Įžanga: Eismo Saugumo Iššūkiai ir Akloji Zona
Kiekvienas eismo dalyvis yra atsakingas už saugumą kelyje. Tačiau vilkikų vairuotojai susiduria su specifiniais iššūkiais dėl savo transporto priemonių dydžio ir svorio. Kaip pastebi ilgametis vilkiko vairuotojas Povilas, skersai išilgai išmaišęs Europą ir vairavęs daugybę skirtingų krovininių transporto priemonių, vilkiko vairuotojas yra toks pat eismo dalyvis kaip ir kiti, tačiau vairuoja didelių matmenų, aukštas ir didelį svorį vežančias mašinas. Jomis ne visais keliais išvažiuosi, ne po visais tiltais, ne į visas aikšteles užsuksi, o kartais, suklaidinus navigacijai, gali prireikti net ir policijos pagalbos, kad pristabdytų eismą ir padėtų išlaviruoti į tinkamą kelią.
Povilas pabrėžia, jog kitų eismo dalyvių pirmiausia prašo suprasti, jog vilkiką vairuojantis žmogus ne šiaip sau išvažiavo į kelią. Eismo įvykių statistika rodo, kad problemos yra realios: vien nuo šių metų pradžios LTSA pareigūnai analizuoja 47 eismo įvykius Lietuvoje, kuriuose dalyvavo krovininės transporto priemonės. Juose 25 žmonės žuvo, 44 buvo sužeisti. Draudimo bendrovės ERGO ekspertas dalinasi patarimais, kurie gali padėti išvengti bent dalies kelyje pasitaikančių įvykių, ypač kai apskritai eismo įvykių šiemet užfiksuota išties nemažai - 37 tūkst., o išmokos siekia jau virš 50 mln. eurų. Vienas tokių pavyzdžių - patekimas į akląją zoną ar nepastebėjimas joje esančios kitos transporto priemonės.
Kas yra Akloji Zona?
Akloji zona - tai transporto priemonės šoninė ar galinė dalis, kurios nematote per vidinius ar šoninius veidrodėlius. Tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis, egzistuojanti abiejose pusėse - tiek dešinėje, tiek kairėje. Akloji zona yra vieta, kurioje galite patirti skaudžiausias pasekmes, jei automobilis rikiuosis į kitą eismo juostą jūsų nematydamas ir įsiverš į jūsų erdvę.
Dažniausiai vairuotojas atsiduria aklojoje zonoje tada, kai jo automobilio priekinis ratas susilygina su kitos transporto priemonės galiniu bamperiu, ir joje lieka iki lenkimo pabaigos. Pavyzdžiui, jei jūsų priekinis ratas susilygina su kito automobilio galiniu buferiu, tikėtina, kad esate jo aklojoje zonoje. „Aklųjų zonų“ vieta ir ilgis yra kintamas dydis, kuris gali priklausyti net nuo mašinos galingumo. Svarbu pažymėti, kad su „aklosiomis zonomis“ susiduria ne tik lengvųjų automobilių, bet ir sunkiasvorių bei dviračių transporto priemonių (motorolerių, motociklų ir kt.) vairuotojai. Motociklo akloji zona gali būti pakankamai didelė, tai priklauso nuo veidrodžių ir jų sureguliavimo.
Aklosios Zonos Sunkvežimių Vairavime
Profesionalūs mechanikai ir saugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad net ir labiausiai patyręs sunkvežimio vairuotojas negali matyti visko aplink savo transporto priemonę. Dideliuose sunkvežimiuose yra didelės aklosios zonos - zonos aplink transporto priemonę, kurių vairuotojas nemato net ir tinkamai sureguliuodamas veidrodėlius. ERGO atstovas Rimvydas Pocius sako, kad dalies eismo įvykių išvengti itin sudėtinga, o vieni tokių susiję su patekimu į akląją zoną - aplink automobilį esančią teritoriją. Eismo saugumo ekspertas Sergejus H. pabrėžia: „Jei veidrodėlyje nematote sunkvežimio vairuotojo, vairuotojas nemato jūsų.“ Net ir naudojant šiuolaikines technologijas - šonines kameras, artumo jutiklius, plataus kampo veidrodėlius - aklosios zonos niekada visiškai neišnyksta.
Remiantis Europos kelių eismo saugumo statistika, didžiausias susidūrimų, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, skaičius įvyksta posūkiuose į dešinę ir kai sunkvežimiai pajuda iš vietos. Be to, sunkvežimiai dažnai turi pasukti į kairę, kad pasuktų į dešinę. Sunkvežimiai sudaro didelę kelių eismo dalį Lietuvoje dėl tranzitinių maršrutų tarp Vakarų Europos ir Baltijos regiono.
Keturios pagrindinės taisyklės važiuojant šalia vilkikų:
- Akloji zona: Tuomet, kai jūsų automobilis, persirikiavęs į kitą eismo juostą, važiuodamas šalia vilkiko susilygina su jo priekine dalimi, tampa nematomas vilkiko vairuotojui. Rekomenduojama šioje zonoje neužsilaikyti. Neįvertinę automobilio galios ir situacijos kelyje, rizikuojate tapti skaudaus eismo įvykio dalyviu.
- Važiavimas tarp kelių vilkikų: Jei tarpas tarp dviejų vienas paskui kitą važiuojančių vilkikų nėra didelis, smarkiai rizikuojate sprausdamasis tarp jų. Važiuodami prie pat vilkiko galo, patenkate į zoną, kurios jo vairuotojas nemato. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, jei priekyje važiuojantis krovininis automobilis imtų stabdyti, galite būti suspaustas, kadangi už jūsų važiuojantis vilkikas neturės vietos stabdyti.
- Laikykitės saugaus atstumo: Pavojingas yra tiek per didelis, tiek per mažas greitis, todėl visada turite apgalvoti, ar spėsite laiku sustabdyti automobilį ir išvengti eismo įvykio. Ir nevažiuokite prie pat vilkiko galo, nes čia esate nematomas jo vairuotojui, o ir vilkikas jums užstoja kelią, tad nematote, kas vyksta jo priešakyje.
- Nesinaudokite telefonais: Dar viena didėjanti problema yra telefonai. Labai dažnai, stengdamiesi nepatekti į policijos akiratį, lengvųjų automobilių vairuotojai juos įjungtus laiko sau ant kelių. Tai labai gerai matyti iš vilkiko vairuotojo pozicijos, kadangi pastarasis sėdi aukštai. Dėmesio blaškymas ir nesusikoncentravimas į kelią itin pavojingas, todėl rekomenduojama telefonais nesinaudoti.
Vairuotojas Povilas dalinasi savo įžvalgomis: „Mano turima patirtis rodo, jog daugiau grėsmę eismo saugai keliančių situacijų kelyje sukuria lengvųjų automobilių vairuotojai. Šiurkštus, nemandagus vairavimas, nepagarba kitiems eismo dalyviams ir nuolatinis skubėjimas yra didžiausios ydos kelyje.“
Veidrodėlių Reguliavimas ir Matomumo Gerinimas
Automobilio veidrodėliai atlieka labai svarbų vaidmenį vairuojant. Jų tinkamas reguliavimas yra esminis veiksnys užtikrinant vairavimo saugumą ir komfortą. Kiekviename lengvajame automobilyje yra trys veidrodėliai - vienas vidinis (galinio vaizdo) ir du šoniniai (išoriniai) veidrodėliai. Šiandieniniai automobilių veidrodėliai yra specialiai suformuoti taip, kad užtikrintų optimalų matymo kampą, atsižvelgiant į kėbulo dydį ir tipą.
Šoniniai veidrodėliai
Šoniniai veidrodėliai turėtų būti nustatyti taip, kad galėtumėte matyti dalį automobilio šono ir šalia esančią erdvę, kurioje gretima eismo juosta važiuoja kiti automobiliai. Optimali padėtis yra ta, kai matote šoninio veidrodėlio apatiniame dešiniajame kampe esančią priekinę automobilio rankeną. Sėdėdami vairuotojo sėdynėje, nusisukite į priekį ir sureguliuokite veidrodėlius taip, kad galėtumėte matyti šoninę automobilio dalį. Horizonto linija privalo atsidurti ten, kur baigiasi viršutinis veidrodėlio ketvirtadalis žiūrint nuo viršaus. Jei šoniniai veidrodėliai sureguliuoti per žemai, gali būti sunku pastebėti toliau važiuojančias transporto priemones, jei per aukštai - važiuojančias arti. Taip pat svarbu, kad veidrodėliai būtų sureguliuoti horizontaliai, kad vaizdas nebūtų iškraipytas. Pats geriausias matomumas šoniniame veidrodėlyje yra, kai apie 60-70 proc. yra matoma pagrindinio vaizdo.
Vidinis veidrodėlis
Vidinis veidrodėlis atlieka pagalbinę funkciją ir leidžia matyti už automobilio esančią erdvę. Jį reikia sureguliuoti taip, kad matytųsi automobilio galinis langas ir už jo esantys objektai. Jis turėtų būti sureguliuotas taip, kad galėtumėte matyti kiek įmanoma daugiau nuo galinės automobilio dalies. Dažnai jis yra didesnis nei šoniniai veidrodėliai, todėl galite matyti didesnį plotą už automobilio galo.
Bendri patarimai reguliuojant veidrodėlius ir manevruojant
Kai sureguliuojate veidrodėlius, būkite atidūs ir patikrinkite, ar matote visas būtinas sritis. Patikrinkite, ar nėra jokių „aklųjų zonų“, kurias galite pamatyti tik pasisukę arba pasilenkę. Be to, svarbu prisiminti, kad veidrodžių reguliavimas yra individualus ir priklauso nuo vairuotojo ūgio bei asmeninių poreikių. Kiekvienas vairuotojas turėtų patikrinti, ar veidrodėliai yra tinkamai jam sureguliuoti, kad būtų užtikrintas geriausias matomumas. Tinkamai sureguliuoti veidrodėliai yra esminis vairavimo saugumo elementas. Jie padeda išvengti avarijų, užtikrina geresnį matomumą ir leidžia jums lengviau atlikti manevrus.
Nepaisant tinkamo veidrodėlių reguliavimo, vis dar egzistuoja akloji zona - tai yra transporto priemonės šono dalis, kuri nėra matoma veidrodėlyje. Norint išvengti avarijų, būtina atkreipti dėmesį ne tik į veidrodėlį, bet ir į langą per kairįjį arba dešinįjį petį. Veidrodėliai gali būti sureguliuojami ne tik prieš pradedant vairuoti, bet ir vairavimo metu. Jei visi veidrodėliai sureguliuoti tinkamai, nereikės sukinėti galvos, pasilenkti ar pasvirti į šoną. Šie papildomi veiksmai vairuojant vargina ir blaško.
Papildomos Saugumo Sistemos ir Vairuotojo Elgesys
Technologiniai Sprendimai
- Aklosios zonos stebėjimo sistemos (BSM): Dauguma naujų automobilių turi sistemas, kurios perspėja vairuotojus apie „aklojoje zonoje“ važiuojančias transporto priemones. Ant šoninių veidrodėlių pasirodantys ryškūs simboliai padeda išvengti aklosios zonos spąstų.
- Prilipdomi sferiniai veidrodėliai: Senesni automobiliai, neturintys modernios įrangos, gali naudoti paprastą ir ganėtinai nebrangią alternatyvą - ant šoninių veidrodėlių kampuose klijuojami papildomi sferiniai veidrodėliai.
- Papildomi išoriniai veidrodžiai: Dar viena alternatyva yra papildomi automobilių veidrodėliai, kuriuos šiuo metu galite pastebėti vairavimo mokyklų automobiliuose, sunkvežimiuose, autobusuose ir kt.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad papildomų veidrodėlių montavimas ant šoninių galinio vaizdo veidrodžių ir papildomi sferiniai veidrodėliai gali padėti sumažinti „akląsias zonas“ ir pagerinti matomumą vairuojant. Nepaisant to, techninės apžiūros metu tokie pakeitimai gali būti vertinami kaip transporto priemonės konstrukcijos pakeitimai, kurie neatitinka gamintojo numatytos konstrukcijos. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos patvirtintus techninius reikalavimus, transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacijos savybės turi atitikti gamintojo numatytą konstrukciją.
Vairuotojo Elgesys ir Manevravimas
Saugumui kelyje itin svarbūs ne tik technologiniai sprendimai, bet ir tinkamas vairuotojų elgesys. Prieš atliekant manevrą būtina bent kelis kartus pažvelgti į visus veidrodėlius, ar neatsirado kliūtis automobilio judėjimo kryptimi. Tikrinti galinio vaizdo veidrodėlį reikėtų kas penkias sekundes.
Itin atsargiems reikėtų būti persirikiuojant į kitą eismo juostą, ruošiantis pasukti ir sustoti. Nepamirškite, kad dėl aklosios zonos kita transporto priemonė, atrodytų, išdygsta lyg iš niekur. Sureaguoti ir išvengti avarinės situacijos, kai kitas vairuotojas įsiveržia į jūsų erdvę, ar tai padarote jūs, gali būti per vėlu, viską lemia vos viena akimirka. Persirikiuojant atidus žvalgymasis tampa esminiu dalyku, padedančiu išvengti tykančių pavojų kelyje, ypač „aklojoje zonoje“.
Patariama pažiūrėti ir per petį: prieš rikiuojantis į kairę - per kairį, prieš rikiuojantis į dešinę - per dešinį. Keičiant eismo juostas žvilgtelėkite sau per petį - tai saugiausias ir patikimiausias metodas įsitikinti, kad kelias laisvas. Būtina įsitikinti, kad nekliudysite kitiems automobiliams. Dviem transporto priemonėms keliaujant panašiu greičiu, aklojoje zonoje automobilis gali likti net kelias sekundes, todėl visuomet reikėtų būti ypatingai atsargiems.
Jei važiuojate šalia didelės transporto priemonės jai iš dešinės, tikėtina, jog jos vairuotojui esate nematomi, todėl patariama persirikiuoti jai pravažiavus. Stenkitės dideles transporto priemones aplenkti tik joms pravažiavus, neskubėkite, kadangi krovininio automobilio ar autobuso vairuotojams jus sunku pamatyti. Siekiant aplenkti ir užvažiuoti priešais tokią transporto priemonę, gana nemaža tikimybė, kad įvyks eismo įvykis. Lenkdami visada elkitės ryžtingai ir saugiai.
Patekus į situaciją, kai negalite žvilgtelti sau per petį ar matyti kitos transporto priemonės veidrodyje, reikia daryti bet ką, kad vairuotojas jus matytų, pavyzdžiui, prilėtinti, kad matytų jus veidrodyje, ar privažiuoti arčiau šalimais važiuojančio vairuotojo, ar atsitraukti nuo jo kuo toliau. Itin svarbu ir tinkamai informuoti kitus eismo dalyvius. Planuokite savo veiksmus kelyje, posūkio signalą įjunkite gerokai prieš atliekant manevrą, iki jo likus bent 40 metrų.
Aklųjų zonų patikrinimai – DMV bandymo patarimai
Vilkikų Vairuotojų Atsakomybės ir Saugumo Aspektai
Taisyklių turėtų laikytis ne tik šalia vilkikų važiuojantieji, bet ir juos vairuojantieji, todėl Povilas negaili patarimų ir savo kolegoms. Jo teigimu, vilkiko vairuotojas visada yra atsakingas už transporto priemonės techninę būklę, krovinio pritvirtinimą ir tai, ar tinkamai pailsėjęs vairuoja. „Prieš pradėdami kelionę įvertinkite transporto priemonės techninę būklę ir tai, ar saugiai pritvirtintas krovinys. Jei nutiks nelaimė, pirmiausia kaltas būsite jūs. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai transporto įmonių savininkai verčia dirbti nepaisydami nieko, bet aš visada sakau - visų pinigų neuždirbsi, o ir dirbti su vadovu, kuris turi tvirtas vertybes, yra daug maloniau. Visada galite rinktis“, - sako vilkiko vairuotojas.
Labiausiai nuo vairuotojo priklausantis dalykas yra jo fizinė būklė darbo metu bei darbo ir poilsio režimo paisymas kelionės metu. „Mūsų darbas yra fiziškai sunkus, todėl reikalauja tinkamo pasiruošimo. Deja, darbo ir poilsio režimo nepaisymas yra opiausia vilkikų vairuotojų problema. Net galiu drąsiai teigti, kad vairuotojams iš trečiųjų šalių ši taisyklė ne tik kad negalioja, bet dažnai yra ir nežinoma. Tai kelia didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, nes pavargęs darbuotojas už vairo elgiasi neadekvačiai“, - sako Povilas, kuris ne tik sąžiningai dirba, bet ir ilsisi, todėl ir mėgaujasi savo profesija.
Tiesa, pašnekovas priduria, jog Europoje yra valstybių, kuriose taisyklėms nusižengti yra praktiškai neįmanoma. Štai Vokietijoje bei Anglijoje ypatingai tikrinamas krovinio tvirtinimas, o kirsti sieną su Šveicarija nepavyktų nustačius net menkiausią nusižengimą, nes čia esantis kontrolės punktas tikrina visus vilkikus iš eilės.
tags: #akloji #zona #vairuojant