Dažniausios priežastys, dėl kurių yra atliekamas kapitalinis variklio remontas, yra šios: sumažėjusi kompresija, padidėjusios variklinės alyvos sąnaudos ar neleistinas detalių susidėvėjimo lygis.
Pagrindinės variklio gedimų priežastys
Sumažėjusi kompresija
Sumažėjusią kompresiją gali išduoti labai ilgai neužsivedantis starteriu sukamas variklis, galios sumažėjimas ar variklio degimo produktų „šaudymas“ per kolektorius. Žinoma, šios problemos gali būti sukeltos ir kitų gedimų, tad, prieš atliekant remontą, reikėtų pamatuoti variklio kompresiją ar atlikti variklio sandarumo testą.
Padidėjusios variklinės alyvos sąnaudos
Padidėjusios variklinės alyvos sąnaudos, kai nesimato akivaizdaus alyvos prasisunkimo per tarpines ar riebokšlius, signalizuoja apie galimai susidėvėjusias detales: vožtuvų kreipiančiąsias, vožtuvų riebokšlius, stūmoklių žiedus ar netgi pačius stūmoklius. Bet vėlgi - prieš ardant variklį, reikėtų patikrinti, ar nesusidėvėjęs koks elementarus karterio alsuoklio vožtuvas.
Detalių susidėvėjimas
Dažniausi detalių susidėvėjimo požymiai - žemas alyvos slėgis variklio tepimo sistemoje arba dažnas ir intensyvus besiliečiančių metalinių paviršių barškėjimas, kurio dažnis priklauso nuo variklio sūkių. Šio barškėjimo priežastys: susidėvėję pagrindiniai variklio alkūninio veleno įdėklai, švaistikliniai įdėklai, stūmokliai, stūmoklių pirštai ar paskirstymo velenėlio įdėklai.
Kai kurios detalės, dėl kurių barška variklis, gali būti pakeistos net neišimant variklio iš automobilio (dalinis variklio remontas).
Remontuoti seną variklį ar pakeisti jį kitu?
Su šia dilema susiduriama kaskart, kai variklis sugenda. Deja, aiškaus, universalaus atsakymo į šį klausimą nėra ir šis sprendimas nebūna lengvas. Žinoma, kai automobilis yra 20 metų senumo ir nuvažiavęs 400 000 km, akivaizdu, kad tokio automobilio variklio neverta remontuoti vien todėl, kad greičiausiai atsiras vis naujų šio automobilio gedimų. Jei automobilis yra kokių 5 metų senumo ir jei jo bendra techninė būklė nėra bloga, tada verta remontuoti variklį.
Taigi geriausias sprendimas būtų, prieš pradedant bet kokį remontą, prisėsti ir apmąstyti, kiek tas automobilis Jums brangus, kiek laiko planuojate su juo dar važinėti, įsivertinti, kas yra ekonomiškai naudingiau - galbūt geriau išvis pirkti kitą automobilį?
Ar atlikus kapitalinį variklio remontą, automobilis bus kaip naujas?
Tikrai ne. Automobilis susideda iš kur kas daugiau mazgų: vairo mechanizmo, stabdžių sistemos, važiuoklės, transmisijos ir daugybės kitų. Kapitališkai suremontuotas variklis ir toliau veiks prastai, jei bus netvarkinga kuro įpurškimo sistema ar variklio elektros sistema, jis ir vėl perkais, jei bus kiauras radiatorius, arba ir toliau išmetamosios dujos bus melsvos, jei bus susidėvėjusi turbina.
Kokie galimi variklio remonto būdai?
Dalinis remontas (stūmoklio žiedų keitimas, vožtuvų sandarumo atkūrimas)
Pats pigiausias variklio remontas yra stūmoklio žiedų pakeitimas ir vožtuvų sandarumo atkūrimas. Šie darbai atliekami, kai yra sumažėjusi variklio kompresija arba kai variklis naudoja neįprastai daug alyvos. Jiems atlikti nereikia iš automobilio išimti viso variklio. Išmontuojama variklio galvutė ir atiduodama specialistams, kad šie sutvarkytų vožtuvus, jų lizdus ir išlygintų galvutės plokštumą, kuri priglunda prie variklio bloko. O stūmokliai yra išimami, žiedai pakeičiami naujais bei atliekamas suderinimas. Jeigu reikia, pakeičiami švaistikliniai įdėklai. Detalės, kurios dar atitinka gamintojo leistinas normas, nėra keičiamos.
Kapitalinis remontas
Kita remonto galimybė yra kapitalinis remontas, kai keičiamos visos susidėvėjusios dalys. Toks remontas atliekamas variklį išmontavus ir išėmus iš automobilio. Jį išardžius „iki paskutinio varžto“, yra tikrinamas kiekvienos detalės nusidėvėjimas: variklio bloke - pagrindinių alkūninio veleno įdėklų, švaistiklinių įdėklų, paties alkūninio veleno kaklelių išdilimas, stūmoklių žiedų, stūmoklių, alyvos siurblio, balansinio veleno; variklio galvutėje - vožtuvų, vožtuvų lizdų, vožtuvų kreipiančiųjų, kompensatorių, paskirstymo velenėlio kaklelių ir kumštelių. Toks remontas, be abejonės, labai brangus, bet automobilio variklis bus kaip naujas, o teisingai surinktas gali būti netgi galingesnis nei buvo, kai išvažiavo iš gamyklos!
Variklio keitimas į naudotą
Jei pakeisiu variklį kitu, kurio rida siekia 50 000 km? Na, tai savotiška loterija - galima įsigyti ir gerą variantą, ir blogą. Pirma - tokia rida gali būti tiesiog pardavėjo melas, kad parduotų prekę. Antra - niekas negali garantuoti, kad, nuvažiavus dar 15 000 km, tas variklis netaps toks pats kaip ir Jūsų dabartinis ar net blogesnis. Jei visgi nusprendėte rizikuoti, įsigijus naudotą variklį, teks pakeisti riebokšlius, aušinimo skysčio siurblį, paskirstymo diržus, dangtelių tarpines vien tam, kad apsidraustumėte nuo galimų gedimų. Jei perkate variklį iš įmonės, jam turėtų būti taikoma garantija, bet nepamirškite, kad variklio išėmimo ir įdėjimo darbams garantija netaikoma.
Kaip elgtis su varikliu po kapitalinio remonto?
Kadangi variklis po kapitalinio remonto yra kaip naujas, jam reikia laiko prisitaikyti (liaudiškai „apkatkė“). Po remonto pirmus tūkstančius kilometrų variklis turi dirbti esant įvairiems sūkiams ir skirtingoms apkrovoms, bet negalima naudoti daugiau nei maždaug 3/4 pedalo eigos arba 3/4 maksimalių variklio sūkių. Taip pat reikėtų vengti ilgam laikui variklį palikti dirbti laisva eiga arba važiuoti greitkeliu tuo pačiu greičiu.
Variklio galios didinimas: programinis derinimas (Chip Tuning)
Automobilių variklių programavimas, dar vadinamas „chip tuningu“, Lietuvoje vis populiarėja. Be varžybose dalyvaujančių sportininkų, galingesnio automobilio nori ir kai kurie asmeninių, net šeimos automobilių savininkai. Programiškai variklius tobulinantys meistrai sako, kad atlikus tokius pakeitimus, automobilis įgyja daugiau galios, bet degalų sąnaudos beveik nepakinta arba net sumažėja. Pasak variklio galios didinimo specialistų, tokie programiniai pakeitimai net padeda išspręsti įvairius gamyklinius defektus.
„Įvairių problemų kelia automobilių ekologinės sistemos, tarkime, itališkų automobilių, kurie daugiau pritaikyti šiltam klimatui. Šaltame klimate dažniau kemšasi suodžių filtrai, EGR. Vožtuvų darbo algoritmą įmanoma pakeisti taip, kad visi tie komponentai keltų mažiau problemų“, - sakė Mykolas Stravinskas, „Galingas LT“ direktorius.
„Insane LT“ programuotojas Nauris Gliebus papasakojo, kokiais dar atvejais klientai kreipiasi dėl automobilio galios didinimo: „Pavyzdžiui, važinėja su mažos kubatūros, silpnos galios automobiliu ir tiesiog važiuojant iš taško A į tašką B užmiestyje sunku aplenkti [kitą automobilį]. Ši grupė žmonių pakankamai dažnai atvažiuoja, vyresnio amžiaus žmonės, kad jiems būtų saugiau važiuoti.“
Nuomonės apie galios didinimą
Tačiau automobilių inžinerijos mokslų daktaras Saugirdas Pukalskas tvirtina, kad tokios vairuotojų užgaidos - toli gražu ne būtinybė siekiant saugiau vairuoti. „Važiuojant gatvėmis ir keliais kažin kokios automobilio galios nereikia, nes tiesiog to, ką pagamino gamintojas, tikrai užtenka. Visai neseniai vairavome daug silpnesnės galios automobilius, jei kalbėtume apie tarybinius laikus: „Žiguliai“, „Moskvičiai“ ir „Volgos“ nesiekdavo nė 100 kW, būdavo 50 ar 60 kW ir visi sėkmingai pasiekdavome kelionės tikslą. Dabar automobilių galios didėja kone kasmet“, - aiškino S. Pukalskas.
Teisiniai apribojimai ir gamintojų strategijos
Nors vairuotojai nori vis galingesnių automobilių, Lietuvos įstatymai nežabotus norus riboja. Teisės aktai numato, kad variklio galią didinti galima ne daugiau nei 20 proc. nuo techniniame automobilio pase nurodyto galingumo. Tačiau M. Stravinskas pripažįsta, kad ribą tenka ir viršyti. Dauguma dyzelinių automobilių nuo pat išriedėjimo pro gamyklos vartus yra specialiai prislopinti. Todėl žinovas sako, kad tokių automobilių savininkai turi teisę norėti daugiau galios.
„Šiandien automobilių gamintojai į rinką leidžia techniškai vienodus variklius su labai skirtinga galia. Jiems pigiau pagaminti vieną variklį ir išleisti jį su 4-5 skirtingais galingumais, derinant viską su minimaliai skirtingais variklio komponentais. Kur kas pigiau keisti variklio valdymo programą nei pačias variklio detales“, - paaiškino specialistas.
Programavimo galimybės ir kainos
N. Gliebus teigia, kad didinti automobilio galingumą nori ne tik naujų transporto priemonių vairuotojai. Šie pakeitimai dažnai atliekami jau ne pirmus metus eksploatuojamoms transporto priemonėms. „Labai senų automobilių, kalbu apie pagamintus iki 2000-ųjų, variklių neįmanoma programuoti, nes sistemos labai primityvios, o visi naujesni dyzeliniai ar benzininiai, turintys turbinas, varikliai [gali būti programuojami]. Visi automobiliai nuo 2000-ųjų turi nemažai potencialo. Kaina priklauso nuo automobilio amžiaus - tvarkyti 15 metų automobilį gali kainuoti nuo 100 iki 200 eurų, naują - nuo 500 iki 1000 eurų“, - skaičiavo N. Gliebus.
Garantijos praradimas ir rizikos
Variklio galios didinimo ekspertai sako, kad, kai klientas atvažiuoja visiškai nauju automobiliu, imtis programavimo darbų neskuba. Pirmiausia - gerai apžiūri automobilį ir įvertina savininko pageidavimus. Jei norai ypatingi, vairuotojas informuojamas, kad jis rizikuoja netekti teisės vėliau automobilį taisyti autorizuotame autoservise. „Oficialiai jie [autorizuoto serviso atstovai] privalo arba turi teisę nutraukti garantinę automobilio priežiūrą, nes vienas iš pagrindinių punktų, kuriais privalo vadovautis garantinės transporto priemonės savininkas, - nesikišti nei į mechaninę, nei į programinę gamykloje sukomplektuotą automobilio dalį. Neoficialiai, be abejo, vyksta tam tikra draugystė ir visada stengiamasi ieškoti kompromiso tiek su vairuotojais, tiek su gamintojų atstovais. Gamintojų atstovai žino, kad programuodami garantinį automobilį mes niekad neperžengiam tam tikrų ribų, vairuotojas taip pat pasitiki mūsų žinių bagažu“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbėjo M. Stravinskas.
Variklio ilgaamžiškumas ir tinkamų detalių parinkimas
S. Pukalskas sako, kad žinių bagažas tikrai reikalingas. Mat nekokybiškai atlikti programavimo darbai ir neapskaičiuotas galios didinimas daug labiau pakenks automobiliui nei jį pagerins. „Kuo variklis silpnesnis, tuo mažiau apkraunamas ir tuo ilgiau tarnauja. Jei mes to variklio, kurį sukonstravo gamintojas, galingumą kažkiek padidinsim, sąlygos tam varikliui veikti bus daug sunkesnės, jis labiau dėvėsis, dalims bus didesnė apkrova. Tokio variklio amžius bus tiesiog trumpesnis“, - įspėjo S. Pukalskas.
Kolegų broką ne kartą taisyti yra tekę ir kalbintiems meistrams. „Žmonės tvarko automobilius pas tokius meistrus, kurie padaro pigiai ir greitai. Tada būna daug problemų - mašinos genda, atsiranda neigiamas požiūris [į meistrus], bet mums dėl to tik daugiau darbo“, - teigė N. Gliebus. Būtent todėl S. Pukalskas akcentuoja, kad svarbu ne tik didinti variklio galią, bet ir detales tokiam patobulintam automobiliui parinkti tinkamas. „Kai projektuojamas ir gaminamas automobilis, visi mazgai yra suderinami. Jei automobilio variklis yra tam tikros galios, jam pritaikoma ir tam tikra transmisija bei velenai. Kai padidinam galią, velenai gali būti neapskaičiuoti tokioms galioms ir gali paprasčiausiai sulūžti“, - aiškino automobilių inžinerijos mokslų daktaras.
Aplinkos tarša ir programavimo įtaka
Dar viena priežastis, kodėl variklio perprogramavimui nepritaria inžinerijos daktaras, tai - tokio variklio kenksmingumas aplinkai. „Kuo didesnis variklio galingumas, tuo daugiau jis išmeta CO2, nes tai priklauso nuo degalų sąnaudų - kuo daugiau sudeginsim degalų, tuo daugiau išskirs CO2. Kitas dalykas - kad padidintume variklio galingumą, dažnai šalinamos dujų neutralizavimo sistemos, kurios yra išmetimo vamzdyje. Jos priešinasi dujų išmetimui, dėl to sumažėja variklio galia. Norėdami pasiekti geresnį rezultatą, jie [meistrai], didindami galią, bando išpjauti neutralizavimo sistemas ir perprogramuoja variklio valdymo blokus“, - tęsė S. Pukalskas.
Tačiau M. Stavinskas teigia priešingai. Pasak jo, neretai programiniai pakeitimai kaip tik sumažina senesnių automobilių taršos lygį. „Visada, kiek tik įmanoma, stengiamės patobulinti tų komponentų darbo procesą, koreguodami variklio valdymo programą. [...] Jei mašina senesnė ir jos rinkos kaina siekia 2-5 tūkst. eurų, o originalus suodžių filtras kainuoja 1,5-3 tūkst. eurų, tai jį keisti, kalbant apie finansus, lengva ne kiekvienam vairuotojui. Todėl tam tikri parametrai sureguliuojami taip, kad automobilis aplinką teršia mažiau nei su senu suodžių filtru“, - paaiškino specialistas.
Išmetamųjų dujų parametrus per kiekvieną techninę apžiūrą patikrins kontrolierius, tad jei variklio tarša viršija ribą, tiesiog nepereisite patikros. Todėl pagrįstą, protingą ir kitoms automobilio dalims nekenkiantį galingumą pasirinkti privalote patys. Jei tikrai manote, kad tokia modifikacija jums reikalinga, svarbiausia, neperlenkite lazdos.
Variklio pašildymas šaltu oru
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Mindaugas Melaika atkreipė dėmesį, kad pašildymo pobūdis, visų pirma, priklauso nuo to, kokia temperatūra yra lauke. Mokslininko teigimu, jei ji siekia minus penkis laipsnius pagal Celsijų, to daryti netgi nėra būtina. Tačiau temperatūrai ženkliai nukritus, jau reikėtų atkreipti dėmesį.
Nauji įšyla lėčiau
M. Melaika pažymėjo, kad pašildymo metodika priklauso nuo to, kada buvo pagamintas variklis. Anot pašnekovo, senesniuose motoruose buvo naudojamos kitokios degalų tiekimo ir degimo sistemos, nei tos, kurias turi šiuolaikiniai agregatai. Mokslininkas pastebėjo, kad šiuolaikinės konstrukcijos varikliai turi vieną subtilybę. Jie suprojektuoti taip, kad kuo mažiau šilumos būtų išmesta į aplinką - tokiu būdu siekiama sumažinti energijos nuostolius.
„Šiuolaikiniai benzininiai varikliai suprojektuoti taip, kad dirbdami laisvais sūkiais išskiria labai nedaug šilumos. Todėl variklis šils ganėtinai ilgai ir kol nepradedi važiuoti, kol nesusidaro bent minimali apkrova, įšilimo nebus“, - komentavo M. Melaika. Anot jo, tai itin pastebima dyzeliniuose varikliuose. Laisva eiga jie dirba degant itin liesam mišiniui, todėl įšyla lėtai. Taigi, nors vairuotojai įsivaizduoja, kad jie šildo variklį, iš tiesų tik be reikalo naudoja degalus ir gaišta laiką.
Lemia kitoks degimas
M. Melaika taip pat paaiškino, kad senesniuose benzininiuose motoruose, kurie aprūpinti netiesioginio įpurškimo sistemomis, į kolektorių, mišinys dega visame cilindro tūryje. Šiluma perduodama į cilindro sieneles ir aušinimo skystis įšyla greitai. „Tuo metu šiuolaikiniuose varikliuose, ypatingai naujausiuose benzininiuose, mišinys formuojamas tik netoli uždegimo žvakės, o kitur - tik oras. Degimas vyksta nedideliame tūryje, o šilumos į sieneles perduodama mažai. Taip pasiekiamas didesnis efektyvumas ir mažesnės degalų sąnaudos“, - aiškino mokslininkas. Dėl šios priežasties ilgesnis nei poros minučių naujo variklio veikimas tuščia eiga yra visiškai nenaudingas.
M. Melaika priminė, kad net ir pašildžius motorą, nederėtų tuojau pat jam duoti maksimalios apkrovos. Keletą kilometrų reikėtų pravažiuoti ramiai.
Ar variklis su turbina?
Mokslininko teigimu, taip pat labai svarbus aspektas - ar variklis turi turbokompresorių. Gamintojams mažinant naujų motorų darbinį tūrį galingumas kompensuojamas turbinomis, o jos tampa silpnosiomis vietomis, nes yra jautrios temperatūrų pokyčiams. „Turbokompresorių reikia tepti, o tam naudojama ta pati variklio alyva. Jei esant dideliam šalčiui nepalaukiame, kol motoras padirbės, o prasivaikščiojusi alyva suteps turbinos slydimo guolius, šiam mazgui galima rimtai pakenkti“, - pabrėžė pašnekovas. Vairuotojams, kurie nenori dažnai keisti brangiai kainuojančių turbinų, jis patarė esant dideliems šalčiams leisti varikliui padirbėti laisva eiga tris-keturias minutes. M. Melaika priminė, kad alyvos klampumas priklauso nuo temperatūros.
tags: #ar #galima #deti #dvigubai #galingesni #motora