Kiekvienas vairuotojas žino bendrąsias kelių eismo taisykles, tačiau kai kurie niuansai, ypač susiję su stovinčiomis transporto priemonėmis ir durelių atidarymu, gali sukelti neaiškumų. Europos Teisingumo Teismo (ETT) išaiškinimas pakeitė požiūrį į eismo įvykius, įtraukdamas ir situacijas, kai žalą patiria stovinčios transporto priemonės dėl neatsargaus durelių atidarymo. Šiame straipsnyje aptarsime su tuo susijusias taisykles ir draudimo atsakomybę.
Bendrosios sustojimo ir stovėjimo taisyklės
Kelių eismo taisyklės numato, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, - važiuojamosios dalies pakraštyje. Vairuotojas, įvažiuodamas ar išvažiuodamas į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taip pat draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Ši taisyklė negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.
Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Tai apima ir atsargumą išlipant ar įlipant į transporto priemonę, ypač viešajame eisme.
Europos Teisingumo Teismo (ETT) išaiškinimas: naujas požiūris į eismo įvykius
Iki naujojo ETT išaiškinimo buvo laikomasi nuostatos, kad stovintys automobiliai nėra eismo dalyviai. Tačiau išnagrinėjus vieną Latvijoje nutikusį įvykį, ETT išaiškino, kad eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės. Pavyzdžiui, jeigu jūsų automobilį išlipdamas apgadino kito automobilio vairuotojas ar keleivis, nuo šiol dėl tokio įvykio galima pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju kalbama ne apie KASKO, bet privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustas transporto priemones.
Draudimo įmonių atstovai tokį ETT išaiškinimą vertina teigiamai, nes nuo šiol bus daugiau aiškumo vertinant eismo įvykius, kurie įvyksta tarp nejudančių transporto priemonių. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis komentuoja, kad „šis sprendimas turės įtakos tokių situacijų vertinimui, nes Lietuvoje iki šiol nebuvo suformuota vieninga teismų praktika šiuo klausimu.“ Nukentėjęs asmuo, remiantis šiuo išaiškinimu, turi teisę pateikti reikalavimą draudimo bendrovei, o draudimo bendrovė privalės įvertinti tokį prašymą ir pateikti savo poziciją (sprendimą). Ginčo atveju galutinis sprendimas priklausys Lietuvos teismams.
Draudimo įmonės BTA Transporto priemonių žalų reguliavimo skyriaus vadovė Jūratė Kovalevskė priduria, kad tai yra „geras išaiškinimas, kuris įveda aiškumo tam tikruose nacionalinės teisės neišaiškintose situacijose.“ Vis dėlto, ji pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog tai buvo byla, kilusi iš ginčo pagal Latvijos, o ne Lietuvos teisę, todėl Lietuvoje visų pirma reikės atsižvelgti į nacionalinės teisės reglamentavimą.
Avarijų analizės grupė
Draudikų nuomonė ir prognozės dėl žalos atlyginimo
Situacijos, kai automobiliai stovėjimo aikštelėse nežymiai apgadinami trinktelint durelėmis, yra kasdienybė. Nepaisant to, draudimo atstovai nemano, kad naujasis ETT išaiškinimas gerokai padidins į draudimo kompanijas besikreipiančių vairuotojų skaičių. „Vertindami panašių įvykių statistiką manome, kad žalų padidėjimas bus nereikšmingas, nes durelių žalos yra smulkios, o taupydami laiką įvykio dalyviai gali susitarti neįtraukiant draudimo“, - svarsto A. Juodeikis.
Taip pat gali atsitikti taip, kad kaltininkas nebus nustatytas, nes žalą nukentėjęs asmuo pastebės tik po kurio laiko. J. Kovalevskė papildo, kad pagal KASKO draudimo sutartį žala, padaryta transporto priemonėms stovint, ir iki šiol būdavo atlyginama. Tačiau kreipiantis pagal kaltojo asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį visada privalu atskleisti žalą padariusį asmenį ir jo valdyto transporto priemonės duomenis. Draudimo bendrovės, prieš išmokėdamos išmoką už apgadintą automobilį, turi įsitikinti, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kieno kaltės žala buvo padaryta. Todėl manoma, kad tai neturės didesnės įtakos automobilių draudimo sektoriui.
Žalos nustatymas ir atlyginimas
Daugelis vairuotojų nedidelius įbrėžimus ar įlenkimus ant savo automobilio kėbulo, atsiradusius dėl kitų vairuotojų ar keleivių neapdairumo atidarant dureles, gali suskaičiuoti dešimtimis. Tačiau mėginimas pasinaudoti naujuoju ETT išaiškinimu ir kreiptis į draudimo kompaniją su prašymu suremontuoti ar atlyginti anksčiau atsiradusius pažeidimus, tikriausiai, neišdegs.
„Apgadinimų atsiradimo aplinkybes nustatinėjame atlikdami tyrimą. Yra vertinama ne tik ta informacija, kurią pranešdamas apie įvykį suteikia dėl žalos atlyginimo besikreipiantis asmuo, bet ir kita reikšminga informacija. Pavyzdžiui, kito įvykio dalyvio įvardytos įvykio aplinkybės, jo automobiliui padaryti apgadinimai, eismo įvykio deklaracijoje atvaizduotos įvykio aplinkybės ir kita“, - paaiškina J. Kovalevskė. Sprendimas administruojamoje byloje yra priimamas tik įsitikinus, jog visi apgadinimai automobiliui padaryti būtent tomis aplinkybėmis ir tuo laiku, kurias deklaruoja pareiškėjas.
Ką daryti, jei kaltininkas dingęs?
Pati nemaloniausia situacija, kai vairuotojai randa apgadintą automobilį, tačiau neberanda įvykio kaltininko. Tokiu atveju draudimo išmoką už apgadinimus pavyks gauti tik tuo atveju, jei surasite apgadinimus padariusį kaltininką. „Automobilį apgadinęs asmuo ir jo valdoma transporto priemonė, kontaktavusi su nukentėjusiojo automobiliu, turi būti nustatyti“, - sako J. Kovalevskė. Priešingu atveju, išmoka nebūtų mokama, nes negalint identifikuoti kaltininko transporto priemonės negalima identifikuoti ir galimai atsakingos draudimo bendrovės.
Tokiu atveju reikia kreiptis į policiją ir, jeigu yra tikimybė nustatyti kaltą asmenį, kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kad užregistruotų įvykio bylą, kurią, nustačius kaltą asmenį, galima būtų perduoti atsakingai draudimo bendrovei.
Išmokų dydis ir dažnumas
Draudimo įmonės atstovas A. Juodeikis pažymi, kad ir šiuo metu sulaukiama prašymų atlyginti nedidelę transporto priemonės padarytą žalą. Specialisto teigimu, išmokos būna nedidelės. „Per metus tokių užregistruotų žalų, kurių metu apgadinimas įvyko abiem automobiliams nejudant, registruojame keliasdešimt. Taip pat yra atvejų, kai žmonės pasikonsultuoja telefonu ir atsisako teikti pretenziją. Skaičiuojame, kad „Lietuvos draudimas“ ateityje registruos iki 100 tokių žalų per metus, o jų nuostoliai neturėtų viršyti 200 eurų ribos“, - prognozuoja A. Juodeikis.
J. Kovalevskė patvirtina, kad kreipimųsi dėl mažų automobilio apgadinimų ar įbrėžimų sulaukiama praktiškai kasdien. „Nežymūs defektai transporto priemonei gali būti padaryti pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, automobiliui nedideliu greičiu judant atbuline eiga ir kliudant kito asmens automobilį arba parkuojantis. Draudimo išmokų dydis įvairus, dažniausiai priklausantis ne tik nuo apgadinimų pobūdžio, bet ir pačios apgadintos transporto priemonės markės, modelio, pagaminimo metų. Vidutinė tokių žalų išmokų suma tikrai neviršija 300 eurų“, - sako J. Kovalevskė.
tags: #atidarydamas #stovincios #transporto #priemones #dureles #vairuotojas