Skirtingos automobilių markės yra žinomos dėl skirtingų priežasčių. Galima sakyti, kad markių žinomumas - tik reklaminis triukas, tik pastovios rinkodaros strategijos vaisius. Tačiau manoma, kad tai nėra tiesa, nes kiekvienas vairuotojas per gyvenimą yra pabuvojęs bent prie kelių automobilių vairo, o daugelis - girdėję apie kitų vairuotojų patirtis ir jų nusiskundimus. Todėl, jei automobilio markė yra prasta ir tą sako vairuotojų patirtis, jokia rinkodaros strategija to nepakeis. Rinkodara ir reklama gali tik išryškinti kažką, kas jau yra realybėje, bet negali tos realybės sukurti. Todėl yra daug tiesios ir naudingos informacijos tame, kaip ir dėl ko kiekviena automobilių markė yra žinoma rinkoje.

Populiariausios automobilių markės ir jų ypatybės

Turbūt nenustebins, kad Volkswagen yra vienas populiariausių automobilių gamintojų pasaulyje. Tam yra labai paprasta priežastis: Volkswagen sugeba suderinti nepriekaištingą vokišką kokybę su įperkamumu ir neproblematiška automobilio priežiūra. Tai, kad Volkswagen automobiliai yra palyginus pigūs, tikrai nereiškia, kad nėra gaminami modeliai, kurie tiktų ir prabangos ieškantiems vairuotojams.

Viena pagrindinių Toyota automobilių žinomumo ir populiarumo priežasčių - šios markės automobilių patikimumas. Tą atspindi ne tik milijonų vairuotojų patirtis ir dešimtmečius kurta reputacija. Tą įrodo ir eksperimentai su šiais automobiliais (pvz., „Aukščiausios pavaros“ (angl. Top Gear) laidos kūrėjų bandymas „palaužti“ Toyota Hillux).

Visi žino, kad tiek BMW markė, tiek šios markės automobilius vairuojantys vairuotojai yra išskirtiniai. BMW markė derina du dalykus - aukštą klasę ir sportiškumą. Kiekvienas BMW automobilių modelis puikiai suderina prabangą ir sportiškumą. Tai - ne vien tik tušti žodžiai. Kone kiekvienas BMW automobilių modelis yra praturtinamas aukščiausių technologijų, kurios padeda užtikrinti, kad sportiškumas nebūtų tik reklaminis šūkis, bet pilnai atspindėtų BMW automobilio vairavimo patirtį. Todėl galima sakyti, kad BMW - vairuotojų automobilis, skirtas tiems, kuriems be kitų dalykų yra svarbu greitis ir patogumas.

Bet jei jau kalbame apie aukštą klasę ir prabangą, negalime nepaminėti Mercedes-Benz markės automobilių. Bet jei BMW kartu su prabanga derina sportiškumą, tai Mercedes-Benz to nedaro: tai tiesiog yra prabangių, aukštos klasės automobilių gamintojas. Mercedes-Benz automobiliuose puikiai dera stilius ir klasė, prabanga ir patikimumas.

Galbūt Volvo automobiliai neišsiskiria tuo, kuo išsiskiria kitų čia aptariamų markių automobiliai. Jie nėra nei itin elegantiški, nei sportiški, nei prabangūs. Bet jie turi kažką, ko negali pasiūlyti dauguma kitų markių - saugumą. Būtent išskirtinis Volvo dėmesys saugumui leidžia šį automobilį vairuotojams susieti šitaip.

Turbūt žinomiausias amerikietiškų automobilių gamintojas bei viena žinomiausių automobilių markių pasaulyje yra Ford. Ford automobiliai labiausiai žinomi ne tiek dėl parduodamų automobilių bruožų, kiek dėl tam tikro automobilių tipo. Ford markė šviesiausiomis spalvomis šviečia dėl savo gaminamų visureigių ir džipų. Tai - su vyriškumu siejamas automobilių gamintojas, parduodantis masyvias ir galingas transporto priemones.

Fiat automobiliai neturi ryškaus išskirtinio bruožo. Galima teigti, kad Honda markės automobiliai yra ne ką mažiau patikimi nei tie patys Toyota automobiliai. Dažnai Honda net yra tiesiogiai siejama su Toyota. Tačiau tai - ne pagrindinė priežastis, dėl kurios yra žinoma Honda markė. Šios markės automobiliai labiausiai išsiskiria savo itin sportišku, elegantišku dizainu.

Nissan automobiliai yra laikomi artimi Toyota markei. Tačiau, nepaisant to, Nissan markė yra žinoma ne tiek dėl savo patikimumo, kiek dėl technologinio aspekto (anksčiau Nissan buvo žinoma ir dėl sportiško, išskirtinio tik Nissan automobiliams būdingo dizaino). Būtent naujausių technologijų išnaudojimas šios markės automobilių gaminime išskiria šią markę iš kitų (negalima nepaminėti išskirtinės Nissan oro kondicionavimo sistemos). Šie japoniški automobiliai nėra patys populiariausi, bet jie yra žinomi dėl savo patikimumo.

Subaru - ne pati populiariausia automobilių markė, tačiau ji turi savo išskirtinumą. Tai - aukštos kokybės, išskirtinę vairavimo patirtį suteikiantys automobiliai, kurie gali prisitaikyti prie įvairių aplinkybių (kelių, oro sąlygų ir t.t.).

Lietuvoje Rolls Royce markės automobiliai nėra paplitę, tačiau tai yra pakankamai žinoma markė. Labiausiai ji siejasi su prabanga ir išskirtinumu. Galbūt net galima teigti, kad Rolls Royce yra šios kategorijos lyderis. Su kuo yra siejama Mazda markė? Neabejotinai su sportiškumu ir greičiu.

Panašiai, kaip ir japoniški automobiliai, Hyundai, Pietų Korėjos automobilių gamintojo, automobiliai taip pat išsiskiria savo technologiniu aspektu. Hyundai automobiliai garantuoja visapusiškai aukštą kokybę ir patikimumą.

Lietuvoje Suzuki markė yra labiau žinoma ne dėl automobilių, bet dėl motociklų. Bet žvelgiant bendrai, Lietuvoje Suzuki markės automobiliai nėra itin paklausūs ar labai žinomi. O gal ir be reikalo, nes Suzuki išsiskiria savo dydžiu ir galingumu: nepaisant to, kad patys Suzuki automobiliai yra nedideli ir kompaktiški, jie gali pasigirti išskirtinai galingu varikliu.

Tematinis nuotrauka, vaizduojanti įvairių automobilių markių logotipus, išdėstytus ant šiuolaikinio miesto fono

Apibendrinimas

Kaip matyti, kiekvienas gamintojas, kiekviena markė turi savų privalumų, išskirtinių savybių, kurių neturi kitos markės.

Automobilių markių pavadinimų kilmė

Pasaulio keliuose rieda šimtai milijonų automobilių. Visi jie turi vieną bendrą, bet tuo pačiu ir skirtingą bruožą - pavadinimą. Ar kada nors pagalvojote, kodėl jūsų vairuojamas automobilis pavadintas, pavyzdžiui, „Audi“, „Renault“, „Toyota“ ar „Volkswagen“?

Italijos gamintojai

  • Alfa Romeo: Italijos automobilių gamintojas, kurio emblemoje vaizduojama žmogų ryjanti gyvatė ir Milano miesto vėliava (raudonas kryžius baltame fone), savo veiklą pradėjo 1910-aisiais. Pirmasis žodis „Alfa“ yra žodžių „Anonima Lombarda Fabbrica Automobili“ trumpinys.
  • FIAT: Dar vieno automobilių gamintojo iš Italijos „FIAT“ vardas yra „Fabbrica Italiana Automobili Torino“ pavadinimo trumpinys.

Vokietijos gamintojai

  • Audi: „Audi“ pavadinimas atsirado dar 1910-aisiais. Istorija tokia, kad vienas iš „Audi“ įkūrėjų Augustas Horchas dėl teisinių priežasčių negalėjo automobilių vadinti „Horch“ vardu. Tuo metu A. Horcho verslo draugo Franzo Fikentscherio sūnus, kuris mokėsi lotynų kalbos, sėdėjo susirinkime ir vis norėjo kažką pasakyti. Galiausiai jis pasakė, ką norėjo - kodėl automobilių nepavadinti „Audi“?
  • BMW: „Bayerische Motoren Werke“ - taip skamba pilnas šios markės pavadinimas, kuris, išvertus iš vokiečių į lietuvių kalbą, reiškia Bavarijos variklių gamyklą. Įmonė buvo įkurta 1919-aisiais. Beje, įmonės logotipas nesimbolizuoja balto propelerio mėlyname danguje.
  • Opel: 1862-aisiais Adamas Opelis įkūrė įmonę, kurią pavadino tiesiog „Opel“ vardu ir iš pradžių gamino siuvimo mašinas, vėliau - dviračius.
  • Porsche: 1931-aisiais Ferdinandas Porsche‘as įkūrė „Dr. Ing. h. c. F. Porsche GmbH“ įmonę, kuri pradžioje teikė automobilių kūrimo ir tobulinimo konsultacijų paslaugas.
  • Volkswagen: Šio automobilių gamintojo pavadinimas atsirado labai lakoniškai. „Volks“ - liaudis, o „wagen“ - automobilis.

Japonijos gamintojai

  • Honda: Japonijos automobilių, motociklų, lėktuvų ir įvairių variklių gamintojo istorija prasidėjo 1949-aisiais. Įmonės įkūrėjas - Soichiro‘as Honda.
  • Lexus: „Toyota“ prabangių automobilių padalinio „Lexus“ istorija prasidėjo 1983-aisiais, kai tuometinis „Toyota“ vadovas nusprendė, kad reikia sukurti geriausią pasaulyje automobilį. Tačiau šiam kūriniui reikėjo išskirtinio pavadinimo. Konsultacijų įmonė „Lippincott & Margulies“ pateikė 219 variantų, kaip galėtų vadintis nauja markė, iš kurių buvo atrinkti Vectre, Verone, Chaparel, Calibre ir Alexis pavadinimai. Buvo atsisakyta „A“ raidės pradžioje, o raidė „i“ buvo pakeista į „u“ ir taip buvo sukurtas naujas pavadinimas - „Lexus“.
  • Mazda: Japonijos automobilių gamintojo oficiali versija tokia, kad įmonė pavadinta Šviesos Dievo Auhura Mazda garbei.
  • Nissan: Japonijos automobilių gamintojo ištakos ganėtinai įdomios, tačiau paties pavadinimo istorija - ne tokia stulbinanti. 1928-aisiais Yoshisuke‘as Aikawa įkūrė „Nihon Sangyo“ holdingą.
  • Subaru: Kenjis Kita, šeštame XX a. dešimtmetyje ėjęs „Fuji Heavy Industries“ įmonės vadovo pareigas, labai norėjo, kad kompanija gamintų automobilius. Taip buvo pasirinktas „Subaru“ pavadinimas, kuris, išvertus iš japonų kalbos, reiškia Plejadą - padriką žvaigždžių spiečių Tauro žvaigždyne.
  • Toyota: Japonijos automobilių gamintojas „Toyota“ yra vienas didžiausių pasaulyje. „Toyota“ įmonę 1924-aisiais įkūrė Sakichis Toyoda. „Toyota“ įkūrėjų pavardės yra Toyoda. Kuriant įmonės pavadinimą, savo ranką pridėjo ir Sakichio Toyoda‘os žentas Rizaburo‘as Toyoda. 1936-aisiais buvo paskelbtas konkursas naujam įmonės logotipui sukurti. Tačiau R. Toyodai labiau patiko „Toyota“ išraiška, nes parašyti šį žodį pakako aštuonių (tai laimingas skaičius) teptuko brūkšnių. Be to, „toyoda“, išvertus iš japonų kalbos, reiškia „derlingas ryžių laukas“.

Pietų Korėjos gamintojai

  • Hyundai: Pietų Korėjos įmonė „Hyundai“ įkurta 1947-aisiais. Chungas Ju-yungas savo įmonei suteikė prasmingą vardą, kuris, išvertus iš korėjiečių kalbos, reiškia modernumą. Beje, pirmieji automobiliai, pavadinti „Hyundai“ vardu, buvo pagaminti 1968-aisiais. Tai buvo kartu su „Ford“ sukurti „Cortina“ modeliai.
  • KIA: Dar vienas Pietų Korėjos automobilių gamintojas „KIA“ savo istoriją pradėjo 1944-aisiais. Tiesa, pradžioje „KIA“ gamino plieno vamzdžius ir dviračių detales. Pirmuosius automobilius, kuriuos gamino pagal iš „Mazda“ nupirktą licenciją, „KIA“ pagamino tik 1974-aisiais. O įmonės pavadinimas susideda iš „KI“ - išvertus iš korėjiečių kalbos reiškia „išeiti iš“, o „A“ žymi Aziją. Beje, „Hyundai“ ir „KIA“ šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja. „Hyundai“ turi beveik 34 proc. KIA akcijų.

Kiti gamintojai

  • Ford: Garsusis pramonės revoliucionierius Henry‘is Fordas pirmąją savo įmonę, įkurtą 1901-aisiais, pavadino paprastai - „Henry Ford Company“. Tačiau jau 1902-aisiais įmonė pervadinta į „Cadillac Motor Company“. „Ford Motor Company“ - buvo antrasis H. Fordo bandymas patekti į automobilių pramonę. Šį kartą taip pat su nesklandumais ir mintimis apie pasitraukimą. Tačiau vėliau, pradėjus taikyti konvejerinį automobilių gamybos būdą, H. Fordo verslas suklestėjo.
  • Peugeot: Prancūzijos automobilių gamintojas „Peugeot“ savo veiklą pradėjo 1810-aisiais ir visai ne nuo automobilių gamybos. Pavyzdžiui, 1842-asiais įmonė gamino pipirų, druskos ir kavos maltuves. Taip pat gamino skėčių rėmus, peilius, kaltus, dviračius ir motociklus.
  • Renault: Dar vieno automobilių gamintojo iš Prancūzijos „Renault“ pavadinimas taip pat kilęs iš šeimos pavardės.
  • Škoda: 1859-aisiais Pilzene (Čekijos miestas) Waldsteinų šeima įkūrė įmonę, kurią 1869-aisiais įsigijo Emilis Škoda. Čekijos inžinierius ir pramonininkas įmonę pavadino „Škoda Works“ vardu. Vėliau „Škoda Works“ įsigijo „Laurin & Klement“ įmonę, kuri gamino automobilius ir motociklus.
  • Tesla: „Tesla“ dabar vienas žinomiausių automobilių gamintojų pasaulyje.
  • Volvo: Iš pradžių „Volvo“ pavadinimas buvo skirtas naujam rutuliniam guoliui, kurį sukūrė ir pagamino įmonė SKF. Automobiliai „Volvo“ vardu pradėti vadinti nuo 1927-ųjų.
Infografika, apibūdinanti populiarių automobilių markių pavadinimų kilmės medį ar laiko juostą

Automobilių rinkos tendencijos Lietuvoje

Lietuvos automobilių pardavimų skelbimuose ir paieškose vis dar dominuoja Volkswagen, Audi ir BMW automobiliai. Tačiau lengvųjų automobilių topuose atsiranda ir tokių markių, kaip Škoda, Renault, Opel ar Peugeot. Šiuo metu elektromobiliai rinkoje užima daugiau nei 1 proc. ir jų dalis nuosekliai didėja, o hibridinių automobilių dalis išaugo net 7 kartus.

Populiariausi modeliai ir lietuvių pasirinkimai

„Autogidas.lt“ vadovas Vytautas Raudonius įvardijo, kad tradiciškai lietuviai yra vokiškų automobilių tauta. Tad skelbimuose ir paieškose dominuoja šio gamintojo modeliai: „Volkswagen“, „Audi“, BMW. Tos pačios tendencijos vyrauja ir „Autoplius.lt“ svetainėje. „Tai nesikeičia jau daugelį metų, o pokyčiai labiau matomi tarp vidutinio populiarumo markių. Gyva tendencija, kad dažnai dairomasi senesnio, gausesnės komplektacijos, prabangesnio modelio automobilio, o ne kuklesnio, naujesnio. Komfortas, prestižas, patikimumo lūkestis lieka pagrindiniais kriterijais“, - teigė „Autoplius.lt“ atstovas Artūras Mizeras.

Jis nurodė, kad „Autoplius.lt“ populiariausių ieškomų modelių sąrašas atrodo taip:

  1. Audi A6
  2. Volkswagen Golf
  3. Audi A4
  4. BMW 3 serija
  5. Volkswagen Passat
  6. BMW 5 serija
  7. BMW X5
  8. Volvo XC60
  9. Toyota RAV4
  10. Mercedes-Benz E klasė
  11. Volkswagen Tiguan
  12. Volvo XC90
  13. Audi Q5
  14. Skoda Octavia
  15. Honda CR-V
  16. Nissan Qashqai
  17. Audi A3
  18. Opel Astra
  19. BMW X3
  20. Toyota Avensis

A. Mizeras pastebi, kad populiariausių modelių sąraše vis daugėja SUV / visureigio tipo automobilių.

Nu tai pažiūrėkim ką čia turim 🚘🫵✅️

Kuro tipų tendencijos

„Regitra“ pateikė pirmą kartą Lietuvoje registruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) TOP 10. „Autogidas.lt“ vadovo teigimu, nors Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu itin nepopuliarūs dyzeliniai varikliai, o daugelis gamintojų iš viso nebegamina automobilių su tokiais varikliais, visgi naudotų automobilių rinka yra kitokia. „Mūsų portale du trečdaliai skelbimų yra su dyzeliniais varikliais. Iš kitos pusės tai dėsninga, nes maždaug tokia proporcija prieš dešimt ir daugiau metų buvo parduodami nauji automobiliai Europoje, tad ir naudotų automobilių rinkos proporcijos persikėlė pas mus. Be to, dyzeliniai automobiliai bet kokiu atveju yra ekonomiškesni, taigi labiau mėgstami pirkėjų“, - dėstė pašnekovas.

„Autoplius.lt“ atstovas paantrino, kad naudotų automobilių skelbimuose ir Lietuvos automobilių parke dominuoja dyzeliniai automobiliai. Anot A. Mizero, šiuo metu jie sudaro 60 proc. pasiūlos, benzininiai - apie 30 proc. Dyzelinių automobilių dalis nedideliais tempais mažėja, bet išlieka reikšmingiausia. „Ši dalis kiek didesnė, nei kitose didesnėse Vakarų Europos rinkose. Labiausiai rinktis šią kuro rūšį vairuotojus veda sąlyginai mažesnės išlaidos kurui. Panašios galios ir dydžio dyzelinis automobilis paprastai 100 km sunaudoja mažiau degalų, nei benzininis. Išimtis galėtų būti mažesni automobiliai su silpnesniais varikliais, tačiau tai nėra populiarus pasirinkimas. Taip pat, kadangi didesnė dalis naudotų automobilių sandorių yra vietiniai, kuomet parduodami šalyje jau registruoti automobiliai, tad ir pasiūla tiesiog atspindi automobilių parko struktūrą. Parduodami tokie, kokie jau yra“, - dėstė atstovas.

Pašnekovai nurodė, kad tokia pati tendencija egzistuoja ir su pirkimu. Kol skelbimuose dominuoja dyzeliai, jų pirkėjai ir įsigyja maždaug dukart daugiau negu benzininių. Tad pasiūla atitinka paklausą. A. Mizeras pridūrė, kad kaip alternatyva pastaraisiais metais populiarėja hibridiniai automobiliai. „Regitra“ nurodė, kad, šių metų birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota 1,1 mln. lengvųjų automobilių, varomų dyzelinu, o benzinu - 0,38 mln.

Retų markių iššūkiai

Ekspertai pastebi, kad kuo retesnė automobilio markė, tuo mažiau ji perkama. Net identišką, tačiau kitaip pavadintą automobilį parduoti būna beveik neįmanoma. „Autogidas.lt“ vadovas įvardijo, kad rečiausiai žmonės ieško tokių markių, kurių servisų čia yra mažai. Kuo retesnis automobilis, tuo sunkiau jį pataisyti. „Pavyzdžiui, Kinijoje pagamintų automobilių mūsų portale beveik visai nėra, nes jie absoliučiai nedomina pirkėjų. Tokių automobilių žmonės vengia ir netgi bijo, nes nežino, nei kaip juos taisyti, nei iš kur gauti atsarginių detalių. Bendrai tokia tendencija ir išlieka - kuo retesnė automobilių markė, tuo mažiau ja domisi pirkėjai“, - komentavo V. Raudonius.

Anot jo, geras pavyzdys yra identiški automobiliai, parduodami kaip skirtingų markių mašinos. Pavyzdžiui, mūsų kraštuose gana populiarūs maži visureigiai Opel Mokka. Amerikos rinkoje šie automobiliai buvo parduodami kaip Buick Encore. Ir, jeigu skelbimuose pardavėjas parašytų „Buick Encore“, jį parduoti būtų beveik neįmanoma. Todėl, pašnekovo teigimu, pardavėjai dažniausiai tokius automobilius kelia kaip „Opel Mokka“, kad pirkėjams tai būtų pažįstama ir žinoma mašina.

Pasak „Autoplius.lt“ atstovo, sakoma, kad kiekvienas automobilis turi savo pirkėją, tik kartais jo gali tekti palaukti ilgiau: „Atmetus retas, nišines markes, „Autoplius.lt“ duomenimis, sąlyginai mažiau dėmesio sulaukia Jaguar, Mini, Alfa Romeo, Mazda, Chevrolet automobiliai.“

Elektrinių ir hibridinių automobilių augimas

„Autoplius.lt“ atstovas nurodė, kad automobilių rinkoje pokyčių vyksta, tačiau jie lėti ir iš karto nesimato, nes automobilis lieka ilgalaikiu pirkiniu ir keičiamas paprastai kas 5 metus. „Jei pažvelgsime į pirmą kartą šalyje registruotus, iš užsienio atvežtus automobilius, tarp jų po truputį mažėja dyzelinių. 2016 m. tokių buvo 78 proc., dabar - 72 proc. Tuo metu hibridinių dalis išaugo 7 kartus - nuo 1 iki 7 proc.“ - vardijo A. Mizeras.

V. Raudoniaus teigimu, naudotų automobilių rinkoje kardinalių pokyčių nėra - pastebimos bendros tendencijos: „Pavyzdžiui, jeigu prieš 5 metus elektra varoma mašina mūsų skelbimų portale buvo retenybė, tai dabar elektromobiliai jau užima daugiau kaip 1 proc. rinkos. Na, ir galima pastebėti tendenciją, kad žmonės vis rečiau perka didelius automobilius ir vis dažniau renkasi mažesnius, kompaktiškesnius ir ekonomiškesnius.“

Lietuvių kalbos taisyklės ir verslo pavadinimai

2013 metų gegužę buvo sugriežtinta pavadinimų registravimo tvarka ir šių normų atitikimą prižiūrėjo Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Tačiau 2018 metų liepą Vyriausybė savo nutarimu panaikino tokį reikalavimą, o jis įsigaliojo jau nuo 2020 m. sausio 1 dienos. Vyriausybė pakeitė juridinių asmenų registro nuostatus ir juose panaikintas 109 nuostatų punktas. Pagal jį Registro tvarkytojas privalėjo kreiptis į VLKK konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms.

„Paprastai tariant, bus išspręsta pagrindinė verslo plėtrą planuojančių užsienyje verslų problema - panaikinti nelietuviško pavadinimo registravimo apribojimai“, - 15min teigė bendrovės „LC paslaugų centras“, padedančios įregistruoti juridinius asmenis, vadovas Laurynas Čiutys. Anot jo, šis pokytis naudingas ir jo vadovaujamai įmonei. Esą dėl to palengvės darbas ne tik jiems, bet ir visam verslui Lietuvoje. „Tai ilguoju periodu taip pat gali pridėti „papildomų taškų“ Lietuvai kylant palankiausių šalių verslui reitinguose“, - sakė jis.

L. Čiutys aiškino, kad verslas galės „lengviau atsikvėpti“, nes vėl bus galima registruoti gerokai laisvesnės formos pavadinimą. Esą iki šiol daugiausia problemų klientams iškildavo, kai norėdavo nelietuviško pavadinimo, pavadinime laisvai naudoti skaičius, trumpinius, ko VLKK neleisdavo. Konkrečių atvejų, anot jo, begalės. Pavyzdžiui, jo klientai norėjo tokių pavadinimų kaip „ATAALL“, „ERDEM“. „Vienas labiausiai užstrigusių buvo kliento noras registruoti pavadinimą „Servisas 007“ - lyg ir lietuviškas, viskas skamba gan neblogai, bet kalbos komisija nepraleido šio pavadinimo įtraukimo į laikinų pavadinimų registrą, nes skaitvardis pavadinime negali būti naudojamas tokia forma - visi pavadinimo dėmenys turi būti suderinti linksniu, skaičiumi ir gimine, taip pat svarbus eiliškumas“, - pasakojo jis.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis 15min tikino, kad tai nėra labai geras sprendimas, ir iki šiol komisija „atlikdavo milžinišką darbą konsultuodama dėl įmonių pavadinimų tinkamumo“. „Tai verslui tikrai nebuvo jokia našta, nes atsakymą duodavome per 6 darbo valandas. Per metus suteikdavome kelis tūkstančius konsultacijų. Dabar ši našta guls ant pačių įmonių ir ant Registrų centro, kadangi taisyklės, kurios nustato įmonių pavadinimų suteikimą, lieka galioti. Kitaip tariant, komisija, kuri nustatė šį dalyką, šių taisyklių nepakeis. Vadinasi, pareiga lieka. Bet to, kas padės tą pareigą įgyvendinti Registrų centrui, ar pačioms įmonėms, nebelieka. O, kaip žinote, nežinojimas nuo įstatymo vykdymo neatleidžia“, - kalbėjo jis.

Be to, anot A. Antanaičio, Lietuvos verslas neturėtų gėdytis lietuvių kalbos, atvirkščiai - jai turėtų atstovauti. O su kitų kalbų pavadinimais esą to labai gerai padaryti nepavyks. „Mano galva, reikėtų parodyti, kad esame lietuviai, turime gražią kalbą. Galime tikrai sugalvoti ta kalba lengvus, įsimenančius pavadinimus ir reprezentuoti Lietuvą. Jeigu verslas bijo pasirodyti, kad yra iš Lietuvos, tai, mano galva, nedaro tiems bijantiems garbės“, - 15min sakė VLKK pirmininkas.

Tematinis nuotrauka, vaizduojanti lietuvių kalbos žodžius ir verslo logotipus, siejant kalbą ir verslą

tags: #ar #teisinga #sakyti #automobiliu #markes

Populiarūs įrašai: