Saugos diržai bei oro pagalvės yra svarbiausios priemonės, kurios padeda išvengti skaudžių traumų ar net išsaugoti gyvybę. Dėl to būtina segėti saugos diržus ir tikrinti jų būklę. Saugos diržai jau daugelį metų yra privaloma automobilių įranga.
Saugos diržų svarba ir apsauginė funkcija
Apsauga eismo įvykių metu
Saugos diržai avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio. Nepaisant to, vis dar netrūksta žmonių, kurie neigia saugos diržų naudojimo pagrįstumą.
Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Prisegtas saugos diržas apsaugo nuo mirties 40-60% vairuotojų ir keleivių.
Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu. Tuomet šansų apsieiti be sužalojimų beveik nėra. Be to, oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas. Oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.
Važiuojantieji gale taip pat turėtų nepamiršti saugos diržų. Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai.
Kas atsitinka avarijos metu neprisisegus diržo (važiuojant 80 km/h greičiu):
- 0,026 sek. po smūgio: automobilio bamperis deformuojasi. Jėga, 30 kartų viršijanti automobilio sunkio jėgą jį sustabdo. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau važiuoja pirmyn transporto priemonės greičiu.
- 0,039 sek.: Vairuotojas kartu su sėdyne staiga užfiksuojamas maždaug 15 centimetrų į priekį.
- 0,044 sek.: Vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą.
- 0,050 sek.: sumažėjus automobilio greičiui, jį ir keleivius pradeda veikti 80 kartų už jų traukos jėgą didesnė inertinė jėga.
- 0,068 sek.: Vairuotojas smogia prietaisų skydui 9 tonų jėga.
- 0,092 sek.: Vairuotojas ir greta sėdintis keleivis atsitrenkia į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinus sužalojimus.
- 0,100 sek.: Vairuotojas stumiamas atgal po to, kai atsitrenkė į vairą.
- 0,110 sek.: Automobilis lėtai pradeda judėti atgal.
- 0,113 sek.: Keleivis, sėdintis už vairuotojo, jei jis taip pat neprisisegęs saugos diržo, yra vienoje linijoje su vairuotoju, t.y. atsitrenkia į vairuotojo vietą arba į patį vairuotoją ir yra sužeidžiamas (dažniausiai mirtinai arba rimtai sužalojamas).
- 0,150 sek.: viskas baigiasi. Metalinės nuolaužos ir stiklo šukės krenta ant žemės. Eismo įvykio vietą supa dulkių debesis… Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės.
Tinkamas saugos diržų naudojimas ir būklė
Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, nors tai lygiai taip pat svarbu, kaip ir automobilio veikimas. Saugos diržai ir oro pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis, tačiau dažnai apie juos nemąstome, kol nėra per vėlu. Perkant automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai, ypač jei automobilis dėvėtas ir su neaiškia istorija.
Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos, tačiau jie dėvisi ilgainiui. Kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą: jei ten kažkas juda blogai, arba yra įtrūkimų, įplyšimų, techninės apžiūros nepraeisite. Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui. Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai - apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti.
Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti.
Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų.
Saugos diržų naudojimo taisyklės Lietuvoje (KET XXVI SKYRIUS)
Bendrieji reikalavimai
Lietuvos Kelių eismo taisyklės (KET) nustato privalomą saugos diržų naudojimą visiems eismo dalyviams. KET XXVI skyrius „Saugos diržų ir kitos saugos įrangos naudojimas“ aiškiai apibrėžia šias nuostatas:
- Važiuodami transporto priemonėje su saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
- Saugos diržas turi būti pritvirtintas per petį ir juosmenį arba kaip nurodė transporto priemonės gamintojas.
- Jei autobuse yra saugos diržai, prieš kiekvieną sėdynę, ant jos arba šalia jos matomoje vietoje gali būti rodomas informacinis simbolis „Užsisegti saugos diržą“. Jei šio informacinio ženklo nėra, prieš kelionės pradžią keleiviai turi būti informuoti apie reikalavimą dėvėti saugos diržus žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis. Autobuso keleiviai, vyresni nei 3 metų, privalo naudotis įdiegtomis tvirtinimo sistemomis.
- Vairuotojai ir keleiviai, važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų tipų keturračiu, privalo naudoti motociklų apsaugas (motociklų šalmą, akių apsaugą nuo traumų). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugos, jei bet kokio tipo mopedas, motociklas, triratis, bet kokios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) arba įmontuotos stogo apsauginės arkos, skirtos apsaugoti vairuotoją, keleivį ir smūgio diržai.
- Keleiviams neleidžiama blaškyti vairuotojo ir trukdyti jam vairuoti.
Vaikų vežimas
Vairuotojas privalo užtikrinti, kad vaikai, vežami motorine transporto priemone, naudotų tinkančias ir pritaikytas apsaugos sistemas:
- Vaikai, žemesni nei 135 cm, turi būti vežami lengvaisiais automobiliais arba sunkvežimiais su vaikų saugos sistemomis, pritaikytomis jų ūgiui ir svoriui, atsižvelgiant į gamintojo ar šių grupių nurodytą dydžio diapazoną ir didžiausią vaiko masę:
- 0 grupė: vaikams, sveriantiems mažiau nei 10 kg;
- 0+ grupė: vaikams, sveriantiems mažiau nei 13 kg;
- I grupė: vaikams, sveriantiems nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė: vaikams, sveriantiems nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė: vaikams, sveriantiems nuo 22 iki 36 kg.
- Vairuotojai naudoja vaikų apsaugos sistemas, atitinkančias saugos standartus, patvirtintus pagal JT Europos ekonomikos komisijos taisykles (pvz., Nr. 44/03 ar Nr. 129) arba vėlesnius reikalavimus.
- Draudžiama vežti vaiką ant motorinės transporto priemonės priekinės sėdynės specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kuri nukreipta priešinga įprasta motorinės transporto priemonės važiavimo kryptimi, jei priekinė sėdynė yra apsaugota oro pagalve. Ši nuostata netaikoma, jei priekinės oro pagalvės mechanizmas yra išjungtas.
Išimtys
Vis dėlto yra žmonių ir profesinių grupių, kurie neprivalo segėti saugos diržų automobilyje, tačiau jos yra labai ribotos ir griežtai apibrėžtos KET:
- Asmeniui, kuriam dėl rimtų medicininių priežasčių kompetentingos institucijos išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama nedėvėti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
- Gyvenvietėse, vairuotojui leidžiama neprisisegti saugos diržo važiuojant atbuline eiga arba stovėjimo aikštelėse.
Vairuotojas privalo užtikrinti naminių gyvūnėlių saugumą stovinčioje transporto priemonėje ir užtikrinti, kad naminiai gyvūnai būtų vežami taip, kad netikėtai sustabdžius transporto priemonę jie netrukdytų vairavimui, nesužalotų eismo dalyvių ar nesusižeistų.
Saugos diržų naudojimo taisyklės taksi vairuotojams: istorija ir diskusijos
Kelių eismo taisyklės galioja visiems eismo dalyviams vienodai. Tačiau taksi vairuotojų atveju, saugos diržų naudojimo reikalavimas per ilgą laiką sukėlė daug diskusijų ir patyrė pakeitimų, ypač dėl jų darbo specifikos.
Ankstesnės taisyklės ir taksi vairuotojų motyvai
Iki 2008 metų rudens Kelių eismo taisyklės leido keleivius vežantiems taksistams nesisegti saugos diržo gyvenvietėse. Vairuotojų teigimu, tai ne kartą jiems leido ištrūkti iš užpuolikų gniaužtų. Staigiai iššokę iš automobilio ir puolę bėgti, taksistai telefonu į pagalbą išsikviesdavo kitus vairuotojus ar policijos pareigūnus. Ši išimtis buvo traktuojama kaip priemonė užtikrinti taksistų saugumą.
KET pakeitimai ir taksi vairuotojų nuogąstavimai
2008-ųjų rudens pradžioje Vyriausybės priimtos Kelių eismo taisyklių pataisos panaikino šią išimtį ir privertė sunerimti pavojingą darbą dirbančius taksi vairuotojus. Dalis jų, ypač dirbančių naktimis, bijodami dėl savo saugumo, reikalavimo segėti diržus kartais nepaisė, tačiau tuomet susidūrė su kita problema: policijos pareigūnai griežtai baudė už šį pažeidimą. Kaip teigė ilgametis taksi vairuotojas Raimondas Širvys, „policija tuo naudojasi ir, atvirai pasakius, mus dėl to medžioja. Juolab kad baudos už šį pažeidimą yra smarkiai išaugusios.“
Kaune veikiančių taksi bendrovių atstovai ne kartą raštiškai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siekdami, jog reikalavimas segėti saugos diržus būtų atšauktas, tačiau verslininkų prašymai išgirsti nebuvo.
Tragedija, paskatinusi diskusijas ir ministro siūlymus
Vyriausybės klerkus sukrusti privertė tik 2009 m. gegužės pabaigoje įvykdyta kraupi žmogžudystė, kai dėl neaiškių priežasčių buvo nušautas taksi bendrovės vairuotojas. Ši didžiulį atgarsį visuomenėje sukėlusi tragedija taksi vairuotojus pastūmėjo dar aktyviau reikalauti, jog saugos diržai keleivius vežantiems taksistams būtų neprivalomi.
Iškart po nelaimės tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis savo pavaldiniams liepė parengti Kelių eismo taisyklių pataisas, kurios leistų taksistams darbo metu vairuoti automobilį neprisisegus saugos diržo. Ministras viešai išsakė poziciją: „Pasitaikantys taksi vairuotojų užpuolimo atvejai verčia spręsti prisisegimo diržais klausimą, nes prisegtas saugos diržas riboja vairuotojo galimybes apsiginti. Todėl ir pasiūliau laikinai, kol pritaikysim kitas priemones vairuotojų saugumui, leisti taksi vairuotojams, vežantiems keleivius, norėčiau pabrėžti - tik gyvenvietėse, nesisegti saugos diržų.“ Šios pataisos, numatančios laikiną išimtį iki 2012 m. liepos 1 d., buvo pateiktos Vyriausybei, remiantis ir tarptautine Kelių eismo konvencija, kuri leidžia nacionaliniais teisės aktais nustatyti tam tikras išimtis. Tikėtasi, kad iki to laiko taksi įmonės pasirūpins tinkamomis saugumo priemonėmis - specialiais atitvarais, stebėjimo kameromis ar pagalbos mygtukais.
Pozicijų skirtumai: taksi vairuotojai vs. policija
Nors taksi vairuotojai ir jų atstovai tvirtino, kad prisegtas diržas riboja jų galimybes apsiginti ir pabėgti užpuolimo atveju, policijos vadovybė laikėsi griežtos pozicijos. Kauno policijos Patrulių rinktinės vadas Remigijus Balandis griežtai nukirto: „Kelių eismo taisyklės yra vienos ir jos privalo galioti visiems. Taksi vairuotojai yra tokie pat eismo dalyviai, kaip ir visi kiti. Kelių eismo taisyklės yra įstatymas, kuris, kaip mes sakome, parašytas ne rašalu, o krauju.“ Policijos atstovų argumentus taksistai vadino niekiniais, teigdami, kad profesionalūs taksi vairuotojai retai sukelia skaudžias eismo nelaimes, o mieste, kur greitis ribojamas iki 50 km/val., saugos diržo nesegėjimas nėra itin pavojingas.
Dabartinė situacija
Remiantis dabartinėmis Kelių eismo taisyklėmis, taksi vairuotojams ir jų vežamiems keleiviams taikomi bendrieji reikalavimai, nurodantys privalomą saugos diržų naudojimą. Išimtis dėl nesisegėjimo gyvenvietėse, kuri egzistavo iki 2008 m. ir kurią buvo siūloma laikinai atnaujinti iki 2012 m., KET nepilnamečių ir medicininių išimčių kontekste dabar nėra numatyta. Tai reiškia, kad taksi vairuotojai privalo segėti saugos diržus, išskyrus tuos atvejus, kurie taikomi visiems vairuotojams (pvz., važiuojant atbuline eiga ar stovėjimo aikštelėse). Taksistas neatsako už tai, kad jo vežamas keleivis nesilaiko KET reikalavimų, todėl keleivis pats privalo pasirūpinti savo saugumu ir užsisegti saugos diržą.
Atsakomybė ir baudos už saugos diržų nesisegimą
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 134 straipsnis numato atsakomybę už saugos diržų nesisegimą:
- Saugos diržų, atitinkamos grupės sėdynių, pritaikytų vaikų ūgiui ir svoriui, taip pat motociklininkų šalmų naudojimo tvarkos pažeidimas - užtraukia baudą vairuotojams ir (arba) keleiviams nuo 28 iki 57 eurų.
- Ta pati veika, kurią padarė asmuo, nubaustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje pastraipoje numatytą pažeidimą - užtraukia baudą nuo 57 iki 86 eurų.
Istoriškai, baudos už šį pažeidimą buvo kelis kartus mažesnės. Pavyzdžiui, anksčiau bauda siekė nuo 25 iki 50 litų (apie 7-14 eurų), vėliau ji buvo padidinta iki 100-200 litų (apie 29-58 eurų) už pirmąjį pažeidimą ir 200-300 litų (apie 58-87 eurų) už pakartotinį. Trečią kartą patekusiam už tą patį pažeidimą vairuotojui mėnesiui buvo atimamas vairuotojo pažymėjimas. Šiuolaikinės baudos eurais atspindi didesnį dėmesį eismo saugumui ir siekį drausminti pažeidėjus.
Saugos diržus privalo segėti visi, įskaitant policijos pareigūnus. Kelių eismo taisyklės yra įstatymas, kuris, kaip teigiama, parašytas ne rašalu, o krauju, pabrėžiant jų gyvybiškai svarbią reikšmę. Vairuotojai ir keleiviai, niekada neabejokite, ar reikalingas saugos diržas - jūs privalote jį prisisegti!
tags: #ar #taksi #vairuotojai #turi #saugos #dirzai