Daugelis Lietuvos gyventojų vis dar gyvena senos statybos namuose, kurių stogai dengti asbestiniu šiferiu. Nors asbestas nuo 2005 metų uždraustas naudoti statybose visoje Europos Sąjungoje, senesniuose pastatuose jo vis dar gausu. Pagal Europos Sąjungos direktyvas Lietuva, kaip ir kitos bendrijos šalys, privalo visiškai pašalinti asbestą iki 2032 metų.
Kas yra asbestas ir kodėl jis pavojingas?
Asbestas - tai grupė mineralinių pluoštinių medžiagų, iškasamų Rusijos, Kanados, Jungtinių Valstijų, Kazachstano ir kitų šalių kasyklose. Jo lydymosi temperatūra - apie 1600 laipsnių. Asbestas daugelį metų buvo populiari statybinė medžiaga dėl savo savybių: atsparumo cheminėms medžiagoms ir ugniai, blogo šilumos ir garso laidumo. Jis buvo plačiai naudojamas statybinių medžiagų ir kitų gaminių gamyboje, pavyzdžiui, šiferio lakštams stogams dengti, beslėgiams vamzdžiams kanalizacijos kanalams įrengti, kaip termoizoliacinės medžiagos katilinėse, šiluminėse trasose, asbestiniam audiniui, nedegiai aprangai ir įvairiems ekranams, elektrinių laidų izoliacijai, automobilių stabdžių kaladėlių įdėklams.
Asbesto poveikis sveikatai
Asbestas yra sveikatai pavojinga medžiaga, kurios dalelės, patekusios į orą, gali sukelti rimtas kvėpavimo takų ligas. Europos Komisija asbestą klasifikuoja kaip ypač pavojingą medžiagą - 1A kategorijos kancerogeną. Tyrimais įrodyta, kad asbestas sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gerybinius pleuros navikus. Dėl asbesto patvarumo organizmas negali jo suskaidyti arba ištirpinti.
Rizika susirgti asbesto sukeliamomis ligomis didėja įkvepiant didelį plaušelių kiekį. Didesni plaušeliai sugaunami nosyje, gerklėje ar bronchuose, o plonesni gali patekti į atokiausius plaučių išsišakojimus ir ten tvirtai įsmigti. Kai kurie jų patenka į kraują ir su juo nukeliauja į bet kurį vidaus organą. Krūtinplėvėje arba plaučių audinyje įsmigę asbesto plaušeliai sukelia nekontroliuojamą ląstelių augimą - vėžį. Jeigu žmogų veikia mažesnis asbesto plaušelių kiekis, pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti tik po 20-50 metų. Asbesto sukeliamos ligos progresuoja ir yra nepagydomos.
Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) informacija, dalį įkvepiamų asbesto skaidulų sulaiko kvėpavimo takų gleivinė, tačiau smulkiausios skaidulos prasmunka pro valomąsias kvėpavimo takų sistemas ir su oru patenka į atokiausias plaučių dalis, kur dažniausiai ir pasilieka visam gyvenimui.
Lietuvoje 1992-2001 metais užregistruoti 125 mezoteliomos atvejai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto. Tiriamieji su asbestu daugiausia dirbo statybų pramonėje, metalurgijos, laivų statybos, asbocementinių gaminių gamyklose, elektrinėse.
Asbesto naudojimo istorija ir reguliavimas Lietuvoje
Nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminių gamybai sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. 1990-2002 metais kasmet į Lietuvą buvo įvežama apie 3-4 tūkst. tonų asbesto. Didžioji asbesto dalis buvo sunaudojama šiferio ir vamzdžių gamybai, todėl asbesto yra beveik visuose tarybiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose. Ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 procentus sudaro šiferinės stogų dangos.
Teisinis draudimas ir reglamentavimas
- Nuo 2000 m. Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt.).
- Nuo 2005 m. uždrausta gaminti ir importuoti asbestinį šiferį, įvežti ir naudoti asbestą bei visus jo turinčius gaminius.
Tačiau dėl plataus asbesto panaudojimo statiniuose anksčiau ir toliau išlieka asbesto skaidulų iš pažeistų asbesto turinčių gaminių keliama rizika visuomenės sveikatai. Šiuo metu sistemingai nerenkama ir nekaupiama informacija apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę bei užterštumo lygį, todėl sunku planuoti asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos darbų apimtį ir finansavimo poreikį.
Paramos programos asbestinių stogų keitimui
Nors Lietuvoje pamažu pradedama iš aplinkos šalinti pavojingus asbesto gaminius, asbesto turinčios šiferinės stogų dangos plačiausiai paplitusios mažaaukščiuose pastatuose kaimo vietovėse ir rajonuose, kurių gyventojai dažnai neturi finansinių galimybių pakeisti šias dangas į neasbestines.
Nacionalinė parama ir jos pokyčiai
- Nuo 2025 metų valstybės parama asbestinių stogų dangos keitimui, deja, nebebus teikiama naujais kvietimais.
- Pagal naują 2023-2027 metų strateginį planą, patvirtintą Žemės ūkio ministerijos, lėšos asbesto šalinimui nenumatytos. Prioritetas skiriamas kitoms sritims, tokioms kaip žemės ūkio konkurencingumo didinimas, klimato kaitos švelninimas, atsinaujinančios energijos skatinimas.
- Nors tiesioginė parama asbestui nenumatyta, 2025 m. galima pretenduoti į kitas priemones per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), kurių tikslas - skatinti pastatų energinį naudingumą ir atsinaujinančios energetikos sprendimus.
- Iki 2025 m. pabaigos dar gali būti naudojamos lėšos iš ES finansuotų Kaimo plėtros plano programų, skirtų ūkininkams ir ūkiniams pastatams, taip pat baigiamosios Kaimo plėtros programos (KPP) paramos.
Lietuvos kaimo plėtros programos parama (istorinis kontekstas)
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ kaimo gyventojai galėjo teikti paraiškas. Šiai programai buvo numatyta skirti per 2 mln. eurų paramos lėšų (pvz., 2 329 061 Eur paraiškų rinkimo etapui).
Paramos sąlygos ir reikalavimai:
- Vienas paramos gavėjas galėjo pretenduoti į ne didesnę kaip 2000 Eur paramą.
- Kompensuojama iki 50 proc. visų patirtų išlaidų.
- Paramos lėšomis kompensuojamos išlaidos stogo dangai ir statybinėms medžiagoms, būtinoms stogo dangai pakeisti. Šios išlaidos negalėjo viršyti NMA nustatytos 1 m2 stogo ploto su persidengimu kainos.
- Paraišką galėjo teikti tik kaime savo gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvos gyventojai ir tik dėl gyvenamojo namo, kuriame deklaruota jų gyvenamoji vieta.
- Sodo bendrijoje esančio namo stogo dangos keitimui parama nebuvo teikiama.
- Kaimo gyventojai, gyvenantys dvibutyje ar daugiabutyje name, gaus paramą tik jei yra numatę keisti visą namo stogą.
NMA priėmus sprendimą skirti paramą, namo savininkas privalėjo projektą įgyvendinti per 12 mėnesių.
Atrankos kriterijai (balų sistema):
- Investuojama į gyvenamąjį namą, kuriame gyvenamąją vietą paraiškos pateikimo dieną deklaruoja bent vienas asmuo, kuris: turi negalią (pripažintas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis); yra nedarbingas (pripažintas 0-55 proc. darbingumas); yra sulaukęs pensinio amžiaus ir (arba) gauna senatvės pensiją - suteikiama 10 balų.
- Pareiškėjas turi daugiavaikę šeimą (vaikai gyvena su pareiškėju) - suteikiama 20 balų.
- Pareiškėjas turi mažametį vaiką (-ų) iki 12 metų (gyvenantį (-čių) kartu su pareiškėju) - suteikiama 10 balų.
Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos buvo atmestos.
Savivaldybių pagalba
Nors nacionalinė parama keičiasi, kai kurios savivaldybės vis dar siūlo pagalbą asbestinių stogų keitimui, tačiau reikėtų žinoti, kad daugelyje savivaldybių lėšos yra ribotos, todėl paramos gavėjus dažnai lemia paraiškų pateikimo eilė. 2025 metais Lietuvos gyventojai daugiausia gali pasinaudoti vietinėmis savivaldybių programomis bei baigiamąja Kaimo plėtros programos (KPP) parama.
Iššūkiai siekiant paramos
Daugeliui gyventojų, ypač vyresnio amžiaus ar mažiau išprususiems kaimo žmonėms, kyla sunkumų pildant paraiškas, rengiant reikalingus dokumentus (pvz., paprastojo remonto aprašą, kurį gali sudaryti tik licenciją turintis specialistas už papildomą mokestį). Be to, parama dažnai dengia tik dalį išlaidų (pvz., stogo dangos įsigijimą ir asbestinių šiferio lakštų atidavimą į specialią aikštelę), nekompensuodama PVM ar darbo sąnaudų. Sodybos šeimininkams tenka padengti ir patį pavojingiausią procesą - senų lakštų nuėmimą nuo stogo, jų sukrovimą į transporto priemonę ir iškrovimą, kai daugiausia lūžtančio asbesto šiferio dulkių patenka į aplinką.
Taip pat egzistuoja reikalavimas, kad pareiškėjas būtų deklaravęs gyvenamąją vietą kaime ne mažiau nei penkerius metus.
Asbesto šalinimo programa (2008-2013 m.)
Vyriausybė balandžio 17 d. nutarimu Nr. 351 patvirtino Asbesto šalinimo programą su konkrečiomis priemonėmis. Aplinkos ministerijai pavesta koordinuoti ir kontroliuoti programos įgyvendinimą. Programai įgyvendinti 2008-2013 m. buvo numatoma skirti 23 mln. Lt., iš jų 14 mln. Lt konkretiems darbams - nesaugiems asbesto turintiems gaminiams iš aplinkos pašalinti.
Programos paskirtis - įvertinti asbesto keliamą riziką visuomenės sveikatai ir nustatyti tikslines teisines, organizacines ir ekonomines priemones, kurios leistų sukurti sąlygas asbesto turintiems gaminiams saugiai iš aplinkos pašalinti. Kadangi asbesto daugiausia naudota gaminant asbestcemenčio šiferį (96 proc.), dalis numatomų lėšų buvo skirta stogų dangai keisti. Numatoma kompensuoti tik dalį naujos stogo dangos kainos.
Asbestas.mpg
Asbesto turinčių atliekų tvarkymas ir baudos už pažeidimus
Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Didelis pavojus atsiranda asbesto turinčius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos.
Saugumo reikalavimai atliekant darbus
Atliekant asbestinių stogų (šiferio) dangų ir kitų gaminių, turinčių sudėtyje asbesto, šalinimo, griovimo ar remonto darbus, būtina laikytis saugaus darbo reikalavimų ir užtikrinti, kad asbesto plaušeliai nepakliūtų į aplinką. Tai reiškia, kad:
- Draudžiama asbestinę stogo dangą apdoroti taip, kad kiltų dulkės su asbesto plaušeliais (pvz., sausai, nesudrėkinus vandeniu valyti švitriniu popieriumi).
- Birios (asbesto plaušelius išskiriančios) statybvietėje susidariusios asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.).
Pakeitus asbestinę stogo dangą, privaloma likviduoti asbesto turinčių gaminių atliekas, susidariusias keičiant stogą. Asbestinių atliekų šalinimo paslaugos bus finansuojamos, jei nuo 1 m2 stogo ploto bus pašalinta 16,16 kg asbestinio šiferio ir 1,04 kg kitų asbesto elementų (jei jų yra). Kaip įrodymas NMA turės būti pateikta asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaita arba kitas savivaldybės administracijos išduotas ir patvirtintas dokumentas, kuriame pagrindžiamas stogo su asbestine danga plotas. Galima iki 25 proc. pašalinto asbestinės stogo dangos kiekio, nurodyto pažymoje apie asbesto turinčių gaminių atliekų pašalinimą, paklaida.
Asbesto atliekų šalinimas ir sankcijos
Aplinkosaugos požiūriu pagrindinė problema yra asbesto ar jo turinčių gaminių atliekų šalinimas. Atliekos turi būti kuo greičiau surenkamos ir išvežamos iš darbo vietos tinkamoje sandarioje pakuotėje su etikete, kurioje nurodoma, kad pakuotėje yra asbestas. Sudužusios perdangos, lubų, šiferio plokštės turi būti sudrėkinamos, susmulkinamos ir kraunamos į uždarus konteinerius arba panašias talpas.
Už asbesto turinčių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybių administracijos. Savivaldybė nustato asbesto turinčių gaminių atliekų tvarkymo sistemą ir nurodo sąvartynus, į kuriuos šias atliekas galima įvežti. Pavyzdžiui, Klaipėdoje asbesto atliekas priima UAB „Toksika“ filialas, o Marijampolėje - stambiagabaričių atliekų aikštelė.
Asmenims, išmetusiems pavojingas atliekas į aplinką, gresia administracinė atsakomybė pagal LR administracinio nusižengimų kodekso 247 straipsnį už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kurios tarifas siekia 10426 eurus už 1 toną. Pavyzdžiui, Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė atvejį, kai pilietis laužytu asbesto turinčiu šiferiu išsipylė net 365 metrus kelio, išpildamas apie 23 tonas pavojingų atliekų. Už tai apskaičiuota aplinkos komponentams padaryta 238338,36 Eur žala.
Asbesto alternatyvos ir keitimo rekomendacijos
Stogas yra viena iš pagrindinių vietų, pro kurias prarandama šiluma. Todėl keičiant stogą rekomenduojama iš karto atlikti ir apšiltinimo darbus. Tokiu būdu galima ženkliai pagerinti namo energinį efektyvumą, sumažinti šildymo sąnaudas ir pasiruošti galimai APVA paramai ateityje.
Reikalavimo privalomai keisti asbesto turinčius šiferinius stogus ar kitas pastatų dalis bei užduočių iki kada tai turi būti padaryta nėra, todėl tokie darbai atliekami tik iškilus pastatų remonto ar rekonstrukcijos būtinybei. Taikintini keli asbestcemenčio stogų konservavimo ir taisymo būdai:
- Sena stogo šiferio danga nudažoma specialiais dažais. Prieš tai stogą būtina apdoroti papildomai: nuvalyti drėgnais šepečiais ir paskui nuplauti vandeniu.
- Atskiri sudužę, įskilę ar kitaip apgadinti lakštai keičiami naujais neasbestinio šiferio lakštais.
- Visas stogas uždengiamas naujais neasbestinio šiferio lakštais.
Kaip atpažinti asbesto neturintį šiferį?
Jeigu nesate tikri, ar jūsų stogas yra dengtas asbesto turinčiais lakštais, ant banguoto lakšto, ties paskutine šone esančia banga, paieškokite raidžių NT (nauja technologija). Jos reiškia, kad šio cemento sudėtyje yra sintetinio pluošto, celiuliozės ir įvairių priedų, bet ne asbesto.
Kaina ir finansavimo galimybės
Pasikeisti asbesto turinčius stogus į saugius gali būti nepigu. Apytiksliai - nuo 25 iki 70 €/m² su darbu. Asbesto turinčio stogo keitimo kaina priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip stogo dydis, konstrukcija, pasirinktos medžiagos, priedai, taip pat meistrų darbas. Sąmata gali siekti 4 tūkst. eurų, bet jei stogas didelis ar sudėtingos konstrukcijos, kaina gali siekti ir 6 ar 8 tūkst. eurų.
Nesant galimybės gauti dalinį finansavimą pagal paramos programą, "išsivaduoti" nuo asbesto stogo galima paėmus vartojimo paskolą. GENERAL FINANCING BANKO atstovai teigia, kad būsto remontas, kuriam priskirtinas stogo dangos keitimas, yra vienas dažniausių vartojimo paskolų tikslų. Vartojimo paskolos suteikimo procesas yra gerokai paprastesnis ir greitesnis, nereikia papildomų dokumentų ar įrodymų, kas yra perkama. Ši paskola gali būti panaudota ir naujai stogo dangai įsigyti, ir sumokėti už keitimo bei montavimo darbus.
Rekomendacijos renkantis ir keičiant stogo dangą
Stogo dangų, kuriomis galima pakeisti asbestinį šiferį, yra įvairių - tai čerpės, plokštelės, skarda ir kt. Vienas iš dažnų pasirinkimų - pluoštinio cemento banguoti lakštai, kuriuose nėra žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų. Renkantis naują stogo dangą, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į finansines galimybes, bet ir montavimo paprastumą, dangos svorį, estetiką, ilgaamžiškumą, priežiūros ypatybes ir kt. Visais atvejais rekomenduojama pasitarti su specialistais ir nesiimti stogo keisti savo jėgomis, nes nemažai žmonių tai daro neapsirūpinę apsaugos priemonėmis, dirba plikomis rankomis, šiferį skaldo ir meta nuo stogo žemyn, taip keldami pavojų sau ir aplinkiniams.
