Akciziniai degalai ir jų lengvatos žemės ūkio sektoriuje yra svarbi finansinė parama ūkininkams, tačiau pastarųjų metų teisės aktų pakeitimai ir išaiškinimai lėmė didelius pokyčius kuro naudojimo taisyklėse. Šiame straipsnyje aptariamos akcizų lengvatos, jų taikymo tvarka, naujos degalų įsigijimo procedūros, žymėto kuro naudojimo apribojimai ir su tuo susiję mokesčių aspektai, įskaitant lengvųjų automobilių naudojimą ūkio veikloje.
Akcizų lengvatos žemės ūkio veiklos subjektams
Akcizų tarifai ir teisinė bazė
Asmenys, besiverčiantys žemės ūkio produktų gamyba, bei asmenys, kurie vykdo energinių produktų prekybos veiklą, turi teisę įsigyti arba tiekti gazolius (dyzeliną), paženklintus vadovaujantis žymėjimo tvarkos aprašu. Jiems taikoma Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta akcizų lengvata - 85 Eur (pastovioji dalis - 60 Eur, kintamoji dalis - 25 Eur) už 1 000 litrų produkto akcizų mokesčio tarifas. Tuo tarpu gazoliams, kuriems netaikoma minėta lengvata, taikomas standartinis akcizų tarifas - 519,6 Eur (pastovioji dalis - 466 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto.
Lengvatinio akcizų tarifo taikymą ir leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja:
- Gazolių, žemės ūkio veiklos subjektams ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667;
- Leidimų įsigyti gazolių išdavimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-131;
- Asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-99.
Kuro žymėjimas
Žemės ūkio produktų gamybai skirto kuro žymėjimo tvarką reglamentuoja Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-279. Daugiau informacijos apie šios lengvatos taikymą galima rasti dokumentuose „Leidimas įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkyje“ ir „Gazolių, skirtų žemės ūkiui, tiekėjų leidimai“.
Akcizinių gazolių įsigijimo tvarka ūkininkams: nuo leidimų iki kortelių
Administracinės naštos mažinimas ir naujovės
Nuo 2020 m. liepos 7 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno AVMI) įdiegė naujovę ūkininkų patogumui - pradėjo išduoti Žemės ūkio veiklos subjekto naudotojo kortelę. Ši kortelė pakeitė VMI išduodamus leidimus, kuriuos reikėjo pateikti degalinėse norint įsigyti žemės ūkyje naudoti skirtų žymėtų dyzelinių degalų. Priešingai nei leidimai, kurie buvo išduodami metų laikotarpiui, kortelė yra neterminuota ir jos nereikia kasmet atnaujinti.
Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė pažymėjo: „Degalai su šia kortele galės būti įsigyjami tada, kai žemės ūkio veiklą vykdantis mokesčių mokėtojas „Mano VMI“ turės suformuotą galiojantį žemės ūkio veiklos subjekto leidimą. Atsispausdinti minėto leidimo nebebūtina, įsigyjant gazolius degalų pardavėjui pakaks pateikti naudotojo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“ Praradus kortelę, VMI informuoti nereikia - ją tiesiog galima vėl atsispausdinti „Mano VMI“ svetainėje.
Automatinis leidimų generavimas
VMI duomenimis, žemės ūkio veiklos leidimai yra suformuoti dešimtims tūkstančių mokesčių mokėtojų kasmet (pvz., 2020 m. - beveik 125 tūkst., 2019 m. - apie 127 tūkst., 2018 m. - daugiau nei 137 tūkst.). Nuo 2016 metų rugpjūčio 1 dienos VMI supaprastino leidimų išdavimo tvarką. Mokesčių mokėtojams nebereikia teikti prašymų ir atsiimti leidimų VMI aptarnavimo padalinyje - pakanka prisijungti prie „Mano VMI“ portalo.
Leidimai su apskaičiuotu lengvatinių degalų kiekiu generuojami automatiškai pagal VMI turimus duomenis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir praeitų ūkinių metų (nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.) kuro įsigijimų duomenis. Kuro tiekėjui (degalinei) degalų naudotojai turi pateikti tik asmens dokumentą ir atsispausdintą leidimą (tais atvejais, kai degalus pirks ne tas asmuo, kuriam išduotas leidimas - dar ir įgaliojimą).
Savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, paaiškinimus ir komentarus galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt ir VMI vaizdo kanale. Išlikus neaiškumams, galima pasikonsultuoti su VMI specialistais telefonu 1882 arba +370 5 255 3190.
Žymėto dyzelino naudojimo apribojimai ir teisės aktų pakeitimai
Akcizo lengvatos taikymas tik žemės ūkio technikai
Nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitė Akcizų įstatymo dalis, nustatanti akcizų lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio, akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai. Šis pakeitimas sukėlė ūkininkų nepasitenkinimą ir ironišką reakciją, esą į turgų dabar teks važiuoti ne krovininėmis transporto priemonėmis, o traktoriais.
Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Algis Baravykas BNS patvirtino, kad Mokesčių inspekcija akcizo lengvatą dabar aiškina taikomą tik traktorių kurui. „Jam (ūkininkui - BNS) apriboja kuro naudojimo būdą (...) Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atėjo išaiškinimas ir tas išaiškinimas labai konkrečiai nurodo, kad, jeigu technika yra universali, kaip priekabos, kaip transportas, tai ji netinkama, tas yra tikrai“, - teigė A. Baravykas.
Pasak A. Baravyko, nauja įstatymo nuostata žemdirbius piktina ne dėl papildomų išlaidų, o dėl pačios logikos. „Pirmas dalykas, tai labai erzina ūkininkus, tiesiog nelogiškas sprendimas, kiek bekainuotų. Jeigu po ūkį kampais ar kvadratais vaikščioti įstatymas įpareigotų, tai irgi kiltų klausimas, kodėl? Tai čia irgi tas pats, labiau logikos klausimas“, - kalbėjo A. Baravykas. Dėl šio įstatymo taikymo organizacija kreipėsi raštais į Žemės ūkio ministeriją, Vyriausybę ir Seimo Kaimo reikalų komitetą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad dar tikslinama, kas yra žemės ūkio gamybai skirtos transporto priemonės. „Akcizų įstatyme yra pakeitimas, kad lengvatinis dyzelinas turi būti pilamas į žemės ūkio gamybai skirtas priemones. Yra šiek tiek, kas paaiškėjo čia paskutiniu metu, interpretacijos klausimas, kas tai yra, tai mes dar tiksliname ir tikimės, kad surasime tą dalyką“, - komentavo K. Navickas.
Ministras pabrėžė, kad tikslinti reikia vien dėl bitininkų, kuriems lengvata kurui skiriama pervežant avilius į žydinčias pievas, o tai nebūtinai atliekama žemės ūkio technika. „Tai, kaip yra apibrėžta, kad lengvatinis dyzelinas yra gamyboje, ne transportavime, ne perdirbime, bet pačioj gamyboj, tai natūralu, kad į tai įeina žemės ūkio technika. Bet yra toks klausimas, dėl kurio mes peržiūrime, kaip galėtume atliepti, tai yra bitininkystė“, - sakė K. Navickas.
Iki pataisų įstatymas akcizą apibrėžė kaip taikomą žemės ūkio veikloje naudojamam kurui, todėl lengvata galiojo ir degalams, kuriuos ūkininkai naudojo universaliems krautuvams, gyvulių pervežimui skirtam transportui ir kitai technikai. Dabar įstatymas apibrėžia, kad lengvata taikoma tik žemės produkcijos gamybai naudojamiems degalams. „Reikia ūkiams, kiaulininkystės pavyzdį pasakysiu, iš Šilalės nuvežti paršelius auginti į Biržus, kur yra to pačio savininko padaliniai. Tai dabar išeitų, kad jeigu vežtų sunkvežimiu - negalės naudoti to lengvatinio dyzelino, jeigu gabens traktoriumi, tai tada prašom (...) Kodėl tas daiktas būtinai turi būti traktorius?“ - aiškino A. Baravykas. Praėjusią gegužę Seimo priimtos Akcizų įstatymo pataisos numato, kad žemės ūkio produktų gamybai naudojamai technikai skirtiems gazoliams taikomas 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas, o kuro kiekis nustatomas pagal ūkio dydį ir kitus kriterijus.
Kas nelaikoma žemės ūkio technika?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų administravimo departamento vadovas Žygintas Grekas patikslino, kad žymėti gazoliai turi būti naudojami žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant ir traktorius) arba žvejybos laivų varikliuose. Žemės ūkio technika yra laikomi traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos, įrenginiai (gyvulininkystės, gamybinių patalpų, darbų mechanizavimo proceso įrenginiai), įranga ir įtaisai žemės ūkio darbams atlikti.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad prie žemės ūkio technikos nepriskiriamos kelių transporto priemonės, pavyzdžiui, krovininiai, lengvieji automobiliai, autobusai, automobilių priekabos ir puspriekabės, motociklai. Taip pat ir kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, laivai, orlaiviai, kelių ir statybinės mašinos (kranai, keltuvai, greideriai), įvairūs ne žemės ūkio paskirties gamybinių patalpų įrenginiai (kompresoriai, autokrautuvai, plovimo, valymo mašinos ir kt.), komunalinės, buitinės technikos priemonės.
Mitas apie žymėto dyzelino spalvos išblukimą
Žemaitijoje, o gal ir kitur, sklando mitas, kad saulėje palaikius dažytą dyzeliną jis tampa bespalviu. Eksperimentai, net ir 3 mėnesius, šio mito nepatvirtino. Degalinės darbuotojai tvirtina, kad ne vienas ūkininkas jiems rodė, kad po „n“-ojo laikotarpio dyzelinas išblukęs. Spalva dažnai tampa tamsaus gintaro. Tai gali būti susiję su tuo, kad dyzelinas buvo supiltas į plastikinį konteinerį, ir galbūt plastikas kaip nors reaguoja su degalais. Taip pat yra skirtumas, kiek dažų įpilta: pavyzdžiui, kai kuriose vietose jis itin ryškiai žalias, kitur - labai šviesiai žalias (pvz., iš Mažeikių).
Svarbu žinoti, kad dyzelinas dažomas tik gamykloje arba akciziniuose sandėliuose, kolonėlėse jo uždažyti negalima. Gandai sako, kad dažuose yra ir kažkoks identifikatorius, su kuriuo jie reaguoja, galbūt, su išmetamiesiems dujoms tikrinti naudojamomis „nosinaitėmis“. Galiausiai, tiek dažytas dyzelinas žemės ūkiui, tiek krosninis kuras yra tas pats dyzelinas, tik nudažytas. Yra nuomonė, kad raudonas (krosninis) kuras „geresnis už žalią, nes jis be metilo esterio ir su daugiau sieros“, kaip teigia vienas draugas, dirbantis Mažeikiuose.
Galimi pokyčiai maisto produktų kainoms
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius neatmeta, kad įsigaliojusi naujoji tvarka gali daryti įtaką parduodamų maisto produktų kainoms. „Jau ilgą laiką kalbame apie aukštas maisto kainas. Didelė dalis tų didelių maisto kainų nulemta dėl priimto vieno ar kito įstatymo. Pastaroji tvarka taip pat yra viena iš tų, kuri gali daryti įtaką žemės ūkio savikainos didėjimui. Didėjant savikainai, atsiranda indikacijų, kad maisto kainos gali didėti“, - kalbėjo ūkininkų atstovas.
Atsakomybė už žymėto kuro naudojimo pažeidimus
VMI Akcizų administravimo departamento vadovas Ž. Grekas komentavo, kad kontrolė, ar ūkininkai laikosi įstatymo nuostatų ir į savo automobilius nesipila žymėto kuro, bus vykdoma įprasta tvarka, mokesčių mokėtojai bus atrinkti pagal rizikos vertinimo kriterijus.
Žymėto kuro mėginių ėmimas ir baudos
„Žemės ūkio veikloje naudoti skirti gazoliai yra žymimi atitinkamais dažikliais, todėl, atliekant kontrolės veiksmus, yra galimybė imti kuro mėginius iš transporto priemonių bakų ir nustatyti, ar gazoliuose jų yra, ar nėra“, - komentavo Ž. Grekas.
VMI primena, kad už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą, gabenimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, gali būti skiriamos baudos:
- Asmenims: nuo 390 iki 730 eurų už pirmą nusižengimą, ir nuo 730 iki 1560 eurų už pakartotinį.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: nuo 1170 iki 1820 eurų už pirmą nusižengimą, ir nuo 1820 iki 3900 eurų už pakartotinį.
Už minėtus administracinius nusižengimus taip pat gali būti skiriamas žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, konfiskavimas. Ž. Grekas pabrėžė, kad „tinkamas mokesčių įstatymų vykdymas, visų pirma, yra mokesčių mokėtojų pareiga“.
Ūkininko lengvojo automobilio naudojimas ir mokesčių aspektai
Įsigijęs lengvąjį automobilį, ūkininkas susiduria su mokesčių klausimais, susijusiais su PVM susigrąžinimu, nusidėvėjimo priskyrimu leidžiamiems atskaitymams ir mokesčiais, kai lengvasis automobilis suteikiamas ūkio darbuotojui.
PVM atskaita ir nusidėvėjimas
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo 18 str. 3 d. 2 p., lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Įsigijus lengvąjį automobilį su PVM, jo pirkimo PVM negali būti traukiamas į PVM atskaitą, t. y., susigrąžinamas.
Tačiau, jei lengvasis automobilis naudojamas vykdomai ekonominei veiklai (PVM įstatymo 58 str. 1 d.), tuomet 50 proc. pirkimo PVM gali būti traukiamas į PVM atskaitą. Įsigijus lengvąjį automobilį, kuris bus naudojamas individualiai veiklai, reikia pateikti formą FR0457, kurioje deklaruojamas turto dalies (procentais) priskyrimas individualiai veiklai. Pavyzdys: ūkininkas FR0457 formoje deklaravo, kad lengvąjį automobilį ūkio veikloje naudos 70 proc.
Kai automobilis (įsigytas po 2002 m. liepos 1 d.), kurio pirkimo PVM nebuvo atskaitytas, yra parduodamas, jį galima parduoti be PVM (PVMĮ 33 str. 1 d.).
Pajamos natūra, naudojant automobilį darbuotojui
Nuo 2010 m. pajamomis natūra laikoma darbuotojo iš darbdavio (šiuo atveju ūkininko) gauta nauda, naudojant darbdavio lengvąjį automobilį ir asmeniniais tikslais. Šios pajamos natūra, kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, turi būti įvertinamos ir apmokestinamos kiekvieną mėnesį. Jos įvertinamos pagal Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašą.
Vertinimas pagal faktinį naudojimą
Pasirinkus gautą naudą vertinti pagal Aprašo 4 punktą, reikia žinoti, kiek faktiškai automobilis buvo naudotas asmeniniams tikslams. Darbuotojo per mėnesį gautos pajamos natūra įvertinamos pagal automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą tuo laikotarpiu, kai darbuotojas šį automobilį naudojo asmeniniais tikslais. Vertinant šiuo būdu, apskaičiuotas naudos dydis apima automobilio eksploatavimo išlaidas (pvz., remontą, draudimą), todėl nuo jų papildomai pajamos natūra neskaičiuojamos, tačiau neapima degalų išlaidų. Jei asmeninėms reikmėms naudojami ūkio nupirkti degalai, tuomet gauta nauda už degalus apskaičiuojama pagal Aprašo 2 punktą.
Pavyzdys: Vadybininkas ūkio lengvąjį automobilį naudoja darbo ir asmeninėms reikmėms, darbdavys padengia degalų išlaidas. Ūkininkas su darbuotoju susitarė, kad automobilį darbo reikmėms naudos 60 proc., asmeninėms - 40 proc. Jei mėnesio degalų išlaidos siekia 700 Eur, pajamos natūra už degalus sudarys 700 Eur x 40 proc. = 280 Eur. Jei prie to pridedama ir automobilio nuomos vertė (pvz., 60 Eur), bendra pajamų natūra suma būtų 340 Eur.
Nuo pajamų natūra skaičiuojami tie patys mokesčiai, kaip nuo darbo užmokesčio, ir jie išskaičiuojami iš darbuotojo. Tarkime, darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis į rankas yra 1 000 Eur. Nuo 340 Eur pajamų natūra bus apskaičiuota: Darbuotojo SODROS įmoka 19,5 proc. = 340 Eur x 19,5 proc. = 66.30 Eur; GPM = 340 Eur x 20 proc. = 68 Eur. Darbdavio SODROS įmoka 1,77 proc. = 340 Eur x 1,77 proc. = 6.02 Eur.
Supaprastintas vertinimas
Gautą darbuotojo naudą galima vertinti ir supaprastintu būdu pagal Aprašo 5 punktą, tuomet nereikia fiksuoti, kiek automobilis buvo naudojamas darbo, o kiek asmeninėms reikmėms.
Pavyzdys: Vadybininkas ūkio lengvąjį automobilį naudoja neribotai darbo ir asmeninėms reikmėms. Automobilio tikroji rinkos kaina sausio 1 d. yra 15 000 Eur, darbdavys padengia degalų išlaidas. Skaičiavimui naudojame 0,75 proc. koeficientą. Pajamos natūra: 15 000 Eur x 0,75 proc. = 112.50 Eur.
PVM ir GPM aspektai, kai automobilį naudoja darbuotojas
Kai ūkininko, PVM mokėtojo, lengvasis automobilis naudojamas tiek PVM apmokestinamai veiklai, tiek darbuotojų asmeninėms reikmėms, ir darbuotojo pajamos natūra vertinamos 0,75 proc. būdu, tuomet ūkininkas turi teisę degalų pirkimo PVM traukti į atskaitą PVMĮ nustatyta tvarka. Tačiau reikia nepamiršti, kad pasinaudojus atskaita, reikės parodyti suvartojimą privatiems poreikiams tenkinti ir sumokėti PVM į biudžetą. PVM dėl degalų privatiems poreikiams tenkinti sunaudojimo bus apskaičiuojamas 0,05 proc. nuo tikrosios automobilio rinkos kainos.
Pavyzdys: Ūkio vadybininkas ūkio lengvąjį automobilį naudoja neribotai darbo ir asmeninėms reikmėms. Automobilio tikroji rinkos kaina sausio 1 d. 15 000 Eur, darbdavys padengia degalų išlaidas. PVM privatiems poreikiams tenkinti: 15 000 Eur x 0,05 proc. = 7.50 Eur.
Apskaičiuojant GPM nuo ūkio pajamų, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams galima priskirti išlaidas darbuotojų naudai, t. y., sumokėtą GPM ir socialinio draudimo įmokas. Nuo 2021 m. metinėje deklaracijoje GPM312 reikės atskira eilute deklaruoti gyventojo gautas pajamas natūra dėl automobilio naudojimo asmeniniais tikslais.
Akcizų mokesčių pokyčių įtaka ekonomikai ir kainoms
Bendras akcizų didinimas ir jo pasekmės
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, kad akcizų pokyčiai dyzelinui ir suskystintoms naftos dujoms (SND) neigiamai paveiks ekonomiką, brangins maistą ir didins infliaciją. „Čia labai didelis smūgis visai Lietuvos ekonomikai, žmonėms, pramonei“, - sakė V. Šukys. Jis pridūrė, kad didesni dyzelino akcizai gali turėti įtakos krovinių vežėjams, o padidinus akcizą SND, kurios naudojamos maisto, pieno pramonėje, šie produktai pabrangs.
„Mes esam tranzitinė valstybė, langas į Europos Sąjungą, pas mus degalai turi būti pigiausi, jeigu norime išlaikyti (klientus - BNS), pigesni negu Latvijoje, pigesni negu Lenkijoje. Jeigu dabar pakėlėm 4 centus, o kaimyninėse šalyse nepasikeitė, tai mes per tranzitą prarasim“, - aiškino Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad verslininkai investavo į specialias talpas SND, kuri buvo pigiausia energetinė rūšis, ir jiems reikia daug garo bei šilto vandens įvairiems procesams. „Tikrai stiprus ekonominis smūgis, ypač infliacijai, tą ekonomistai ne visada gerai įvertina, manau“, - kalbėjo V. Šukys.
Ekonomistų vertinimai ir ateities perspektyvos
Tuo metu „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, surinkti didesni mokesčiai ekonomikai padarys daugiau teigiamos įtakos, nei kiek pakilusios kainos. O SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimu, įtaka infliacijai gali siekti vos iki 0,1 procento. „Kadangi svoris dyzelino bendroj infliacijoj yra 2 procentai, tai jeigu padidėja dyzelino kaina 3,1 proc., tai daro 1,2 proc. įtaką kurui, tai iš esmės įtaka yra 0,1 procento visos infliacijos. Tai nėra daug kalbant apie visą infliaciją. Čia nieko ypatingo, ypač turint omeny, kad pati dyzelino kaina - ji yra svyruojanti“, - BNS sakė T. Povilauskas.
N. Mačiulis nurodė, kad „bus daugiau surinkta lėšų į biudžetą, todėl galima mokėti didesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, krašto apsaugai ir kitoms svarbioms sritims, tai manau, kad apskritai, tai yra tie mokesčiai, kurie daro mažiausiai žalos ekonomikai ir dėl to nereikėtų dramatizuoti šitos situacijos“. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu maisto kainos yra nepagrįstai didelės, o įmonių pelno maržos - padidėjusios.
V. Šukys pripažino, kad dyzelino kainai pakilus net iki 5 centų už litrą, žmonių poreikiai nesikeis: „Žmonės nevažiuos 40 kilometrų iki Kauno automobiliu, kad persėstų ant paspirtuko“. „Jeigu man reikės, aš pirksiu ir važiuosiu. Va, čia yra (esmė - BNS). Tai degalinė nuostolių neturės, nes žmonių poreikiai - jie yra“, - sakė V. Šukys.
Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4-6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais. Tuo metu naujai įvestas SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), o nuo kitų metų įvedus CO2 dedamąją akcizas sieks 405 eurus, o 2030 metais - 590 eurų. Verslui bei žemdirbiams piktinantis nuo sausio padidėjusiu suskystintų naftos dujų (SND) akcizu ir panaikinta dyzelino lengvata žemdirbių automobiliams, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada, kad ministerija iki pavasario persvarstys ir pateiks naujus siūlymus dėl šių mokesčių.
tags: #ar #galima #ukininkui #i #lengvaji #automobili