Konkursas „Žaliojo susisiekimo link“ skatina tvarumą
Lietuvos įmonės, viešojo sektoriaus, kūrybinės ir visuomeninės organizacijos, pasirinkusios žaliąjį kursą, neliks nepastebėtos. Kuriantieji žalesnes žmonių ir prekių judėjimo ar paslaugų teikimo grandines kviečiami jas pristatyti konkurse „Žaliojo susisiekimo link“, kurio finalas vyks Tarptautiniame transporto inovacijų forume jau spalio mėnesį.
Konkurse didžiausias dėmesys bus skirtas susisiekimo sprendimams. Transportas yra vienas labiausiai prisidedančių prie klimato atšilimo, tad pokyčiai šioje srityje gali atnešti apčiuopiamą rezultatą.
„Jei norime pakeisti situaciją, turime skatinti konkrečius darbus, iniciatyvas. Kviesdami dalyvauti konkurse, norime atkreipti dėmesį į žaliojo kurso potencialą susisiekimo srityje. Mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skaitmeniniai sprendimai, energijos tausojimas, visos susisiekimo sistemos tvarumas“, - teigiama pranešime. Konkurso „Žaliojo susisiekimo link“ paraiškų laukiama iki spalio 1 d. el. paštu. Pateiktas paraiškas vertins iš viešojo ir privataus sektoriaus ekspertų sudaryta komisija. Nominantai ir laimėtojai visuomenei bus pristatyti š. m. „Šių metų Forume pagrindinis dėmesys bus skiriamas transporto ir logistikos sektoriaus transformacijoms ir skaitmenizavimui per artimiausius 10 metų bei tolesnei šio sektoriaus ateičiai.
Žaliausia savivaldybė ir judumo startuolis
Žaliausia savivaldybė bus renkama atsižvelgiant į renovuotų daugiabučių, nutiestų ar rekonstruotų pėsčiųjų, dviračių takų, atsinaujinančią elektros energiją gaminančių vartotojų, elektromobilių ir jų įkrovimo prieigų skaičių, taip pat gatvių apšvietimą, viešąjį netaršų transportą. Taip pat bus renkamas žaliausias judumo startuolis.
Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“
„Mes rūšiuojam” - tai Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ inicijuotas ir kartu su partneriais įgyvendinamas nacionalinis aplinkosauginis projektas. Projekto metu atliekas renka UAB „Atliekų tvarkymo centras“.
Projekto „Mes rūšiuojam“ tikslas - mokyti visuomenę tinkamai rūšiuoti atliekas ir sukurti efektyvią atliekų tvarkymo sistemą. Projekto metu siekiama mokyti gyventojus rinkti atskirai elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekas bei nemaišyti jų su buitinėmis atliekomis. Autoservisų darbuotojai skatinami rūšiuoti autoservisų atliekas ir priduoti jas teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio siūlymai dėl taršių automobilių apmokestinimo
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, reaguodamas į Seime planuojamą priimti automobilių taršos mokestį, pateikė įstatymo pataisas, skirtas Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymui. Jomis siekiama, nedidinant biurokratinės naštos, sudaryti sąlygas transporto priemonių valdytojams prisidėti prie klimato kaitos valdymo, taip mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į aplinką.
Anksčiau bendroje politinių organizacijų lyderių pozicijoje buvo pasisakoma prieš pateiktą automobilių taršos mokesčio projektą, kuris neatitinka deklaruojamų tikslų - skatinti, kad Lietuvoje būtų modernesnės ir mažiau aplinką teršiančios autotransporto priemonės. Politiko nuomone, toks modelis prieštarauja 2012 m. Europos Komisijos „Bendrosios rinkos stiprinimas šalinant su lengvaisiais automobiliais susijusias tarpvalstybines mokestines kliūtis“ nuostatoms.
Todėl Seimo narys pateikė konkrečius siūlymus - automobilių taršos mokestį numatyti degalų akcizų sudėtyje ir jį atskirai apskaityti tam tikslui įsteigtame valstybės fonde, iš kurio būtų finansuojamos aplinką tausojančios priemonės. Toks būdas nedidintų „taršos“ mokesčio surinkimo administravimo kaštų.
„Valdančiųjų planuojamas priimti įstatymo projektas tik surinks daugiau pinigų, tačiau nemažins taršos. Lietuva garsėja kaip šalis, kurioje automobilių amžiaus vidurkis yra vienas seniausių Europos Sąjungoje, o kartu ir labiausiai teršiantis aplinką. Priėmus siūlomą įstatymo projektą transporto priemonės valdytojas galėtų prisidėti prie taršos mažinimo asmeniškai. Kuo daugiau jo valdoma transporto priemonė išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų - tuo daugiau transporto priemonės valdytojas turėtų sumokėti. Seni automobiliai naudoja ženkliai daugiau degalų, todėl būtų spaudimas keisti automobilius į draugiškesnius aplinkai ar varomus elektra/vandeniliu.
Pagrindiniai siūlomo projekto tikslai - formuoti visuomenės įpročius, atkreipti dėmesį į mūsų pačių sukeliamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, taip skatinant rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant neigiamą poveikį aplinkai, mūsų sveikatai ir klimato kaitai.
Aplinkai tausojančios šiukšliavežės Neringoje ir Klaipėdoje
Naujo modelio aplinką tausojančios šiukšliavežės jau važinėja Neringos ir Klaipėdos miesto gatvėmis bei aptarnauja gyventojų konteinerius. Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ baigė praėjusiais metais pradėtą specializuoto transporto parko atnaujinimą ir anksčiau naudotus automobilius pakeitė naujomis šiuolaikinius standartus atitinkančiomis šiukšliavežėmis. Darbui skirtų automobilių parko Klaipėdos regione modernizavimui bendrovė skyrė beveik 1,5 mln.
Modernizuodama automobilių parką, „Ecoservice“ siekia teikti efektyvesnes ir ekologiškesnes paslaugas, o darbuotojams užtikrinti patogesnį darbo procesą. Klaipėdos miestui iš viso bendrovė įsigijo 9 naujas šiukšliavežes, iš kurių 2 surenka žaliąsias atliekas, 2 šiukšliavežės turi manipuliatorius, skirtus pusiau požeminiams konteineriams aptarnauti, o 5 surenka mišrias komunalines atliekas iš įprastų antžeminių konteinerių.
„Siekiame efektyviai organizuoti veiklą ir investuoti į tvarius sprendimus. Moderni technika sudaro galimybę teikti kokybiškesnes paslaugas ir efektyviau atlikti darbus. Visos parką papildžiusios šiukšliavežės žemagrindės yra patogesnės dėl žemų įlipimo laiptelių, kuriais darbuotojai naudojasi šimtus kartų. „Ecoservice“ Klaipėdos regione per savaitę ištuština daugiau nei 26 tūkstančius konteinerių.
„Pasitelkus modernias transporto priemones vienu metu galima surinkti kelių rūšių atliekas, tuo pat metu ir ištuštinti, ir išplauti konteinerius, taigi nereikia siųsti atskiro automobilio šiems darbams atlikti. Tai leidžia optimizuoti energijos sunaudojimą ir užtikrinti ekologiškesnes paslaugas gyventojams“, - teigė A. Automobiliuose įdiegtos konteinerių identifikavimo sistemos užtikrina, kad duomenys bus perduodami į paslaugos pirkėjo programines įrangas ir taip bus užtikrinamas skaidrumas. Keliuose automobiliuose taip pat integruotos kameros, fiksuojančios vaizdą aplink jį 360 laipsnių kampu visos kelionės metu.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) tvarkymas
Daugiabučių kiemuose, didelėse stovėjimo aikštelėse ir kitose vietose vis dar galima aptikti be priežiūros paliktų, apgadintų ar pusiau išardytų automobilių. Tokios transporto priemonės ne tik užima vietą, darko vaizdą, bet ir gali į aplinką išskirti kenksmingų medžiagų. Tiesa, vis daugiau tokių transporto priemonių savininkų elgiasi atsakingai ir tvariai - eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) atiduoda specializuotiems atliekų tvarkytojams ir jas išregistruoja.
VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai. Iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą. Aplinkosaugos specialistai tikisi, kad niekam nereikalingų ir bet kur paliktų ENTP ateityje matysime dar mažiau. Mat Aplinkos ministerija praneša, kad nuo kitų metų vasario 1 d. bus paprasčiau ir greičiau išduoti pažymėjimą dėl ENTP sunaikinimo ir ją išregistruoti.
Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, didžioji dalis ENTP atliekų turi būti panaudota pakartotinai, panaudota bei perdirbta, o teisėtai pašalinti jų galima vos 5 proc.
Kaip teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė, vertingiausios automobilių atliekos yra naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, metalai, nes juose yra daugiausiai vertingų medžiagų, kurias galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Tačiau, pasak jos, perdirbti arba panaudoti energijai gauti galima ir mažiau vertingas transporto priemonių atliekas: naudotas padangas, filtrus, plastikus, gumas, stiklus, įvairias salono dalis, o taip pat ir į automobilius pilamą panaudotą alyvą.
„Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva - vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių, tereikia vieno litro alyvos, kad būtų užterštas milijonas litrų vandens. Toksiškomis atliekomis tampa ir nebenaudojami akumuliatoriai, nes jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų“, - teigia V. GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
tags: #aplinka #tausojancios #transporto #priemones #ese