Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių aplinkos teršėjų, o jo daroma žala klimato kaitai ir žmonių sveikatai skatina vis didesnį dėmesį CO2 emisijų mažinimui. Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, aktyviai ieško būdų, kaip sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. Viena iš priemonių - mokesčiai, susiję su automobilių CO2 emisija, bei griežtesni standartai, skirti skatinti tvaresnius pasirinkimus.
Kaip nustatyti automobilio CO2 emisiją?
Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą. Jame dažnai nurodoma emisijos reikšmė - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km). Registracijos liudijime, laukelyje „CO2 emisija“ arba „V7“ eilutėje (jei liudijimas išduotas po 2014 m.), pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km.
Kiti būdai sužinoti CO2 emisiją apima:
- Gamintojo techninė dokumentacija arba oficiali interneto svetainė: įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, galima rasti automobilio CO2 emisijos duomenis.
- Specialios transporto duomenų bazės: egzistuoja internetinės paslaugos, leidžiančios sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, ją galima apskaičiuoti pačiam. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją. Svarbu atsižvelgti, kad realus išmetamas CO2 kiekis priklauso nuo realaus kuro suvartojimo ir variklio parametrų, o ne tik nuo nustatyto normatyvo.
Transporto priemonių taršos mokesčio reguliavimas Lietuvoje
Galiojantis automobilio registracijos mokestis
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Registruojant lengvuosius (M1) ir lengvuosius krovininius (N1) automobilius, registracijos mokestis yra taikomas priklausomai nuo degalų rūšies, jų kombinacijos ir tuomet, kai į aplinką išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km. Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą. Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas.
Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilis išregistruojamas ir išvežamas iš Lietuvos, parduodamas į užsienį arba utilizuojamas.
Aplinkos ministerijos siūlomas taršos mokestis
Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dioksido ir daugiau. Kol kas neaišku, ar mokestį mokės visų automobilių savininkai, ar tik naujai registruojamų. Premjeras S. Skvernelis yra sakęs, kad šiuo mokesčiu siekiama apriboti „taršių automobilių įvežimą“. Pasak ekspertų, planuojamą minimalų 20 eurų mokestį, jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. Už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, tektų primokėti po 50 euro centų. Pavyzdžiui, jei automobilis išskiria 150 g/km anglies dvideginio, metinis mokestis siektų 30 Eur.
Seimas panaikino G. Palucko neliečiamybę | Panorama | 2026-05-07
Draudimai ir baudos už taršos mokesčio pažeidimus
Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektuose numatyta uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, neatlikti transporto priemonės techninės apžiūros ir neišduoti ar nepakeisti vairuotojo pažymėjimo, jei nesumokėtas transporto priemonės taršos mokestis. Administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnis numato, kad taršos mokesčio nesumokėjimas iki nustatytų terminų arba klaidingų duomenų pateikimas užtraukia baudą transporto priemonių valdytojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 200 iki 850 eurų.
Europos Sąjungos (ES) CO2 emisijų normos ir tikslai
ES tikslai mažinant transporto taršą
Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaita, vien per 2019 m. transportas į aplinką išmetė apie ketvirtadalį viso ES išmetamo CO2 kiekio, iš kurių net 71,7 % priskiriami kelių transporto priemonėms. Transportas yra vienintelis sektorius, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo net 33,5 %. ES siekia, kad iki 2050 m. transporto priemonių išmetamų CO2 kiekis būtų sumažintas 90 %, lyginant su 1990 m., taip siekiant klimato neutralumo.
Griežtesnės normos naujiems automobiliams ir furgonams
Europos Parlamentas ir Taryba sutarė griežtinti išmetamo CO2 kiekio normas naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams. Pagrindinis tokių pataisų tikslas yra kaip įmanoma labiau sumažinti taršą:
- Iki 2030 m. siekiama 55 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir 50 % - naujų furgonų išmetamą CO2 kiekį, lyginant su 2021 m. duomenimis.
- Iki 2035 m. siekiama net 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų į aplinką išmetamą CO2 kiekį. Tai reiškia, kad transporto priemonių gamintojai turės keisti savo gamybos metodus.
Mechanizmai, skatinantys netaršias transporto priemones
Jei gamintojas laikosi atitinkamų netaršių ir mažataršių transporto priemonių pardavimo lyginamųjų standartų, jam pagal nustatytas taisykles gali būti atlyginama, taikant ne tokias griežtas CO2 normas. Taip pat buvo susitarta dėl palankesnio koeficiento mažataršėms transporto priemonėms (0,7) ir dauginamojo koeficiento (1,85) gamintojams, parduodantiems netaršias ir mažataršias transporto priemones rinkose, kuriose tokių transporto priemonių parduodama nedaug.
Gamintojų atsakomybė ir mokesčiai
Remiantis naujuoju reglamentu, kiekvienas transporto priemonių gamintojas privalės užtikrinti, kad jo pagamintų ir užregistruotų naujų transporto priemonių išmetamas vidutinis CO2 kiekis neviršytų savitosios metinės išmetamųjų teršalų normos. Automobilių gamintojai galės ir toliau rinkai siūlyti transporto priemones, kuriose naudojami degimo varikliai. Vis dėlto, jei tam tikrais metais tokios transporto priemonės viršytų nustatytą išmetamųjų teršalų normą, gamintojai privalės už kiekvienos užregistruotos transporto priemonės nustatytą normą viršijantį CO2 g/km sumokėti 95 EUR mokestį. Tai reiškia, kad visai netaršios transporto priemonės galiausiai bus pigesnės už tas, kurios varomos iškastiniu kuru.
EURO standartai ir jų reikšmė
EURO standartų evoliucija
Siekiant kontroliuoti didėjantį automobilių išmetamų teršalų kiekį, jau devintajame dešimtmetyje buvo įvestas R49 reglamentas, o nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje galioja EURO standartai. Šie standartai nuolat tobulinami - nuo „Euro 4“ iki naujausio „Euro 7“, kuris įsigalios nuo 2026 m. lapkričio. „Euro 7“ įves griežtesnius realaus važiavimo sąlygų bandymus, ribas padangų ir stabdžių dulkėms bei naujus patvarumo reikalavimus - automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.
EURO 4 standartas buvo patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams arba tiems, kurie pirmą kartą buvo įregistruoti po 2006 m. Šis standartas privertė gamintojus perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, todėl dyzeliniuose automobiliuose pradėti montuoti kietųjų dalelių filtrai (DPF arba FAP). Nuo 2017 m. motociklai ir visos kitos dviratės ar triratės transporto priemonės turi atitikti EURO IV standartą.
Kaip nustatyti automobilio EURO standartą?
Nustatyti automobilio EURO standartą, ypač senesnių modelių, gali būti sudėtinga. Naujausių automobilių techniniuose pasuose EURO standartas nurodomas V.9 eilutėje (transporto priemonėms, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d.). Senesnių transporto priemonių EURO lygį galima sužinoti pagal pagaminimo metus ir tuo metu galiojusį standartą. Kiekvienas vairuotojas gali sužinoti automobilio EURO standartą, peržiūrėdamas automobilio atitikties sertifikatą, jei jį išsaugojo.
Žaliosios transporto zonos (ŽTZ)
Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai tampa vis dažnesniu reiškiniu miestų centruose, siekiant gerinti oro kokybę. Automobiliams, neatitikusiems tam tikroje vietoje ir laiku reikalaujamų standartų, gali būti uždrausta įvažiuoti į ŽTZ. Net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą, tačiau vėliau jų galimybės naudotis šiomis zonomis bus ribojamos.
Transporto priemonės teršalų mažinimo sistemos
Nepaisant to, ar automobilis yra naujas, ar naudotas, jame yra įmontuotos įvairios sistemos, įskaitant katalizatorių, „AdBlue“ ir DPF filtrą, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad transporto priemonė į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Ypatingai svarbu būti tikriems, kad minėtos sistemos veiktų tinkamai ir galėtų pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, tokiu būdu įsitikinant, kad transporto priemonė atitinka visus nustatytus ir jai taikomus standartus. Griežčiau tikrinama automobilių techninė būklė, pavyzdžiui, ar nepašalintas kietųjų dalelių filtras, išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (EGR) ir katalizatorius.
Bauda už neveikiančias ar pašalintas išmetamųjų dujų sistemas
Jei transporto priemonėje išmetamųjų dujų sistemos yra neveikiančios arba buvo pašalintos, fiziniams asmenims už tai gali tekti mokėti baudas, kurios siekia nuo 100 iki 300 EUR, o įmonių savininkams - nuo 300 iki 500 EUR.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, susiję su automobilių įsigijimu ir nuoma
Nauji apribojimai nuo 2025 m.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pataisos, susijusios su automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimais, priklausomai nuo išmetamo CO2 kiekio. Šie pakeitimai taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį ir turės įtakos įmonių finansinei apskaitai bei automobilių parko valdymui. Šis pakeitimas taikomas tik nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams.
Automobilių įsigijimo kainos ribojimai
Pagal PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalį, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytų lengvųjų automobilių įsigijimo kainos dalis, leidžiama priskirti leidžiamiems atskaitymams, bus ribojama atsižvelgiant į automobilio išmetamą CO2 kiekį:
- 75 000 Eur - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km (pvz., elektromobilis).
- 50 000 Eur - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km.
- 25 000 Eur - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km.
- 10 000 Eur - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.
Pavyzdžiui, jei įmonė įsigyja elektromobilį už 100 000 eurų, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 75 000 eurų per nusidėvėjimo laikotarpį. Jei automobilio CO2 emisija viršija 200 g/km, iš 50 000 eurų kainos bus galima atskaityti tik 10 000 eurų, o likusi 40 000 eurų suma bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Nuomos ir PVM atskaitymo ribojimai
Nuo 2025 m. sausio 1 d. bus taikomi ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai. Jei automobilis nuomojamas ilgiau nei 30 dienų per mokestinį laikotarpį, nuomos išlaidoms bus taikomi atskaitymo apribojimai. Išimtys taikomos automobiliams, naudojamiems tik nuomos, vairavimo mokymo ar transporto paslaugoms teikti. PVM sąnaudų atskaitymas bus galimas tik nuo tos automobilio įsigijimo kainos dalies, kuri yra leidžiama priskirti leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ. Nuo neleidžiamiems atskaitymams priskirtos automobilio kainos dalies PVM suma nebus atskaitoma. Šie pakeitimai skatina įmones rinktis mažiau taršius automobilius ir optimizuoti automobilių parko valdymo išlaidas.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas
Išsamesnę informaciją dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teikia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Dėl konsultacijos galima kreiptis telefonu +370 700 02022.
Pagrindinis teisės aktas ir mokesčio mokėtojai
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas.
Mokesčio mokėtojai yra:
- Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai (už teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių).
- Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius (už teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių).
- Gamintojas ir (ar) importuotojas (už teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis).
- Sąvartyno operatorius (už teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis).
Mokesčio objektas
Mokesčio objektu laikomi:
- Teršalai, išmesti į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių (orą, vandens telkinius, žemės paviršių bei jos gelmes).
- Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekti gaminiai.
- Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės.
- Mobiliųjų taršos šaltinių eksploatavimui sunaudoti degalai (išskyrus oro transporto priemones keleiviams ir kroviniams vežti, bei žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus).
- Oro transporto priemonių kilimo ir tūpimo ciklai.
- Sąvartyne šalintos atliekos.
- Žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, registruojami pirmą kartą Lietuvoje ar keičiantis valdytojui Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre.
Mokesčio tarifai ir indeksavimas
Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatyti įstatymo prieduose, atsižvelgiant į teršalo kenksmingumą aplinkai ir žmonių sveikatai. Tarifai už teršalų išmetimą viršijant normatyvus yra didesni. Iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetamiems teršalams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, tarifai didinami taikant koeficientą 1,2. Mokesčio tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą. Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Mokesčio lengvatos
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleidžiama esant tam tikroms sąlygoms:
- Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais.
- Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš naujai registruotų (ne seniau nei prieš 3-4 metus) M1, N1, M2, M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis.
- Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus.
- Mokesčio mokėtojai, patys išvežantys iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes.
- Mokesčio mokėtojai, įvykdę gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį.
- Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras.
- Mokesčio mokėtojai, įvykdę daugkartinio naudojimo pakuočių atliekų surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį.
- Mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato sistema.
- Sąvartynų operatoriai už šalintas fosfogipso, pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias atliekas ir cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų mechanizmų, sumokamas ir deklaruojamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos. Mokestinė prievolė laikoma įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį. Deklaracijos formos yra patvirtintos LR aplinkos ministro ir VMI prie FM viršininko įsakymais (pvz., FR0521 - mobilių taršos šaltinių, FR0522 - stacionarių taršos šaltinių, FR0523 - apmokestinamųjų gaminių atliekų, FR0524 - pakuotės atliekų, KIT717 - sąvartynuose šalinamų atliekų).
Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokėjimo ypatumai: mokestis sumokamas prieš jų įregistravimą Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre arba prieš Registro duomenų pakeitimą, keičiantis mechanizmo valdytojui.
Transporto išmetamųjų teršalų poveikis aplinkai ir atsakingas pasirinkimas
Visos šios aplinkybės liudija, kaip stipriai šiuolaikiniai vartotojai yra priklausomi nuo transporto priemonių. Tačiau tai yra susiję ir su reikšminga visuotinio atšilimo rizika, jau nekalbant apie didelę žalą žmonių sveikatai bei aplinkai. Kelių transporto priemonės išmeta labai didelius teršalų kiekius, o lengvieji automobiliai sudaro 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio. Nors CO2 nėra tiesioginis nuodas, jis yra pagrindinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis ir lemia klimato kaitą. Tuo tarpu, kitos išmetamosios dujos, tokios kaip azoto oksidai (NOx) ir anglies monoksidas (CO), tiesiogiai kenkia žmonių sveikatai.
Tokius padarinius būtų galima sumažinti, persėdus už mažiau taršių transporto priemonių vairo, didinant dalijimosi automobiliais praktiką, naudojantis viešuoju transportu, dažniau važinėjant dviračiais ar tiesiog vaikštant pėsčiomis. Šie pokyčiai prisideda prie klimato taršos ir energijos sąnaudų sumažinimo, skatinant tvarią ir aplinkai draugišką kelių transporto ateitį.
tags: #aplinkos #ministerija #apmokestinti #automobiliu #co2