Redakcija nuolat gauna neįgaliųjų, turinčių įvairaus pobūdžio negalią, klausimų dėl galimybių vairuoti automobilį. Teiraujamasi, kur kreiptis dėl leidimo vairuoti, kaip tikrinama vairuotojų sveikata, kokie yra leidimo, draudimo ar apribojimų vairuoti kriterijai pagal negalias ar susirgimus.

Norint vairuoti automobilį, visų pirma reikia atitikti atitinkamus sveikatos reikalavimus ir, žinoma, turėti vairuotojo pažymėjimą.

Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka ir reikalavimai

Teisinis reglamentavimas

Asmenų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, ir tik pretenduojančių tapti vairuotojais sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-973 (Žin., 2008, Nr.121-4626), kuriuo patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas, minimalus vairuotojų amžius pagal transporto priemonių kategorijas, minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos.

Bendrieji tikrinimo principai

Medicininės komisijos darbas arba gydytojo konsultacija

Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis bei išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.

Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nereikalaujama asmens nuotraukos. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).

Vairuotojų grupės ir kategorijos

Įvairių transporto priemonių kategorijų piktogramos (A, B, C, D)

Visi vairuotojai skirstomi į dvi grupes:

  • Pirmoji grupė: AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai.
  • Antrajai grupei: priskiriami vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat į ją įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.

Dešimčiai metų išduodamame vairuotojo pažymėjime, teisė vairuoti C, CE, C1, C1E, D, DE, D1, D1E kategorijos transporto priemones galios ne ilgiau kaip penkerius metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.

Sveikatos tikrinimo apimtis ir periodiškumas

Vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymos pavyzdys

Nuo 2009 metų sausio 1 dienos pirmosios grupės vairuotojams:

  • iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų;
  • asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus;
  • asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus;
  • nuo 80 metų - kartą per metus.

Tikrina specialistai:

  • pirminio lygio: šeimos gydytojas, psichiatras, vidaus/vaikų ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ);
  • antrinio lygio: oftalmologas, tikrinant kandidatą į vairuotojus pirmą kartą, vėliau periodiškai - jei siunčia šeimos gydytojas; otorinolaringologas, neurologas.

Atliekami šie tyrimai: regėjimo aštrumo, akipločio (regėjimo lauko), regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai), akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą), klausos - šnabždesiu abipus, vestibulinės funkcijos, EKG, o taip pat psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus), kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant).

Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos pagal negalias ir susirgimus

Šios normos yra svarbiausios neįgaliesiems, nes nustato tam tikrus apribojimus, kurie skiriasi pagal negalios rūšis. Pateikiame svarbiausius iš jų.

Regėjimas

Akių patikrinimo schema (optotipo lentelė)

Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Patikrinimo metu dėmesys kreipiamas ypač į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.

1 grupė

  • Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jei reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5.
  • Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120º, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu, arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui.
  • Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo.
  • Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi, pavyzdžiui, sergant diplopija, regėjimo aštrumas privalo būti, jei reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,6. Gydytojas oftalmologas privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus.

2 grupė

  • Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jei reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,5.
  • Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama.
  • Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija.

Draudžiama vairuoti, jei yra:

  • akies dangalų lėtinės ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu;
  • stabilūs vokų ir jų gleivinės pakitimai;
  • vokų raumenų parezės, trukdančios regėjimui arba ribojančios akies obuolio judesius: H02.0-H02.5, Q10.0-Q10.3;
  • lėtinės ašarų maišelio ligos, fistulės, taip pat neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6 (jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama);
  • regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis: H54.2;
  • sumažėjęs akiplotis mažiau kaip 120º: H53.4;
  • būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos): H54.2 (leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 - kita akimi (1 kategorijos vairuotojams - kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 - kita akimi);
  • tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimojo nervo atrofija, tinklainės atšokimas ir kt.): H30-H36, H47;
  • glaukoma, nekompensuotas akispūdis: H40.I-H40.9, H42;
  • glaukoma, kompensuotas akispūdis: H40.1-H40.9, H42 (esant pradinei kompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,6 viena ir 0,2 - kita akimi, nesumažėjus akipločiui, leidžiama vairuoti A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį).

Individualiu sprendimu:

  • Jei yra diplopija ir žvairumas: H49-H50;
  • regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių: H 25-H 28, H30-H36;
  • dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas: H53.5 - ar asmuo gali vairuoti, sprendžiama individualiai.

Klausa

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį.

Draudžiama vairuoti, jei yra:

  • visiškas kurtumas, kurčnebylumas: H91.3, H91.9 (išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį);
  • lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestoma, granulėmis, polipais, labirinto fistulėmis, taip pat nesant efekto po operacijos: H66.1, H66.2, H66.3, H66.4 (po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai).

Sprendžiama individualiai:

  • jei yra klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m, šnabždesys - 1 m atstumu, arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu: H90, H91, H93.3;
  • kurtumas viena ausimi ir klausos susilpnėjimas kita ausimi, kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m atstumu arba šnabždesys - 1 m atstumu (A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams, turintiems didelį stažą, individualiu sprendimu leidžiama vairuoti (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju).

Judėjimo negalia

Specialiai modifikuoto automobilio vairavimo įranga

Jei yra rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9 - sprendžiama individualiai, tačiau tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju.

A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.

Jei yra abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą; abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6 - A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Bendrieji apribojimai:

  1. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija.
  2. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
  3. Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui.
  4. Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis.

Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

Asmenims po miokardo infarkto (I25.2); su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi (Z95.0); sergantiems II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterine hipertenzija (I11-I15); sergantiems sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis, II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumu - gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.

Cukrinis diabetas

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu (E10, E11, E12, E13, E14), pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju. 2 grupės vairuotojams pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik ypač išskirtiniais atvejais, kai tai tinkamai pagrindžiama gydytojo endokrinologo išvada ir reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.

Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B; B1 ir BE kategorijos transporto priemones (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju), vadovaujantis gydytojo endokrinologo išvada. Gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu. Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama.

Neurologinės ligos

Bendrieji apribojimai:

  1. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada.
  2. Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę.
  3. Asmenims sergantiems epilepsija vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą, pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus. 2 grupės vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai, kandidatams į vairuotojus pažymėjimai neišduodami, o vairuotojams - neatnaujinami.

Epilepsija sergantiems yra šie apribojimai:

  • Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.
  • Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 2 metus, kitų kategorijų - 10 metų.
  • Draudžiama vairuoti priešepilepsinių vaistų nutraukimo periodu ir 6 mėnesius po jų nutraukimo.
  • Kartojantis priepuoliams tik miego metu, po 2 metų A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams leidžiama vairuoti tik dienos metu, o kitų kategorijų vairuotojams vairuoti draudžiama.
  • Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar sukeltų ligos, traumų.

Vairuotojo psichologinis profilis ir jo įtaka saugumui

Jau daugelį metų psichologai tyrinėja, kaip asmenybė ir temperamentas veikia automobilio vairavimo būdą. Pasak ekspertų iš Lenkijos Transporto psichologų asociacijos, vairuotojai gali būti suskirstyti į keturis tipus, kuriems būdingos tam tikros specifinės savybės.

Vairuotojų tipai kelyje

„Pašėlusio Makso“ sindromas

Šiam tipui būdingas socialinis ir emocinis nebrandumas. Vairuotojas nori būti greitkelių karalius, parodyti, kas kelyje „valdo“, bet kokia kaina primeta savo valią kitiems. Vairuojant neatsižvelgiama į kitų eismo dalyvių teises, jam būdingas agresyvumas ir savanaudiškumas. Šiuo elgesiu siekiama akivaizdžiai įrodyti savo vertę. Tačiau problemos kyla tuo atveju, kai kelyje sutinkamas kitas „pašėlęs Maksas“ - tuomet stiprus konfliktas yra daugiau nei garantuotas.

„Saldžios idiotės“ sindromas

Šio elgesio tipo vairuotojams būdingas egoizmas. Jie laiko kelių eismo taisykles beprasmėmis, domisi tik savo patogumu. Dažnai atkakliai tvirtinama, kad klaida padaryta netyčia, nors šimtu procentų yra tikri, ką daro. Be to, kartais apsimetama kvailesniu nei esama iš tiesų. Tokio elgesio atstovams nerūpi socialinės pasekmės ir, dar blogiau, kad keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams.

„Auklėtojo“ tipas

Šio tipo vairuotojas elgesiu primena „pašėlusį Maksą“, bet jo tikslas yra kitoks - vairuotojas nori auklėti visus aplinkinius, nes pats juk viską žino geriausiai. Agresija ir baimė yra jo pagrindinės savybės. Tokie vairuotojai savo baimes įveikia automobilyje ir nori parodyti kitiems, kaip iš tikrųjų reikia vairuoti automobilį, niršta, kai nesugeba pastebėti savo silpnybių.

„Atsikratančio baimių“ tipas

Jei vairuotojas žiūri į savo automobilį kaip į įrankį, skirtą atsikratyti kasdienių stresų ir nesėkmių, yra nenuoseklus savo veiksmuose, dažnai atsisako savo pasirinkto tikslo ir jo reakcijos sunkiai nuspėjamos, tuomet jis priklauso šiam tipui. Kartais gali būti pasyvus, užimti gynybinę poziciją. Kita vertus, gali rimtai supykti. Jo reakcijų diapazonas labai platus.

Vairuotojų elgesio tipus iliustruojanti infografika

Idealaus vairuotojo savybės

Saugiai vairuojančio vairuotojo portretas (supratimas, ramybė)

Idealus vairuotojas turėtų pasižymėti supratingumu ir asertyvumu. Jo pagrindinis tikslas - saugiai pasiekti numatytą tašką. Jis suvokia, kad kiekvienas kelių eismo dalyvis yra toks pat svarbus, kaip ir jis pats. Be to, jis nesiekia kurti situacijų, kuriose galėtų kilti konfliktas su kitais vairuotojais.

Kiekvienas vairuotojas privalo suprasti, jog eisme jis yra ne vienas, todėl bet kokie veiksmai kelyje, pavyzdžiui, pasirinktas greitis ar eismo juostos keitimas, tiesiogiai lemia ir daro įtaką kitų vairuotojų veiksmams. Vairuotojai kelyje privalo būti ryžtingi ir nedvejoti priimant sprendimus, nes tai gali klaidinti kitus eismo dalyvius. Neryžtingas ir abejojantis vairuotojas, pirmiausiai, tampa mažai nuspėjamu kitiems eismo dalyviams, tad tai gali sukelti nemalonumų.

Vairuotojai privalo atsižvelgti į kitus eismo dalyvius, tačiau perdėtas mandagumas taip pat nėra pageidautinas. Kiekvienas eismo dalyvis turėtų būti numatęs laiko tam, kad galėtų tinkamai prisiderinti prie netikėtumų. Pavyzdžiui, jei kitas vairuotojas nori persirikiuoti prieš jūsų automobilį, tai reikėtų sumažinti savo važiavimo greitį ir leisti pabaigti manevrą. Kitų vairuotojų elgesys, neatitinkantis jūsų lūkesčių, gali sukelti neigiamas emocijas, pavyzdžiui, susierzinimą ar pyktį.

tags: #ar #kiekvienas #gali #buti #vairuotojas

Populiarūs įrašai: