Automobilių pramonė išgyvena beprecedentę transformaciją, kurią lemia technologinės inovacijos, tvarumo siekis ir kintantys vartotojų lūkesčiai. Nuo elektrifikavimo ir autonominių sistemų iki skaitmeninių inovacijų ir naujų medžiagų - ateities automobiliai žada ne tik efektyvesnį, bet ir saugesnį bei patogesnį keliavimo būdą. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines tendencijas, kurios formuoja ateities transporto kraštovaizdį.
„BMW Vision Neue Klasse“: ateities vizija jau 2025 metais
Vokietijos automobilių gamintojas „BMW Group“ pademonstravo automobilį-viziją „BMW Vision Neue Klasse“. Šis modelis atspindi, kokių dizaino ir technologinių inovacijų galime tikėtis iš ateities BMW automobilių. Gamintojas žada, kad ši vizija bus perkeliama į serijinius modelius jau nuo 2025 metų. „BMW Vision Neue Klasse“ sujungia gamintojo gebėjimą diegti inovacijas pagrindinėse elektrifikavimo, skaitmeninimo ir cikliškumo srityse, leidžiant būti dviem žingsniais priekyje.
Pasak koncerno atstovų, „Neue Klasse“ atspindi didžiausią investiciją bendrovės istorijoje. Futuristiškas ir inovatyvus automobilis turi naujos, šeštos kartos „eDrive“ technologiją, kuri pasižymi 25 proc. didesniu efektyvumu. „Neue Klasse“ automobilyje naudojama penktadaliu didesnį tankį turinti baterija, kuri užtikrins 30 proc. ilgesnį viena įkrova įveikiamą nuotolį bei 30 proc. greitesnį įkrovimą.
Išskirtinis dizainas ir interjeras
Išskirtinio aptarimo verta itin novatoriška BMW ateities dizaino koncepcija. Koncerno dizaineriai suliejo ateitį su BMW vizitine kortele tapusiais elementais. Pavyzdžiui, automobilio priekis primena ryklio nosį, kuria pasižymėjo ir ankstesni BMW modeliai, tačiau įgavo modernią išvaizdą. Taip pat ir ikoninės priekinės grotelės bei dvigubi priekiniai žibintai įgavo naują pavidalą - žibintai turi naują dizainą ir trimatę animaciją.
Dar vienas įdomus elementas - „Neue Klasse“ šoniniuose languose panaudota elektroninio rašalo „E-Ink“ technologija, kuri pasveikina prie automobilio artėjantį savininką. Inovacijų koncerno inžinieriai pritaikė ir salone. „Neue Klasse“ turi nauos kartos „BMW iDrive“ sistemą, kuri sulieja realų ir virtualų pasaulius. „Neue Klasse“ diegiama „BMW Panoramic Vision“ bus tarsi iki šiol naudoto „BMW Head-Up“ projekcinio ekrano tęsinys, mat projektuos vairuotojui svarbią informaciją jo akių lygyje išilgai viso priekinio stiklo. Prie kitų įdomių automobilio salono vizijos detalių - naujo dizaino vairo, kuris tapo plokštesnis, kampuotesnis.
Tvarumas ir aplinkosauga
Kurdami naują dizainą „Neue Klasse“ galvojo ne tik apie inovatyvias technologijas ir futuristinę išvaizdą, bet ir apie jo draugiškumą aplinkai. Naujajame modelyje naudojama daugiau antrinių žaliavų, taikoma išteklius tausojanti gamyba. Kaip skelbia koncernas, elektrifikavimas, skaitmeninimas ir žiediškumas - tai trys pagrindiniai elementai BMW grupės transformacijoje, kuri prasidėjo su elektrifikuotais „BMW i” modeliais.
Autonominiai automobiliai: mitai ir faktai
Autonominių automobilių pritaikymas kelia tam tikrus iššūkius, ir girdime įvairiausias diskusijas apie jų naudą ir galimą riziką. Todėl kyla klausimas, kas tiesa, o kas tik mitas?
Mitas: miestai nesikeis
Siekiant, kad autonominiai automobiliai viešajame eisme judėtų sklandžiai, valstybėms reikės vis daugiau dėmesio skirti kelių būklės gerinimui, jų infrastruktūros plėtrai, juostų ženklinimui bei sukurti įstatyminę bazę. Tad jeigu manote, kad miestai nesikeis, o keisis tik juose važiuojantys automobiliai, klystate. Futuristai kalba, kad vis labiau bus investuojama į išmaniųjų miestų kūrimą. Tam, kad autonominiai automobiliai galėtų išvažiuoti į Lietuvos gatves, itin svarbi yra infrastruktūros plėtra. Pavyzdžiui, keliuose turės atsirasti išmanieji kelio ženklai ir šviesoforai, kurie galėtų ne tik bendrauti tarpusavyje, bet ir su autonominiais automobiliais. Pavyzdžiui, automobiliui privažiavus prie šviesoforo, jame iš karto įsižiebtų žalia šviesa, o jam pravažiavus sankryžą - raudona.
Faktas: saugesnė aplinka
Jau kurį laiką specialistai kalba, kad autonominės transporto priemonės galėtų sumažinti avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičių, spūstis keliuose bei išspręsti daugelį kitų transporto sistemos problemų. Kas leis jiems tai padaryti? Išvardintos ir panašios problemos dažniausiai atsitinka dėl žmogaus klaidų, o automobilius valdant dirbtiniam intelektui, šių klaidų būtų galima išvengti. Pavyzdžiui, į autonominių automobilių vystymą investuojanti „Samsung“ visai neseniai gavo „TÜV Rheinland“ - vienos patikimiausių Europos sertifikavimo įstaigų - automobilių komponentų funkcinės saugos sertifikatą. Šis sertifikatas patvirtino, kad naudojami procesoriai, vaizdo jutikliai, atminties ir šviesos diodų (LED) sprendimai atitinka autonominių automobilių gamybos saugos standartus.
Autonominiai automobiliai turės šimtus įmontuotų sensorių, kurie stebės aplinką, gebės įvertinti riziką, atpažins kelio dangą ir realiu laiku gaus informaciją apie oro sąlygas bei kelyje esančias kliūtis. Taip pat savaeigiai automobiliai, paremti dirbtinio intelekto veikimu, atpažins netoliese esančius pėsčiuosius ar kitus automobilius ir nuspėdami jų veiksmus galės greitai reaguoti į esamą situaciją.
Mitas: mašinų išvaizda nesikeis
Paprastai manoma, kad autonominės transporto priemonės turės tokį patį dizainą kaip dabartiniai šiuolaikiniai automobiliai. Tačiau, tiesą sakant, visiškai savaeigėms ateities mašinoms daugelis dabartinių sprendimų bus tiesiog nebereikalingi. Pavyzdžiui, veidrodėliai ar vairas. Taip pat automobilio salone įmontuotos detalės užtikrins visapusišką keleivio komfortą. Čia, tikriausiai, viskas priklausys nuo gamintojų fantazijos - integruotos planšetės, tarp keleivių sėdynių įmontuotas stalas, televizorius, o gal ir dar daugiau.
Faktas: mašinos „kalbėsis“ su mašinomis
Kaip daiktų interneto (IoT) pagalba daiktai gali sietis su kitais daiktais, taip ir ateities automobiliai galės „kalbėtis“ su kitomis mašinomis. Tam, kad tai taptų realybe, išmaniąsias technologijas kuriančios kompanijos investuoja milijonus į 5G ryšio ir dirbtinio intelekto vystymą visame pasaulyje. Tai leis autonominiam ir pačiam save vairuojančiam automobiliui išvažiuoti į gatves. Nors šiandien visiškai autonominiai automobiliai dar tik yra testuojami, tačiau netolimoje ateityje ištobulinto 5G ryšio ir dirbtinio intelekto pagalba jie galės netrukdomai bendrauti tarpusavyje. „Kalbančios“ mašinos susijungs į vieną erdvę ir taip perduos informaciją viena kitai apie jas supančią aplinką.
Pagrindinės ateities automobilių tendencijos
Mažesni ir taupesni automobiliai
Pagrindinė visų šiais metais vykusių automobilių parodų tendencija - vis mažesni ir taupesni automobiliai. Tarptautinėse automobilių parodose ryškiausiai spindėjo naujo tipo - mikroautomobilių prototipai. Tai dar mažesnės ir taupesnės miesto gyventojo transporto priemonės, tokios kaip parodose pristatyti „Volkswagen Nils“, „Opel RAKe“ ar „Audi Urban Concept“. Profesorius Stefanas Bratzelis iš Bergiš Gladbacho mieste įsikūrusio Taikomųjų pramonės mokslų universiteto prognozuoja, kad Vakarų Europoje mažų automobilių rinkos segmentas, kuris nuo 1990 m. iki 2010 m. padidėjo nuo 30 proc. iki 43,5 proc., 2015-aisiais sudarys beveik pusę visų mašinų.
Mikroautomobilių pionieriumi, ko gero, taps „Volkswagen Up!“ - mažiausias vokiečių koncerno gaminys. Koncernas savo mažyliui planuoja šviesią ateitį ir tikisi per metus parduoti apie 300 tūkst. „Up!“ automobilių.
Dyzeliniai hibridai ir efektyvumas
Kita taupymo galimybė - dar mažiau degalų reikalaujantys dyzeliniai varikliai. Šiais metais pristatyti „Jaguar XF“ bei „Porsche Panamera“ modeliai, į kurių bakus pilamas nebe benzinas, o dyzelinas. Prabangiųjų „Mercedes“, BMW ir „Audi“ automobilių gamintojus pereiti prie dyzelinių variklių skatina ir vis labiau didėjanti tokių modelių paklausa JAV. Amerikoje didesniu populiarumu nei Europoje galėjo pasigirti hibridinius variklius turintys automobiliai, varomi benzinu arba elektra. Iki šiol hibridiniuose automobiliuose dažniausiai buvo montuojamas variklis, maitinamas elektra arba benzinu, - derinys su dyzeliniu varikliu buvo laikomas neekonomišku. Tačiau šiais metais jau minėti „Peugeot-Citroen“ bei „Volvo“ pristatė dyzelinius hibridus.
Elektromobiliai: privalumai ir trūkumai
Elektromobiliai (EA) pastaraisiais metais tapo vis populiaresni, ir tai lemia ne tik technologiniai pasiekimai, bet ir visuomenės supratimas apie aplinkosaugos problemas bei tvarumą. Šie automobiliai turi tiek privalumų, tiek trūkumų, kuriuos verta apsvarstyti.
Privalumai:
- Aplinkosaugos nauda: Elektriniai automobiliai išskiria žymiai mažiau teršalų nei tradiciniai vidaus degimo varikliai.
- Mažesnės eksploatacijos sąnaudos: Elektriniai automobiliai reikalauja mažiau priežiūros, o elektros energija dažnai yra pigesnė už benziną ar dyzeliną.
- Tyla ir komfortas: Elektriniai varikliai veikia tyliau, suteikdami komfortiškesnę vairavimo patirtį.
- Inovatyvios technologijos: Daugelis elektrinių automobilių yra aprūpinti naujausiomis technologijomis, tokiomis kaip autonominis vairavimas ir pažangios navigacijos sistemos.
- Valstybinės paskatos: Daugelyje šalių vyriausybės siūlo mokesčių lengvatas, subsidijas ar nemokamą parkavimą.
Trūkumai:
- Kainos: Pirkinio kaina dažnai yra didesnė nei vidaus degimo variklių.
- Įkrovimo infrastruktūra: Daugelyje vietovių gali trūkti pakankamai įkrovimo stotelių, kas sukelia rūpesčių ilgesnėse kelionėse.
- Baterijų gyvavimo trukmė ir perdirbimas: Baterijų gamyba ir utilizavimas kelia aplinkosaugos iššūkių, o jų gyvavimo trukmė yra ribota.
- Ribotas nuotolis: Nors naujesni modeliai pasiekia didesnius nuotolius, kai kurių modelių nuotolis yra ribotas, kas sukelia nerimą keliaujantiems ilgesniais atstumais.
Technologijų plėtra ateities automobiliuose
Savavaldžiai automobiliai ir išmanioji infrastruktūra
Automobiliuose diegiamų technologijų evoliucija kasmet spartėja, tad tai, kas atrodė visiškai neįtikinamai prieš dešimt metų, šiandien jau stovi parodose. Elementariausias ir geriausiai žinomas pavyzdys - bepiločiai, arba savavaldžiai, automobiliai. Nors iki 2025-ųjų jie nespės tapti 100 proc. savavaldžiais, galinčiais važiuoti visur ir visada be jokio žmogaus įsikišimo, jie bus autonomiški greitkeliuose ar mažai apgyvendintose vietovėse. Kad vizija taptų tikrove, reikia ne tik labai geros kokybės žemėlapių, oro sąlygų prognozės, informacijos apie padėtį keliuose ir pačių kelių būklę, bet ir sparčiojo interneto ryšio, kad būtų galima visus šiuos duomenis atsisiųsti.
Parodoje „Deutsche Telekom“ pirmąsyk demonstravo sprendimus ir infrastruktūrą, skirtą automobilio komunikacijai ir duomenims su aplinka bei duomenų centrais keistis. Dar geriau, jei automobilis pats dėl jame įmontuotų jutiklių gebės susirinkti informaciją apie kelio būklę ir oro sąlygas. S klasės „Mercedes-Benz“ su pažangiąja kelių būklės sistema „Conti“ naudos ir lazerius, kad išsiaiškintų, ar kelias duobėtas, ar slidus, ar šlapias. Net 55 proc. eismo įvykių JAV įvyksta todėl, kad vairuotojas išvažiuoja iš savo eismo juostos. Parodoje buvo galima pamatyti ne vieną automobilį, stebintį eismo linijas tiek vaizdo kameromis, tiek papildomais jutikliais. Dalis šių automobilių, pavyzdžiui, turintys ESC sistemą, pradės patys stabdyti taip, kad automobilis grįžtų į kelią arba saugiai sustotų kelkraštyje. Tad 2025 metais galima tikėtis automobilio, kuris leis nusnūsti važiuojant ir galės paprieštarauti priimamiems sprendimams.
Socialūs ir bendraujantys automobiliai
Tiek „Apple“, tiek „Google“ pasirašė sutartis su didžiausiais automobilių gamintojais dėl transporto priemonėms skirtos informacijos ir pramogų platformos naudojimo. Jūsų automobilis iščiulps ir suvalgys kiekvieną informacijos baitą iš jūsų išmaniojo telefono ir pasiners į visišką simbiozę, kad rodytų navigacijos sistemą, grotų jūsų muziką ir mėgstamas stotis ar leistų balsu rašyti SMS žinutes, elektroninius laiškus, taip pat naudotis programėlėmis jau nebe telefono, bet automobilio ekrane. Visus socialinių tinklų pranešimus, gautas SMS žinutes ar laiškus balsu perskaitys automobilio ar išmaniojo telefono dirbtinio intelekto sistema. Automobilių salonuose maži vienspalviai ekranai keičiami į didelės įstrižainės jutiklinius ekranus. Kai kurie gamintojai, mėgdžiodami „Tesla Motors“, atsisako prietaisų skydelio ir jį pakeičia planšetės ekraną primenančia vartotojo sąsaja. Vaizdas ne tik taps ryškesnis ir spalvotas, bet ir reaguos į prisilietimą.
Nuolat prisijungęs prie interneto
Ateities automobilis - tai nuolat interneto ryšį turintis automobilis. Interneto reikės, nes ir pats automobilis naršys. Bendrovė „Opel“ naujojoje „Astroje“ įtaisė sistemą „Opel OnStar“, kuri leidžia transporto priemonės techninę būklę tikrinti per atstumą. Patikrinamas automobilio variklis, pavarų dėžė, padangos, važiuoklė, oro pagalvės ir atsiunčiama suvestinė elektroniniu paštu su patikrinimo rezultatais. BMW pademonstruos sprendimus, leisiančius supažindinti išmaniuosius namus su išmaniuoju automobiliu. Taigi, riedant namo, tuo pat metu galima įjungti namų šildymą skirtinguose kambariuose, uždegti šviesą, liepti prabusti kavos aparatui ir t. t. O kai išvažiuojama iš namų, automobilis perspėja, jei pamiršote užrakinti duris, išjungti lygintuvą ar uždaryti langus. Visa tai leis valdyti sistema „iDrive Controller“.
Stebėjimo ir saugumo sistemos
Rinkodaros meistrai ruošiasi dienai, kai kiekvienas naujas automobilis bus nuolat prijungtas prie interneto. Pagal tai, kur važinėjama, bus rodomos suasmenintos reklamos. Taip pat įdėmiai seks ir draudikai, kurie domėsis, kur ir kokiu greičiu buvo važiuojama. „Ford“ nusprendė, kad transporto priemonės vairas, saugos diržai ir kėdė kuo puikiausiai tinka stebėti gyvybinėms funkcijoms, tad pradėjus jaustis blogiau ar artėjant širdies smūgiui, automobilis jau bus iškvietęs pagalbą ir pasiruošęs perimti vairą. Parodoje buvo galima rasti ir sistemų, neleisiančių sėsti girtam už vairo, taip pat biometrinių jutiklių, leisiančių ateityje nebesinešioti automobilio raktelių. Bendrovė „OnStar“ demonstravo saugos sistemas, kai pavogtas automobilis tiesiog sustabdomas ir vagims nebepavyks ne tik jo įjungti, bet ir iš jo išlipti.
Naujos medžiagos ir dizaino laisvė
Vis dažniau koncepcinių modelių konstrukcijoje naudojamas anglies pluoštas, aerogelis (beveik permatoma medžiaga, primenanti sustingusias statybines putas) ir kitos inovatyvios, labai lengvos bei tvirtos medžiagos. Jos ne tik palengvina automobilį (pavyzdžiui, koncepcinis automobilis „Ford Lightweight“ sveria 25 proc. mažiau nei modelis, kurio gamybai naudojamos tradicinės medžiagos), geba kaupti energiją it akumuliatoriai, bet ir suteikia gerokai daugiau laisvės dizaineriams, kuriantiems ateities automobilio išvaizdą.
Woven City: „Toyota“ mobilumo bandymų centras
Woven City istorija prasidėjo 2018 m., kai „Toyota“ paskelbė apie savo transformaciją į mobilumo bendrovę. Siekdama šią idėją paversti realybe, „Toyota“ bando mobilumą gerinančius technologinius sprendimus, kurie atskleidžia tikrąjį žmonių potencialą. 2021 m. Planuojama, kad Woven City gyvens 2 000 gyventojų ir mokslininkų, kurie kurs ir bandys naujoviškus technologinius sprendimus. Šiuo metu baigtas pirmasis miesto etapas ir rengiamasi pirmiesiems bandymams, kurie bus atliekami antrąjį pusmetį.
„Toyota“ siekia rasti naujų sprendimų, kaip pagerinti keturis pagrindinius mobilumo ramsčius: žmonių, prekių, informacijos ir energijos judėjimą. Ateities technologijos svarstomos net ir energijos naudojimo srityje. Pagrindinis Woven City energijos šaltinis - vandenilis. Woven City namai taps naujų technologijų bandymų vieta, pvz., namų robotams. Pastarieji, naudodami dirbtinį intelektą jutiklių pagrindu, padės atlikti kasdienius namų ruošos darbus, tarkime, išnešti šiukšles.
Prekių judėjimui Woven City bandoma naujoji „Toyota“ technologija „e-Palette“: autonominės transporto priemonės teiks viešojo transporto paslaugas, tačiau su tuo bus susijusios ir mobiliosios parduotuvės bei prekybos automatai. Woven City dirbtinio intelekto plėtra daro didelę pažangą, nes miesto tikslas - pakylėti autonomines transporto priemones į naują lygį. Transporto priemonėse įrengta naujos operacinės sistemos „Arene“ ir „Vision AI“, kurios vaizdo duomenų analizę derina su dirbtiniu intelektu. Woven City suburs žmones, kuriuos domina mobilumo ateitis. Kartu bus kuriami, plėtojami ir tobulinami nauji gaminiai bei paslaugos. „Toyota“ partnerė kuriant Woven City - Danijos architektūros agentūra „Bjarke Ingels Group“, kuri parengė bendrąjį miesto planą.
tags: #ateities #automobiliai #pristatymas