Saugos diržai yra viena iš paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių eismo saugumo priemonių. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas privalo rūpintis ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu. Lietuvoje saugos diržo nenaudojimas yra ne tik saugumo rizika, bet ir baudžiamas nusižengimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Pagal Kelių eismo taisykles (KET) ir ANK nuostatas, už saugos diržo nenaudojimą skiriamos finansinės baudos. Šiame straipsnyje aptarsime baudas už saugos diržo nenaudojimą Lietuvoje, išimtinius atvejus, kai diržo segėti neprivaloma, ir ką daryti, jei manote, kad bauda buvo skirta nepagrįstai.
Saugos diržų svarba ir tinkama priežiūra
Saugos diržai bei oro pagalvės yra svarbiausios priemonės, kurios padeda išvengti skaudžių traumų ar net išsaugoti gyvybę. Dėl to būtina segėti saugos diržus ir tikrinti jų būklę. Saugos diržai jau daugelį metų yra privaloma automobilių įranga. Saugos diržai avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio. Nepaisant to, vis dar netrūksta žmonių, kurie neigia saugos diržų naudojimo pagrįstumą.
Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Priekinių sėdynių keleiviai saugos diržus segi dažniau nei galinių sėdynių keleiviai. Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūrus su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkus į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu. Be to, oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas.
Važiuojantieji gale taip pat turėtų nepamiršti saugos diržų. Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai. Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, nors tai mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Mes dažniausiai apie juos nemąstome ir atrodo jie mums nereikalingi. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka dėvėtą automobilį su neaiškia istorija ir pasirodo, kad ten saugos pagalvių net nėra. Perkant automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai.
Saugos diržų būklė ir tinkamas naudojimas
Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos, tačiau jie dėvisi ilgainiui. Kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą; jeigu ten kažkas juda blogai, ar yra įtrūkimų, įplyšimų, techninės apžiūros nepraeisite. Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui. Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas.
Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti. Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų.
Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Jų tinkama būklė ir veikimas gali išgelbėti gyvybes avarijos metu. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti saugos diržus, o jei pastebima bet kokia problema ar įtarimas dėl jų būklės, nedelsiant juos pakeisti. Tai yra maža kaina, kurią reikia sumokėti už saugumą ir gyvybės išsaugojimą kelyje.
Teisinis saugos diržų naudojimo reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje saugos diržų naudojimas nėra tik saugos rekomendacija - tai yra įstatymu nustatyta prievolė. Vairuotojai ir keleiviai privalo prisisegti saugos diržus transporto priemonėse, kuriose jie yra įrengti, kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse (KET) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Pagal KET, kiekvienas vairuotojas ir keleivis transporto priemonėje, kurioje yra saugos diržai, privalo juos tinkamai naudoti. Tai taikoma tiek priekinėms, tiek galinėms sėdynėms. Ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jei transporto priemonėje yra saugos diržai. Senesniuose modeliuose, kuriuose diržai nebuvo įrengti, ši prievolė netaikoma.
KET reikalauja, kad visi transporto priemonės vairuotojai ir keleiviai, jei automobilyje yra įrengti diržai, juos užsisegtų prieš pradėdami važiuoti. Saugos diržas turi būti segimas teisingai: juosiant per petį ir per juosmenį, kaip nurodo gamintojas. Jei autobuse yra diržai, prie kiekvienos sėdynės turi būti informacinis ženklas, primenantis apie jų naudojimą. Atsakomybė už saugos diržų segėjimą tenka ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams. Jei keleivis randamas be diržo, bauda gali būti skirta tiesiogiai tam asmeniui.
Baudos už saugos diržo nenaudojimą
Už saugos diržo nesisegimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Policija Lietuvoje reguliariai atlieka saugumo patikrinimus, ypač kelių eismo saugumo kampanijų metu.
Standartinės baudos:
- Pirmas pažeidimas: 30-50 eurų.
- Pakartotinis pažeidimas: 60-90 eurų.
Išimtiniai atvejai, kai saugos diržo segėti neprivaloma
Nors saugos diržas yra privalomas daugeliu atvejų, KET numato kelias išimtis, leidžiančias jo nesisegti tam tikrose situacijose:
- Vairuotojams gyvenvietėse: Leidžiama nesisegti diržo važiuojant atbuline eiga arba manevruojant stovėjimo aikštelėse.
- Asmenims su medicininėmis priežastimis: Jei kompetentinga institucija (paprastai gydytojas) išduoda specialų pažymėjimą, nurodantį, kad dėl sveikatos būklės diržo segėti negalima, toks asmuo atleidžiamas nuo šio reikalavimo. Svarbu pabrėžti, kad išimtys netaikomos keleiviams, nebent jie turi medicininį pažymėjimą.
- Taksi vairuotojams, kai veža keleivius.
- Vairavimo instruktoriams mokymo metu.
- Specialiųjų tarnybų darbuotojams tam tikrais atvejais.
Atsakomybė už vaikų vežimą
Vaikų vežimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes jie labiau pažeidžiami. Vaikai iki 12 metų arba žemesni nei 150 cm turi būti vežami specialiose kėdutėse arba paaukštinimuose, atitinkančiuose jų ūgį ir svorį. Šios sistemos turi atitikti tarptautinius standartus (pvz., JT EEK taisykles Nr. 44/03 ar Nr. 129).
Ką daryti, jei manote, kad bauda skirta nepagrįstai?
Jei manote, kad bauda už saugos diržo nenaudojimą skirta nepagrįstai, turite teisę ją ginčyti. Pirmiausia, atidžiai išnagrinėkite baudos protokolą ir įsitikinkite, kad jame nėra klaidų. Jei turite įrodymų, kad buvote prisisegęs, pavyzdžiui, vaizdo įrašą iš automobilio kameros ar liudininkų parodymus, pateikite juos policijai. Jei policija atsisako panaikinti baudą, galite kreiptis į teismą. Svarbu tai padaryti per nustatytą terminą, kuris paprastai nurodomas baudos protokole. Teisme turėsite pateikti visus turimus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius jūsų poziciją. Skundus dėl skirtų AN baudų galima pateikti per Policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt.
Jeigu surašytas tik administracinio nusižengimo protokolas su arba be administraciniu nurodymu, skundo pateikti negalite, nes konkrečioje administracinio nusižengimo byloje dar nepriimtas nutarimas. Bauda gali būti paskirta ir administraciniu nurodymu, kuris įrašomas į administracinio nusižengimo protokolą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 610 str. 4 d., administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o asmeniui administracinio nusižengimo protokole nustatytu laiku sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas. Jeigu nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo praėjo 20 ir daugiau kalendorinių dienų, privalote nurodyti svarbias priežastis, dėl ko praleistas terminas. Informuojama, kad yra ribojamas skundo teksto simbolių skaičius (numatyta 2000 simbolių). Gautas skundas yra apdorojamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Norėdami susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, kreipkitės į atsakingą įstaigą (policijos komisariatą, savivaldybę ar kt.), nustačiusią nusižengimą ir paskyrusią baudą.
Informacijos apie pažeidimą teikimas per Elektroninių paslaugų portalą
Nuo 2022 m. vasario 1 d. veikia modernizuotas Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalas. Asmenys, užpildę jame esančias formas, gali pranešti apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusižengimo metu valdė jiems priklausančias transporto priemones, teikti paaiškinimus ir skundus administracinių nusižengimų bylose.
Prisijungę prie savo paskyros, pasirinkite „Administraciniai nusižengimai“ -> „Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims“. Lange matysite informaciją apie administracinius nusižengimus. Atvejais, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas užfiksuotas pažeidimų fiksavimo sistemomis ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje ir asmeniui užpildžius visą būtiną informaciją, šie duomenys gali būti apdorojami automatiniu būdu.
Atvejais, kai pateikti duomenys negali būti apdorojami automatiniu būdu (nenurodomas asmuo vairavęs transporto priemonę, nurodomas asmuo, kuris neturi Lietuvos Respublikoje išduoto asmens kodo ar nurodomi ne visi privalomi duomenys), tokiais atvejais duomenys apdorojami ir peržiūrimi darbuotojų, tiriančių konkretų administracinį nusižengimą.
Juridinių asmenų įgalioti asmenys gali pateikti duomenis apie transporto priemonės valdytoją, kai juridinio asmens vadovas suteikia teisę šiems asmenims naudotis Elektroninių paslaugų portalu. Įgaliojimas rašomas laisva forma ant juridinio asmens blanko su vadovo parašu ir turi būti nurodomas (-i) įgaliojamas (-i) asmuo (-nys) (turintis (-ys) asmens kodą), vardą (-us), pavardę (-es), asmens kodą, taip pat terminą, kuriam laikotarpiui suteikiamas įgaliojimas (iki 1 metų) juridinio asmens vardu teikti informaciją dėl įmonės vardu registruotų administracinių nusižengimų. Toks įgaliojimas pateikiamas tiesiogiai, pareiškėjui ar jo atstovui atvykus į Informatikos ir ryšių departamento priimamąjį Vilniuje, Šventaragio g. 2, arba paštu ar per pasiuntinį (Informatikos ir ryšių departamentui adresu: Šventaragio g. 2, Vilnius).
Administracinių nusižengimų (AN) baudų administravimas ir apmokėjimas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) administruoja AN baudas, vykdydama šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priverstinio išieškojimo priežiūrą. Fiziniai asmenys yra paslaugos gavėjai. VMI portalo „Mano VMI“ elektroninėje Mokesčių mokėtojo kortelės dalyje „Administracinės baudos“ galima peržiūrėti skirtas AN baudas, jų apmokėjimo terminus ir būklę.
Informacijos apie AN baudas peržiūra
- Asmuo, esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities „Mano VMI“ vartotoju, prisijungęs prie „Mano VMI“, pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles: paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas, rasti nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda ir kt.
- Detalią prievolių informaciją galima peržiūrėti paspaudus vieną iš prievolių nuorodų. Pateikiama detali prievolių mokėjimo informacija pagal atskirus įmokos kodus.
- Dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus (ATP), paskirtų pagal nurodymą ar nutarimą iki 2015 liepos 1 d., dydžio ar nesumokėtos baudos likučio turite kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą, kadangi VMI tokios informacijos neturi.
- Asmuo, nežinantis už ką buvo paskirta administracinė bauda, turi kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą.
AN baudų apmokėjimas
AN baudas apmokėti galima elektroniniu būdu, prisijungus prie VMI portalo „Mano VMI“ ir pasirinkus paslaugą „Mokėjimo vykdymas“ arba parengus mokėjimo pavedimo dokumentą, jį atsispausdinus ir pagal jį apmokant kitu patogiausiu būdu. Nuo 2015 m. liepos 1 d. baudos už administracinius nusižengimus sumokamos atskiru mokėjimo nurodymu už kiekvieną pažeidimą.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., pereinant prie SEPA bendros mokėjimų eurais erdvės, keičiasi elektroninių mokėjimų taisyklės ir mokėjimų nurodymų formatai. SEPA mokėjimo nurodymo formos struktūrizuotos mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas, o laisvo teksto mokėjimo paskirties laukas nepildomas. Apmokant baudą iš meniu punkto „Administracinės baudos“ per „Mano VMI“, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai ir įmoka teisingai įskaitoma baudai už administracinį nusižengimą padengti.
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis „Mano VMI“ vartotoju, elektroniniu būdu gauna pranešimus apie paskirtą baudą, priminimus apie artėjantį AN baudos apmokėjimo terminą, pranešimus apie praėjusį AN baudos sumokėjimo terminą, prievolių (AN baudų) visą padengimą.
Dažni klausimai dėl apmokėjimo
- Neteisingas įmokos kodas ar ROIK: Jeigu, mokėdami baudą už administracinį nusižengimą, paskirtą pagal administracinį nurodymą, sumokėjote neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galite nurodyti laisvos formos prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie „Mano VMI“ („Paslaugos“ -> „Paklausimai“ -> „Paklausimo pateikimas“) arba pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu +370 5 260 5060. Jeigu baudą už AN, paskirtą pagal nutarimą, sumokėjote negaliojančiu ar neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet galite pateikti prašymą FR0781 forma.
- Bauda sumokėta kito asmens: Jeigu žmona mokėjimo pavedime nurodė pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), tuomet įmoka bus užskaityta automatiškai tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda pagal mokėjimo pavedime nurodytą ROIK. Jei kitas asmuo sumokėjo 1001 įmokos kodu ir mokėjimo paskirtyje suklydo nurodydamas ROIK, mokėtojas papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, gali nurodyti prašyme per „Mano VMI“ arba telefonu.
- Nenurodytas ROIK: Jei mokesčių mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų ir baudą sumokėjo teisingu (1001) įmokos kodu, tačiau mokėjimo pavedime nenurodė pažeidimo identifikacinio kodo (ROIK), tuomet suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta baudos už administracinį nusižengimą (AN) nepriemokai padengti.
AN baudų sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas
Asmuo, padaręs pažeidimą, taip pat gali teikti prašymą dėl AN baudų permokų (skirtumo) grąžinimo / įskaitymo bei dėl AN baudos sumokėjimo termino atidėjimo arba išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų (AN baudų), gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (mokestinės paskolos sutarties sudarymo) pateikdamas:
- prašymą dėl AN baudų atidėjimo arba išdėstymo, kuriame turi nurodyti tikslią AN baudos sumą bei pageidaujamą mokėjimo grafiką;
- užpildytą Fizinių asmenų anketą (forma FR0283);
- banko sąskaitų likučius, pvz., išrašus iš el. bankininkystės, prašymo teikimo dienai;
- dokumentus, kurie įrodytų realias galimybes sumokėti AN baudą, pvz., laisvos formos dokumentai apie gaunamas pajamas.
Prašymą dėl AN baudų išdėstymo galima pateikti per „Mano VMI“ sistemą („Paslaugos“ -> „Mokesčių atidėjimas ir termino keitimas“ -> „Mokesčių atidėjimo ir mokėjimo dalimis sutartis“ -> „Pildyti prašymą“), el. paštu ar klasikiniu paštu. Siunčiant el. paštu ar klasikiniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas teikiančio asmens (ar jo įgalioto atstovo) vardu ir pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
Svarbu: AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos sumokėjimo termino dienos. Prašymas išdėstyti AN baudos mokėjimą gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino.
Kitų dažnų KET pažeidimų baudos
Be baudų už saugos diržo nenaudojimą, Lietuvoje taikomos ir kitos baudos už KET pažeidimus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
Greičio viršijimas:
- Iki 10 km/h: įspėjimas.
- Nuo 11 iki 20 km/val.: 12-30 Eur bauda.
- Nuo 21 iki 30 km/val.: 30-90 Eur bauda.
- Nuo 31 iki 40 km/val.: 120-170 Eur bauda.
- Nuo 41 iki 50 km/val.: 170-230 Eur bauda.
- Daugiau kaip 50 km/h: 450-550 Eur bauda ir teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėn.
Pradedantiesiems, motociklų, žmonių ir krovinių vežėjams už greitį gresia didesnės baudos:
- Nuo 31 iki 40 km/h: 120-170 Eur bauda ir teisių atėmimas nuo 3 iki 6 mėn.
- Nuo 41 iki 50 km/val.: 170-230 Eur bauda ir teisių atėmimas nuo 6 iki 12 mėn.
- Daugiau kaip 50 km/h: 450-550 Eur bauda ir teisių atėmimas nuo 12 iki 18 mėn.
- Neturintiems teisių vairuotojams, viršijus greitį daugiau kaip 50 km/h, gresia 450-700 Eur bauda.
Vairavimas išgėrus:
- Lengvas neblaivumas (0,41-1,5 promilės): 300-1500 Eur bauda ir teisių atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
- Pavojingai, pakartotinai, chuliganiškai vairuojant išgėrus, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui ir turto sugadinimui: transporto priemonės konfiskavimas.
- Neturint teisės vairuoti ir esant lengvam neblaivumui: 1100-1500 Eur bauda ir transporto priemonės konfiskavimas.
- Vidutinis ar sunkus neblaivumas: gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
Kitos dažnos baudos:
- Važiavimas be techninės apžiūros: 30-40 eurų.
- Naudojimasis telefonu vairuojant (įskaitant stovint prie raudono šviesoforo signalo): 60-90 Eur bauda.
- Važiavimas be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD): 50-240 Eur bauda.
- Kelio ženklų nesilaikymas: 30-90 Eur bauda.
- Posūkių nerodymas: 30-90 Eur bauda.
- Sustojimas ir stovėjimas, kur draudžiama: 30-90 Eur bauda.
- Netinkamas manevravimas (nepraleidimas): 60-90 Eur bauda.
- Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui: 60-90 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
- Pėsčiųjų nepraleidimas: 60-90 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
- Vairavimas neturint teisės: 300-450 Eur bauda.
- Vairavimas, kai atimta teisė vairuoti: 450-700 Eur bauda.
Policijos pareigūnų reikalavimai sustabdyti transporto priemonę ir priverstinis nuvežimas
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.
Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (specialiąsias liemenes, rankogalius ar kitus šviesą atspindinčius elementus).
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas
Padarius administracinius nusižengimus, numatytus kodekso 417 str. 2 d. (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 str., 422 str. 2, 3, 4, 5, 6, 7 d., 423 str., 424 str. 2, 3, 4 d., 426 str. 1, 2, 4, 5 d., 427 str., kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Teisės aktai
Šios taisyklės ir baudos reglamentuojamos šiais teisės aktais:
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas.
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo".
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. VA-193 „Dėl mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintas mokėjimų prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių patvirtinimo".
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)".
Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pasikeitus teisės aktui, žiūrėti aktualią dokumento redakciją.
tags: #atejo #bauda #uz #dirza