Lietuvoje padangas reikia keisti du kartus per metus - keičiantis sezonams. Nors daugelis žino, kad vasarą privaloma važinėti vasarinėmis padangomis, kyla klausimų dėl žieminių padangų eksploatavimo šiltuoju metų laiku. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos ir kitų Europos šalių taisykles, saugumo aspektus bei ekonominį ir ekologinį žieminių padangų naudojimo vasarą poveikį.
Lietuvos Kelių eismo taisyklės: kada galima važiuoti su žieminėmis padangomis vasarą?
Pagal nustatytą tvarką, nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Tai reiškia, kad nedygliuotas žiemines padangas vasarą eksploatuoti nėra draudžiama. Tačiau yra svarbi išimtis: nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Iki balandžio 10 d. visi transporto priemonių vairuotojai turi pasikeisti žiemines, dygliuotas padangas į vasarines.
Už netinkamą padangų naudojimą dabar jau skiriama didesnė bauda - nuo 50 iki 100 eurų, kaip anksčiau skelbė Lietuvos kelių policijos atstovai. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. privaloma naudoti žiemines padangas, o vasarines - nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Žieminės padangos turi būti su ženklais „M+S“, „All seasons“ arba „*“ (snaigės simbolis).
Minimalus protektoriaus gylis žieminėms padangoms yra 3 mm, o vasarinėms - 1,6 mm. Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga. Tinkamos padangos yra esminė saugaus vairavimo dalis tiek žiemą, tiek vasarą. Vairuotojai taip pat gali naudoti dygliuotas padangas žiemos laikotarpiu, tačiau jų naudojimas draudžiamas vasarą.
Motociklams žiemos sezono metu negalima eksploatuoti vasarinių padangų, jei kelio danga yra apsnigta arba apledėjusi.
Kodėl nerekomenduojama eksploatuoti žieminių padangų šiltuoju metų laiku?
Atėjus šiltajam metų laikui, dalis vairuotojų ima svarstyti, ar tikrai būtina keisti žiemines padangas į vasarines. Dažniausia tokių svarstymų logika - nekeičiant padangų galima sutaupyti tiek ant vasarinių padangų įsigijimo, tiek ant keitimo paslaugos, juolab kad kelių eismo taisyklės to tiesiogiai nereikalauja (išskyrus dygliuotas).
Saugumo iššūkiai
Žieminės padangos gaminamos iš minkštesnio gumos mišinio, specialiai sukurto žemai temperatūrai - kad išlaikytų sukibimą su apledėjusia ar sniegu padengta kelio danga. Oro temperatūrai atvėsus iki 7 laipsnių šiltojo metų laikų skirtų padangų gumos mišinys sukietėja ir jos „nebedirba“ - tinkamai nebesukimba su asfaltu, slysta ir sukelia grėsmę važiuojančiųjų automobiliu ir kitų eismo dalyvių saugumui. Vienintelis sprendimas - žieminės padangos, kai oro sąlygos atvėsta.
Žieminių padangų naudojimas šiltuoju metų laiku kelia ir tiesioginį saugumo pavojų. Padangų kraštai šilumoje praranda standumą, todėl automobilis prasčiau laikosi trajektorijos - ypač atliekant staigius manevrus. Žieminių padangų protektorius taip pat suprojektuotas snieguotai dangai, o ne vandeniui ant karšto asfalto. Tai nėra nežymūs skirtumai, o minkšto gumos mišinio padangos, turinčios daugybę lamelių, nors ir leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, važiuojant švariu asfaltu daro meškos paslaugą - dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja.
Lietuvos kelių eismo taisyklės draudžia eksploatuoti transporto priemonę su padangomis, kurių protektoriaus gylis nesiekia leistinos ribos. Padangos yra vienintelis automobilio elementas, tiesiogiai liečiantis kelio dangą. Jų kokybė ir tinkamumas sezonui turi tiesioginės įtakos tam, ar transporto priemonė sustos reikiamu metu ir ar važiuojant išlaikys stabilumą.
Ekonominiai ir aplinkosauginiai nuostoliai
Važinėjant žieminėmis padangomis vasarą, jų tarnavimo laikas dėl greitesnio dėvėjimosi gali sutrumpėti net iki 60 proc. Be to, minkšto gumos mišinio padangos kiek greičiau nusidėvi: siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos.
Minkštesnė gumos sudėtis sukuria didesnį riedėjimo pasipriešinimą, kai kelio danga šilta ir sausa. Toks pasirinkimas gali padidinti kuro suvartojimą keliais procentais, o tai reiškia ir didesnį išmetamųjų dujų pėdsaką. Aplinkosauginis žieminių padangų naudojimo šiltuoju metų laiku poveikis neapsiriboja vien didesniu degalų suvartojimu. Šios mikrodalelės patenka į dirvožemį, vandenį ir orą, kurį kvėpuojame.
Nors vieno padangų komplekto naudojimas ištisus metus gali atrodyti patogus ir ekonomiškas sprendimas, realybėje tai lemia išaugusią riziką kelyje, didesnes išlaidas degalams, spartesnį padangų dėvėjimąsi, didesnę aplinkos taršą ir galimą teisinę atsakomybę.
Sezoniniai greičio apribojimai Lietuvoje
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad šiltuoju vasaros sezonu - balandžio-spalio mėnesiais - keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis:
- Automagistralėse lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t, motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 130 km/h greičiu.
- Greitkeliuose - 120 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu negu 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu negu 70 km/h greičiu.
Žiemos sezoną - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis:
- Automagistralėse ir greitkeliuose lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t, motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 110 km/val.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu negu 90 km/val.
- Kituose keliuose - ne didesniu negu 70 km/val.
Nors vairuotojas jokiu būdu negali viršyti leistino važiavimo greičio, tačiau pasirinkdamas jam tinkamiausią važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad bet kada galėtų išvengti pavojingos situacijos ir nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Padangų tipai ir jų ypatybės
Renkantis žiemines padangas būtina atkreipti dėmesį į specifikacijas, užtikrinančias optimalų sukibimą šaltomis, apledėjusiomis ar snieguotomis eismo sąlygomis. Žieminės padangos gaminamos iš specialaus gumos mišinio, kuris išlieka lankstus esant žemesnei nei 7 °C temperatūrai. Žieminės padangos turi gilesnį protektorių su unikaliais raštais, skirtais maksimaliai pagerinti sukibimą su apsnigta ar apledėjusia kelio danga. Toks raštas padeda nukreipti sniegą, purvą ir vandenį nuo padangos, todėl sumažėja akvaplaningo rizika.
Dygliuotos, nedygliuotos ir universalios padangos
Dygliuotos padangos: yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis, užtikrinančios geresnį sukibimą ant sniego ir ledo. Tačiau jos kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo, o važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Lietuvoje dygliuotas padangas leidžiama eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.
Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos: turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais. Tačiau dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo, važiuojant švariu asfaltu, automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Dėl itin minkštų gumos mišinių šios padangos dėvisi greičiau.
Kieto gumos mišinio žieminės padangos: rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į pietines Europos valstybes. Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga, tačiau prastesnis, kai važiuojama ant ledo ar sniego.
Universalios padangos: pažymėtos M+S raidėmis (purvas ir sniegas). Jos yra kompromisinis sprendimas, tinkantis tiek žiemai, tiek vasarai, tačiau nepasižymi optimaliomis savybėmis nei vienu, nei kitu sezonu.
Pirkdami žiemines padangas internetu galite patikrinti, ar ant jų yra 3PMSF simbolis (kalno su snaige simbolis). Šis ženklas rodo, kad padanga išlaikė sudėtingus eksploatacinių savybių bandymus sunkiomis apsningto kelio sąlygomis, todėl ji yra sertifikuota pagal 3PMSF. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į protektoriaus gylį. Pasižiūrėkite į dabartinio padangų komplekto informaciją ant šoninės sienelės, kad sužinotumėte padangos specifikacijas: plotį, kraštinių santykį ir skersmenį. Įsitikinkite, kad perkamos žieminės padangos atitinka šiuos matmenis, kad būtų užtikrintas suderinamumas.
Žieminių padangų reikalavimai Europos šalyse
Jei žiemą planuojate keliauti po Europą automobiliu, svarbu žinoti, kad kai kuriose valstybėse galioja specialūs reikalavimai padangoms, kurie gali skirtis nuo mums įprastų.
| Šalis | Privalomas žieminių padangų naudojimo periodas / sąlygos | Papildomi reikalavimai |
|---|---|---|
| Lietuva | Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. | Minimalus protektoriaus gylis 3 mm. Dygliuotos padangos draudžiamos nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. |
| Estija | Nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. (esant blogoms oro sąlygoms nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.) | |
| Suomija | Nuo gruodžio 1 d. iki vasario pabaigos | Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 d. iki Velykų. Protektoriaus gylis ne mažiau kaip 3 mm. |
| Latvija | Nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. | Protektoriaus gylis ne mažiau kaip 4 mm. |
| Slovėnija | Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. | 4 žieminės padangos (arba vasarinės su grandinėmis), protektoriaus gylis ne mažiau kaip 3 mm. Sunkesnėms nei 3,5 t transporto priemonėms žieminės padangos ant varančiųjų ratų arba grandinės. |
| Švedija | Nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d. | Protektoriaus gylis ne mažiau kaip 3 mm (virš 3,5 t - ne mažiau kaip 5 mm). Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo spalio 1 d. |
| Kroatija | Nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 15 d. | Transporto priemonėms iki 3,5 t: 4 žieminės padangos arba vasarinės (protektorius ne mažiau 4 mm) su sniego grandinėmis. Autobusams - žieminės padangos ir grandinės. |
| Vokietija | Privalomos važiuojant apledėjusia/apsnigta danga. | Nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. padangos su tik M+S ženklu nebetinka. Privalomas kalno su snaige simbolis (3PMSF). Protektoriaus gylis ne mažiau 1,6 mm, bet rekomenduojama 4 mm. Nesilaikant reikalavimų - bauda, galimas draudimo išmokos sumažinimas. |
| Austrija | Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 15 d., jei kelias apsnigtas ar apledėjęs. | Radialinių padangų protektorius ne mažiau 4 mm, diagonalinių - ne mažiau 5 mm. Vasarinės padangos su sniego grandinėmis leidžiamos. Dygliuotos padangos nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d., su greičio apribojimais ir specialiu ženklu. |
| Norvegija | Nėra reikalavimo tam tikru metu, bet privaloma atsižvelgti į oro sąlygas. | Dygliuotos padangos leidžiamos nuo lapkričio 1 d. (šiaurėje nuo spalio 15 d.) iki Velykų, tačiau Oslo ir Bergeno regionuose - papildomas aplinkosaugos mokestis. |
| Rumunija | Privalomos, jei kelio danga apsnigta arba apledėjusi. | Protektoriaus gylis ne mažiau 1,6 mm, pažymėtos ženklu M+S. |
| Slovakija | Automobiliams iki 3,5 t - jei reikalauja oro sąlygos. Sunkvežimiams ir autobusams - privalomos nuo lapkričio 15 d. | |
| Čekija | Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 31 d., jei kelias apsnigtas ar apledėjęs. | Protektoriaus gylis ne mažiau 4 mm (virš 3,5 t - ne mažiau 6 mm). |
Kai kuriose valstybėse žieminių padangų naudoti nebūtina: Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Graikijoje, Vengrijoje, Maltoje, Portugalijoje.
Kitos šalys turi specifinių rekomendacijų ar alternatyvų:
- Lenkija: teisės aktuose nėra privalomo žieminių padangų naudojimo nuostatos, tačiau vairuotojams rekomenduojama šaltuoju periodu pasikeisti vasarines padangas į žiemines ar universalias. Sniego grandinės leidžiamos, o kai kuriais atvejais jas naudoti privaloma (apie tai įspėja specialūs ženklai). Sniego grandines būtina uždėti bent ant dviejų ratų.
- Jungtinė Karalystė: naudoti žiemines padangas neprivaloma, tačiau leidžiama naudoti ir sniego grandines, ir dygliuotas padangas, jei oro sąlygos reikalauja tokių priemonių. Padangas reikėtų pakeisti pakitus oro sąlygomis, kad kelio danga nebūtų gadinama. JK taip pat rekomenduojama naudoti „sniego kojines“ - tekstilės gaminį, kuriuo apgaubiamos padangos, kad būtų geresnis sukibimas važiuojant apsnigta ar apledėjusia danga.
President Trump is showing a disciplined deterrence, expert says
Tinkamas senų padangų ir automobilinių atliekų tvarkymas
Aplinkosaugininkai primena nemesti senų padangų bet kur, nes jos teršia aplinką. Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.
Gyventojai keisdami padangas autoservise gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama. Paprastai padangas vairuotojai keičia autoservisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse (SARP). Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt. Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.
Didelių gabaritų transporto priemonių padangų tvarkymas
Didelių gabaritų transporto priemonių, tokių kaip traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams. Vilkikų, autobusų padangos taip pat surenkamos. Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus.
Pasitaiko atvejų, kai gyventojas, nusipirkęs žemės sklypą, jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.
tags: #ar #leidziamas #ekplotuoti #zemines #padangas #vasara