„Alfa Romeo 159“ yra stilingas ir sportiškas sedanas bei universalas, gamintas nuo 2005 iki 2011 metų. Jis pakeitė „Alfa Romeo 156“ modelį. Šis automobilis yra žinomas dėl savo išskirtinio itališko dizaino, puikių vairavimo savybių ir aukštos kokybės interjero. Nors „Alfa Romeo“ aštuntojo dešimtmečio pradžioje išgyveno krizę ir prisijungė prie „Fiat“, „Alfa 159“ gimė vidinės „Fiat“ krizės metu, kai darbuotojai, nenorėdami likti be darbo, sukūrė šį modelį, siekdami išlaikyti markės reputaciją po sėkmingo „Alfa 156“ pripažinimo.
Modelio evoliucija ir atnaujinimai
„Alfa 159“ gavo 105 mm ilgesnę važiuoklę, kėbulas tapo 22 cm ilgesnis ir 8,5 cm platesnis lyginant su pirmtaku. Taip pat atsirado platesnis variklių pasirinkimas, o užpakalinė pakaba tapo daugiasvirtė.
Gamybos platforma ir saugumas
Modelio gamyba buvo uždelsta nuo pat pradžių. Pirminis planas buvo gaminti jį ant „GM Epsilon“ platformos, tačiau susidūrus su problemomis, buvo nuspręsta naudoti jau sukurtą „GM/Fiat Premium“ platformą. Lyginant su „Alfa 156“, „159“ yra žymiai didesnis, tačiau kartu išaugo ir svoris, kuris yra bene didžiausia šio modelio yda. Didelis dėmesys buvo skirtas pasyviam saugumui. Gaminant platformą, naudotos kokybiškos medžiagos ir pažangios technologijos: panaudoti daugiasluoksniai metalo lakštai, siūlės virintos lazeriais, siekiant didesnio tvirtumo avarijos atveju, nuspręsta naudoti daugiau ištisinio tvirtinimo elementų. Automobilio kėbulas gamybos laikotarpiu buvo standžiausias savo klasėje. Dėl pritaikytų saugumo technologijų, kurios ir padidino svorį, automobilis surinko visas 5 „Euro NCAP“ saugumo žvaigždutes ir buvo pripažintas kaip saugiausias savo segmente.
Atnaujinimai per gamybos metus
Per visus šio modelio gamybos metus automobilis buvo atnaujintas 3 kartus:
- 2005-2008 m. - klaidų ištaisymas ir palaipsninis atnaujinimas: Pirmasis atnaujinimas įvykdytas 2007 m. pradžioje, kai buvo pakeisti gendantys mazgai (pradėti montuoti kitų gamintojų agregatai) ir modeliai tapo patikimesni. Pavyzdžiui, pakeistos leidžiančios vairo kolonėlės, atnaujintas apatinių svirčių dizainas, „saldainių“ tipo įvorės tapo keičiamos. Nuo 2007 m. vidurio į 2.4 JTDm variklius pradėta montuoti pažangesnė turbina su naujos kartos adatinių guolių sparnuote, kuri leido greičiau pasiekti traukos piką ir padidino galią (154 kW vietoje 147 kW).
- 2008-2009 m. - didysis atnaujinimas (Facelift): Pagrindinis atnaujinimas įvyko 2008 m. sausio mėnesį. „Facelift“ modeliais laikomi tik tie, kurie buvo pagaminti po 2008 m. sausio. Atnaujinimai daugiausia susiję su interjeru ir svorio mažinimu:
- Skydelio baltas apšvietimas (vietoj raudono).
- Bendras automobilio svoris sumažintas 45 kg, naudojant daugiau aliuminio detalių ir atsisakius atsarginio rato standartinėje komplektacijoje.
- Kitokio dizaino instrumentų panelis.
- Elektroninis LSD (eQ2), iš esmės tas pats ASR, pervadintas marketingo tikslais.
- Bagažinė atsidaro paspaudus logotipą, nebėra atskiro mygtuko salone.
- 1.9 16V standarte gavo 305 mm „Brembo“ stabdžius priekyje.
- Atnaujintas sėdynių dizainas.
- Patobulintos lubos, daugiau vietos gale.
- „Sportwagon“ sėdynės tapo patogiau lankstomos.
- Atnaujinta ratlankių gama.
- Nuo 2009 m. atsirado 1.75 TBi benzininis ir 2.0 JTDm dyzelinis varikliai, taip pat atnaujinta navigacija.
- Nuo 2009 m. vasario mėnesio modifikacijos priekinėje važiuoklėje, priekinių šakių viršutiniai šarnyrai plonesni.
- 2010-2011 m. - paskutinis atnaujinimas: Gamyba ėjo į pabaigą, dalis įrangos tapo standartine (pvz., TI vairas), o kita anksčiau buvusi įranga tapo „mokama“. Atpažįstami pagal juodą skydelio apdailą vietoje aliuminio spalvos.
Varikliai ir jų patikimumas
„Alfa 159“ modelis galėjo turėti vieną iš trijų benzininių variklių su tiesioginiu įpurškimu arba vieną iš dyzelinių variklių. Varikliai turi JTS (Jet Thrust Stoichiometric) sistemą.
Benzininiai varikliai
Benzininiai varikliai, kaip bebūtų gaila, yra apibūdinami kaip nepatikimi. Rekomenduojami realiai tik 1.75 TBi (1750 TBi) arba 1.8 MPI (reikia daugiau informacijos apie šį). 1.9, 2.2, 3.2 JTS varikliai neturi nieko bendro su senuoju „Alfos V6 Busso“, tai yra „GM“ varikliai su minimaliomis „Alfos“ modifikacijomis. JTS pasižymi brangia eksploatacija ir dideliu kuro suvartojimu. Apie šias problemas plačiau: su dujomis draugauja tik 1.75 ir 1.8 varikliai. 3.2 V6 JTS varikliai turi problemų su išsitampančiomis grandinėmis ir variklio defektais dėl per reto gamykliškai nustatyto tepalo keitimo resurso.
- 1.9 JTS (160 AG): Kukliausias benzininis variklis.
- 2.2 JTS (185 AG): Dažnai minimas kaip nuviliantis dėl techninės priežiūros kaštų ir problemų su elektronika bei sankaba.
- 3.2 l V6 (260 AG): Prabangiausias modelis. Turi problemų su išsitampančiomis grandinėmis.
Dyzeliniai varikliai
Dyzeliniai varikliai iš esmės visi patikimi ir per daug problemų nekeliantys. Dažnos problemos yra susijusios su visais dyzeliniais varikliais (EGR, DPF). Visi varikliai turi didelį neišnaudotos galios rezervą, todėl lengvai programuojami nesusiduriant su dūmingumo problemomis. Šių variklių programavimą rekomenduojama atlikti pas specialistus, kurie žino šio modelio silpnąsias vietas. Galima turėti iki 20 proc. galios priaugį. JTDm varikliai praktiškai iš pagrindų perkurti iš naujo ir panašumų su senesnės kartos varikliais nelabai turi (senesnės kartos montuoti į: 156/147/GT/166 JTD).
- 1.9 JTDm 8V (85-88 kW): Kiek per silpnas tokiam svoriui, tad nei dinamikos, nei ekonomijos su šiuo varikliu neverta tikėtis.
- 1.9 JTDm 16V (100-110 kW): Ekonomiškas, neturi didelių problemų (100 kW skiriasi tik programa, skirti Belgijos rinkai). Savininkai teigia, kad traukos pas 1.9 nėra, o kuro sąnaudos tik apie 1 l mažesnės nei 2.4. Dažni tie patys cirkai, kaprizai ir ligos kaip ir „Opel“.
- 2.0 JTDm 16V (125 kW / 120 kW): Ekonomiškas, galingesnis nei 1.9, tačiau retesnis, nes pradėtas naudoti nuo 2009 m. Būtina pasikeisti žiedą (tarpinę) tarp tepalo siurblio ir karterio, kuri su amžiumi sukietėja ir pradeda traukti orą, nes gali pasireikšti tepimo trūkumo problemos. Kai kurie savininkai teigia, kad 2.0 JTDm varikliai yra patvarūs.
- 2.4 JTDm 20V (147-154 kW): Galingas, malonus vairuoti. Dažniau nei 1.9 varikliams pasitaiko bėdų su skylančiomis galvomis (ko gero dėl didesnio generuojamo karščio), ypač dėl per didelio karščio DPF regeneracijos metu. Išlaikymo kaštai didesni nei 16V variklių (kuro sąnaudos, smagratis, sankaba brangesni). Trūkumas - įsiurbimo kolektoriaus sklendės, kurias rekomenduojama „išoperuoti“.
Važiuoklė ir pavarų dėžės
Važiuokle galima pagirti „159“ modelį už malonų važiavimą. Garso izoliacija puiki, tad gatvės triukšmo beveik negirdėti. Dar viena maloni staigmena - įvairiems keliams pritaikyta pakaba. Su „Alfa Romeo 159“ nebaisūs ir prastesni užmiesčio keliai, o „156“ modelis tokiuose skaičiuodavo visas duobes. Savininkai pažymi, kad ant kelio laikosi kaip prikalta, labai stabili, bet kai kurie randa važiuoklę per standžią kasdieniam važinėjimui, ypač jaučiant visus šulinių dangčius.
Važiuoklė
Priekyje „Alfa Romeo“ vis dar naudoja tą pačią daugiasvirtę važiuoklę, tačiau lyginant patikimumą su „156“ važiuokle, „159“ yra žymiai patvaresnė. Originalios dalys atlaiko iki 200 tūkst. km. Kartais, kaip ir visuose automobiliuose, reikia pakeisti traukių antgalius ar traukes. Apatinės ir viršutinės svirtys (tiek gumos ir šarnyrai) restauruojamos (išskyrus apatines 2006 m. gamybos). Galinė važiuoklė gana paprasta ir nekelianti daug galvos skausmo, kartais reikia pakeisti traukes dėl bildėjimo. Dėl ilgesnio stovėjimo, netinkamo ratų išnešimo arba dėl natūralaus susidėvėjimo pradeda ūžti ratų guoliai.
Pavarų dėžės
- M32: Naudotos su 1.9 8V, 1.9 16V, 2.0 16V (ne visuose), ir benzininiais 1.8, 1.9, 2.2, 1.75 TBi varikliais. Pasitaiko problemų su guoliais. Dažniausiai apie remonto reikalaujančią dėžę praneša tylus ūžimas iš variklio skyriaus važiuojant 5-6 pavara, pavarų dėžės rankenos judėjimas pajudant iš vietos arba spaudžiant/atleidžiant akseleratorių. Gedimo atveju reikalinga dėžės restauracija.
- F40: Gana tvirtos, naudotos 2.0 16V (ne visuose) ir 2.4 20V varikliuose.
- Aisin AW TF-80SC (Q-Tronic automatas): Po 2008 metų greičių dėžė buvo šiek tiek patobulinta ir tapo atlaidesnė priežiūrai. Pagrindinės bėdos dėl netinkamai eksploatuojamų automatinių dėžių ir manymo, kad alyvos nereikia keisti. Keičiant laiku alyvą, problemų galima išvengti (alyvos regeneracijos skaičiai - pasiekus ridą 200k km keičiama maždaug kas 50-60k km). Naudojama alyva „Tutela GI-WI“ (galima rasti kokybiškų „Valvoline“ ir „LiquiMolly“ analogų). Reikia apie 7-8 litrus vienai regeneracijai. Neatliekant laiku regeneracijos galimi greičių dėžės alyvos filtro arba solenoidų gedimai.
Salonas ir interjeras
Viduje 159 modelis labai primena 156. „Alfa Romeo“ ir toliau kuriamas kaip automobilis vairuotojui, todėl prietaisų skydelis pasuktas į sėdintįjį prie vairo. Sportinę nuotaiką sukuria apvalūs prietaisų stikliukai, puošti poliruotu metalu. Iš vairuotojo vietos gerai matosi ir spidometras, ir tachometras, ir automobilio kompiuteris. Kita vertus, vairas reguliuojamas ir pagal aukštį, ir pagal ilgį, tad nusistatyti patogią padėtį neturėtų būti sunku.
Nors 159 yra 10 cm ilgesnis už savo pirmtaką, erdvės salone neperdaugiausiai. Iki „VW Passat“ 159 dar tolokai. Bagažinė taip pat ne pati talpiausia - ertmė maža, daiktus kelti tenka aukštai. Be to, nors vairuotojo vieta patogi, nuolat jaučiamas stogo artumas. Gerokai palinkęs priekinis stiklas tik sustiprina spaudimo jausmą. Jei renkatės „Alfa Romeo 159“, su tuo teks pratintis.
Savininkai vertina salono ir prietaisų skydelio kokybę ir skonį. Paneelės, sėdynės, prietaisų skydelis yra labai geros kokybės, skiriant dėmesį detalei. Patogios odinės sėdynės su šildymu. Taip pat nustebina gera garso izoliacija - šoniniai stiklai stori, galinėse arkose minkšta izoliacija, kad akmenukų nesigirdėtų. Garso aparatūra skamba įspūdingai. Tačiau surinkimo kokybė vertinama kaip „šiaip sau“ - važiuojant prastesniu keliu, žvyrkeliu, traška plastmasės, ypač galinėje dalyje. Kai kurių nuomone, tai gali būti dėl ardymo ir nulaužtų fiksatorių.
Žinomos bėdos ir silpnosios vietos
Įdomu tai, kad 159 modelyje nesijaučia amžinos itališkų automobilių problemos - surinkimo broko, bent jau ankstyvuosiuose etapuose. Sankabos pedalas jautrus ir tiksliai reaguoja į paspaudimą. Akseleratoriaus pedalas judėjimo pradžioje reaguoja per daug lėtai, tačiau pradėjus judėti „atgyja“ ir reaguoja greitai. Mechaninės pavarų dėžės svirtis galėjo būti kiek ilgesnė; dėl svirties trumpumo įjungiant 3 ir 5 pavaras galima užsigauti pirštus į kondicionierių.
Vairo sistema
Dažną vairuotoją gali nuvilti vairo sistema. Ji nebe tokia „aštri“ kaip 156 ar ankstesniuose modeliuose. Jei anksčiau nuo krašto iki krašto vairas apsisukdavo du kartus, dabar jis apsisuka tris. Kita vertus, padidėjus vairo apsisukimų skaičiui sumažėjo automobilio apsisukimo spindulys (apie 10 m). Priekiniais ratais varomam automobiliui tai labai geras rodiklis. Tik sėdus prie 159 vairo reiktų įprasti prie jo išmatavimų, nes staigesnių posūkių pirmu bandymu gali ir nepavykti įveikti. Atgalinis ryšis išliko neblogas, bet ne toks staigus, koks buvo 156 modelyje. Kai kurie vairuotojai teigia, kad vairas yra per daug jautrus tiesiame kelyje, reikalaujantis nuolatinio gaudymo, kas vargina ilgesnėse kelionėse.
Stabdžių sistema
Stabdžių sistemai priekaištų nėra.
Kitos problemos
- Dyzeliams: Nuo suodžių užsikiša EGR vožtuvas (galima išvalyti arba išprogramuoti) ir DPF filtras.
- Benzinams: Tąsosi grandinės - padės tik keitimas.
- Vairo kolonėlė: Pačios pirmosios (2006 m.) vairo kolonėlės turėjo detalės gamintojo (ZF) dizaino problemų, dėl ko pradėdavo leisti stiprintuvo skystį. Nuo 2007 m. pradėtos montuoti kolonėlės be šitos problemos. Tačiau kai kurie savininkai susiduria su vairo kolonėlės klibėjimu net po remonto.
- Elektronika: Didelių problemų nekelia. Jei skydelyje užsidega įspėjamasis ženklas, jis susijęs su konkrečia problema (nutrūkęs laidas, užsinešęs daviklis ir pan.). „Airbag“ klaidų (priešingai nei buvo 156 modelyje) tikėtis nereiktų dėl patobulintų jungčių.
- „Facelift“ radijo antenos stiprintuvo mikroschema, gavusi drėgmės per nesandarumus, nustoja veikti.
- Versijoms be ksenoninių žibintų kartais neveikia lempų reguliavimas, dėl ko nepraeina techninės apžiūros. Kaltė dažnai būna maža metalinė tarpinė.
- Kėbulas: Nuo amžiaus ir naudojimo nuo akmenukų apsidaužo kapotas ir vietos prie galinių slenksčių ir durelių. Priekyje prie slenksčio ir sparno nuo amžiaus atsilupa dažai, bet dėl to nerūdija (matosi cinkuotas metalas). Daugiau druskingų kelių mačiusiems automobiliams pradeda lįsti rūdelės ant bagažinės ar kapoto ir ant slenksčių.
- Langai: Pasitaiko, kad nuo amžiaus sugenda langų valdymo trosai (ypač gale), būna kartais, kad sugenda ir patys langų varikliukai.
- Durys: Atidarinėjant duris girdisi traškesys, reikia keisti durų stoperius.
- Fiškės: Lempų fiškės gali lydytis, kaip pasakojo vienas savininkas, atrodydamos kaip iš „Maximos“ žibintuvėlio.
Komplektacijos ir versijos
Automobilis pasižymi gamykliškai turtinga komplektacija. Standartiškai buvo montuojamas oro kondicionierius, VDC, Hill Holder, ASR, EBD, gaisro slopinimo sistema, vairuotojo, keleivio ir šoninės oro pagalvės, „Follow me home“ žibintų funkcija, kompiuterio skydelis, odinė bėgių svirtis, atrama-dėtuvė tarp priekinių sėdynių su temperatūros reguliavimu, plačiai konfigūruojamos priekinės sėdynės, priešrūkiniai žibintai, šildomi el. valdomi veidrodėliai.
Brangesnės komplektacijos apima:
- Aliuminio apdaila vietoj plastikinės.
- Odinės sėdynės, ypač „Frau® Pieno Fiore“ minkštesnės odos sėdynės.
- El. valdomos sėdynės su atmintimi.
- Lietaus, rasojimo ir tamsos davikliai, užtemstantis veidrodėlis.
- Audio, telefono ir navigacijos valdymas ant vairo, navigacija su GSM, „Bose“ audio įranga.
- Šildomos reguliuojamos priekinės sėdynės.
- Parktronikai (gale arba gale ir priekyje).
- 17, 18 ar 19 colių ratai.
- Dviejų arba trijų zonų klimatronikas su oro kokybės sistema (AQS).
- Kruizo kontrolė.
- Papildomos oro pagalvės keliams, Bi-Xenon žibintai, elektrinis liukas, CD keitiklis, MP3 grotuvas.
- El. užsilenkiantys veidrodėliai, „Blue&Me Bluetooth“ palaikymas su USB jungtimi.
- Galingesni „Brembo“ stabdžiai, dailesni duslintuvo antgaliai, bagažinės tinkleliai.
- „Sportwagon“ modelyje - bagažinės tinklelis erdvei nuo salono atskirti, aliumininiai arba juodi skersiniai ant stogo.
- Tamsinti langai, padangų slėgio davikliai, bėgių svirtelės ant vairo (tik ant 2.4 automatų), infraraudonais spinduliais šildomas priekinis stiklas, šildomi valytuvai.
TI (Turismo Internazionale) komplektacijos (gaminta nuo 2007-07) skirtumai:
- R19 špikiniai ratlankiai.
- Šildomos priekinės sėdynės.
- Sužeminta pakaba 20 mm.
- Papildomi kėbulo slenksčiai.
- Aliuminu dekoruotas prietaisų skydelis ir durų apdailos viduje.
- Chrominiai arba matiniai aliuminio spalvos veidrodėliai.
- Sportiškos odinės sėdynės su papildomu prilaikymu iš šonų ir raudonu siuvinėjimu.
- Sportiškesnis ir patogesnis vairas, juodos lubos.
- Raudoni „Brembo“ 330 mm stabdžiai tapo standartu (visiems varikliams).
- Dailesnis ir sportiškesnis skydelis už vairo, aliuminio pedalai.
- Vidiniai slenksčiai su TI užrašu, TI ženkliukai ant priekinių sparnų ir bagažinės dangčio.
- Atsilenkiančios galinės sėdynės sedanui.
- Pirmosios TI (2007) statistiškai būdavo turtingesnės komplektacijos nei „Facelift“ TI, nes su „Facelift“ nemažai komplektacijos dalykų tapo „mokami“.
Q4 versija
Q4 versijos buvo montuojamos tik su 2.4 20V JTD ir 3.2 JTS varikliais. Visą laiką varantys visi keturi ratai, su trimis diferencialais („Torsen Type C“), galinis tiltas neatjungiamas. Q4 versijos yra paaukštintos (išskyrus TI Q4, kur jos dar pažemintos nuo standarto). Svoris ir sąnaudos didesni nei paprastų 159, bet pravažumas tai atperka. „Alfa 156“ serijoje nebuvo visais keturiais ratais varomų automobilių, o 159 Q4 modelis yra būtent toks.
Savininkų atsiliepimai ir apibendrinimas
Bendrai žiūrint, „Alfa 159“ yra labai pavykęs automobilis, kuriuo galima pasitikėti net ir ilgesnėse kelionėse. Nepaisant to, kad „Alfa Romeo 159“ skiriasi nuo savo pirmtakų, tai vis ta pati „Alfa“. Kai kurie savininkai teigia, kad „Alfa“ - tai gyvenimo stilius, o šie automobiliai dažnai perkami ne dėl mados, o „iš meilės“.
Savininkai vertina automobilio grožį, tobulą manevringumą, sportiškumą ir dėmesį traukiantį dizainą. Dažnai minimas malonumas vairuoti ir gražus tiek vidaus, tiek išorės dizainas. Su 2.4 JTDm varikliu pabrėžiama gera trauka ir stabilumas kelyje važiuojant didesniais greičiais, suteikiantys „lenktynių jausmą“. Gausi komplektacija džiugina ir pagelbėja ilgose kelionėse. Tvirtos važiuoklės, geros garso izoliacijos ir patogios sėdynės yra dažnai minimi privalumai.
Tačiau „Alfa Romeo 159“ turi ir savo trūkumų. Kai kurie savininkai susiduria su didesniais techninės priežiūros kaštais ir dažnomis smulkiomis problemomis, ypač su elektronika. Dyzelinių variklių atveju, DPF, EGR ir kolektoriaus sklendės reikalauja priežiūros, o 2.4 varikliams kartais skyla galvos, todėl rekomenduojama šias sistemas pašalinti. M32 pavarų dėžė minima kaip problematiška, net keičiant tepalus laiku, o prižiūrėtą rasti sunku. Korozija, ypač ant slenksčių, arkų ir dugno, yra problema, ypač Lietuvoje eksploatuotiems automobiliams. Lempų „fiškės“ gali lydytis. Servisų meistrai kartais nenori imtis „Alfos“ remonto, o detalės gali būti brangios ir su mažu gamintojų pasirinkimu. Didelis nuvertėjimas ir sunkumas parduoti automobilį - dar vienas aspektas, dėl kurio „Alfa Romeo 159“ vertinamas prieštaringai.
Galiausiai, „Alfa Romeo 159“ yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško stilingo ir sportiško automobilio su puikiomis vairavimo savybėmis, išskirtiniu itališku dizainu, aukštos kokybės interjeru ir pažangiomis technologijomis. Tačiau reikia atsižvelgti į didesnes kuro sąnaudas, priežiūros kaštus ir galimas elektronines problemas. Prieš perkant naudotą automobilį, būtinai patikrinkite jo istoriją.
tags: #alfa #romeo #159 #q4 #atsiliepimai