Nors automobilis yra sukurtas tarnauti ilgus metus ir nuvažiuoti tūkstančius kilometrų be rimtų remonto darbų, tokios svarbios dalys kaip amortizatoriai laikui bėgant dėvisi. Tai daro įtaką automobilio pakabos darbui, važiavimo patogumui ir bendram saugumui. Amortizatoriai, dar vadinami slopintuvais, yra nepakeičiama jūsų automobilio pakabos sistemos dalis. Jie reguliuoja spyruoklių ir pakabos judėjimą, užtikrindami nuolatinį ratų kontaktą su keliu.
Amortizatorių vaidmuo ir veikimo principas
Amortizatoriai yra vieni svarbiausių pakabos elementų, atsakingi už važiuojant atsirandančių judesių ir vibracijų valdymą. Kai transporto priemonė susiduria su nelygumais, duobėmis ar nelygiu kelio paviršiumi, pakabos sistemoje vyksta suspaudimo ir ištempimo judesiai. Pagrindinė amortizatoriaus funkcija - sugerti ir išsklaidyti pakabos judėjimo metu susidariusią kinetinę energiją, paverčiant ją šilumos energija. Šis procesas, vadinamas slopinimu, padeda kontroliuoti automobilio spyruoklių svyravimus, užtikrinant optimalų ratų sąlytį su kelio danga.
Amortizatoriai veikia derindami hidraulinį skystį ir vidinius vožtuvų mechanizmus. Transporto priemonei susidūrus su nelygumais ar trikdžiais, amortizatoriaus viduje esantis stūmoklis cilindre, pripildytame hidraulinio skysčio, juda aukštyn ir žemyn. Stūmoklio judėjimas verčia skystį prasiskverbti pro mažus kanalus, todėl atsiranda pasipriešinimas, kuris sulėtina stūmoklio judėjimą. Dažniausiai stūmoklis tvirtinamas prie amortizuojamos automobilio masės dalies, o cilindras - prie neamortizuojamos, nors pasitaiko ir atvirkštinių sistemų. Skysčio srauto pasipriešinimas slopina pakabos virpesius, keisdamas kinetinę energiją į šilumą.
Amortizatoriai, kartu su spyruoklėmis, dirba kartu, kad užtikrintų komfortišką važiavimą. Spyruoklės sugeria smūgius nuo kelio nelygumų, o amortizatoriai kontroliuoja spyruoklių judėjimą, kad nebūtų perteklinio šokinėjimo. Kartu jie palaiko automobilio stabilumą, sumažina kelio triukšmą ir vibracijas bei didina keleivių komfortą. Amortizatoriai ne tik amortizuoja kelio nelygumų smūgius, bet ir atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant automobilio kėbulo posvyrį ir nuokrypį važiuojant posūkyje, stabdant ir greitėjant.
Atliekant gniuždymo eigą (kai ašis ir rėmas yra arti vienas kito), amortizatoriaus slopinimo jėga yra maža, kad būtų visiškai atliktas tampriojo elemento elastingas poveikis, siekiant sušvelninti smūgį. Šiuo metu pagrindinis vaidmuo tenka elastingam elementui. Pakabos pratęsimo eigos metu (kai ašis ir rėmas nutolę vienas nuo kito) amortizatoriaus slopinimo jėga turėtų būti didelė, o vibracija galima greitai absorbuoti. Kai santykinis ašies (arba rato) ir ašies greitis yra per didelis, amortizatorius privalo automatiškai padidinti skysčio srautą, kad slopinimo jėga visada būtų tam tikroje riboje, siekiant išvengti per didelio smūgio.
Amortizatorių tipai
Automobiliuose naudojami amortizatoriai paprastai skirstomi į kelis pagrindinius tipus, besiskiriančius savo veikimo principu ir konstrukcija.
Dvivamzdžiai amortizatoriai
Tepaliniuose dviejų vamzdžių amortizatoriuose stūmoklis, kuris slopina važiuojant atsirandančias vibracijas, stumia alyvą per du vožtuvus - vieną stūmoklyje ir vieną korpuse. Stūmoklis yra vidiniame vamzdyje, o alyvos perteklius išstumiamas į išorinį vamzdį. Išoriniame vamzdyje virš alyvos sluoksnio yra oras, kuris, maišydamasis su alyva, gali sukelti jos putojimą.
Dviejų vamzdžių dujiniuose amortizatoriuose vietoj oro išorinis vamzdis yra pripildytas nedidelio slėgio (4-8 bar) azoto. Šio tipo amortizatoriai užtikrina geresnį automobilio sukibimą su kelio danga, nes greičiau reaguoja važiuojant nelygiu keliu, be to, suteikia didesnį komfortą. Tačiau jie yra brangesni už tepalinius. Dviejų vamzdžių amortizatorių trūkumai - greitesnis susidėvėjimas ir blogesnis vibracijos slopinimas, kuriam įtaką daro alyvos putojimas, taip pat tai, kad jie gali veikti tik sumontuoti visiškai vertikaliai. Privalumai - kompaktiška konstrukcija ir žema kaina.
Vieno vamzdžio amortizatoriai
Dviejų vamzdžių amortizatorių trūkumus stengėsi pašalinti Christan‘as Bourcier de Carbon‘as, kuris 1953 metais patentavo vieno vamzdžio amortizatorių, dar vadinamą aukšto slėgio, tepaliniu-dujiniu arba dujiniu amortizatoriumi. Šiame amortizatoriuje nėra išorinio vamzdžio, todėl alyva atvėsta greičiau. Be to, alyva nuo dujų yra atskirta judančiu stūmokliu, todėl ji neputoja. Šis žingsnis taip pat suteikė galimybę dujų slėgį padidinti iki 20-30 MPa, todėl amortizatorius gerai slopina vibraciją, greitai reaguoja, tyliai veikia ir mažai sveria. Trumpai tariant, jo savybės dar geresnės nei dviejų vamzdžių dujinio amortizatoriaus. Šio tipo amortizatoriai naudojami ralio ir lenktynių automobiliuose, taip pat kai kuriuose kompaktinės klasės automobilių modeliuose, pavyzdžiui, „Ford Fiesta“.
Specializuoti amortizatorių tipai
Pneumatiniai amortizatoriai
Pneumatiniai amortizatoriai dažniausiai naudojami SUV, bekelės automobiliuose ir universaluose. Jie užtikrina nuolatinę pakabos aukščio kontrolę - aiškiausiai tai matoma, kai transporto priemonė yra pakrauta. Galiniai amortizatoriai sureguliuoti taip, kad visas kėbulas būtų vienodame aukštyje. Prošvaisą taip pat galima keisti atsižvelgiant į kelio sąlygas: važiuojant žvyrkeliu, visą automobilį galima pakelti, važiuojant greitkeliu - nuleisti. Todėl automobilio vairavimas tampa labiau prognozuojamas, netgi esant didžiausioms apkrovoms. Tai padidina vairavimo saugumą.
Taip pat naudojamos ir tobulesnės pneumatinės pakabos, kurių standumas ir aukštis nuolat automatiškai susireguliuoja - prisitaikoma prie esamų kelio sąlygų ir vairuotojo vairavimo stiliaus. Tai vadinamosios prisitaikančios pakabos. Pneumatiniuose amortizatoriuose įrengtas išorinis elektroniniu būdu valdomas vožtuvas, o tradicinės spyruoklės pakeistos oro pagalvėmis.
Nivomat tipo hidrauliniai amortizatoriai
Nivomat tipo hidrauliniai amortizatoriai - tai dažniausiai galinėje transporto priemonės ašyje montuojami amortizatoriai. Juose įrengti siurbliu valdomi hidrauliniai cilindrai ir tvarkyklė, kuri gauna informaciją iš apkrovos jutiklių, sumontuotų automobilio gale ir skirtų automobilio apkrovos lygiui automatiškai nustatyti. Tai populiarios pakabos, kurias galima rasti senesniuose „Mercedes-Benz“, „Volvo“ ir „Opel“ modeliuose.
Amortizatoriai su nuolatinio elektroninio slopinimo reguliavimo funkcija
Iš šiuolaikinėse transporto priemonėse montuojamų sistemų galima išskirti vadinamąsias pusiau aktyvias automatines slopinimo sistemas (CDC arba Continuous Damping Control - nuolatinis slopinimo reguliavimas) ir aktyvias sistemas (papildomai turinčias ARS arba Anti Roll Stabilisation - aktyvaus svyravimų stabilizavimo, ASC arba Active Suspension Control - aktyvaus transporto priemonės amortizavimo sistemas). Transporto priemonėse, turinčiose įrengtą CDC sistemą, išties realiu laiku galima kontroliuoti (ribotai) kėbulo ir važiuoklės apkrovų svyravimus, tačiau negalima jų visiškai pašalinti. Kovoti su šiuo reiškiniu padeda tik visiškai aktyvios (turinčios papildomus elektros tiekimo šaltinius) sistemos, pavyzdžiui, ARS arba ASC.
Šiuolaikinėms transporto priemonių vibracijų slopinimo sistemoms taikomi griežti reikalavimai. Kėbulo svyravimus gali stabilizuoti palyginti didelės slopinimo jėgos, pasireiškiančios net esant mažiems amortizatoriaus tempimo ir suspaudimo greičiams. Siekiant užtikrinti mažesnius ratų apkrovų svyravimus, reikia juos slopinti panašia jėga, tačiau esant didesniems amortizatoriaus tempimo ir suspaudimo greičiams. Pastaraisiais metais dėl moderniose pakabos sistemose naudojamų lengvų medžiagų, pavyzdžiui, aliuminio ar plastiko, labai sumažėjo neamortizuojama transporto priemonių masė. Kartu, lyginant su senesnėmis transporto priemonėmis, sumažėjo poreikis slopinti neamortizuojamos masės virpesius. Naudojamos mažesnės slopinimo jėgos, nes kėbulo virpesiai izoliuojami geriau, ypač esant mažai amortizatoriaus eigai ir dideliam vibracijų dažniui.
Amortizatorių svarba automobilio saugumui ir komfortui
Saugumo užtikrinimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios automobilyje reikalingi amortizatoriai. Jeigu automobilyje nebūtų amortizatorių, net menkiausias kelio nelygumas galėtų atmušti ratus nuo dangos ir automobilis taptų nekontroliuojamas. Amortizatoriai turi įtakos kone visoms automobilio valdomumo savybėms, įskaitant stabdymą, įsibėgėjimą ir posūkių įveikimą. Kuo automobilio svoris geriau paskirstomas, tuo ratų sukibimas su keliu bus geresnis.
Amortizatorių keitimas - problemos su kuriomis susiduriame, Servisas 007
Be abejo, amortizatoriai turi didžiulę įtaką automobilio komfortui. Jie veikia kartu su spyruoklėmis - kol pastarosios apriboja automobilio siūbavimo amplitudę, amortizatoriai nuolat priešinasi judesiams. Automobilių gamintojai visaip tobulina amortizatorius, siekiant dar geresnio komforto. Tokie amortizatoriai dažniausiai vadinami „adaptyviais“, o jų kietumas būna reguliuojamas vožtuvais arba elektromagnetais pagal pasirinktus nustatymus arba netgi automatiškai - pagal kelio dangą.
Turbūt esate pastebėję, kad po vasarinių padangų keitimo į žiemines labiau girdimas iš padangų sklindantis ūžimas. Tai įprastai yra vibracija, kuri nuo padangų protektoriaus perduodama vairuotojui per amortizatorius ir gumines pagalves. Amortizatoriai yra nepamainoma ir be galo svarbi automobilio dalis, nuolat besirūpinanti jūsų saugumu ir komfortu.
Amortizatorių gedimo požymiai ir priežiūra
Amortizatoriai, kaip ir bet kuri kita nuolat naudojama, išorinių aplinkos veiksnių veikiama automobilio detalė, dėvisi, reikalauja nuolatinės priežiūros, o atėjus laikui - ir keitimo. Norint užtikrinti saugų ir patogų važiavimą automobiliu, amortizatorius reikia tikrinti kas 20 000 nuvažiuotų kilometrų.
Amortizatorių nusidėvėjimo požymiai:
- Nelygus padangų dėvėjimasis: Jeigu padangos dėvisi nelygiai arba viena automobilio pusė dėvisi greičiau už kitą, tai gali reikšti amortizatorių gedimą. Netolygus protektoriaus susidėvėjimas (įprastai tam tikromis dėmėmis per visą padangos ilgį) taip pat yra vienas iš nusidėvėjusių amortizatorių požymių.
- Perteklinis šokinėjimas ir siūbavimas: Jeigu automobilis po duobės ar stipresnio vėjo stipriai šokinėja ar pernelyg siūbuoja iš vienos pusės į kitą važiuojant posūkyje arba keičiant eismo juostą, tai aiškus ženklas, kad amortizatoriai nebeefektyvūs. Tai gali pasireikšti ir pernelyg dideliu šokinėjimu važiuojant per iškilimus ar nelygų kelio paviršių.
- Sumažėjęs valdymas ir stabilumas: Dėvėdami amortizatoriai mažina vairo atsaką ir stabilumą, ypač dideliu greičiu ar posūkiuose. Galite pastebėti daugiau kėbulo svyravimų, pasvirimą ar „nosies panirimą“ stabdant.
- Matomi nuotėkiai: Matomi nuotėkiai aplink amortizatorių rodo, kad sandarikliai yra pažeisti. Amortizatoriaus korpusas turi būti švarus; dažnai po prieškorozinio apdorojimo ant korpuso lieka preparato žymių, o tai nėra leistina.
- Kalenimo garsas: Sugedę amortizatoriai gali imti skleisti kalenimo garsą.
Automobilius su prastais amortizatoriais paprasta pastebėti gatvėje: stabdant ar sukant į posūkį jų kėbulas linguoja, o suvaldyti tokį automobilį labai sudėtinga. Pasitikrinti amortizatoriaus veikimą galima stipriai spaudžiant automobilio sparną. Atliekant šį veiksmą, kėbulas turėtų nusileisti, o tada grįžti į pradinę padėtį. Jei kėbulas siūbuoja aukštyn - žemyn ir tai daro daugiau nei vieną kartą, tai rodo, kad amortizatorius yra sugedęs.
Amortizatorių keitimas ir serviso pasirinkimas
Amortizatoriai dažniausiai keičiasi kas 50 000-100 000 kilometrų, tačiau vairavimo sąlygos ir įpročiai turi didelę įtaką. Duobėti keliai, dažnas važiavimas bekelėje, sunkios apkrovos ir agresyvus vairavimas pagreitina nusidėvėjimą. Visada vadovaukitės gamintojo rekomendacijomis, kurios nurodo patikrinimo intervalus ir tikėtiną amortizatorių tarnavimo laiką. Amortizatorių būklė gali būti patikrinta ant specialaus stendo. Tikrinimo metu nustatomas amortizatoriaus funkcionalumo lygis. Jei jis siekia 50 ar mažiau procentų, ši pakabos detalė lengvųjų automobilių atveju paprastai keičiama. Naudinga žinoti ir tai, jog amortizatoriai, siekiant užtikrinti optimalų jų veikimą ir saugumą vairuojant, keičiami poromis.
Aptikus amortizatorių gedimą, nerekomenduojama pakeisti šio elemento patiems. Amortizatorių keitimas yra procedūra, kurią turėtų atlikti specialistai, nes savarankiška intervencija gali iššaukti defektus. Keičiant amortizatorius, patariama apžiūrėti ir kitas automobilio pakabos, važiuoklės dalis. Sugedus amortizatoriams, gali būti paveiktos su jais glaudžiai susijusios detalės - šarnyrai, stabilizatoriai, viršutiniai atraminiai guoliai, apsaugos, ribotuvai (vadinamosios atmušimo gumos) bei guminės pakabos įvorės (vadinamieji sailenblokai). Svarbu netaupyti savo saugumo sąskaita ir tolygiai remontuoti, keisti visas to reikalaujančias savo vairuojamos transporto priemonės dalis.
Renkantis autoservisą ar privatų meistrą, svarbu atsižvelgti į rekomendacijas ir atsiliepimus. Apie patikimus, kokybišką remontą atliekančius autoservisus pasiteiraukite draugų, pažįstamų arba paskaitykite internetinius atsiliepimus. Svarbu įvertinti kainos ir atliekamų darbų kokybės santykį. Remonto darbų kokybė yra glaudžiai susijusi su reputacija, tad kritiškai vertinkite geriausių kainų pasiūlymus ir skirkite laiko apsvarstyti visus aspektus.
Kas nutinka važiuojant su sugedusiais amortizatoriais?
Sugedęs amortizatorius gali turėti didelį poveikį vairavimo patirčiai, nes dėl jo nukenčia transporto priemonės eksploatacinės savybės ir saugumas. Vienas iš labiausiai pastebimų sugedusio amortizatoriaus padarinių - padidėjęs kėbulo svyravimas ir pernelyg didelis šokinėjimas. Jei amortizatoriai susidėvėję, ratai gali dažniau prarasti sąlytį su kelio danga, todėl sumažėja sukibimas ir trauka.
Vienas didžiausių pavojų - transporto priemonės stabdymo efektyvumo sumažėjimas. Tokio manevro metu rato atitraukimas nuo žemės paviršiaus sukelia nuolatinio kontakto su kelio danga stoką, o tai žymiai sumažina stabdymo efektyvumą. Esant 50 km/val. greičiui, atstumas, kurio reikia norint visiškai sustabdyti automobilį, padidėja netgi 2-3 metrais. Taip pat sutrinka tinkamas ABS stabdymo pagalbos, ASR varomosios ir ESP traukos kontrolės sistemų veikimas.
Nepamirškime apie reikšmingą važiavimo patogumo pablogėjimą, ką amortizatoriai tiesiogiai įtakoja. Važiavimas tokiu automobiliu žymiai pablogina vairuotojo suvokimą ir didina jo nuovargį. Sugadinti automobilio amortizatoriai kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, ypač važiuojant tamsiu paros metu, kai įjungti automobilio žibintai. Padidėjusi kėbulo vibracija ir svyravimas žymiai sutrikdo tinkamą priekinių žibintų savaime išsilyginančių jutiklių veikimą, kas gali sukelti netinkamą šviesos kritimo kampą ir taip apakinti priešinga kryptimi važiuojančius vairuotojus.
Sugedęs amortizatorius gali papildomai apkrauti kitus pakabos komponentus. Padidėjusi virpesių amplitudė turi destruktyvų poveikį sąveikaujantiems pakabos sistemos elementams. Pakabos spyruoklės dažnai patiria gedimus daugiausia dėl ritės nusėdimo ar net sutrūkimo. Ši situacija taip pat nepalanki viršutiniams tvirtinimo elementams, kurie veikiami didesnių apkrovų dažniau pažeidžiami. Pakabos sistemoje dėl nepakankamos virpesių absorbcijos ir padidėjusių apkrovų bei vibracijų pastebimas spartesnis metalinių-guminių įvorių ir rutulinių pakabos šarnyrų susidėvėjimas. Vairui perduodama vibracija lemia greitesnį vairavimo mechanizmo pavaros, vairo trauklių ir galinių detalių susidėvėjimą. Sumažėjęs ratų sukibimas pagreitina padangų susidėvėjimą, o virpesiai ir vibracija iš ratų perduodama varančiaisiais pusašiais į pavaros dėžę. Tokiu būdu rizikuojame, kad bus pažeistos homokinetinės jungtys ir apkrauname pavarų dėžę, o tai gali pagreitinti pavarų ir guolių susidėvėjimą.
tags: #atvirkscio #veikimo #amortizatoriai