Filmuose dažnai matomas scenarijus, kai herojus, bėgdamas nuo persekiojančiųjų, išdaužia automobilio stiklą, įšoka į vidų ir, sujungdamas kelis laidus po vairu, akimirksniu užveda variklį bei paspruka. Nors šis motyvas yra populiarus ir atrodo gana paprastas, kyla klausimas, ar tai tik filmų kūrėjų fantazija, ar reali galimybė, ir kaip toks metodas iš tiesų veiktų. Ar įmanoma užvesti automobilį tiesiog sujungiant laidus?
Automobilių vagystės išlieka aktuali problema, tačiau vagių strategijos nuolat keičiasi. Nors laidų sujungimo metodas atrodo patrauklus dėl savo paprastumo, reali situacija gali skirtis nuo kino ekrane matomos.
Automobilio užvedimo procesas: supaprastintas paaiškinimas
Automobilio variklio užvedimas yra sudėtingas elektromechaninis procesas. Šiuolaikiniai automobiliai turi daugybę apsaugos sistemų, o paties raktelio veikimo principas taip pat pasikeitęs. Tačiau, norint suprasti laidų sujungimo principą, apsimeskime, kad turime senamadišką, rakteliu užvedamą automobilį.
Supaprastintai automobilio užvedimo procesas atrodo taip:
- Pasukus raktelį, įjungiamas degimas, taip aktyvuojama automobilio elektros sistema.
- Tolesniu raktelio pasukimu duodamas signalas starteriui, degalų siurbliui ir, jei automobilis jas turi, degimo žvakėms.
- Starteris - elektros variklis, skirtas vidaus degimo varikliui užvesti - susijungia su smagračiu ir pradeda sukti alkūninį veleną.
- Stūmokliai ima judėti cilindruose, į degimo kameras tiekiamas degalų mišinys suslegiama ir uždegamas degimo žvakių kibirkštimis.
- Vidaus degimo variklis pradeda dirbti sava eiga.
Šis paaiškinimas yra supaprastintas. Svarbiausia, kad pirmoji proceso dalis, susijusi su elektros sistema ir baterijoje saugomos energijos panaudojimu, yra tiesiogiai susijusi su raktelio funkcijomis. Filmuose matomas laidų sujungimas turėtų apeiti būtent šią dalį - raktelio pasukimą spynelėje.
Degimo spynelė kaip jungiklis
Automobilio degimo spynelė veikia kaip savotiškas jungiklis. Pasukus ją, įsijungia degimas ir paleidžiama visa užvedimo seka. Todėl klausimas, ar įmanoma aktyvuoti šio jungiklio funkcijas be raktelio, yra analogiškas klausimui, ar galima įjungti šviesą kambaryje nenuspaudus jungiklio.
Atsakymas yra teigiamas, bent jau kalbant apie senesnius automobilius. Kaip išardžius šviesos jungiklį ir sujungus porą laidų galima priversti lemputę šviesti, taip sujungus tam tikrus laidus automobilyje galima aktyvuoti užvedimo seką. Tačiau tai įmanoma tik su senais, prastai nuo vagysčių apsaugotais automobiliais.
Kaip veikia laidų sujungimas?
Nors tikslių instrukcijų pateikti neįmanoma dėl didelės automobilių modelių įvairovės ir skirtingų gamintojų užvedimo sistemų, pagrindinis principas yra elektros grandinės uždarymas. Panašiai kaip sulaužius šviesos jungiklį, galima sujungti laidus ir įjungti šviesą, labai senuose automobiliuose buvo įmanoma sujungti laidus ir taip uždaryti elektros grandinę, kurią įprastai uždaro pasukama spynelė.
Toks metodas buvo įmanomas tik labai senuose automobiliuose su primityviomis uždegimo sistemomis. Net ir praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ne kiekvieną automobilį buvo galima užvesti šiuo būdu. Vagys turėjo žinoti konkrečius modelius, kuriuos lengviau apvogti, kuriuos laidus sujungti, ar reikėjo daryti ką nors su pačia spynelė (kurią dažnai tekdavo laužti arba į ją ką nors įkišti). Be to, automobilių gamintojai, žinodami šią riziką, neslėpdavo jautrių laidų po plonu plastiku.
Kai kuriems automobiliams reikėdavo papildomų veiksmų. Pavyzdžiui, laidais galėdavai įjungti degimą, bet automobilį užvesti tekdavo stumiant. Kitų automobilių užvedimui reikėdavo ne tik sujungtų laidų, bet ir, pavyzdžiui, šaukšto rankenos spynelėje.
Kai kurie automobiliai visada buvo lengviau vagiami nei kiti. Pavyzdžiui, seni amerikietiški pikapai dažnai turėjo primityvią apdailą ir ilgaamžes, bet pažeidžiamas užvedimo sistemas. Automobilius, naudojančius karbiuratorius ir turinčius tik vieną uždegimo ritę, laidais buvo galima užvesti pasiekus variklio skyrių. Panašūs metodai galėjo būti naudojami ir motociklų ar motorolerių vagystėms, tačiau ir jie dažnai turėjo papildomų apsaugos priemonių.
Nors laidų sujungimas reikalavo tam tikrų įgūdžių, tai buvo įmanoma ir tokių įgūdžių turinčių vagių tikrai buvo.
Kodėl tokios vagystės dabar retos?
Nors brangesni automobiliai ir anksčiau turėjo papildomas apsaugos sistemas, jos labiau paplito paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Vienas svarbiausių išradimų - imobilaizeris. Tai elektroninis automobilio apsaugos prietaisas, neleidžiantis užvesti automobilio, jei jame nėra aptinkamas transponderis (nedidelis siųstuvas, dažnai integruotas raktelio korpuse).
Vokietijoje imobilaizeriai visuose naujuose automobiliuose privalomi nuo 1998 metų. Manoma, kad vien imobilaizeriai automobilių vagysčių skaičių sumažino net 40 %. Be to, šiuolaikiniai automobiliai turi daugybę kitų apsaugos priemonių, kurios pavertė laidų sujungimo metodą beveik neįmanomu ar bent jau itin sudėtingu.
Šiuolaikiniai automobiliai vis rečiau naudoja tradicinius raktelius, juos keičia elektroninės sistemos, nes pati spynelė buvo silpnoji grandis. Dabar daugelis automobilių užvedami mygtukais, o laidų susukimą pirštais pakeitė sudėtingi elektroniniai prietaisai. Vagysčių visada bus, tačiau metodai evoliucionuoja kartu su apsaugos technologijomis.
Papildoma informacija: automobilio "įvažinėjimas" ir šildymas
Nors pagrindinė straipsnio tema yra automobilio užvedimas laidais, pateikta medžiaga apima ir kitus su automobilio naudojimu susijusius aspektus, tokius kaip variklio šildymas šaltu oru ir naujo automobilio "įvažinėjimas".
Variklio šildymas šaltu oru
Kai lauke atšąla, daugelis vairuotojų nori sėsti į šiltą automobilį ir įsitikinę, kad variklio pašildymas prieš važiuojant yra naudingas. Vyriausiasis "Consumer Reports" mechanikas Johnas Ibbotsonas teigia, kad leisti varikliui minutę padirbti prieš važiuojant šaltą dieną yra protinga, tačiau nebūtina leisti jam veikti ilgiau nei reikia salonui pašildyti ir priekiniam stiklui nuvalyti. Ilgesnis variklio veikimas tuščiąja eiga be reikalo naudoja degalus ir teršia aplinką.
Šiuolaikiniuose automobiliuose variklis visiškai sutepamas per 20-30 sekundžių po užvedimo. Kol vairuotojas įlipa, užsisega diržą ir įsitaiso, variklis, nors ir nevisiškai įšilęs, jau yra pilnai sutepas ir tinkamas važiuoti. Žiemą rekomenduojama leisti automobiliui veikti apie minutę. Greičiausias būdas sušildyti variklį - pradėti važiuoti, tačiau pirmosiomis minutėmis reikėtų vengti didelių sūkių, kol temperatūros matuoklis parodys tinkamą rodmenį.
Naujo automobilio "įvažinėjimas"
Anksčiau, perkant naują automobilį, buvo svarbu laikytis tam tikrų taisyklių pirmuosius kelis tūkstančius kilometrų, kad automobilis būtų tinkamai "įvažinėtas". Tai buvo susiję su kitokiais gamybos standartais, mažesne dalių kokybe ir tuo metu ne tokiomis griežtomis bandymo procedūromis.
Šiandien automobilių gamyba yra daug pažangesnė. Gamyklose naudojamos aukštos kokybės medžiagos, o automobiliai išbandomi šimtais būdų dar prieš išriedėdami iš gamyklos. Todėl dauguma gamintojų teigia, kad naujo automobilio "įvažinėjimas" nėra būtinas. Gamybos procese naudojamos medžiagos, tokios kaip aliuminis, anglies pluoštas, ir aukštos kokybės alyva, užtikrina geresnį dalių suderinamumą ir ilgaamžiškumą.
Vis dėlto, kai kurie gamintojai vis dar rekomenduoja pirmuosius 1500 kilometrų važiuoti švelniau. Tai susiję su tuo, kad visos judančios dalys turi prisitaikyti viena prie kitos, o vidinė variklio trintis pirmaisiais darbo valandomis gali būti didesnė. Taip pat svarbu laiku atlikti techninę priežiūrą. Todėl, nors "įvažinėjimas" nebėra toks aktualus kaip anksčiau, svarbu atidžiai stebėti automobilio veikimą ir nenuvertinti gamintojo rekomendacijų.
Automobilių saugumas ir komfortas
Šiuolaikiniai automobiliai skirstomi į dvi pagrindines saugumo kategorijas: aktyvųjį saugumą (ABS, ESP, nuovargį mažinančios sistemos) ir pasyvųjį saugumą (oro pagalvės). Komforto įranga, nors ir didinanti važiavimo malonumą, neturėtų skatinti vairuotojo atsipalaiduoti ir atitraukti dėmesį nuo kelio.
Daugelis naujų automobilių, net ir neprabangių modelių, turi automatinę klimato kontrolę, autonominio stabdymo sistemas ir kitas pažangias funkcijas. Aukšti "Euro NCAP" saugumo tyrimų rezultatai rodo, kad dauguma naujų automobilių yra labai saugūs. "Premium" klasės automobiliai dažnai pirmieji gauna naujausias inovacijas, tokias kaip kameros vietoj šoninių veidrodėlių ar adaptyvi pakaba, tačiau ir pigesni modeliai siūlo aukštą saugumo ir komforto lygį.
Diskutuojama, ar dešinėje pusėje esantis vairas kelia papildomą riziką. Nuo 2018 m. Lietuvoje leidžiama registruoti dešiniavairius automobilius, tačiau su tam tikromis išlygomis, pavyzdžiui, pradedantiesiems vairuotojams.
Ridos klastojimas - rimta problema
Viena didžiausių problemų perkant naudotą automobilį yra suklastota rida. Vidutiniškai kas dešimtas į Lietuvą įvežtas automobilis turi suklastotą ridą, o tai pardavėjams leidžia uždirbti iki 20 % daugiau. Nuo 2025 m. atsukta rida bus laikoma dideliu trūkumu, draudžiančiu dalyvauti viešajame eisme.
Nors šiuo metu tai taikoma tik Lietuvoje registruotiems automobiliams, planuojama, kad ateityje bus vertinami ir įvežami automobiliai, net prieš jų registraciją. Tai siekiama apsaugoti vartotojus nuo sukčiavimo.
Lietuvos automobilių turguose galima rasti ir neregistruotų automobilių, kurių istorija ir rida yra sunkiai patikrinama. Nors nauja tvarka gali apsunkinti sukčiavimą, specialistai sutinka, kad svarbu atidžiai tikrinti automobilio istoriją, pavyzdžiui, pagal VIN numerį, prieš perkant.
Lietuviškos automobilių pravardės
Lietuviai, turintys ilgametes automobilių naudojimo tradicijas, mėgsta suteikti automobiliams pravardes. Jos atsiranda dėl įvairių priežasčių: skambesio, išvaizdos, ar net dėl to, kad tokį modelį naudojo garsūs politikai.
Pateikiama keletas populiarių automobilių pravardžių:
- "Kregždė" - BMW E36
- "Delfinas" - senesnis "Volkswagen Passat" (B4)
- "Banginis" - "Mercedes-Benz" W140
- "Ryklys" - BMW E28
- "Agurkas" - "Mercedes-Benz" W123 (sedanas)
- "Slyva" - BMW E39
- "Vabalas" - "Volkswagen Beetle"
- "Krokodilas" - "Volkswagen Passat" B2
- "Silkė" - "Audi 100" (C3)
- "Ešerys" - "Ford Escort" (4 kartos) ir BMW E21
- "Landsbergis" - "Mercedes-Benz" W126
Tokios pravardės praturtina automobilių kultūrą ir atspindi lietuvių santykį su transporto priemonėmis.
tags: #ar #automobili #galima #vadinti #masina