Po ortopedinės traumos ar operacijos daugelį pradeda rūpėti klausimas, kada vėl bus galima saugiai vairuoti. Galimybė grįžti prie vairo priklauso ne tik nuo pažeistos kūno vietos, bet ir nuo gydymo eigos, stiprumo, vartojamų vaistų bei kitų veiksnių. Svarbu įvertinti visas rizikas ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Bendrieji saugumo reikalavimai ir rizikos
Pirmiausia, po bet kokios chirurginės intervencijos ar traumos reikėtų įvertinti keletą svarbių dalykų.
Judėjimo apribojimai, skausmas, naudojamos imobilizacijos priemonės (gipsas ar įtvaras) ir net skausmą malšinantys vaistai daro didelę įtaką vairavimo galimybėms. Paprastai, jei po operacijos ar traumos reikia nejudinti tam tikros kūno dalies, apie vairavimą reikėtų bent laikinai pamiršti.
Poveikis vairavimo saugumui
- Sunkiau suvaldyti automobilį: Iškišus per langą ranką, vairuotojui automobilį tenka valdyti viena ranka. Toks vairavimas nėra saugus, nes automobiliui netikėtai patekus į ekstremalią padėtį, kai tektų skubiai sukti vairą, pavyzdžiui, staiga išbėgus gyvūnui ar atsiradus kliūčiai, tai padaryti laiku yra žymiai sudėtingiau. Automobilį sunkiau suvaldyti jį laikant viena ranka ir tada, jei ant kelio pasitaiko didesni nelygumai ar duobės, kuriuos pastebime paskutinę akimirką. Į juos pakliuvus ratui automobilis gali pakeisti važiavimo kryptį ir tapti nevaldomas. „Viso pasaulio vairavimo mokyklos būsimuosius vairuotojus ne veltui moko automobilį vairuoti abiem rankomis, net nustatant, kokiose vairo rato padėtyse jos turėtų būti laikomos“, - teigia draudimo bendrovės atstovas.
- Narkozės ir vaistų poveikis: Labai svarbu negrįžti prie vairo, kol po bendrosios nejautros ar kitų raminamųjų vaistų nepraėjo mažiausiai 24 valandos. Kai kurių vaistų, pavyzdžiui, inhaliuojamų anestetikų, poveikis gali užsitęsti ir iki kelių dienų, todėl kartais rekomenduojama palaukti dvi-keturias paras. Sukėlus sąmonės slopinimą ar reaguojant į opioidinius analgetikus gali pablogėti ne tik dėmesio koncentracija, bet ir reakcijos greitis. Kol vartojate stipresnius nuskausminamuosius, ypač opioidinius, vairuoti negalima. Poveikis gebėjimui reaguoti išlieka tol, kol vaistas visiškai pasišalina iš organizmo.
- Gipso ir įtvarų apribojimai: Jei po operacijos ar traumos uždėtas gipsas ar tvirtas įtvaras, dažniausiai vairuoti negalima, nes tokiu atveju galūnė negali normaliai judėti. Net minkštas įtvaras ar tvarstis gali riboti sąnario judrumą tiek, kad saugiai vairuoti tampa sudėtinga. Pavyzdžiui, vairuojant būtina visiškai laisvai judinti kaklą, stuburą, rankų ir kojų sąnarius: apžiūrėti veidrodėlius, greitai stabdyti ar reaguoti į netikėtas situacijas. Draudžiama vairuoti esant bet kokio sąnario įmobilizacijai - net minkštomis priemonėmis, jei jos riboja judesius.
- Skausmo įtaka: Jei jaučiate stiprų ar net retkarčiais atsirandantį skausmą, nereikėtų vairuoti - ūmus skausmo priepuolis gali neprognozuojamai paveikti reakciją ir susikaupimą. Net ir protarpiais atsirandantis skausmas gali sukelti pavojų kelyje - staiga supykus, sumažėja dėmesys, gali pasikeisti važiavimo kryptis ar netyčia paspausti pedalą stipriau nei reikia.
Kada galima vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže?
Yra situacijų, kai kairės kojos ar pėdos trauma leidžia vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže - jei galima be skausmo patogiai sėdėti ir valdyti automobilį, kartais tai įmanoma. Vis dėlto visada svarbu objektyviai įsivertinti judesių laisvumą.
Teisiniai aspektai ir gydytojų rekomendacijos
Sulaužyta ranka labai apsunkina kasdienį gyvenimą, ypač vairuojant automobilį. Nėra jokių taisyklių, draudžiančių asmeniui su gipso įtvaru, ortoze ar stabilizatoriumi vairuoti automobilį. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo su sulaužyta ranka gali be baimės sėsti prie vairo. Svarbiausia yra gydytojo rekomendacija. Jei tokiu atveju nuspręsite vairuoti automobilį, galite pasunkinti sužalojimą ir prailginti sveikimo laiką. Nepamirškite, kad gipso įtvaras gerokai apsunkina automobilio vairavimą, ypač jei jis turi mechaninę pavarų dėžę.
Konsultacija su gydytoju
Pasikalbėkite su gydytoju apie galimybę vėl vairuoti. Dažniausiai jis gali patarti, kiek laiko po operacijos ar vartojant vaistus derėtų susilaikyti nuo vairavimo ir kokie rizikos veiksniai aktualūs būtent jūsų atveju. Tačiau oficialaus medicininio leidimo vairuoti nereikia - gydytojas pataria, tačiau sprendimą turite priimti patys, įvertinę savo būklę.
Institucinis įvertinimas
Prireikus, ypač jei esate ilgai nedarbingas arba vairuojate profesionaliai, gebėjimo vairuoti gali pareikalauti įvertinimo atitinkama institucija. Tokiu atveju dažniausiai reikia kreiptis į vietos Vairuotojų registracijos ar Transporto departamentą - vertinama, ar traumų pasekmės netrukdo saugiai sėsti prie vairo.
Draudimo ir kelionių aspektai
Draudimo apsauga
Grįžus prie vairo po traumos ar operacijos, būtina išsiaiškinti, ar esate apdrausti - kai kurios draudimo bendrovės netaiko apsaugos, jei vairuojama su gipsu, įtvaru, stipriu skausmu ar iškart po operacinio gydymo. Taip pat pravartu pasitikslinti, kaip draudėjas apibrėžia „neseniai atliktą operaciją“ ir kitus draudimo reikalavimus.
Kelionės lėktuvu su gipsuota galūne
Jei keliaujate su lūžusia ir sugipsuota galūne, informuokite „Ryanair“ (ar kitą oro linijų bendrovę) apie savo būklę ir (jums reikalingą) būtinąją pagalbą.
- Jei keliaujate su lūžusia ir sugipsuota viršutine galūne, kita kūno dalimi ties juosmeniu ar aukščiau, jums reikės tik vienos vietos.
- Jei sugipsuota visa koja, kiekvienam skrydžiui turite įsigyti po tris vietas. Skrydžio metu koją galėsite užkelti ant sėdynių, kad sumažintumėte galimą patinimą.
- Jei koja sugipsuota žemiau kelio, jums reikės tik vienos vietos.
- Jei bet kuri galūnė sugipsuota mažiau nei prieš 48 val., gipsas turi būti perpjautas išilgai, per visą jo ilgį. Jeigu gipsas uždėtas seniau nei prieš 48 val., jis gali likti neperpjautas.
Vairavimo atnaujinimo laikas po ortopedinių operacijų
Kiekvieno žmogaus gijimo tempas ir galimybė grįžti prie vairo po traumos ar operacijos yra individualūs. Kai kurie moksliniai tyrimai parodė, su kokiais sužeidimais ir chirurginėmis intervencijomis verta elgtis atsargiausiai:
- Po dešinės kulkšnies lūžio dažniausiai prireikia savaitės po gipso nuėmimo, kad būtų galima saugiai valdyti automobilį.
- Dešinės pėdos lūžio atvejais dažnai tam reikia apie šešias savaites, kad stabdymo judesiai taptų užtikrinti.
- Kelio kryžminių raiščių rekonstrukcijos praėjus 4-6 savaitėms (dešiniam keliui) arba 2 savaitėms (kairiam) pacientai paprastai būna pasirengę vairuoti be rizikos.
- Po dešinio kelio, kulkšnies ar šlaunies/blauzdos kaulų lūžių į vairavimą dažniausiai grįžtama po šešių savaičių pilnaverčio krūvio terapijos.
- Kairės rankos gipsas žemiau alkūnės vairavimo laiką gali pailginti vidutiniškai 16 sekundžių, o gipsas virš alkūnės - iki 22 sekundžių prailgina reakcijos laiką.
- Peties sąnario atstatymo operacijos metu dažnai reikalingi 2-4 mėnesiai iki pakankamo judesių atsigavimo.
- Po peties sąnario keitimo - 1-3 mėnesiai, kol sugrįžta apie 55% buvusio funkcionalumo.
- Stuburo išvaržos pašalinimo atveju įprasta dviejų savaičių reabilitacija be vairavimo.
- Kaklo disko keitimo metu rekomenduojama bent šešias savaites nevairuoti.
- Riešo karpalinio tunelio operacijos atvejais dažniausiai užtenka devynių dienų iki saugios veiklos atnaujinimo.
- Lumbalinės stuburo dalies stabilizavimo atveju vairuoti galima vos tik išnyksta nejautros pasekmės.
Sveikatos tikrinimo tvarka ir reikalavimai
Bet kuris asmuo, norintis vairuoti automobilį, visų pirma turi būti atitinkamos sveikatos, na ir, žinoma, turėti vairuotojo pažymėjimą. Asmenų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, ir tik pretenduojančių tapti vairuotojais sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-973 (Žin., 2008, Nr.121-4626), kuriuo patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas, minimalus vairuotojų amžius pagal transporto priemonių kategorijas, minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos.
Bendrieji reikalavimai
Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus/vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Šeimos gydytojas arba vidaus/vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nereikalaujama asmens nuotraukos. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Vairuotojų kategorijos ir sveikatos tikrinimo periodiškumas
Visi vairuotojai skirstomi į dvi grupes:
- Pirmoji grupė: AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų (buvo - kas 5 metai), asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus (buvo - kas 3 metai), asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus, nuo 80 metų - kartą per metus.
- Antroji grupė: Vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat į ją įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.
Tikrinantys specialistai ir atliekami tyrimai
- Pirminio lygio: šeimos gydytojas, psichiatras, vidaus/vaikų ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ).
- Antrinio lygio: oftalmologas (tikrinant kandidatą į vairuotojus pirmą kartą, vėliau periodiškai - jei siunčia šeimos gydytojas), otorinolaringologas, neurologas.
Atliekami šie tyrimai: regėjimo aštrumo, akipločio (regėjimo lauko), regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai), akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą), klausos - šnabždesiu abipus, vestibulinės funkcijos, EKG, o taip pat psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus), kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant).
Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos
Šios normos yra svarbiausios neįgaliesiems, nes nustato tam tikrus apribojimus, o be to skiriasi pagal neįgalumo rūšis. Paminėsime svarbiausius:
Regėjimas
Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Patikrinimo metu dėmesys kreipiamas ypač į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.
- 1 grupė: Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120º, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu, arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui. Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo. Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi, pavyzdžiui, sergant diplopija, regėjimo aštrumas privalo būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,6. Gydytojas oftalmologas privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus.
- 2 grupė: Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija.
Draudimai dėl regėjimo sutrikimų
Draudžiama vairuoti, jei yra:
- Akies dangalų lėtinės ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu; stabilūs vokų ir jų gleivinės pakitimai; vokų raumenų parezės, trukdančios regėjimui arba ribojančios akies obuolio judesius: H02.0-H02.5, Q10.0-Q10.3.
- Lėtinės ašarų maišelio ligos, fistulės, taip pat neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6 (jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama).
- Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis: H54.2.
- Sumažėjęs akiplotis mažiau kaip 120º: H53.4.
- Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos): H54.2 (leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 - kita akimi (1 kategorijos vairuotojams - kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 - kita akimi).
- Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimojo nervo atrofija, tinklainės atšokimas ir kt.): H30-H36, H47.
- Glaukoma, nekompensuotas akispūdis: H40.I-H40.9, H42.
- Glaukoma, kompensuotas akispūdis: H40.1-H40.9, H42 (esant pradinei kompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,6 viena ir 0,2 - kita akimi, nesumažėjus akipločiui, leidžiama vairuoti A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį).
- Jei yra diplopija ir žvairumas: H49-H50.
- Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių: H 25-H 28, H30-H36.
- Dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas: H53.5 - ar asmuo gali vairuoti sprendžiama individualiai.
Klausa
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį.
Draudimai dėl klausos sutrikimų
Draudžiama vairuoti, jei yra:
- Visiškas kurtumas, kurčnebylumas: H91.3, H91.9 (išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį).
- Lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės, taip pat nesant efekto po operacijos: H66.1, H66.2, H66.3, H66.4 (po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai).
Sprendžiama individualiai: jei yra klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m, šnabždesys - 1 m atstumu, arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu: H90, H91, H93.3; kurtumas viena ausimi ir klausos susilpnėjimas kita ausimi, kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m atstumu arba šnabždesys - 1 m atstumu (A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams, turintiems didelį stažą, individualiu sprendimu leidžiama vairuoti (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju).
Judėjimo negalia
- Jei yra rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9 - sprendžiama individualiai, tačiau tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju.
- A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.
- Jei yra abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą; abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6 - sprendžiama individualiai.
Širdies ir kraujagyslių ligos
- Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija.
- Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
- Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui.
- Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
- Asmenims po miokardo infarkto: I25.2; su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi: Z95.0; sergantiems II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterine hipertenzija: I11-I15, sergantiems sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis, II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumu - gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.
Kas gali padėti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis?
Cukrinis diabetas (E10, E11, E12, E13, E14)
- Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju.
- 2 grupės vairuotojams pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik ypač išskirtiniais atvejais, kai tai tinkamai pagrindžiama gydytojo endokrinologo išvada ir reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.
- Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B; B1 ir BE kategorijos transporto priemones (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju), vadovaujantis gydytojo endokrinologo išvada. Gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.
- Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama.
Neurologinės ligos
- Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada.
- Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę.
- Asmenims sergantiems epilepsija vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą, pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus.
- 2 grupės vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai, kandidatams į vairuotojus pažymėjimai neišduodami, o vairuotojams - neatnaujinami.
Apribojimai sergantiems epilepsija
- Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.
- Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 2 metus, kitų kategorijų - 10 metų.
- Draudžiama vairuoti priešepilepsinių vaistų nutraukimo periodu ir 6 mėnesius po jų nutraukimo.
- Kartojantis priepuoliams tik miego metu, po 2 metų A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams leidžiama vairuoti tik dienos metu, o kitų kategorijų vairuotojams vairuoti draudžiama.
- Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar sukeltų ligos, traumų ar operacijų.
tags: #ar #galima #vairuoti #sugipsuota #ranka