Ne kiekvienas ginčas baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. Kai derybos nepadeda, o kita pusė atsisako keisti savo poziciją, tiek verslui, tiek fiziniams asmenims tenka prisiminti, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka - reikia kreiptis į teismą.

Teismo procesas: nuo ieškinio iki sprendimo

Visų pirma, teks nusiteikti, kad jūsų klausimas dažniausiai nebus išnagrinėtas taip greitai, kaip norėtųsi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. procesų trukmė rodo nuolatinį bylų srautą.

Bylų nagrinėjimo eiga ir trukmė Vilniaus teismuose

Bet kokia byla prasideda nuo ieškinio (tam tikrais atvejais - pareiškimo, prašymo) pateikimo teismui. Tam tikrais atvejais dar prieš kreipiantis į teismą privaloma pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo procedūra. Pavyzdžiui, jei ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, privaloma mediacija. Ieškinyje išdėstomi reikalavimai.

Teismas, gavęs ieškinį, sprendžia, ar jis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus ir gali būti nagrinėjamas teisme. Tuomet išsiunčia dokumentus kitai pusei ir informuoja apie prasidėjusį procesą, nurodo pateikti savo nuomonę, atsikirtimus, reikalavimus. Gavęs priešingos šalies atsiliepimą, teismas sprendžia, kokiu būdu bus rengiamasi bylos nagrinėjimui.

Teismo posėdžiuose privalo dalyvauti šalis arba jos atstovas (advokatas). Teismo posėdžių skaičius nėra ribojamas. Paprastai, jeigu byla nesudėtinga ir nėra pareikšta daug reikalavimų, ji gali būti išnagrinėta ir per vieną posėdį. Tačiau kai byla yra didelės apimties, gali vykti ir keli ar, itin sudėtingais atvejais, ir keliolika teismo posėdžių. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per 20 dienų.

Vilniaus apygardos teismo duomenys apie bylų trukmę

Pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 metų veiklos ataskaitą, civilinių bylų nagrinėjimo trukmė, lyginant su ankstesniais metais, trumpėja: pirmosios instancijos civilinės bylos 2024 m. išnagrinėtos vidutiniškai per 8,56 mėn. (2023 m. - 9,24 mėn., 2022 m. - per 9,65 mėn., 2021 m. Apeliacine tvarka nagrinėtų bylų trukmė ilgėjo - 56 dienos (2021 m.

Duomenų vizualizacija apie civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Vilniaus apygardos teisme 2021-2024 metais

Apeliacinis ir kasacinis procesas

Apeliacinės instancijos teisme procesas iš esmės vyksta rašytinio proceso tvarka - tai reiškia, kad šalys į bylos nagrinėjimą nėra kviečiamos, jos savo reikalavimus, poziciją ir argumentus pateikia rašytiniuose dokumentuose - apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Tik išimtiniais ir išskirtiniais atvejais galimas žodinis bylos nagrinėjimas.

Apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai bylose tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais taip pat dar gali būti skundžiami kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurio sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Atstovo (advokato) vaidmuo teismo procese

Tinkamai pasiruošti dažnai netrumpam ir nelengvam teismo procesui gali padėti atstovas. Iškilus abejonėms, naudingiausia kreiptis profesionalios pagalbos į kvalifikuotus specialistus, turinčius teisinių žinių. Advokatas ne tik padeda parengti reikalingus dokumentus, bet ir atstovauja kliento interesams teismo posėdžiuose, užtikrindamas, kad būtų laikomasi visų procedūrų ir kliento teisės būtų maksimaliai apgintos.

Advokatas, dirbantis teismo salėje arba konsultuojantis klientą

Incidentas Vilniaus apylinkės teisme

2024 m. vasario 8 d. ketvirtadienį Vilniaus apylinkės teisme įvyko incidentas, kai posėdžio metu buvo užpultas teisėjas. Trys asmenys teisėją apmėtė buteliais su vandeniu. Laimei, teisėjas nenukentėjo - į jį jie nepataikė. Asmenys buvo pašalinti iš teismo salės.

Viešosios tvarkos pažeidimas posėdžio metu

Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė BNS sakė, kad ketvirtadienį, 10.15 val., gauta informacija apie tai, jog teisiamieji per teismo posėdį kėlė neramumus, todėl priimtas sprendimas iš teismo salės pašalinti tris vyrus. „Teismo posėdžio metu įvyko žodinis ginčas tarp teisiamųjų, gimusių 1983, 1980 ir 1981 metais, bei teismo posėdžio dalyvio ir teisėjos, kurio metu teisiamieji, gimę 1983 ir 1980 metais, metė du plastikinius pusės litro vandens butelius į teisėją, tačiau nepataikė. Tokiais savo veiksmais teisiamieji demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką“, - BNS sakė L. Kairienė. Surinkta medžiaga dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

WATCH: 4 things to know about first-in-the-nation ban on surveillance pricing

Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis BNS teigė, kad teisme nagrinėta byla dėl sukčiavimų telefonu, joje iš viso yra 18 kaltinamųjų. Į teisėją vandenį metė suimti iš jų. Šioje byloje iš vienuolyno buvo išviliota apie 100 tūkst. eurų. Ketvirtadienį šioje byloje posėdžiai numatyti ryte ir po pietų, suimtiems kaltinamiesiems buvo paskirtas maisto davinys, taip pat vandens buteliai. „Jiems nebuvo nuimti antrankiai, vienas metė buteliuką stodamasis, tada metė ir kitas. Jie atlieka laisvės atėmimo bausmę, įtariama, kad sukčiavimas įvykdytas atliekant laisvės atėmimo bausmę“, - BNS sakė G. Janonis.

tags: #advokatu #tvarkarastis #viniaus #apylinkes #teisme

Populiarūs įrašai: