Darbuotojų elgesys darbe, darbo pareigų vykdymas ir atsakomybė už jų pažeidimus yra temos, kurios dažnai kelia diskusijų tiek tarp darbuotojų, tiek tarp darbdavių. Kyla klausimų dėl darbdavių teisės taikyti finansines sankcijas, taip pat dėl to, kokie pažeidimai laikomi šiurkščiais ir kokios pasekmės jų laukia. Šiame straipsnyje aptarsime tiek darbuotojų drausminę atsakomybę pagal Darbo kodeksą, tiek administracinę atsakomybę darbdaviams, numatytą Administracinių nusižengimų kodekse, bei supažindinsime su administracinių baudų administravimo tvarka.
Darbuotojų drausminė atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus
Bendrieji principai ir atleidimo pagrindai
Pasak darbo teisės specialistų, darbuotojai už darbo pareigų pažeidimus gali būti drausminami, tačiau darbdavys privalo laikytis drausminės atsakomybės taikymo taisyklių, kurias numato įstatymas. Darbo kodeksas įtvirtina drausminę atsakomybę, kuri gali būti taikoma prasižengusiam darbuotojui, įskaitant darbo sutarties nutraukimą dėl padarytų pažeidimų. Tiek senajame, tiek ir naujajame Darbo kodekse numatyta galimybė be įspėjimo darbuotoją atleisti padarius vieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Darbo pareigų pažeidimai, už kuriuos darbuotojas gali būti atleidžiamas, yra šie:
- Šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
- Per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.
Jei darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, kuris nėra laikomas šiurkščiu, jis gali būti įspėjamas raštu, nurodant apie galimą atleidimą atlikus pakartotinį pažeidimą. Jei toks pažeidimas pasikartoja per metus, t.y. dvylika mėnesių, darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Atlikus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbuotojas gali būti atleidžiamas nedelsiant, nelaukiant, kol pažeidimas pasikartos. Abiem atvejais atleidžiamam darbuotojui nėra mokama kompensacija.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Be to, atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Neprivaloma nutraukti darbuotojo darbo sutarties už padarytus pažeidimus, jei darbdavys to nepageidauja. Svarstant galimybę atleisti darbuotoją iš darbo už vieną šiurkštų pažeidimą reikia įvertinti tokios nuobaudos adekvatumą ir proporcingumą esamai situacijai.
Senasis Darbo kodeksas numatė drausmines nuobaudas, tokias kaip pastaba, papeikimas ar atleidimas iš darbo. Naujasis Darbo kodeksas atsisakė pastabos ir papeikimo, palikdamas darbo sutarties nutraukimą kaip pagrindinę drausminės atsakomybės priemonę.
Šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai: konkretūs atvejai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pateikę paaiškinimus dėl to, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu:
- Neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
- Pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas.
- Atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas.
- Priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.
- Tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.
- Darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
- Neleistinas elgesys su lankytojais.
- Valstybės, tarnybos ar komercinių paslapčių atskleidimas.
- Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, gali būti numatyti darbo tvarkos taisyklėse arba kituose lokalinėse teisės aktuose (pvz., kolektyvinėse sutartyse).
Atleidimo procedūra ir sprendimų priėmimo terminai
Paprastai pagrindas pradėti procedūrą dėl darbuotojo elgesio įvertinimo, esant jo kaltei, yra tam tikrų duomenų apie darbo pareigų pažeidimą gavimas. Darbdavys pirmiausia turėtų pareikalauti darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo, kad sužinotų visas tokio pažeidimo įvertinimui svarbias aplinkybes (Darbo kodekso 58 str. 4 d.). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.
Naujajame Darbo kodekse (49 str. 3 d.) atsiranda būdas galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimo metu nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų, mokant jam vidutinį darbo užmokestį.
Vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 4 d., darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Sąvoka „antras toks pat darbo pareigų pažeidimas“ gali būti suprantama kaip per dvylika mėnesių antras lygiai toks pats darbuotojo padarytas pažeidimas (pvz., vėlavimas, rūkymas neleistinoje vietoje, broko padarymas nesilaikant techninių reikalavimų ir kt.). Net jeigu darbuotojas padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, visais atvejais svarstant atleidimo iš darbo galimybę reikia įvertinti pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.
Nerūpestingas darbo pareigų atlikimas arba kitoks darbo drausmės pažeidimas, su sąlyga, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių darbuotojui jau buvo paskirta drausminė nuobauda už tą patį pažeidimą (t.y., turi būti sistemingas darbo pareigų pažeidimas), sukelia tokias pat pasekmes kaip ir vienkartinis šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Čia darbdaviui irgi yra suteikiama teisė nutraukti darbo sutartį be įspėjimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2020 m. gegužės 20 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tačiau darbdavio nepareikalavimas darbuotojo pateikti rašytinį pasiaiškinimą nėra savaime pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Nutraukiant darbo sutartį, privalo būti nustatytas ir užfiksuotas pažeidimo faktas bei tai, kad darbdavys pareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, nustatydamas darbuotojui protingą terminą pateikti atsakymą.
Drausminė nuobauda gali būti skiriama per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbo drausmės pažeidimas. Nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo dienos. Jei per vienerius metus darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, yra laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Už vieną darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama tik viena nuobauda. Tačiau jei pažeidimas kartojasi, nuobauda gali būti paskirta pakartotinai. Kitokia tvarka yra numatyta taikant griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.
Piniginių baudų taikymo teisėtumas
Darbdaviams dažnai kyla klausimas, ar jie gali taikyti kitokią drausminę atsakomybę, kuri nėra numatyta Darbo kodekse, pavyzdžiui, skirti darbuotojams pinigines baudas už darbo pareigų pažeidimus? Pasak specialistų, pagal šiuo metu nustatytą reguliavimą darbdaviai negali taikyti tokių priemonių, kurios nėra numatytos Darbo kodekse. Vadinasi, piniginių baudų skyrimas yra neteisėtas. Darbdaviai taip pat negali skirti piniginių baudų darbuotojams pagal Administracinių nusižengimų kodeksą - tokias baudas skiria valstybinių institucijų pareigūnai, inspektoriai.
Jei darbuotojas pažeidė savo pareigas, darbdavys turi teisę neskirti jam skatinamosios premijos. Tačiau toks veiksmas galimas, jei pažeidimas padarytas 6 mėnesių laikotarpiu (pusmetį) iki premijos skyrimo dienos. Nors skatinamosios premijos neskyrimas nėra laikomas piniginės baudos skyrimu, tačiau rezultatas analogiškas - darbuotojas netenka dalies savo pajamų, kurias galėjo gauti, jei pažeidimo nebūtų padaręs.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti jo darbo pareigų pažeidimu ir dėl jo kaltės darbdaviui padarytą turtinę žalą. Darbdavys baudas (netesybas) galėtų taikyti tik DK nustatytais atvejais, t.y., jeigu darbuotojas pažeistų susitarimą dėl nekonkuravimo arba susitarimą dėl konfidencialumo. Tam reikėtų, kad toks susitarimas būtų tiek sudarytas ir galiojantis, tiek jame būtų nustatyta tokia bauda (netesybos), laikantis nustatytos tvarkos ir kitų reikalavimų.
Kita teorinė galimybė darbdaviui pritaikyti baudas - jeigu konkreti bauda už konkrečius pažeidimus būtų nustatyta darbo sutartyje, kurioje nustatytas darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis negu 2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiai, su sąlyga, kad tokia darbo sutartimi būtų pasiekta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Tačiau tokie atvejai yra labiau teoriniai ir praktikoje iš esmės nepasitaikantys.
Alternatyvos drausminėms nuobaudoms
Ką daryti, jei darbuotojas netinkamai atlieka pareigas, bet atleisti ar neskirti premijos jam darbdavys nenori arba negali? Pasak specialistų, alternatyva Darbo kodekse numatytai drausminei atsakomybei galėtų būti pokalbiai su darbuotojais. Jie gali vykti asmeniškai arba su kitais kolektyvo nariais. Taip pat veiksmingos priemonės yra aiškių lūkesčių nustatymas, mokymai, skatinimas už tinkamą elgesį. Tai būtų pozityviosios priemonės, galinčios atnešti puikių rezultatų užtikrinant darbo drausmę.
Administracinė atsakomybė darbdaviams: baudos pagal ANK
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) įsigaliojimas ir bendrosios nuostatos
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) įtvirtino naujoves, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį. Už visus nusižengimus, padarytus darbo teisių pažeidimų srityje, įtvirtintos konkrečios taikytinų baudų ribos, o senasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) neteko galios.
Baudos už konkrečius darbo teisės pažeidimus
ANK numato įvairias baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už darbo teisės aktų pažeidimus:
- Darbo užmokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas:
- Už pažeistą darbo užmokesčio apskaičiavimo ar mokėjimo tvarką numatyta bauda nuo 150 iki 1 450 eurų, nusižengus pakartotinai - nuo 1 400 iki 3 000 eurų.
- Jei ši tvarka pažeidžiama tyčia arba jei darbo užmokestis ar su darbo santykiais susijusios išmokos neįtraukiamos į buhalterinės apskaitos dokumentus, taikytina bauda nuo 2 700 iki 6 000 eurų.
- Informacija apie komandiruotus darbuotojus:
- Nepateikus VDI teritoriniam skyriui informacijos apie komandiruotam darbuotojui taikomas Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatyme nustatytas garantijas, skiriama bauda nuo 120 iki 220 eurų, nusižengus pakartotinai - nuo 240 iki 440 eurų.
- Garantijos komandiruojamiems darbuotojams:
- Jei darbuotojams nėra suteikiamos įstatymais komandiruojamiems darbuotojams numatytos garantijos, atsakingiems asmenims užtraukiama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
- Darbuotojų sauga ir sveikata:
- Už Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikytina bauda nuo 80 iki 880 eurų.
- Jei toks pažeidimas galėjo lemti nelaimingą atsitikimą darbe, avariją ar sukelti kitų sunkių padarinių - bauda nuo 500 iki 2 000 eurų.
- Pranešimas apie nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas:
- Pažeidus tvarką, reglamentuojančią pranešimą apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ar jų ištyrimo tvarką, darbdaviui ar įmonės vadovui numatyta bauda nuo 90 iki 590 eurų. Kitiems atsakingiems asmenims - nuo 20 iki 30 eurų.
- Nuslėpus nelaimingo atsitikimo darbe faktą - bauda nuo 300 iki 1 450 eurų.
- Neblaivumas darbe:
- Jei nuo darbo nėra nušalinamas asmuo, kuris yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, numatyta nuo 140 iki 440 eurų dydžio bauda.
- Atsižvelgus į nenušalinto darbuotojo atliekamo darbo pobūdį ar tuo atveju, jei dirbamas pavojingas darbas, numatyta bauda nuo 550 iki 1 500 eurų.
- Nelegalus darbas:
- Užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų, o nusižengus pakartotinai - nuo 5 000 iki 6 000 eurų.
- Įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones:
- Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei rimtumą, jiems gali būti paskirta bauda nuo 160 iki 860 eurų.
- Darbo laiko slėpimas:
- Už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų įrašymą į jį numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1 450 eurų.
- Kliudymas pareigūnams:
- Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų - darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 1 500 eurų.
- Valstybės pareigūno garbės ir orumo pažeminimas:
- Reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.
Naujausi pakeitimai ir padidintos baudos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad pagal aktualiausius Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pakeitimus, numatančius administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, buvo įvesti šie pakeitimai:
- Pakartotinis darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1 400 eurų.
- Jeigu dėl pakartotinio pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims yra nuo 1 000 iki 2 000 eurų.
- Numatyta administracinė atsakomybė ir fiziniam asmeniui už informacijos nepateikimą VDI apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (taip pat ir ES pilietį) per „Sodros“ informacinę sistemą. Už tai skiriama nuo 360 iki 660 eurų bauda.
- Minimali bauda darbuotojui už neblaivaus arba apsvaigusio buvimą darbo vietoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojo vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, padidinta iki 60 Eur.
- Minimali bauda už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus padidinta iki 300 Eur.
- Minimali bauda už darbo laiko apskaitos pažeidimus padidinta iki 300 Eur.
Advokatų profesinės bendrijos „EY Law“ advokatė-ekspertė Rūta Žukaitė komentuoja, kad didžioji dalis šių baudų nebuvo peržiūrėtos nuo Administracinių nusižengimų kodekso priėmimo 2015 m., kuris įsigaliojo pačioje 2017 m. pradžioje. Jos teigimu, darbo ginčų komisijose didžioji dalis nagrinėjamų ginčų yra susiję su netinkamu darbo užmokesčio apskaičiavimu ir išmokėjimu, klaidinga darbo laiko apskaita. Atsakingiems Lietuvos darbdaviams šie pakeitimai iš esmės jokio poveikio ar pasekmių neturės. Tačiau šalyje vis dar yra svari dalis įmonių, kurios neturi aiškių ir efektyvių darbo saugos ir sveikatos reguliavimo bei kontrolės taisyklių, prevencinių priemonių ar gerai veikiančių šios srities procesų. Todėl visoms įmonėms, ypač veikiančioms tokiuose sektoriuose, kaip gamyba, statyba, transportas, rekomenduojama ne tik formaliai turėti vidines tvarkas, reglamentuojančias darbo užmokesčio skaičiavimą, darbo saugos ir kitus panašius klausimus, bet skirti didesnį dėmesį realiam ir tinkamam teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui, prevencijai, aukštesnės darbo kultūros puoselėjimui siekiant užtikrinti tvarų veiklos vystymą.
VDI pastebėjimai ir tendencijos
VDI teigimu, dabartinės nuobaudos per menkos, todėl darbdaviai verčiau moka baudas nei darbuotojams išmoka žadėtus atlyginimus. „Dažnu atveju dėl nemokamo darbo užmokesčio darbuotojams neužtikrinamas elementarus pragyvenimas“, - teigiama VDI atliktos Darbo kodekso teisinio reguliavimo stebėsenos 2022-2023 metais išvadose. VDI nuomone, svarbios su darbo santykiais susijusių pažeidimų priežastys - savo teisių nežinojimas arba pažeidimų toleravimas. Tuo pačiu VDI pabrėžia, kad darbuotojai vis dažniau reikalauja jiems atlyginti neturtinę žalą dėl pažeistų jų teisių, susijusių su darbo santykiais.
VDI duomenimis, užpernai gauta 4 227 skundų - 4,4 proc. daugiau nei 2022 metais (4 040). Praėjusiais metais VDI nustatė beveik 29 tūkst. su darbo santykiais susijusių pažeidimų (2022 metais - 27 tūkst.), o baudų ir administracinių nurodymų suma per metus išaugo 21 proc. - nuo 1,983 mln. eurų iki 2,395 mln. eurų. Užpernai dažniau nei 2022 metais darbuotojai skundėsi dėl darbo vietų įrengimo tinkamumo, bet mažiau dėl darbo laiko, atlyginimo ar įdarbinimo sutarčių sudarymo aplinkybių.
Pastaraisiais metais pastebimas didelis skundų skaičiaus augimas dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje. 2023 metais daugiau skundų buvo dėl saugios darbo aplinkos, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, stokos, taip pat dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos neužtikrinimo. Užpernai 25 proc. daugiau sulaukta skundų dėl psichologinio smurto darbe. „Psichologinio smurto problema įmonėse, įstaigose, organizacijose ir toliau išlieka aktuali ir reikšminga. Iš 2023 metais gautų skundų ir pranešimų analizės pastebėta, kad į VDI dėl patiriamo psichologinio smurto/priekabiavimo darbe dažniau kreipiasi moterys nei vyrai“, - nurodoma VDI išvadoje.
Taip pat 2023 metais pažeidimų dėl darbo skelbimo turinio nustatyta dvigubai daugiau (61) nei 2022-aisiais.
Administracinių nusižengimų baudų administravimas (VMI)
Paslaugos aprašymas
Baudų už administracinius nusižengimus (toliau - AN baudų) administravimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI). Ši paslauga apima asmens informavimą apie jam paskirtą AN baudą bei jos sumokėjimą, išieškojimą, AN baudų įskaitymą, sumokėjimo termino atidėjimą/išdėstymą bei pačios AN baudos sumokėjimą.
Už administracinių nusižengimų padarymą įgaliotos institucijos priima nutarimą skirti baudą. Bauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose. VMI administruoja AN baudas, vykdydama šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priverstinio išieškojimo priežiūrą.
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis Mano VMI vartotoju, VMI portalo Mano VMI elektroninės Mokesčių mokėtojo kortelės dalyje „Administracinės baudos“ gali peržiūrėti jam skirtas AN baudas, jų apmokėjimo terminus ir būklę. AN baudas apmokėti galima elektroniniu būdu, prisijungus prie VMI portalo Mano VMI ir pasirinkus paslaugą „Mokėjimo vykdymas“ arba parengus mokėjimo pavedimo dokumentą, jį atsispausdinus ir pagal jį apmokant kitu patogiausiu būdu.
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis Mano VMI vartotoju, elektroniniu būdu gauna pranešimus apie paskirtą baudą, priminimus apie artėjantį AN baudos apmokėjimo terminą, pranešimus apie praėjusį AN baudos sumokėjimo terminą, prievolių (AN baudų) visą padengimą. Taip pat jis gali teikti prašymą dėl AN baudų permokų (skirtumo) grąžinimo/įskaitymo bei dėl AN baudos sumokėjimo termino atidėjimo arba išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Asmuo, padaręs pažeidimą, yra informuojamas apie pradėtą AN baudos išieškojimą. Dėl AN baudos asmuo gali pateikti skundą per Policijos elektroninių paslaugų sistemą.
Paslaugos teikimo būdai: Prašymai priimami elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį, paštu, tiesiogiai. Skundai dėl skirtų AN baudų nukreipiami per Policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt. Paslaugos teikėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos. Informacija apie paslaugos vadovą teikiama paskambinus į Mokesčių informacijos centrą telefonu: +370 5 260 5060.
Teisės aktai, reglamentuojantys AN baudų administravimą
AN baudų administravimą reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas.
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo".
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. VA-193 „Dėl mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintas mokėjimų prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių patvirtinimo".
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)".
Šiuos teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pasikeitus teisės aktui, rekomenduojama žiūrėti aktualią dokumento redakciją.
tags: #administraciniu #nusizengimu #kodeksas #bauda #darbo #kodekso