Važiuojant automobiliu, daugelis vairuotojų tikisi, kad transporto priemonė judės tiesiai ir stabiliai, o visi ratai eis ta pačia trajektorija. Tačiau tikrovė dažnai būna kitokia - automobilio traukimas į šoną yra gana dažnas reiškinys, galintis reikšti tiek paprastas, tiek ir rimtas technines problemas. Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad važiuojant automobiliu tiesiai galima daug pasakyti apie jo būklę. Visiškai tvarkingas automobilis, paleidus jo vairą, turi visą laiką judėti tiesiai bent jau keliasdešimt metrų. Jei iš karto suka į dešinę arba į kairę, tai gali reikšti rimtą gedimą.
Automobilio Traukimas į Šoną: Gali Būti Daugiau Nei Tik Reljefas
Nors traukimas į šoną gali kelti nerimą, M. Šerėjus pabrėžia, kad tai ne visada susiję su automobilio gedimais. Daugeliu atvejų tai atsitinka dėl reljefo nuolydžio arba kelio nelygumų, taip pat stiprūs vėjo gūsiai gali sukelti traukimo į dešinę įspūdį. Tokiais atvejais mažai tikėtina, kad automobilis išlaikys tiesią važiavimo trajektoriją. Dėl šios priežasties nebūtina iš karto kreiptis į mechaniką.
Vis dėlto tokius nesklandumus reikia atidžiai stebėti - jei jie nedingsta, negalima jų ignoruoti. Automobilio traukimas į dešinę arba į kairę gali turėti įtakos padangų ir pakabos elementų nusidėvėjimui, o svarbiausia - kelti grėsmę vairuotojui ir keleiviams.
Kodėl Automobilį Dažniausiai Traukia į Dešinę?
Automobilio savaiminio traukimo į šoną važiuojant priežasčių gali būti labai daug, bet dažniausiai automobilį traukia į dešinę. Traukimo būtent į šią pusę priežastis yra gana logiška: dešinėje eismo juostos pusėje yra daugiau kliūčių, kurias turi įveikti ratas. Dažnas automobilio dešinių ratų sąlytis su šaligatvio borteliais, kelkraščio nelygumais, kanalizacijos šuliniais, balomis arba sniego pusnimis pagreitina jų susidėvėjimą. Tai pasireiškia papildomu pasipriešinimu, dėl kurio automobilį gali traukti į dešinę pusę.
„Žinoma, tai nėra taisyklė, automobilis gali būti traukiamas ir į kairę pusę, bet taip atsitinka rečiau. Kartais pasitaiko situacijų, kai automobilis pakaitomis yra traukiamas į abi puses“, - aiškina M. Šerėjus. Jis pabrėžia, kad nepriklausomai nuo traukimo krypties, tai yra požymis, jog problemą reikia spręsti kuo skubiau, nes sunku įvertinti, ar tai smulkmena, ar rimtas gedimas.
Pagrindinės Priežastys, Kodėl Automobilis Nukrypsta Nuo Tiesaus Kelio
M. Šerėjaus teigimu, dažniausiai automobilio traukimą į dešinę arba į kairę lemia šios priežastys:
- Netinkamas oro slėgis padangose.
- Per didelis padangų susidėvėjimas.
- Prikibęs stabdys.
- Pažeistas rato guolis.
- Netinkama pakabos geometrija.
Padangų Būklė ir Slėgis
Viena paprasčiausių, bet gana dažnai pasitaikančių priežasčių - netinkamas vienos padangos oro slėgis. Jei automobilį traukia į dešinę pusę, problemos priežastis dažniausiai būna nepakankamas vienos iš dešinės pusės padangų slėgis. Didesnį efektą lemia per mažas priekinės padangos slėgis. Dėl nepakankamai pripūstos padangos kyla didesnis pasipriešinimas riedėjimui, todėl automobilio savaiminis traukimas į šoną neturėtų stebinti.
Tempimo jėgos taip pat gali atsirasti, kai viena padanga yra pažeista, turi defektą arba netolygiai susidėvėjusi. Šie trūkumai gali atsirasti staiga, pavyzdžiui, nutrūkus kordui ir atsiradus gumbui, arba po truputį. Per ilgą laiką atsirandančios problemos, turinčios įtakos automobilio traukimui į šoną, - tai, pavyzdžiui, padangų dantytumas ir netolygus protektoriaus susidėvėjimas. Netinkamą padangų dilimą gali rodyti ir kiti požymiai, pavyzdžiui, garsus padangų riedėjimas (dėl dantytumo) arba virpesiai, perduodami vairui. Verta reguliariai keisti padangas vietomis (priekines ir galines), kad dėvėjimasis būtų tolygus.
Stabdžių Sistemos Įtaka
Pasak M. Šerėjaus, žiemą dažnai pasitaikanti problema - stabdžių prikibimas. Dėl kelio druska ir smėliu užterštos stabdžių apkabos ir stūmoklio stabdžių trinkelių antdėklai gali nuolat kontaktuoti su stabdžių disku. Maža to, kad automobilis traukiamas į šoną, dar padidėja degalų sąnaudos ir gresia pavojingas stabdžių perkaitimas. Jei stabdžių pamina staigiai stabdant, važiuojant 50-80 km/val. greičiu, šokinėja aukštyn žemyn, greičiausiai deformavosi priekinių ratų diskai. Kuo skubiau juos keiskite, nes tokie diskai dvigubai pailgina stabdymo kelią.
Ratų Guolių Pažeidimai
„Garsus ūžimas važiuojant taip pat gali reikšti, kad automobilio traukimo į šoną priežastis yra rato guolio pažeidimas“, - atkreipia dėmesį M. Šerėjus. Daugeliu atvejų papildoma trintis sukelia tokį garsų kaukimą, kad jis užgožia automobilio radiją. Pažeisti guolį arba visą stebulę nesunku - pakanka vieno stipraus rato smūgio į šaligatvio bortelį arba įvažiuoti į gilią kelio duobę. Pasipriešinimas, dėl kurio automobilis savaime suka į šoną, gali būti nepastovus ir pasireikšti tik pradedant važiuoti, o nuvažiavus keletą kilometrų išnykti. Požymis, rodantis rato guolio pažeidimą, - tai laikinas ūžimo išnykimas įveikiant posūkius, kai ratą veikia kintančios apkrovos.
Netinkama Pakabos Geometrija ir Ratų Suvedimas
Netinkamas ratų sureguliavimas yra dažna automobilio traukimo į šoną priežastis. Verta atminti, kad ratų geometrijos reguliavimas apima ne vien tik ratų suvedimą, bet ir jų posvyrio reguliavimą, posūkio gembės posvyrio kampo ir jos lanksto ašies lenkimo kampo reguliavimą. Dėl tokių nesklandumų automobilį gali ne tik traukti į šoną - jis dar bus ir nepatikimai valdomas, važiuojant gali būti juntama vibracija, automobilis slys į šonus. Tokios problemos dažnai nutinka po avarijų, kai kėbulas buvo tiesinamas be tikslinių matavimo taškų, pavyzdžiui, garaže, o ne sertifikuotame servise.
Ratų Suvedimas: Esminė Priežiūros Procedūra
Ratų suvedimas - tai viena iš svarbiausių automobilio priežiūros procedūrų, padedanti užtikrinti tinkamą jo eksploatavimą ir saugumą kelyje. Nors dažnai apie tai pamirštama, netinkamas ratų suvedimas gali sukelti rimtų problemų, kurios ilgainiui paveikia tiek automobilio veikimą, tiek jūsų piniginę. Dažniausiai priežastis būna nesudėtinga - neteisingas padangų slėgis ar suvedimas.
Netinkamo Ratų Suvedimo Požymiai
Kaip atpažinti, kada jūsų automobiliui reikalingas ratų suvedimas?
- Netolygus padangų nusidėvėjimas. Jei pastebite, kad padangos susidėvi greičiau vienoje pusėje nei kitoje, tai gali būti signalas, jog ratų suvedimas yra neteisingas.
- Automobilio traukimas į vieną pusę. Jei vairuojant pastebite, kad automobilis nuolat traukia į vieną pusę, net kai laikote vairą tiesiai, tai yra aiškus ženklas, kad ratų suvedimas gali būti netinkamas. Tai gali būti ypač pavojinga, nes reikalauja nuolatinio vairuotojo dėmesio ir gali sukelti avarines situacijas.
- Nestabilumas važiuojant didesniu greičiu. Jei pastebite, kad automobilis tampa nestabilus, ypač važiuojant didesniu greičiu, tai gali būti susiję su netinkamu ratų suvedimu.
- Garsai ir vibracijos. Netinkamas ratų suvedimas gali sukelti įvairius garsus ir vibracijas, kuriuos galite jausti vairuojant. Tai gali būti dėl neteisingo ratų kampo ar netinkamo balansavimo.
- Padidėjusios kuro sąnaudos. Nors gali atrodyti netikėta, tačiau netinkamas ratų suvedimas gali padidinti kuro sąnaudas. Kai ratai nėra tinkamai suvesti, automobilis reikalauja daugiau energijos važiuoti tiesiai, o tai reiškia didesnes kuro sąnaudas.
- Nepastovus vairo atsakas. Jei jūsų vairas tampa neįprastai laisvas arba per standus, tai gali būti ženklas, kad ratų suvedimas yra netinkamas. Nepatikimas vairo atsakas gali padidinti avarijos riziką, ypač važiuojant dideliu greičiu ar staigiai posūkiuose.
- Po įvykių. Jei jūsų automobilis patyrė susidūrimą, net ir nedidelį, arba važiuojant pataikėte į didelę duobę, rekomenduojama patikrinti ratų suvedimą. Tokie įvykiai gali lengvai išderinti ratų suvedimą, net jei iš išorės atrodo, kad žala nedidelė.
- Reguliarūs patikrinimai. Net jei jūsų automobilis neparodo akivaizdžių netinkamo ratų suvedimo požymių, rekomenduojama reguliariai tikrinti ratų suvedimą, ypač keičiant padangas arba kas kelis tūkstančius kilometrų.
Ratų suvedimas yra esminė automobilio priežiūros dalis, kuri gali turėti didelį poveikį jūsų saugumui ir automobilio veikimui. Atpažinti netinkamo ratų suvedimo požymius yra svarbu, kad laiku imtumėtės veiksmų ir išvengtumėte didesnių problemų ateityje. Jei pastebėjote bet kurį iš minėtų požymių, nedelskite ir kreipkitės į patikimą servisą ratų suvedimui atlikti.
Optinė Iliuzija: Judantys Ratai, Kurie Regis Nesisuka
Turbūt daugeliui yra tekę matyti tokį vaizdą - gatve važiuoja automobilis, ir gana greitai. Pasižiūri į jo ratus, o tie, atrodytų, visiškai nesisuka, sukasi gerokai lėčiau, nei turėtų, arba netgi išvis atgal sukasi. Kas per nesąmonė?
Pradėkime aiškinimą nuo lengviau suprantamo atvejo, kai toks keistas ratų judėjimas matomas filmuotuose vaizduose. Tuo labiau, kad ir šis reiškinys žymiai dažniau matomas būtent filmuose ar TV reportažuose, o ne realybėje. Filmavimo kameros paprastai fiksuoja berods 15 arba 24 kadrus per sekundę. T.y. vaizdas, kuris mums atrodo nenutrūkstamas ir sklandus, iš tikro yra sudarytas iš pavienų paveikslėlių, kurie tiesiog yra keičiami taip greitai, kad akis nespėja užfiksuoti jokio pavienio kadro. Jei gerai atsimenu kažkada girdėtus skaičius, tai žmogaus sąmonė vaizdo egzistavimą užfiksuoja tik per ~1/12-ąją sekundės dalį.
Mašinų ratlankiuose, žiūrint iš šono paprastai būna keletas vienodų ertmių. Kiekvienas filmuojamas kadras yra tarsi vaizdo „nuotrauka“. Jei taip atsitinka, kad nuo vieno kadro iki kito, t.y. per tą 1/15-ąją arba 1/24-ąją sekundės dalį, mašinos ratas pasisuka tiksliai tokią pilno lanko dalį, kad ratlankių ertmės pasislinktų per vieną, dvi ar daugiau pozicijų, tai žiūrint į tas dvi nuotraukas atrodys, tarsi ratas visiškai nepasisuko. Arba pasisuko labai nedaug, jei poslinkis ne visiškai tiksliai atitiks natūralųjį skaičių. O jei toks greitis išliks ilgą laiką, tai ir filmuotą vaizdą žiūrint atrodys, kad ratas sukasi „nenormaliai“ arba išvis nejuda. Taip yra dėl to, kad mūsų akys kiekvieną vaizdo gabalėlį fiksuoja ir smegenys interpretuoja atskirai, taigi ratai interpretuojami atskirai nuo likusio vaizdo. O vizualiai lėtai judančius objektus interpretuoti lengviau, nei judančius greitai, taigi smegenys pasirenka tokį supratimą.
Pavyzdžiui, jei mašinos ratas su penkiomis ertmėmis pasisuka penktadalį pilno apsisukimo per 1/24-ąją sekundės dalį (t.y. sukasi 4.8 apsukų per sekundę arba 288 apsukų per minutę greičiu), žiūrint tokio judėjimo filmuotą vaizdą, ratas atrodys nejudantis. Taip pat jis atrodys nejudantis, jei mašina judės dvigubai, trigubai ar keturgubai greičiau (pvz., 64, 96, 128 km/h).
O kaip yra realybėje, kai žiūrime į tikrus vaizdus, ne filmuotus? Paaiškinimų gali būti įvairių. Paprasčiausias - tas pats stroboskopinis efektas, kurį sukelia aplinkos šviesos šaltiniai. Jei į automobilį žiūrite naktį, kokių nors lempų šviesoje, tos lempos skleidžia ne visiškai nuolatinę, bet 100 arba 120 hercų dažnio šviesą. Toks netolygus apšvietimas reiškia, kad matote ne tolygų vaizdą, o tokį, lyg viskas būtų filmuojama 100 arba 120 kadrų per sekundę greičiu ir čia pat parodoma. Taip pat stroboskopinis efektas gali kilti, jei dėl kokių nors atspindžių rato stipinai yra apšviečiami skirtingai. Pavyzdžiui, jei nuo mašinos veidrodėlio krinta atspindys ant vieno iš stipinų, mūsų akys natūraliai geriau matys tą stipiną ir vėl susidarys stroboskopinis efektas. Dar panašus reiškinys gali atsitikti, jei netoliese yra vibracijų šaltinis.
Bet, netgi pašalinus visus šituos pašalinius efektus, kartais įmanoma pamatyti šitą keistą reiškinį. O čia jau ima veikti mūsų akių ir smegenų savybės. Nustatyta, kad 8-12 hercų dažnio ribose besisukantys objektai atrodo lyg ir nejudantys, tačiau kartais ima „judėti“ kai kurios jų dalys (vadinamoji alfa-stroboskopija). 30-35 hercų dažnio ribose visas vaizdas susilieja į daugmaž vientisą, bet kartais gali pasimatyti judėjimo priešinga kryptimi iliuzija (beta-stroboskopija). Apgauti akis yra gerokai lengviau, nei gali pasirodyti - iš to ir visokiausios optinės apgaulės atsiranda.
Pakabos Svarba Automobilio Valdymui ir Komfortui
Automobilio pakaba yra vienas pagrindinių komfortą ir sportiškumą lemiančių elementų, tiesiogiai veikiančių, kaip ratai sąveikauja su kelio danga. „We are dynamic“ pakabos reguliavimo įmonės atstovas D. Zinkevičius neslepia, kad ateityje, atsiradus savavaldėms transporto priemonėms, bus išrasta tobula važiuoklė, tačiau pastarųjų 50 metų naujovių pakabų srityje nestokojama.
Spyruoklių ir Rezonansinių Dažnių Įtaka
D. Zinkevičius pabrėžia, kad pagrindinis dalykas, lemiantis, kokį „charakterį“ turi automobilis, yra spyruoklės. Būtent jos lemia, automobilis komfortiškas ar dinamiškas. „Jei automobilį jauti taip, tarsi šoktumei valsą, jis yra komfortiškas. Jeigu pojūčiai lyg diskotekoje - dinamiškas“, - lygina žinovas.
Be spyruoklių, konstruojant automobilio pakabą ir suteikiant jai charakterio, svarbu dar ir tai, koks kiekvieno komponento rezonansinis dažnis. Apskaičiavus tokį ir juo paveikus pakabą, ji pradeda svyruoti didele amplitude. Žinoti skirtingų komponentų dažnius naudinga, mat šitaip pakabų gamintojai turi galimybes išvengti nemalonių virpesių, neretai priverčiančių blogai pasijusti ir sėdinčius automobilyje.
„Pavyzdžiui, žmogaus vidaus organų rezonansinis dažnis yra 4-6 hercai (Hz). Didesnio pilvo savininkų rezonansinis dažnis yra labiau 4 Hz, turinčių pilvo presą - 6 Hz. Ir gamintojai vengia vibracijų šiame diapazone, mat žino, kad žmogui labai nepatogu važiuoti, - pasakoja specialistas. - Pavyzdžiui, variklio ir pavarų dėžės rezonansinis dažnis yra 8-10 Hz ir Molėtų plentas neretai sukelia šių dviejų komponentų vibravimą. Atrodo, važiuoji plentu, matai sujungimus kartas nuo karto, o vibraciją jauti nuolat. Tai reiškia, kad vibruoja būtent šie du agregatai.“
Amortizatoriai ir Važiavimo Kokybė
Galiausiai, reikšmę pakabos darbui turi ir amortizatoriai. Mažesnį slopinimą turintys agregatai leidžia automobiliui, jo pakabai per nelygumus plaukti, o važiuojant vingiuotu, kalvotu keliu, įneša nesvarumo pojūtį. Ir atvirkščiai - daugiau slopinantys amortizatoriai tokio „plaukimo“ neleidžia, laiko automobilį arčiau žemės.
Apibendrindamas visų „Lietuvos metų automobilio 2019“ konkurse dalyvavusių modelių pakabas, specialistas neslėpė - tendencijos išlieka tos pačios: komfortas aukojamas automobiliams montuojant tai, kas gražu - didesni ratlankiai, žemo profilio padangos. „Antra vertus, tokie sprendimai, kaip elektra valdomos pakabos, pakankamai gerai išsprendžia tokių kompromisų keliamus klausimus. Matyt, todėl prabangesniems segmentams būdingos technologijos pamažu skverbiasi ir į pigesniuosius segmentus“, - situaciją apibūdino D. Zinkevičius.
Saugus Vairavimas Slidžiame Kelyje: Iššūkiai ir Patarimai
Atėjus žiemai, gatvės pasidengia balta danga, ir vairavimas tampa nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles. Žiema suteikia puikią galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti, kaip saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis.
Pasiruošimas ir Kelio Būklės Įvertinimas
Evaldas Čirba, vienu universaliausiu lenktynininkų Lietuvoje laikomas, pateikia keletą patarimų, kad vairavimas žiemą nesukeltų nemalonumų. „Prasidedant žiemai, svarbu nuolat kontroliuoti kelio dangos būklę, nes ji visą laiką kinta“, - sakė pašnekovas.
- Kelio dangos įvertinimas. Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi. Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galima pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Siekiant neapsigauti, patartina prieš išvažiuojant į judresnes gatves išbandyti automobilį stabdant. Gausiai sningant, vairuoti sudėtinga tampa dėl to, jog sunku tiksliai identifikuoti eismo sąlygas ir kelio dangos būklę, ypač jei esi nepažįstamoje teritorijoje.
- Padangos. Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišką kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Dar vienas svarbus faktorius yra padangų nusidėvėjimas. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms. Geriausia, kai visos keturios padangos yra vienodos - žieminės ir panašiai nudilusios. Tie vairuotojai, kurie turi tik dvi dygliuotas padangas ir važinėja priekiniais ratais varomais automobiliais, turėtų jas montuoti ne ant varančiųjų, bet ant galinių ratų. Jeigu ant priekinės varomosios ašies uždėtos dygliuotos padangos, daugiausiai problemų bus stabdant. Tuomet sunkesnis mašinos priekis su dygliuotais ratais greičiau stos nei galas, mašina pradės slysti skersa - ir „vilkelis“ ant kelio neišvengiamas.
- Saugus atstumas. Esant slidžiam keliui, reikia laikytis didesnio atstumo tarp automobilių, gerokai anksčiau pradėti stabdyti. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.
Stabdymo Ypatumai Žiemą
Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias. Padangų sukibimas žiemos metu su kelio danga yra mažesnis ir mašinai sustoti reikia daugiau laiko. Žiemos metu stabdymas priklauso nuo to, ar automobilyje yra ABS sistema. Transporto priemones, kuriose šios sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, už mus tai padaro ji pati. Todėl stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.
Slidžiame kelyje stabdyti reikia ne vienu smarkiu, bet keliais ar net keliolika lengvų stabdžių pedalo paspaudimų. Įprasti taip stabdyti geriausia ne tik žiemą, bet ir visais metų laikais. Nenaudoti rankinio stabdžio žiemą, nes šonu slystantys ratai turi itin menką sukibimą su keliu ir tai gali ne išgelbėti, bet atvirkščiai pakenkti.
Elgesys Kritinėse Situacijose ir Slydimo Valdymas
Pamačius pusnį ar tviskantį ledą, svarbiausia nepasimesti ir nedaryti staigių judesių. Prieš įvažiuojant į pavojingą zoną, jei yra galimybė, vertėtų sumažinti greitį.
- Vengti staigių judesių ir panikos. Svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Įsibėgėjant, jauskite, kai automobilis įgauna trauką, taip išvengsite ratų prasisukimo ir praslydimo.
- Priekiniais ratais varomas automobilis. Važiuojant automobiliu priekiniais varomaisiais ratais, posūkyje pradėjus slysti galinei ašiai, išsigelbėti galima ne stabdant, bet spustelėjus akceleratorių ir vairą pasukant į tą pusę, į kurią automobilis slysta. Truputį atleidus akseleratoriaus pedalą, vairo pagalba galima stabilizuoti automobilio judėjimą.
- Galiniais ratais varomas automobilis. Vairuotojams, važinėjantiems mašinomis galiniais varomaisiais ratais, patariama elgtis priešingai. Pradėjus slysti, jokiu būdu negalima didinti greičio, bet švelniai mažinant greitį sukti vairą slydimo kryptimi.
- Automobiliai keturiais varomaisiais ratais. Šie automobiliai slidžiu keliu važiuoja itin patikimai, jeigu vairuotojas pasirenka deramą greitį. Tačiau kai toks automobilis pradeda slysti, jį suvaldyti labai sunku. Tam reikalingos specialios treniruotės. Automobiliu su keturiais varomaisiais ratais labai lengva įsibėgėti, bet sunku sustoti.
Praktiniai Patarimai ir Treniruotės
Tik iškritus pirmajam sniegui, verta nuvažiuoti ant apsnigtos aikštelės ir ten pratintis suvaldyti posūkiuose slystantį automobilį, prisiminti, kaip stabdyti ir pajudėti iš vietos. Paprastas, bet geras pratimas yra toks: pažymėkite savo įsivaizduojamą kliūtį ir mokykitės prieš ją sustoti, po to - apvažiuoti, naudojantis stabdžiais ir vairu. Radus didelę ir saugią aikštelę, staigiu vairu suktelėjimu ir akceleratoriumi galima išprovokuoti mašinos slydimą ir paskui bandyti jį kuo greičiau suvaldyti. „Supratus, kas sukelia mašinos slydimą ir kaip jį galima valdyti, bus galima jaustis drąsiau žiemos keliuose,“ - aiškino E. Čirba.
Todėl vairuotojai, įpratę prie slidaus kelio, nebijo, kai automobilis važiuoja nedaug slydinėdamas. Jie nuolat jaučia mašinos judėjimą, todėl staigesnis slystelėjimas lengviau suvaldomas. Tuo tarpu vairuotojai, neįpratę prie slidumo, važiuoja labai įsitempę. Automobiliui netikėtai slystelėjus, jie sutrinka ir nežino ką daryti. Tokiais atvejais dažniausiai staigiai spaudžiamas stabdis, užblokuojami ratai, ir automobilis atsiduria griovyje.
Posūkių Įveikimas Slidžiame Kelyje
Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama per pus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Artėjant posūkiui, automobilį reikia pristabdyti ir dar prieš posūkį perjungti žemesnę pavarą. Jokiu būdu negalima automobilio stabdyti posūkyje, kai ratai jau pasisukę, ar mėginti perjungti pavarą. Išvažiuojant iš posūkio greitį reikia didinti po truputi, kad ratai nepraslystų.
Norėdami teisingai pradėti posūkį ir išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite. Kad tai padaryti, turite atleisti akceleratoriaus pedalą, o tada pasukti vairą dideliu kampu.
Ką Daryti, Kai Avarija Neišišvengiama?
Ką daryti, jeigu atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio yra per mažas ir avarija neišvengiama? Tuomet reikia pasirinkti mažiau skausmingą smūgį. Jeigu įmanoma - pasukti automobilį į kelkraštį, trenktis į šaligatvio kraštą ar kelio aptvarą. Tokiu atveju nukentės tik vienas automobilis. Jeigu tektų trenktis į šaligatvio kraštą, stenkitės, kad ratai būtų tiesūs, o ne pasukti. Trenkiantis tiesiais ratais, mažiau nukentės automobilio pakaba ir, galbūt, net vairuotojas. Taip pat ypač svarbu prieš pat trenkiantis į kelkraštį ar duobę, atleisti stabdžius ir neužblokuoti ratų.
tags: #ar #vaziuojant #automobilio #ratai #nueina #ta