunasi tvoros efektas, juos esą reikia statyti pražangiai su medžiais. Pasak M. Daukšio, netinkamu pavyzdžiu gali būti J. Basanavičiaus gatvė, kur žibintai „eina“ viena linija.
Senamiestyje, anot architekto, vertybė yra geltona 3200 kelvinų šviesa. Svarbiausius pastatus siūloma išryškinti šaltesniu, baltu apšvietimu.
Apšvietimo stilius ir miesto identitetas Klaipėdos kontekste
„Nieko nesiūlome griauti, tačiau per puošnių žibintų reikėtų nebestatyti, jie turėtų pasitraukti į žaliąsias erdves. Geriau, kad būtų keičiama į prūsišką, labiau lakonišką, o ne perdėtą lenkišką puošybą. Prūsiškas stilius pabrėžia jūrinio miesto, tvirtovės identitetą. Kronšteinai irgi racionalūs turėtų būti,“ - apibendrina M. Daukšys. „Šia schema nesiekiama nieko primesti, ji skirta tiems atvejams, kai kas nors keičiama be specialisto. Senųjų šalių praktika yra tokia, kad miestas parengia gairės, susitarimo, o ne direktyvinį dokumentą, kad konkretaus objekto projektuotojas galėtų interpretuoti, kaip pasiekti miesto pageidaujamą efektą”.
Architektas kritikuoja situaciją, kai administratorius atlieka dizainerio darbą: „Nuostaba buvo, kai Liepų gatvėje išleista krūva pinigų, bet niekas neprojektavo, nederinta nei su vyr. dailininku, nei su paveldosaugininkais. Bėda, kai administratorius atlieka dizainerio darbą. Dabar jau šaukštai po pietų. Be Juškos, be Petrulio parašo joks viešas pirkimas šviestuvų neturėtų būti. Yra profesionalai, jų reikalas išspręsti. Kitos profesijos administratoriai turėtų tik formuluoti problemą. Kai jie sprendžia, yra blogai. Klausimas, ar nesulenkės Klaipėda, netaps tradiciniu Silezijos miestu. Puošybos elementų neturi būti ten, kur jų nebuvo. Senamiestyje norėtųsi, kad nebūtų vien techniški sprendimai, siūlomos atramos turi senamiesčio bruožų, turi to turtingumo, suminkštinimo.“
tags: #atviros #ugnies #zibintas