Platonas sakė: „Pati didžiausia pergalė - pergalė prieš save“. Šįkart ne apie aukso medalius, o apie pergales prieš save ir savyje kalbamės su dangų skersai ir išilgai išraižiusiu ekstremalių situacijų asu, akrobatinių skrydžių meistru Jurgiu Kairiu.
Kelias į Aviaciją
Jurgis Kairys prisimena savo pirmuosius skrydžius, kurie įvyko dar paauglystėje. Nors pats skrydis nepaliko didelio įspūdžio, jį užbūrė tolumoje skrendantys lėktuvai. Persikėlus į aviacijos mokyklą, pirminė svajonė buvo tapti lakūnu, tačiau teko baigti techninę aviacijos mokyklą. Tik atradus akrobatinius skrydžius, jį apėmė jausmas, kad aviacija, skrydžiai, lėktuvai ir sportas - yra skirta būtent jam. Jis pabrėžia, kad žmogui labai lengva, kai jis supranta save ir žino, ko nori.
Į aviacijos mokyklą stojo neinformavęs net tėvų, todėl artimiesiems tai buvo netikėtumas. Daugumai draugų ir artimųjų iš pradžių nesuteikė didelio dėmesio jo pasirinkimui, nes tai laikė beprotiškai pavojinga veikla.
Jaudulio Valdymas ir Savęs Suvokimas
Nors Jurgis Kairys yra nuskynęs ne vieną aukso medalį įvairiose varžybose, jis pripažįsta, kad varžybų pradžioje jaudulys jam keldavo sunkumų. Pirmųjų varžybų metu, padėjus koją ant pedalo, jis negalėjo nieko padaryti, nes koja labai drebėjo. Svarbiausia, ką suprato šio įvykio metu, jog reikia galvoti apie tai, ką privalai atlikti - tavo programą, tavo tikslą. Reikia galvoti apie tai, kur skrisi, ką darysi su lėktuvu, kokias figūras atliksi ir kaip tai padarysi. Ši seka sutvarko vidinius procesus ir nuramina.
Taip pat svarbu galvoti apie turimus rezervus, kiek jau treniravęsis ir kaip visa tai, ką moki, įgyvendinsi dabar. Kai kurie dalykai daromi intuityviai, nes yra išlavinti, tačiau nerimą keliantys dalykai, kaip pasikeitusios oro sąlygos, privalomai reikalauja dėmesio ir korekcijų. Pasak Jurgio, viskas priklauso nuo patirties ir gebėjimo mąstyti bei valdyti save.
Šiandien jis teigia, kad jaudulio savyje nebeturi. Jis daro savo darbą. Gali atsirasti nedidelis jaudulys galvojant, ar viskas paruošta, ar lėktuvas tvarkingas, ar užteks laiko, kokios sąlygos. Svarbu žinoti visus niuansus, nuo kurių priklausys sėkmė, net ir tai, ar esi išsimiegojęs, ar esi geriausioje formoje.
Istoriniai Skrydžiai ir Drąsa
Pasaulis buvo sužavėtas Jurgio Kairio skrydžiais po tiltais, o pirmasis toks skrydis įvyko Kaune 1996 metais, Valstybės dienos proga. Pasiruošimas šiam skrydžiui buvo ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis oficialių dokumentų ir įrodymų, kad skrydis gali būti atliktas saugiai. Aerodrome, stebėtojams vertinant jo galimybes, buvo nustatyta, kad jei per 10 kilpų bus padaryta bent 1-1,5 metro paklaida, skrydis nebus leistas. Jurgis demonstravo savo įgūdžius per vartus, imituojančius tiltą, kol inspektorius patvirtino jo gebėjimus.
Emocinis pasiruošimas nebuvo vienos dienos egzaminas. Iki tol atlikti skrydžiai suteikė patirtį, todėl jis neabejojo savo gebėjimais praskristi po tiltu. Jis pabrėžia, kad baisu būna tada, kai žmonės nežino, kur eina, kai einama tamsoje ir galima įlipti į duobę. Tuo tarpu skrendant po tiltu viskas buvo aišku, nors iki tol nebuvo skridęs po tiltais.
Streso Valdymas Ekstremaliose Situacijose
Jurgis Kairys pripažįsta, kad jam sekasi sutramdyti stresą ir emocijas. Jis džiaugiasi galėdamas paleisti vadeles, kai tai yra būtina. Jis žinojo, kad savyje gali tekti pakeisti tam tikrus dalykus, nes prigimtis daro savo. Jis gali išmokti nepastebėti ir nekreipti dėmesio į įvairias emocijas ir jų priežastis, pavyzdžiui, neteisybę ar nervų tampymą prieš skrydį. Jis supranta, kad yra vienas, ir nuo jo priklauso jo rezultatai.
Kinijoje jis buvo tragiško įvykio liudininkas, kai žuvo amerikiečių lakūnas ir kartu skridusi mergina, taip pat prisimena nelaimę Sankt Peterburge. Šie įvykiai verčia galvoti apie rizikas ir tai, kas priklauso nuo jo paties. Jis džiaugiasi baigęs techninius mokslus, nes tiki, kad daug kas priklauso nuo lėktuvo priežiūros, jo parengimo ir žmonių kompetencijos.
Jis teigia, kad jeigu gali turėti "jungtuką" ir jį valdyti - kada reikia, jis jį įjungia arba išjungia. Tai leidžia jam būti ramiam ir daryti tai, kas priklauso, nekreipiant dėmesio į pašalinius veiksnius: emocijas, išgyvenimus ar prisiminimus. Jis gali drąsiai sakyti, kad sudėtingiausiose situacijose gali pasinaudoti tuo "jungtuku", kad išjungtų visas emocijas ir ramiai darytų tai, kas reikalinga.
Egėjo Jūros Incidentas ir Išgyvenimas
Vienas iš iššūkių, įvaręs daug streso artimiesiems, draugams ir gerbėjams, buvo Jurgio Kairio lėktuvo sudužimas Egėjo jūroje. Gedus varikliui, jis iššoko su parašiutu, bet diržai išsinėrė, ir jis 3 valandas plaukė jūroje, kol buvo rastas. Jis pripažįsta, kad galėjo numatyti gedimus ir jaučia dalį kaltės. Ryšys su radijo stotimi buvo nutrūkęs, o kita stotis - per toli. Krisdamas bandė skambinti telefonu, bet niekas neatsiliepė.
Įkritęs į vandenį, jis blaiviai galvojo, ką reikia daryti. Jis rado sudužusio lėktuvo detales ir paėmė vieną, tikėdamasis, kad ji padės jam būti pastebėtam. Jo ieškoti pradėta po 2 valandų 10 minučių. Po beveik 3 valandų paieškų, kai iki saulėlydžio buvo likusios 15 minučių, jis ėmė mojuoti lėktuvo detale su prisirišta prie savęs ir buvo pastebėtas. Jis teigia, kad panika tikrai galėjo jį apimti, bet jis sugebėjo susidoroti.
Blauzdų raumenis pradėjo traukti po valandos, bet jis plaukė dar tris valandas ir nieko nenutiko. Jis nustatė tempą taip, kad nebūtų nei per daug šalta, nei per didelis krūvis. Jis buvo pasiruošęs plaukti visą naktį, jei jo neras, ir paskirstyti jėgas, kad neprarastų vilties.
Jis drąsiai teigia, kad nebuvo nė vienos minutės, kai jis sustresavo ar pasidavė panikai. Buvo nejauku, bet streso ar panikos nebuvo nei ruošiantis šokti, nei iššokus, nei panėrus į vandenį. Nors turėjo telefoną, jis nebeveikė. Teko pasirūpinti gelbėjimo liemene ir atkabinti parašiutą. Jis pripažįsta, kad kartais į gyvenimą žiūrime per daug paprastai.
Modeliavimo Pasaulis ir Technikos Išmanymas
Tekstas taip pat apima modeliavimo pasaulį, kuris prasidėjo nuo tėvo pasakojimų apie konstruotus lėktuvus. Pradėta nuo radijo bangomis valdomo lėktuvo detalių rinkinio, kurį pusmetį rinko kartu su tėvu. Sukurto lėktuvo modelio sparnų mojis siekė 1,8 m, ilgis - 1,4 m, su 7,5 cm3 vidaus degimo spiritiniu varikliu.
Skraidinti radijo bangomis valdomą lėktuvėlį, anot Jurgio Kairio, tam tikrais aspektais nėra paprasčiau nei valdyti tikrą lėktuvą. Skrendant tikru lėktuvu viską matai prieš akis, o valdant modelį, jis gali skristi į tave, nuo tavęs, apsivertęs. Nutupdyti radijo bangomis valdomą lėktuvėlį nėra taip paprasta, nes pats nejauti, ar tai padarei stipriau, ar švelniau.
Žiemą, kai nebebuvo malonu skraidyti ant užšalusių marių, susidomėta automobilių modelių konstravimu. Iš pradžių pasirinkti plentiniai automobiliai, tačiau vėliau pirmenybė teko bagiams. Begalybės modeliams paprasčiau įrengti trasas, nes jos neprivalo būti lygios. Hobis "viską susikurk pats" subūrė entuziastus, kurie draugiškai suformavo pirmąją lenktynių trasą Kaune. Svarbiausias motyvas įsitraukti į šį hobį buvo technika, tačiau metai praleisti jame ir dėl atsiradusių bendraminčių.
Modeliai, ypač 1:8 mastelio nitro modeliai, laikomi bekelės klasių karalienėmis. Jie sveria apie 3,5 kg ir per 3-4 sekundes gali pasiekti iki 80 km/val. greitį. Variklių laisvos apsukos siekia 6-7 tūkstančius, didžiausios - 45 tūkstančius. Dėl to ir girdimas spiegiantis garsas.
Technikos gedimai priklauso nuo technikos brangumo (kokybės), vairuotojo sugebėjimų ir mechaniko įgūdžių. Pigiai įsigyti elementai dažnai sukelia problemas: blogai sureguliuoti varikliai nuolat genda, o blogai pagamintas valdymo mechanizmas subyra gavus smūgį. Vairuotojo sugebėjimai taip pat svarbūs - net ir su blogai sureguliuotu varikliu galima pakeisti važiavimo manierą, kad jis dirbtų. Taip pat svarbu atskirti lenktyniavimą nuo mašinos daužymo.
Rimčiau važiuojantys vairuotojai modelius keičia kas sezoną. Kiekvieną kartą išpakavus naują modelį, jį reikia iš naujo sureguliuoti ir prisijaukinti: suvedimas, išvirtimas, kasteris, įvorinis pasukimas, šakių eiga, amortizatoriaus įdėjimo kampas ir spyruoklės standumas, tepalo klampumas ir pralaidumas - visi šie dalykai yra keičiami ir reguliuojami. Tai reiškia, kad su nauju modeliu būni keliomis sekundėmis lėtesnis nei anksčiau.
Aviacijos Katastrofos ir Saugumo Svarba
Tekstas taip pat apžvelgia ir aviakatastrofas, pateikdamas keletą pavyzdžių. Viena iš didžiausių tragedijų įvyko 1973 m. gruodžio 16 d., kai lėktuvas "Tu-124" sudužo netoli Maskvos, žuvo visi juo skridusieji, tarp jų ir žymūs Lietuvos pediatrai. Katastrofos priežastimi tapo sugedęs elektroninis variklio valdomas trimeris, kuris įjungė variklį taip, kad lėktuvas pikiruotų žemyn.
Nuo to laiko lietuvių keleiviniai lėktuvai katastrofų nepatyrė, tačiau buvo avarinių nusileidimų. 2004 m. gruodį aviakompanijos "Lietuva" lėktuvas "ATR-42", besileisdamas į Kijevo Borispolio oro uostą, kliudė medžių viršūnes. Patyrę pilotai sugebėjo saugiai nutūpdyti aplamdytą lėktuvą. Šis incidentas įvyko dėl neteisingai perduotų duomenų apie debesų aukštį.
Mažosios aviacijos pilotams suvaldyti yra gerokai sunkiau. Lietuvoje užregistruota beveik 600 nedidelių lėktuvų, o nuo 1993 m. įvyko daugiau kaip 80 aviakatastrofų, kuriose žuvo per 30 žmonių. Skaudžiausia nelaimė įvyko 1998 m. rugpjūtį, kai į Platelių ežerą nukrito ir sudužo vestuvininkus skraidinęs sraigtasparnis "Mi-2", žuvo 10 žmonių, įskaitant pilotą.
Dažnai nelaimės įvyksta dėl pilotų klaidų, savadarbių orlaivių ar labai senų eksperimentinės kategorijos orlaivių. Taip pat paminėtos kelios garsios asmenybės, žuvusios aviakatastrofose, pavyzdžiui, žiniasklaidos magnatas Hubertas Grušnys.
"Lituanicos" Skrydis ir Didvyrių Auka
Tekstas taip pat mini legendinį "Lituanicos" skrydį, kurį 1933 m. liepos 15 d. iš Niujorko į Kauną bandė įveikti lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Lėktuvas, apsunkintas dviem tonomis benzino, sunkiai greitėjo pakilimo juosta. Nors filmavimo kamera užfiksavo tiesų pakilimą, skrydis įveiktas nebuvo - lėktuvas sudužo Vokietijoje.
Steponas Darius gimė 1896 m. sausio 8 d. Raseinių apskrities, Kvėdarnos valsčiaus Rubiškės vienkiemyje. Po motinos mirties su ja išvyko į JAV, kur baigė technikos mokyklą, savanoriu tarnavo JAV kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metais. Grįžęs į Čikagą, dalyvavo organizuojant Amerikos lietuvių karį kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės. Atvykęs į Lietuvą, baigė Karo mokyklą, tapo karo lakūnu. Aktyviai dalyvavo Klaipėdos išvadavime ir buvo vienas iš Lietuvos sporto organizatorių.
Stasys Girėnas gimė 1893 m. spalio 4 d. Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiaus Vytogalos kaime. Po tėvų mirties su broliu išvyko į JAV. Domėjosi technika, savanoriu stojo į kariuomenę, tačiau dėl sveikatos buvo nepriimtas. Pakeitęs pavardę, įstojo į kariuomenę ir tapo oro eskadrilės kareiviu, vėliau - mechaniku. Po kariuomenės įsteigė taksi automobilių bendrovę. Nuo 1924 m. mokėsi skraidyti, įsigijo sportinį lėktuvą, vėliau įgijo transporto piloto liudijimą.
Rennktos aukos, steigiamas skridimo komitetas ir fondas aukoms rinkti. Po katastrofos Vokietijoje, lakūnų palaikai buvo parskraidinti į Kauną. Dariaus ir Girėno žygio įamžinimu ėmėsi Lietuvos aeroklubas, planuota statyti paminklą, įrengti ekspoziciją Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Asmeninės Patirtys ir Požiūris į Gyvenimą
Jurgis Kairys dalinasi savo patirtimi, pabrėždamas savęs suvokimo ir valdymo svarbą. Jis teigia, kad viskas priklauso nuo patirties ir gebėjimo mąstyti. Ekstremaliose situacijose jis geba "įjungti jungtuką", išjungdamas emocijas ir ramiai atlikdamas tai, kas reikalinga. Jis pabrėžia, kad panika ir stresas nieko neduoda, o kartais netgi reikia atjungti mintis apie šeimą ir artimuosius, kad galėtų efektyviausiai veikti.
Jis taip pat kalba apie automobilio kompiuterio programavimą ir "čipavimą", pabrėždamas, kad gamintojai palieka rezervą variklio galiai padidinti, tačiau tai turi pasekmių ekologijai, saugumui ir patikimumui. Jo požiūris į gyvenimą yra realistiškas, jis stengiasi atsiriboti nuo streso ir jame negyvena.
tags: #as #tavo #motoras #tu #mano #lektuvelis