Saugumas keliuose ir aplink gyvenamuosius bei visuomeninius pastatus yra itin svarbus aspektas, priklausantis nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbią vietą užima tinkamai apskaičiuoti atstumai. Vairavimo kultūra Lietuvoje sparčiai gerėja, o specialistai atkreipia dėmesį į svarbą prisiminti Kelių eismo taisykles (KET) ir kitus norminius aktus, reglamentuojančius saugius atstumus.
Atstumai tarp transporto priemonių kelyje
Nors ankstesnėse KET redakcijose buvo numatyti atstumai metrais, lygūs pusei spidometro rodmenų (pvz., 50 km/val. greičiui - 25 m), dabartinėse taisyklėse tokių konkrečių reikalavimų nėra. Specialistai rekomenduoja, važiuojant 60 km/val. greičiu, išlaikyti maždaug 2 sekundžių atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Toks laiko tarpas laikomas pakankamu saugiam sustojimui, žinoma, esant idealioms oro ir kelio sąlygoms.
Saugumo užtikrinimui svarbu nepamiršti ir minimalaus saugaus atstumo tarp prasilenkiančių transporto priemonių, ypač važiuojant didesniu greičiu, pavyzdžiui, 90 km/val. Saugumo atstumų nesilaikymas yra viena dažniausių eismo įvykių priežasčių, todėl rekomenduojami skaičiai turi būti įsimenami ir praktikuojami vairuojant.
Statybos techninio reglamento (STR) pakeitimai ir automobilių stovėjimo atstumai
Šią savaitę įsigaliojo statybos techninio reglamento (STR) pakeitimai, kurie aktualūs ne tik gatvių, bet ir automobilių stovėjimo vietų planavimui bei atstumų tarp jų ir pastatų reglamentavimui.
Bendrieji gatvės juostos elementai
Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta ne tik važiuojamajai daliai, bet ir šaligatviams, pėsčiųjų ir dviratininkų takams, inžineriniams tinklams, transporto priemonių aptarnavimo pastatams, stovėjimo vietoms, taršos slopinimo įrangai ir želdiniams.
Atstumai nuo požeminių ir atvirų automobilių aikštelių
Pakeistas STR nustato mažiausius privalomus atstumus nuo požeminių ar požeminių-antžeminių garažų, atvirų automobilių aikštelių, techninio aptarnavimo stočių ir įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų. Šių atstumų reglamentavimą Aplinkos ministerija planuoja peržiūrėti, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.
Automobilių stovėjimo atstumai nuo pastatų
Reglamentavimas pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR) numato, kad automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių:
- Pastato paskirtis: Gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi.
- Automobilių stovėjimo vietų skaičius: Aikštelėse su mažesniu vietų skaičiumi atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėse su daugiau vietų.
- Pastato tipas: Požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.
Atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo
Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:
- Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
- Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 automobilių, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.
Šie reikalavimai privalomi, nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame, ar gretimame sklype. Jie neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.
Minimalūs atstumai prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms
Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms, kai automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas. Jei mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, privalomas atstumas iki namo - 25 metrai. Jis didėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų, o jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 automobilių - 50 metrų.
Kodėl svarbu laikytis šių taisyklių?
Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas. Atstumas nuo pastatų sumažina triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams, taip pat palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.
Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai statant gyvenamosios paskirties pastatus
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:
- Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
- Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
- Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.
Priešgaisriniai atstumai
Be automobilių stovėjimo atstumų, svarbu išlaikyti ir minimalų 3 metrų atstumą nuo sklypo ribos bei priešgaisrinį atstumą, priklausantį nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį
| Atstumas | Abu pastatai III ugniaatsparumo laipsnio | Vienas II, kitas III laipsnio | Abu II laipsnio | Abu I laipsnio |
|---|---|---|---|---|
| Atstumas metrais | 15m | 10m | 8m | 6m |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pavyzdžiui, jei kaimyno namas mūrinis (II ugniaatsparumo laipsnis), iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų.
Neišlaikant reikalaujamų atstumų, būtina gauti rašytinį kaimyno sutikimą. Toks sutikimas galioja ir savininkui pasikeitus. Priešgaisriniai reikalavimai, nustatantys leistinus atstumus tarp pastatų (6-15 metrų), priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio ir yra nustatyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu.
Priešgaisrinė apsauga – trumpas filmas apie objekto saugą ir saugumą
Svarbiausi STR 2.06.04:2014 pakeitimai
Nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija, įsigaliojusi vasario pabaigoje, atnešė reikšmingų pasikeitimų, lyginant su prieš tai galiojusia redakcija. Vienas svarbiausių - gerokai sumažinti privalomi atstumiai nuo garažų ir atvirų automobilių aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti 7 metrų atstumą.
Elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas
Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą. Tai palikdavo galimybę elektromobilių vietas naudoti kaip paprastų automobilių stovėjimo vietas.
Pagrindiniai teisės aktai ir reikalavimai
Pagrindinis teisės aktas, nustatantis reikalavimus automobilių vietų skaičiui ir jų įrengimo parametrams, yra STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui.
Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo pastatų naudingojo ploto.
Nuoširdžiai projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus, nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrai, 21-50 - 10 m.
Dar vienas svarbus pakeitimas - neliko atstumų iki pastato reglamentavimo automobilių aikštelėms iki 5 automobilių. Jei namas 300 kv. m ploto, jam reikia suprojektuoti 4 stovėjimo vietas. Jei namas 400 kv. m ploto - 6 stovėjimo vietas. Anksčiau tai buvo neįmanoma dėl mažų sklypų dydžių (6-10 arų). Toks reglamentavimas nebeliko.
Atstumų reikalavimai iki pakeitimų
Iki pakeitimų buvo reglamentuojami automobilių statymo atstumai absoliučiai nuo visų pastatų, neišskiriant jų paskirties. Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje galėjo stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas.
Pokyčiai ir susitarimo galimybė su kaimynais
„Senajame reglamentavime buvo idiotizmų, dabar jie išspręsti. Yra įvestas reglamentavimas nuo trijų tipų langų - gyvenamųjų, mokslo pastatų (mokyklų ir darželių) bei ligoninių. Nuo visų kitų, pavyzdžiui, biurų, atstumai panaikinti. Nuo šiol palikta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku, kuris, galbūt, numato, kaip pastatą statys, gal toje vietoje apskritai nebus pastato arba pastato su langais, o gal jis bus tokios pakirties, kuriam atstumas nesvarbus. Susitarimo galimybė tankiame mieste labai svarbi.“
Vilniaus miesto savivaldybės reglamentavimas
Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Jis nustato, kiek mažiausiai ir daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas.
Zonų sistema ir koeficientai
Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymas į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus. Pavyzdžiui, 1 zonoje (Vilniaus senamiestis) mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Tai reiškia, kad projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vietą 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).
Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Tai leidžia netgi senamiestyje turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui, be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių galima dar mažinti, ne didesne nei koeficiento 0,25 reikšme. Toks mažinimas galimas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą (2 zonoje - 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų).
Kompensaciniai mechanizmai ir ateities vizija
Pasak pašnekovų, bendras siekis yra automobilių mažinimas, ypač miestų centruose. Viena priemonių - maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar. Būtų logiška numatyti galimybę automobilių stovėjimo aikšteles įrengti toliau nuo pastato, bet tam reikalinga vystyti visą infrastruktūrą.
tags: #atstumas #nuo #kelio #pavrsiaus #iki #automobilio