Automobilio akumuliatorius: veikimo principai, diagnostika ir priežiūra

Automobilio elektros tiekimo agregatų, tokių kaip akumuliatorius ir generatorius, diagnostika yra būtina siekiant užtikrinti patikimą transporto priemonės veikimą. Nuo akumuliatoriaus būklės tiesiogiai priklauso variklio užvedimas ir visos elektros sistemos stabilumas. Reguliarus patikrinimas padeda išvengti netikėtų gedimų, ypač atvėsus orams.

Akumuliatoriaus veikimo principai ir sąveika su automobilio sistemomis

Akumuliatorius yra pagrindinis elektros šaltinis automobilyje, padedantis užvesti variklį ir palaikyti elektros sistemos veikimą. Variklis užvedamas elektros srove, kurią suteikia akumuliatorius. Užvestame automobilyje, akumuliatorių nuolat krauna generatorius, kuris gamina elektros srovę varikliui ir kitoms sistemoms. Akumuliatorius, variklis, generatorius ir starteris yra glaudžiai susiję komponentai, kurių tinkamas suderinimas užtikrina efektyvų energijos perdavimą ir visos elektros sistemos veikimą. Akumuliatorius suteikia elektros energiją, būtiną variklio paleidimui, o starteris paskleidžia šią srovę varikliui užvesti.

Akumuliatoriaus konstrukcija ir cheminiai procesai

Pagrindinė konstrukcija ir komponentai

Principinė akumuliatoriaus konstrukcija - tai indas su švino katodu ir anodu, pripildytas skiestos sieros rūgšties, vadinamos elektrolitu. Įprastiniai 12V akumuliatoriai sudaryti iš 6 tokių dalių (sekcijų), sujungtų nuosekliai. Kiekvienoje sekcijoje vykstant elektrocheminiams procesams sukuriama 2,12V įtampa. Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa yra 2,12 x 6 = 12,72V.

• Anodas - teigiamas akumuliatoriaus polius, jungiantis teigiamas švino plokšteles.
• Katodas - neigiamas polius, prie kurio jungiamos neigiamos plokštelės.

Švino plokštelių pagrindas yra švino grotelės. Aktyvioji medžiaga, kuri tiesiogiai dalyvauja elektrocheminiuose procesuose, presuojama ant švino grotelių. Neigiamų plokštelių aktyvioji medžiaga yra švinas (Pb), o teigiamų - švino oksido pasta (PbO). Dėl šios priežasties teigiamos plokštelės yra rudos spalvos, o neigiamos - pilkos.

Plokštelės dedamos į vokus-separatorius. Vokai sumažina aktyviosios masės eroziją ir neleidžia byrančioms dalelėms nusėsti ant akumuliatoriaus dugno, taip pat užtikrina geresnį elektrolito priėjimą prie teigiamų plokštelių.

Plokštelių gamybos technologijos

Akumuliatoriaus darbinės savybės ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo grotelių kokybės. Kadangi grynas švinas yra minkštas, trapus ir neatsparus korozijai, jis legiruojamas įvairiais priedais:

• Stibio (Sb) technologija: Maždaug prieš 20 metų švino lydiniams buvo naudojamas 5-10% stibio, suteikiantis lydiniui plastiškumo ir tvirtumo. Tokius akumuliatorius reikėjo nuolat papildyti vandeniu ir reguliariai tikrinti bei įkrauti.
• Kalcio (Ca) technologija: Vėliau akumuliatoriai pradėti gaminti naudojant 0,5-1% kalcio švino grotelėms lieti. Kalcis suteikia švinui tvirtumo ir plastiškumo, minimaliai sunaudoja vandenį ir pasižymi maža savaimine iškrova. Tačiau kalcio lydinio akumuliatorius sunku įkrauti giliai iškrovus, todėl rekomenduojama jų neiškrauti daugiau kaip 50% talpumo. Šiuo metu dauguma gamintojų naudoja kalcio lydinius.
• Hibridinė technologija: Taikant šią technologiją, pasirodžiusią 1990 metais, teigiamų plokštelių grotelės liejamos su stibio priedais, o neigiamų - su kalcio. Tokiu būdu pagamintas akumuliatorius pasižymi abiejų technologijų privalumais: nedideliu vandens sunaudojimu, maža savaimine iškrova ir geru imlumu įkrovai.
• Sidabro (Ag) technologija: Naujesnėse technologijose neigiamų plokštelių lydinyje yra 0,02% kalcio, o teigiamų - 0,04% sidabro. Tai pailgina akumuliatoriaus amžių 20% ir gerokai pagerina eksploatacines savybes.

Akumuliatoriaus dangčio konstrukcija ir saugumas

Šiuolaikinio akumuliatoriaus dangčio konstrukcija turi užtikrinti minimalų vandens garavimą iš elektrolito, vandenilio dujų išsiskyrimą bei neleisti ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų per vėdinimo kanalus. Akumuliatoriaus vėdinimo sistemoje yra įrengti filtrai - ugnies gaudytuvai. Šie gaudytuvai sumažina sprogimo galimybę, tačiau įkrauti akumuliatorių reikia gerai vėdinamose negyvenamose patalpose, toli nuo ugnies šaltinių, nes ore esant 2,5-3% vandenilio jau gali įvykti sprogimas.

Akumuliatoriaus įtampos matavimas ir diagnostika

Kaip patikrinti akumuliatoriaus įtampą?

Akumuliatoriaus įtampą galima pamatuoti naudojant multimetrą arba voltmetrą. Prieš pradedant, būtina laikytis saugumo: dėvėti apsauginius akinius ir pirštines. Automobilį pastatyti saugioje, gerai ventiliuojamoje vietoje. Pirmiausia suraskite akumuliatorių (dažniausiai variklio skyriuje arba bagažinėje) ir nuimkite plastikinius dangtelius nuo jungčių. Būkite atsargūs ir nedėkite metalinių įrankių ant viršaus, kad išvengtumėte trumpojo sujungimo.

Matavimas multimetru

1. Matuoklio rankenėlę nustatykite į nuolatinės įtampos matavimo padėtį, geriausia naudoti automatinį matavimo intervalą arba intervalą iki 20 V.
2. Matavimo laidų jungtis prijunkite prie atitinkamų matuoklio lizdų ir prie akumuliatoriaus polių. Raudonąjį (teigiamąjį) zondą pridėkite prie pliuso akumuliatoriaus gnybto (dažnai pažymėto raudonu laidu), o juodąjį (neigiamąjį) zondą - prie minuso gnybto (dažnai pažymėto juodu laidu).
3. Akumuliatoriaus laidų nuimti nereikia, matuoti reikia su išjungtu varikliu.
4. Nieko tokio, jeigu rodomas rezultatas yra neigiamas - tai tiesiog reiškia, kad prijungiant multimetrą buvo sumaišyti poliai, tačiau tai nekeičia matavimo rezultato.

Įtampos verčių interpretavimas

• Be apkrovos (varikliui išjungus):
  • Pilnai įkrauto automobilio akumuliatoriaus įtampa turėtų siekti 12.4-12.9 V (vidutiniškai 12,6 V).
  • Jeigu įtampa mažesnė nei 12,6 V, akumuliatorius yra nepilnai pakrautas arba sugedęs.
  • Dyzeliniai varikliai gali nebeužsivesti įtampai nukritus žemiau 12 V, o benzininiams neretai pakanka ir 11 V.
  • Mažiausia leidžiama akumuliatoriaus įtampa yra 10,8 V. Jei išmatuota įtampa žemesnė, tai reiškia gilų akumuliatoriaus iškrovimą, o galimai ir celių gedimą (jeigu įtampa yra apie 10 V, 8 V, ar net mažesnė).
  • Visiškai įkrovus akumuliatorių, įtampa gana greitai sumažėja iki maždaug 13 V, o tada pamažu mažėja iki maždaug 12,5 V. Jeigu išmatuota vertė yra mažesnė nei 12,5 V, Jūsų automobilio akumuliatorius yra šiek tiek išsikrovęs.
• Su užvestu varikliu (generatorius krauna):
  • Užvedus automobilį, akumuliatoriaus įtampa turėtų būti tarp 13.7 V ir 14.5 V. Tai rodo, kad generatorius tinkamai krauna akumuliatorių.
  • Tinkama įtampa turėtų siekti iki 13,8 V (įjungus artimųjų šviesų žibintus) iki 14,4 V (nenaudojant įtampos).
  • Keliant variklio apsisukimus iki 2000 per minutę ir įjungus žibintus (apkrova), įtampa turi būti aukštesnė negu 13,8 V.
• Variklio paleidimo metu: Įtampa ant akumuliatoriaus gnybtų paleidžiant variklį neturi nukristi žemiau negu 9,5 V. Priešingu atveju gali būti sugedęs starteris.

Serviso pagalba

Jeigu neturite reikalingos įrangos, patartina kreiptis į autoservisą. Profesionali diagnostika užtruks akimirką ir leis tiksliai įvertinti akumuliatoriaus būklę. Dažnai servisuose galima įsigyti naują akumuliatorių vietoje, o senąjį perduoti perdirbimui, gaunant nuolaidą.

Akumuliatoriaus įkrovimas

Įkrovimo įtaka tarnavimo laikui

Nuo įkrovimo įtampos labai priklauso akumuliatoriaus tarnavimo laikas. Jeigu akumuliatorius įkraunamas su 12-13 V įtampa, nebus pasiektas didesnis nei 50% įkrovimas. Kai įtampa 13,9 - 14,5 V, įkrovimo lygis bus apie 80%. Kai įtampa mažesnė nei 12,5 V, įkrovimo procesas apskritai nevyks ir akumuliatorius liks visai neįkrautas. Starterinis akumuliatorius sukonstruotas taip, kad galėtų greitai atiduoti didelį energijos kiekį varikliui užvesti, o paskui kaip galima greičiau susigrąžinti atiduotą energiją iš generatoriaus.

Įkrovimo procesas

Akumuliatoriaus įkrovimui labiausiai tinka stacionarūs įkrovikliai, kadangi jais galima reguliuoti įkrovos intensyvumą. Įkrovimą reikia pradėti minimalia srove ir palaipsniui ją didinti. Įprastai automobilio akumuliatoriaus įkroviklis tiekia 4-8 amperų srovę, o krovimo laikas gali svyruoti nuo 10 iki 24 valandų, priklausomai nuo krovimo srovės ir akumuliatoriaus talpos. Sveikiausias krovimo būdas yra kuo lėtesnis.

Prieš prijungiant įkroviklį, išjunkite visas veikiančias elektros sistemas automobilyje. Atjunkite neigiamą laidą (juodas, pažymėtas minusu), patraukite jį toliau, tada atjunkite teigiamą kabelį (raudonas, pažymėtas pliusu). Tik tada prijunkite įkroviklį. Modernūs išmanieji įkrovikliai leidžia įkrauti akumuliatorių jo neišėmus ir neatjungus nuo automobilio, tačiau svarbu nesumaišyti teigiamos ir neigiamos jungties, kad išvengtumėte sistemų pažeidimų. Tiek rūgštiniai, geliniai, AGM tipo ir kiti akumuliatoriai gali būti įkraunami panašiai, bet įkrovimo laikas skiriasi pagal jų talpą ir galią.

Dažniausiai pasitaikantys akumuliatoriaus gedimai ir problemos

1. Gilus iškrovimas ir sulfatacija

Kai akumuliatoriaus įtampa žemesnė negu 12,20 V, prasideda labai sparti žemos įtampos korozija. Nepalikus visiškai iškrauto akumuliatoriaus ilgiau kaip 2 savaites, švinosulfato sluoksnis pasidaro tvirtas ir visiškai atskiria dar likusią aktyvią medžiagą nuo elektrolito. Šis reiškinys vadinamas plokštelių sulfatacija. Normalaus lygio sulfatacija yra neišvengiama, tačiau intensyvesnė gali pakenkti plokštelėms ir baterijai, ypač jei nepagrįstai papildoma elektrolitu ar yra parazitinės srovės nuotėkis.

2. Perteklinis krovimas

Perteklinis krovimas sąlygoja gausesnį dujų išsiskyrimą, akumuliatoriaus elektrolitas pradeda „virti“. Toks „virimas“ ardo aktyviąją plokštelių masę, ypač teigiamų. Irimo metu susidariusios nuosėdos kaupiasi sekcijos dugne sudarydamos tirštą rudą masę, kuri gali pažeisti plokšteles ir separatorius, sukelti plokštelių išsikraipymą arba trumpąjį sujungimą. Dėl pastovaus elektrolito virimo išgaruoja vanduo, todėl būtini dažnesni sekcijų papildymai distiliuotu vandeniu. Aukšta temperatūra taip pat padidina plokštelių aktyviosios medžiagos eroziją.

Jeigu akumuliatorius būna įkaitęs, elektrolitas patamsėja ir šalia akumuliatoriaus jaučiamas vandenilio (supuvusių kiaušinių) kvapas, vadinasi, akumuliatorius yra per daug įkraunamas. Per įkrovos metu dėl padidėjusios varžos elektrolitas įkaista, prasideda intensyvus garavimas ir elektrolitas netenka vandens. Išdžiūvus plokštelės aktyviajai medžiagai, ši po kiek laiko išbyra. Akumuliatorius netenka savo talpumo.

3. Nepakankamas krovimas

Ilgalaikė nepakankama įkrova sąlygoja progresuojantį elektrolito tankio mažėjimą ir šviesesnę plokštelių spalvą dėl smulkių baltų miltelinės struktūros švino sulfato nuosėdų. Šis nuosėdų sluoksnis auga kiekvienąkart naujai įkraunant akumuliatorių, gadindamas vieną ar kelias sekcijas.

4. Gnybtų korozija

Gnybtų korozija trukdo efektyviam srovės atidavimui. Susidaranti korodavusio sluoksnio plėvelė nelaidi elektros srovei. Laidumo pakanka baterijos įkrovimui ir nedidelio amperažo srovės atdavimui, todėl automobilio įranga, nereikalaujanti daug srovės, funkcionuoja normaliai. Problema dažniausiai pasireiškia esant dideliam srovės poreikiui, pavyzdžiui, užvedant automobilį.

5. Korpuso pažeidimai

Išorinės korpuso sienelės įtrūkimas gali būti lengvai pastebimas dėl besisunkiančio elektrolito. Tačiau vidinių pertvarų įtrūkimus aptikti gan keblu. Tokį nesandarumą galima įtarti, jei vieną akumuliatoriaus sekciją tenka papildyti dažniau nei likusias. Vidinis įtrūkimas tarp sekcijų dažniausiai pasireiškia vienos ar dviejų gretimų sekcijų savaiminiu išsikrovimu.

Išsipūtęs akumuliatoriaus korpusas yra aiškus gedimo požymis. Viduje esančios kenksmingos rūgštinės medžiagos, patekusios į išorę, gali sukelti pavojingas chemines reakcijas. Tokį akumuliatorių reikia tučtuojau pakeisti.

6. Trumpasis jungimas sekcijos viduje

Trumpasis jungimas sekcijos viduje tarp teigiamų ir neigiamų plokštelių dažniausiai įvyksta dėl pažeisto separatoriaus, susidariusių nuosėdų sekcijos dugne arba švino sulfatų kristalinių prieaugų. Simptomai - elektrolito tankio mažėjimas, greita savaiminė iškrova, akumuliatoriaus įtampos kritimas. „Užtrumpintos“ sekcijos elektrolitas dažniausiai būna nepakankamo tankio, kai kitose sekcijose jis yra pakankamas. Akumuliatoriaus su užtrumpinta sekcija įtampa retai viršija 11,2 V.

7. Susidėvėjimas ir talpos praradimas

Sudėvėtas akumuliatorius paprastai nebeturi tokios talpos, kokia priklauso pagal jo tipą, net ir esant pakankamiems krovimo parametrams. Jei elektrolito tankis kraunant labai greitai pasiekia reikalaujamą, o pilnai įkrautas akumuliatorius išsikrauna gan greitai - tai sudėvėto akumuliatoriaus simptomai. Kiti požymiai - rudas, kavos spalvos elektrolitas ir rudos spalvos apnašos ant plokštelių.

8. Plokštelių deformacija ir augimas

Jeigu elektrolito lygis sekcijose ilgesnį laiką būna žemesnis plokštelių viršutinės dalies lygio, prasideda pagreitinta plokštelių sulfatacija, kurios pasekmė - sekcijos plokštelių deformacijos (išsikraipymas, išsipūtimas). Tai dažniausiai atsitinka laiku nepapildant išgaravusio vandens. Teigiamos plokštelės, eksploatacijos metu praranda ir vėl atgaminasi aktyviąją masę. Jei šis procesas vyksta chaotiškai, atsiranda švino oksido, kuris savo tūriu yra didesnis už šviną. Dėl to plokštelės „auga“, o teigiamas gnybtas būna pakilęs kartu su plastiku ir dažnai net išlinkęs.

9. Užšalimas

Iškrauti akumuliatoriai, kurių sekcijose likęs tik vanduo, gali užšalti. Užšalimo proceso metu iš elektrolito išsiskiria ledo kristalai, kurie formuoja plokštelių aktyviojoje masėje, plečia ją iš vidaus ir gali deformuoti plokšteles, sukelti aktyviosios masės ištrupėjimą. Pilnai įkrauti akumuliatoriai yra atsparesni šalčiui.

10. Elektrolito užteršimas ir poliariškumo pakeitimas

Elektrolitas gali užsiteršti rūgšties ar švino priemaišomis iš plokštelių, taip pat iš nekokybiško distiliuoto vandens. Kai kurios priemaišos, pvz., geležies, gali būti pavojingos akumuliatoriui. Akumuliatoriaus poliariškumas gali būti pakeistas giliai iškrautą bateriją klaidingai prijungus prie įkrovimo įtaiso. Tokiu atveju plokštelės paviršius tampa grubus, o dalis plokštelių pakeičia poliariškumą, sukeldamos intensyvią savaiminę iškrovą.

Akumuliatoriaus gedimo požymiai

Akumuliatoriaus gedimo požymiai yra svarbūs norint išlaikyti akumuliatoriaus efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Štai pagrindiniai indikatoriai:

• Sunkus variklio užvedimas: Variklio sukimas yra vangus, užvedimas trunka ilgiau nei įprastai arba girdimas tik silpnas užvedimo garsas.
• Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje: Užsidegusi akumuliatoriaus lemputė rodo, kad akumuliatorius negali patenkinti reikiamo elektros srovės lygio, kad palaikytų automobilio veikimą, arba generatorius silpnai krauna.
• Sumažėjusi elektros prietaisų galia: Žibintai šviečia silpniau nei įprastai, sutrinka kitų elektros prietaisų (pvz., langų, oro kondicionieriaus, radijo) veikimas.
• Korozija ant akumuliatoriaus gnybtų: Apsinešę, korozijos pažeisti gnybtai trukdo efektyviam srovės perdavimui.
• Išsipūtęs arba pažeistas korpusas: Akumuliatorius jokiu būdu negali būti sulaužytas, skilęs, išsipūtęs - tai rodo vidinius pažeidimus ir reikalingas skubus keitimas.
• Akumuliatoriaus amžius: Akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra ribotas (paprastai 3-5 metai). Jei akumuliatorius senas, geriau jį pakeisti, ypač prieš žiemą.

Akumuliatoriaus priežiūra ir tarnavimo laiko pailginimas

Norint užtikrinti ilgą akumuliatoriaus tarnavimo laiką, būtina reguliari priežiūra:

• Reguliarus būklės tikrinimas: Apžiūrėkite akumuliatorių, ieškodami pažeidimų, gumbų, įtrūkimų, skysčio nuotėkio. Įsitikinkite, kad baterija yra gerai pritvirtinta ir laisvai nejudra.
• Gnybtų valymas: Gnybtai turi būti švarūs ir be korozijos. Valymui naudokite vielinį šepetėlį ir specialų valiklį arba sodos tirpalą. Prieš valymą, visada pirmiausia atjunkite neigiamą (juodą) poliaus kabelį, tada teigiamą (raudoną).
• Elektrolito lygio tikrinimas: Jei elektrolito lygis yra per žemas (aptarnaujamiems akumuliatoriams), papildykite distiliuotu vandeniu. Jokiu būdu negalima pildyti elektrolito, jei nesate tikri, kad jis dingo dėl nutekėjimo.
• Iškrovimo ir įkrovimo lygio kontrolė: Venkite per didelio akumuliatoriaus išsikrovimo (žemiau 50% talpos) ir perteklinio krovimo. Optimalus krovimo lygis turėtų būti tarp 50% ir 80%.
• Temperatūros kontrolė: Laikykite akumuliatorių kambario temperatūroje arba kontroliuokite jo temperatūrą, kad būtų išvengta perkaitimo ar užšalimo.
• Vibracijų vengimas: Užtikrinkite, kad akumuliatorius būtų saugiai pritvirtintas ir nebūtų veikiamas per didelių vibracijų ar šokinėjimo.

Akumuliatoriaus pasirinkimas

Perkant akumuliatorių, būtina atsižvelgti į automobilio ar akumuliatoriaus gamintojo rekomendacijas. Tačiau akumuliatoriaus talpumas ir startinė srovė negali būti mažesni, nei rekomenduojami gamintojo konkrečiam automobiliui ir klimato sąlygoms. Esant šaltoms žiemoms, neapsiriksite pirkdami akumuliatorių su didesne nei rekomenduojama startine srove - toks akumuliatorius lengviau pasuks sustingusį nuo šalčio variklį.

Akumuliatorių standartai

Perkant akumuliatorių, patartina pasižiūrėti, kokiu standartu žymima startinė srovė, nes taikant skirtingus standartus, ji gali skirtis iki 30%.

Kiti svarbūs aspektai renkantis akumuliatorių: tinkamumas jūsų automobilio markei, modeliui ir variklio modifikacijai, garantija, gamintojo reputacija ir matmenys.

Generatoriaus vaidmuo ir gedimų požymiai

Generatorius automobilyje yra pagrindinis elektros energijos sistemos tiekėjas, kuris aprūpina automobilį reikiama elektra ir padeda įkrauti akumuliatorių. Sugedus generatoriui, gali atsirasti šie požymiai:

• Mirksi ar blankiai šviečia priekiniai žibintai: Tai gali signalizuoti apie generatoriaus problemas.
• Prietaisų skydelio apšvietimo ir kitų prietaisų veikimo sutrikimai: Mirksintis ar blankus prietaisų skydelio apšvietimas, sunkiau atsidaro ir užsidaro langai, sutrinka oro kondicionieriaus veikimas ar net radijo imtuvas.
• Neįprastas garsas iš variklio skyriaus: Dėl generatoriaus mechaninio gedimo galite išgirsti šaižų ar gergždžiantį garsą.
• Prietaisų skydelyje užsidegusi baterijos lemputė: Dažniausiai užsidega automobilio kompiuteriui užfiksavus per mažą įtampą elektros sistemoje.
• Sugedę laidai ar saugikliai: Prastos būklės ar pažeisti generatoriaus laidai gali būti problemos priežastis. Perdegus saugikliui generatorius nustos veikti.
• Sugedęs skriemulys ar diržas: Generatorius generuoja elektros energiją padedant besisukančiam skriemuliui ir diržui, kurie nėra ilgaamžiai ir gali lūžti ar nutrūkti.

Norėdami patikrinti generatorių, užveskite automobilį ir naudodami multimetrą pamatuokite įtampą tarp akumuliatoriaus gnybtų. Jei įtampa siekia nuo 13 iki 14,5 volto, generatorius krauna taip, kaip numatyta. Jei įtampa nesiekia 13 voltų arba pastebimai svyruoja, galima įtarti generatoriaus gedimą.

Kaip nustatyti, kas automobilyje iškrauna akumuliatorių (parazitinė srovė)

Jeigu automobilio po nakties nepavyksta užvesti dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, kaltas gali būti pats akumuliatorius arba automobilio elektronika (parazitinė srovė). Procesas nėra sudėtingas, bet reikalingas multimetras.

1. Paruošiamieji veiksmai: Įsitikinkite, kad akumuliatorius yra pakrautas ir tinkamai veikiantis. Išjunkite visus prietaisus automobilyje (šviesas, langus, uždarykite duris, atjunkite laidus iš +12V lizdų).
2. Atjunkite neigiamą laidą: Atjunkite juodą laidą (pažymėtą minuso ženklu) nuo akumuliatoriaus. Tam reikės veržliarakčio.
3. Paruoškite multimetrą: Tinkamai įkiškite multimetro laidus. Nustatykite matuoklį matuoti srovę (amperus), dažnai iki 10A ar 20A.
4. Prijunkite multimetrą: Teigiamą multimetro laidą prijunkite prie neigiamo kabelio, einančio iš automobilio, o neigiamą multimetro laidą prijunkite prie minusinės akumuliatoriaus jungties.
5. Srovės matavimas: Srovė neturėtų viršyti 50 miliamperų (0,05 A), nes automobiliai visada yra budėjimo režime (veikia laikrodis ir kiti smulkūs prietaisai). Jeigu srovė yra didesnė nei turėtų būti, tai reiškia, kad kažkas iškrauna akumuliatorių.
6. Problemos paieška: Geriausias ir paprasčiausias būdas tai padaryti - ištraukti saugiklius po vieną. Stebėkite multimetrą: kai srovė nukris iki normos, rasite saugiklį, kuris apsaugo grandinę, sukeliančią parazitinę srovę.

Priežastys gali būti įvairios: trumpinantys laidai, vidiniai elektronikos gedimai, netinkamai prijungta papildoma įranga.

Pagalba užvedant automobilį „krokodilais“

Kai automobilis neužsiveda dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, gelbėja užvedimo laidai, vadinami „krokodilais“. Reikalingas antras automobilis su įkrautu akumuliatoriumi.

Saugumo taisyklės ir prijungimo eiga:

1. Prieš prijungiant užvedimo laidus, išjunkite degimą abiejuose automobiliuose ir išimkite raktelius iš spynelių.
2. Raskite teigiamą (pliuso ženklas, raudonas laidas) ir neigiamą (minuso ženklas, juodas laidas) gnybtus ant abiejų akumuliatorių.
3. Raudoną laidą pirmiausia prijunkite prie teigiamo (+) gnybto išsikrovusio akumuliatoriaus.
4. Kitą raudono laido galą prijunkite prie teigiamo (+) gnybto įkrauto akumuliatoriaus.
5. Juodą laidą prijunkite prie neigiamo (-) gnybto įkrauto akumuliatoriaus.
6. Kitą juodo laido galą prijunkite ne ant neigiamo išsikrovusio akumuliatoriaus gnybto, o prie įžeminimo (metalinis, nedažytas paviršius ant automobilio rėmo ar variklio bloko, atokiau nuo akumuliatoriaus ir judančių dalių). Tai padeda išvengti kibirkščių prie akumuliatoriaus, kur gali kauptis sprogios vandenilio dujos.
7. Užvedus pagalbininko automobilį, leiskite varikliui padirbėti bent dvi minutes, tada bandykite užvesti transporto priemonę su išsikrovusiu akumuliatoriumi.
8. Kai automobilis užsiveda, atjungimo eiliškumas yra atvirkštinis: pirmiausia atjunkite juodą laidą nuo įžeminimo, tada nuimkite juodą laidą nuo įkrauto akumuliatoriaus. Paskui nuimkite raudoną laidą nuo įkrauto akumuliatoriaus ir galiausiai raudoną laidą nuo atgaivinto automobilio akumuliatoriaus.

tags: #akumuliatoriaus #pliusas #minusas #spalva

Populiarūs įrašai:

• Apie duslintuvų remontą
• kaip atrakinti Ford magnetolą
• Blokatorius ir jo perdarymas
• kaip pagerinti automobilio garso sistemą
• Ateities perspektyvos vandenilio automobiliams