Europos Sąjungoje (ES) gamybos procesuose taikomos griežtos taisyklės, skirtos užtikrinti produktų kokybę, vartotojų saugumą ir aplinkos apsaugą. Šios taisyklės reglamentuoja įvairius sektorius, pradedant ekologine žemės ūkio gamyba ir baigiant kosmetikos pramone, apibrėždamos draudžiamas ir ribojamas medžiagas bei taikomus metodus.
ES Ekologinės Gamybos Taisyklės
Taikymo sritis ir principai
Europos Sąjungos ekologinio ūkininkavimo taisyklės taikomos žemės ūkio produktams, įskaitant akvakultūrą ir mieles. Jos apima visus gamybos proceso etapus - nuo sėklų iki galutinio perdirbto maisto produkto. Tai reiškia, kad yra konkrečios nuostatos, taikomos daugeliui produktų, pavyzdžiui:
- sėkloms ir augalinei dauginamajai medžiagai, pvz., auginiams, šakniastiebiams ir kt., iš kurių auginami augalai ar kultūros;
- gyviems ar neperdirbtiems žemės ūkio produktams;
- pašarams;
- maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams.
Be to, Reglamento (ES) 2018/848 I priede pateiktas su žemės ūkiu glaudžiai susijusių naujų produktų, kurie šiuo metu taip pat patenka į ekologinės gamybos teisės aktų taikymo sritį, sąrašas. Tai yra druskos, kamščiamedžio kamščiai iš gamtinės kamštienos, eteriniai aliejai, žaliavinė medvilnė, žaliavinė vilna ir bičių vaškas.
ES reglamentai dėl ekologinės gamybos netaikomi produktams, gautiems iš sužvejotų ar sumedžiotų laukinių gyvūnų, tačiau taikomi rinktiems laukiniams augalams, kai laikomasi tam tikrų natūralių buveinių sąlygų. Nustatytos specialios taisyklės, taikomos augalams, gyvuliams, perdirbtam maistui ir vynui, mielėms, akvakultūrai ir kt. Ekologinės gamybos sektoriui taikomi teisės aktai apima Reglamentą (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo.
Draudimai ir apribojimai ekologinėje gamyboje
Ekologinė gamyba reiškia, kad laikomasi ekologinio ūkininkavimo taisyklių. Šios taisyklės parengtos remiantis bendraisiais ir konkrečiais principais, jomis siekiama skatinti aplinkos apsaugą, išsaugoti Europos biologinę įvairovę ir didinti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais. Šiais reglamentais reglamentuojamos visos ekologinės gamybos sritys ir jie grindžiami keliais pagrindiniais principais, kaip antai:
- draudžiama naudoti GMO (genetiškai modifikuotus organizmus);
- draudžiama naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę;
- ribojamas dirbtinių trąšų, herbicidų ir pesticidų naudojimas;
- draudžiama naudoti hormonus ir ribojamas antibiotikų naudojimas; jie naudojami tik tada, kai tai būtina gyvūnų sveikatai.
Dirvožemio derlingumo ir augalų sveikatos užtikrinimas
Ekologiškų produktų gamintojai turi taikyti skirtingus dirvožemio derlingumo ir gyvūnų bei augalų sveikatos išsaugojimo metodus, įskaitant:
- sėjomainą;
- azotą kaupiančių augalų ir kitų žaliųjų trąšų kultūrų auginimą siekiant atkurti dirvožemio derlingumą;
- draudimą naudoti mineralines azoto trąšas;
- kad būtų sumažintas piktžolių ir kenkėjų poveikis, ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai renkasi atsparias veisles ir rūšis bei metodus, kuriais skatinama natūrali kenkėjų kontrolė.
Gyvulininkystės taisyklės ir gyvūnų gerovė
Norintys savo produktus parduoti kaip ekologiškus, gyvulių augintojai taip pat turi vykdyti specialias sąlygas. Šios taisyklės apima pagarbą gyvūnų gerovei ir gyvūnų šėrimą atsižvelgiant į jų mitybos poreikius ir yra skirtos gyvūnų sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Šios taisyklės taip pat padeda didinti visuomenės pasitikėjimą, nes jomis užtikrinama, kad ekologiškai auginami gyvūnai būtų laikomi atskirai nuo neekologiškai auginamų gyvūnų. Gyvulių augintojams taikomų taisyklių pavyzdžiai:
- Ekologinės gamybos principų laikymasis.
- Neekologiškai užauginti gyvūnai negali būti atvežti į ūkius, išskyrus atvejus, kai yra skirti veisimui, ir jie turi atitikti specialias taisykles.
- Kad galėtų prekiauti savo produktais kaip ekologiškais, ūkininkai savo gyvūnus privalo šerti 100 proc. ekologiškais pašarais. Pašarai visų pirma turėtų būti gaunami iš ūkio, kuriame laikomi gyvūnai, arba iš to paties regiono ūkių.
- Klonuoti gyvūnus ir/arba perkelti embrionus griežtai draudžiama.
- Augimą skatinančios medžiagos ir sintetinės aminorūgštys draudžiamos.
- Žindukliai turi būti maitinami natūraliu, pageidautina motinos, pienu.
- Turi būti naudojami natūralūs reprodukcijos metodai, tačiau leidžiamas dirbtinis apvaisinimas.
- Neekologiškos augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, pašarų priedai, tam tikri gyvūnų maitinimui naudojami produktai ir perdirbimo pagalbinės priemonės gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos konkrečiai leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.
Gyvūnų gerovė:
- Gyvūnus prižiūrintis personalas privalo turėti reikalingų pagrindinių žinių ir įgūdžių gyvūnų sveikatos ir gerovės poreikių srityje.
- Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laikymo sąlygoms, ūkininkavimo praktikai, nustatytam gyvūnų laikymo tankiui ir mažiausiam patalpų ir lauko zonų paviršiui.
- Gyvulių skaičius turi būti ribojamas siekiant kuo labiau sumažinti per didelį nuganymą, eroziją arba taršą, kuriuos sukelia gyvūnai arba jų mėšlo pasklidimas.
- Kai tik įmanoma, gyvūnams turėtų būti sudarytos sąlygos ganytis atvirame ore arba ganyklose.
- Draudžiama rišti ar izoliuoti gyvulius, išskyrus atskirus gyvulius ribotam laikotarpiui ir tik dėl pagrįstų gerovės, saugumo ar veterinarinių priežasčių.
- Neleidžiama naudoti hormonų ar panašių medžiagų, išskyrus atskiro gyvūno veterinarinio terapinio gydymo atveju.
- Gyvūnams susirgus prireikus ir laikantis griežtų sąlygų gali būti naudojami alopatiniai veterinariniai vaistai, įskaitant antibiotikus. Tai leidžiama tik tada, kai netinka fitoterapiniai, homeopatiniai ir kiti produktai. Leidžiama naudoti imunologinius veterinarinius vaistus.
Maisto grandinės reglamentai
Taisyklės taikomos visiems gamybos, paruošimo ir platinimo etapams (nuo pirminės gamybos iki sandėliavimo, perdirbimo, transportavimo, paskirstymo ir tiekimo galutiniam vartotojui). Tai reiškia, kad visiems ekologiškiems produktams ES taikomos griežtos taisyklės „nuo ūkio iki stalo“. Konkrečios nuostatos dėl ekologiško maisto ir pašarų perdirbimo apima:
- perdirbtų ekologiškų produktų atskyrimą nuo neekologiškų produktų laiko ir erdvės atžvilgiu;
- ne mažiau kaip 95 proc. sudedamųjų dalių turi būti ekologiško žemės ūkio kilmės ir taikomi griežti reikalavimai likusiems 5 proc., jei jie turi būti ženklinami ekologiniu ženklu;
- aiškias taisykles dėl ženklinimo ir dėl ekologinės gamybos logotipo naudojimo tam tikriems produktams;
- konkrečius medžiagų, kurių galima dėti į maistą ir pašarus, apribojimus ir ribotą patvirtintų priedų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, naudotinų ekologinėje gamyboje, sąrašą.
Leidžiamos medžiagos ekologinėje gamyboje
Vienas iš ekologinės gamybos tikslų - mažinti išorės medžiagų naudojimą. Visos medžiagos, naudojamos ekologiniame žemės ūkyje kovojant su kenkėjais ar augalų ligomis, turi būti iš anksto patvirtintos Europos Komisijos.
Be to, tvirtinant išorės medžiagas, pvz., trąšas, pesticidus ir maisto priedus, vadovaujamasi konkrečiais principais, kad ekologinėje gamyboje būtų galima naudoti tik konkrečiuose teisės aktuose išvardytas medžiagas ir junginius. Perdirbtas maistas daugiausia gaminamas tik iš žemės ūkio kilmės ingredientų (neatsižvelgiama į pridėtą vandenį ir valgomąją druską). Taip pat taikomos šios taisyklės:
- mikroorganizmų ir fermentų preparatai, mineralinių mikroelementų preparatai, priedai, pagalbinės perdirbimo medžiagos ir kvapiosios medžiagos, vitaminai, taip pat aminorūgštys ir kiti mikroelementai, kurių dedama į maisto produktus konkrečiais mitybos tikslais, gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti pagal ekologinės gamybos taisykles;
- nenaudojamos medžiagos ir metodai, atkuriantys savybes, prarastas perdirbant ar saugant ekologiškus pašarus, ištaisantys bet kokius aplaidumo perdirbant šiuos produktus rezultatus arba kitaip galintys klaidinti tikrojo šių produktų pobūdžio atžvilgiu;
- neekologiški žemės ūkio ingredientai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti pagal teisės aktų priedus arba jei juos laikinai leido naudoti ES šalis.
Bet kuri medžiaga, įtraukta į ekologiniame žemės ūkyje naudotinų medžiagų sąrašą, turi atitikti horizontaliąsias ES taisykles ir tokią medžiagą turi būti kruopščiai įvertinę ir patvirtinę Europos Komisija, kad ją būtų galima naudoti ekologinėje gamyboje.
Specifinės taisyklės
Ekologinis vynas
Nustatytos konkrečios ekologinės vyno gamybos taisyklės, įskaitant ekologiško vyno techninę apibrėžtį, kuri atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus. Ekologiškas vynas turi būti gaminamas iš ekologiškų vynuogių ir mielių. Tačiau yra ir kitų apribojimų, kurie taip pat taikomi. Jie, be kita ko, yra:
- draudimas naudoti sorbo rūgštį ir šalinti sierą;
- sulfitų kiekis ekologiškame vyne turi būti mažesnis už jų tradicinį ekvivalentą (priklausomai nuo liekamojo cukraus kiekio).
Akvakultūra
Taip pat nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios ekologinės akvakultūros sektorių. Pagrindiniai kriterijai:
- griežtas didžiausias gyvūnų laikymo tankis;
- vandens kokybės reikalavimai;
- taisyklės, kuriose nurodoma, kad turėtų būti puoselėjama biologinė įvairovė, ir pagal kurias draudžiama skatinti nerštą dirbtiniais hormonais;
- gyvūnai turi būti liečiami kuo mažiau, labai atsargiai, kad būtų išvengta streso ir fizinių sužalojimų;
- nuostata, kad turėtų būti naudojami ekologiški pašarai, papildyti žuvų pašarais, gautais vykdant tausiai valdomą žvejybą;
- taikomos specialios nuostatos dėl dvigeldžių moliuskų ir jūros dumblių auginimo.
ES akvakultūra – Adomas Banikonis, žuvų augintojas, Lietuva
Hidroponika ir akvaponika
Pagal ES taisykles neleidžiama kaip ekologiškais prekiauti hidroponiniu būdu išaugintais augalais, išskyrus tuos atvejus, kai jie natūraliai auga vandenyje. Taip yra todėl, kad ekologinė gamyba įmanoma tik tada, kai augalai natūraliai auginami dirvožemyje. Šios taisyklės taip pat taikomos augalams, auginamiems akvaponikos sistemoje. Tačiau akvaponikos sistemoje auginamos žuvys gali būti parduodamos kaip ekologiškos, jei laikomasi atitinkamų ekologinės akvakultūros teisės aktų.
Ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos
Visi augalai ar kultūros, kuriais prekiaujama kaip ekologiškais, turi būti auginami iš augalų dauginamosios medžiagos (sėklų, šakniastiebių ir t. t.), kuri taip pat atitinka ekologinius standartus. Tačiau kartais ūkininkams sunku rasti tinkamus ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos šaltinius.
Glifosato aptikimas ekologiniuose ūkiuose: Lietuvos ir Vokietijos pavyzdžiai
Pasitaiko atvejų, kai tikrinant ekologinius ūkius dirvoje randama cheminių medžiagų (glifosato) likučių, dėl to panaikinamas ūkio ekologinės gamybos sertifikatas ir pranešama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri gali pareikalauti grąžinti gautą paramą. Ekologinis ūkininkavimas nenumato galimybės naudoti cheminių medžiagų. Antai Europos Tarybos 2007 m. birželio 28 d. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo“ nustatyta, kad ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai.
Teisinės interpretacijos ir jų pasekmės
Lietuvoje „naudojimo“ apibrėžimas suprantamas plačiau - net jei ūkis pateikė įrodymų, kad cheminių medžiagų nenaudojo, tačiau jų yra randama dirvoje, sertifikavimo įstaiga laiko, kad ūkis pažeidė ekologinio ūkininkavimo reikalavimus. Vienas iš pavyzdžių yra glifosato aptikimas ekologinio ūkio dirvoje. Pavyzdžiui, pasitaikė atvejų, kai VšĮ „Ekoagros“ ekologiniame ūkyje rado itin nedidelius kiekius glifosato (keliasdešimt kartų mažiau nei tradicinės gamybos ūkyje). Nors akivaizdu, kad tokio kiekio šios medžiagos naudoti nėra nei tikslinga, nei protinga, o ir ūkis pateikė įrodymų, kad naudojimo fakto nebuvo, sertifikavimo įstaigos nuomone, jam turėtų būti taikoma griežtoji atsakomybė be kaltės.
Pavyzdžiui, Vokietijoje manoma, kad ekologinėje gamyboje gali būti mažareikšmių nuokrypių nuo glifosato absoliutaus nebuvimo dirvoje. Jeigu dirvoje aptinkamas itin nedidelis jo kiekis, nėra laikoma, kad agroverslas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir turi tapti nesertifikuotu ūkiu ir grąžinti gautą paramą. Toks vertinimas yra teisingas ir protingas, nes ES reglamente kalbama apie glifosato naudojimą, o ne apie jo buvimą. Itin nedidelis kiekis glifosato gali žemėje atsirasti dėl įvairių priežasčių (vėjo, oro taršos, paviršinių vandenų). Antai JAV atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad glifosato galima aptikti ore, taip pat paviršiniuose vandenyse, lietuje. Jie dar kartą patvirtina nuomonę, kad agroverslas negali visiškai apsaugoti savo žemės nuo nežymių glifosato pėdsakų. Juk ūkis negali kontroliuoti lietaus, paviršinių vandenų tekėjimo ar oro sąlygų. Tad, šiuo metu Lietuvoje taikomi reikalavimai, susiję su cheminių medžiagų aptikimu žemėje, yra perdėti ir ne visada teisingi žemdirbių atžvilgiu. Agroverslas neprivalo atsakyti už tai, ko negali kontroliuoti, net imdamasis protingų priemonių.
Ginčijimo galimybės ir procedūros
Esant dabartiniam teisiniam cheminių medžiagų naudojimo reglamentavimui, teismuose susiformavusi praktika nėra palanki agroverslui. Pavyzdžiui, ūkininkas teismuose yra įrodinėjęs, kad produkcija yra ekologiška, todėl nežymių likučių radimas dirvoje (ne produkcijoje) negali lemti nesertifikavimo. Tačiau teismai tokiais atvejais laikosi teisės akto raidės - jeigu agroverslui nepavyksta nuginčyti atlikto tyrimo rezultatų, laikomasi nuomonės, kad poveikio priemonės buvo pritaikytos teisėtai.
Šiuo požiūriu Lietuvoje yra vienintelė išimtis - jeigu agroverslas sužino ir iki patikrinimo spėja pranešti apie cheminių medžiagų atsiradimą, jis gali išvengti viso ūkio nesertifikavimo. Sprendžiant analogiškas situacijas panašiai yra pasisakę ir teismai. Pavyzdžiui, teisme vyko ginčas dėl cheminių medžiagų radimo ūkyje. Ūkininkas laiku nepranešė apie galimą lauko užteršimą cheminėmis medžiagomis. Apie tai, kad dalį lauko, kuriame buvo atliekamas patikrinimas, galimai suarė kaimynas, todėl galimai yra neleistinų cheminių medžiagų likučių, ūkininkas pranešė jau atlikus patikrinimą. Teismas šią aplinkybę vertino kaip reikšmingą ir sprendė, kad pranešimas „Ekoagros“ dėl galimų neleistinų cheminių medžiagų turi būti pateikiamas iki atliekamo patikrinimo. Tokio pranešimo nepateikimas laiku lėmė viso ūkio nesertifikavimą.
Agroverslas gali išvengti sankcijų tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad sertifikavimo įstaiga tyrimą atliko pažeisdama reikalavimus, t. y. Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūros apraše nurodytos pagrindinės procedūros bei jų atlikimo taisyklės tiriant ekologinius ūkius. Kiekvienu atveju tyrimas yra organizuojamas pagal iš anksto numatytą planą arba kai įstaigai kyla įtarimas dėl neleistinų būdų naudojimo ūkininkavimo procese. Kiekvienas iš nurodytų reikalavimų gali būti ginčijamas teisme. Svarbu, kad ekologinio ūkio savininkas dalyvautų mėginio atrinkimo procese ir būtų aktyvus stebėtojas. Reikia atkreipti dėmesį į procedūras bei jų atlikimą, nes užfiksavus tikrintojo pažeidimą, galima išvengti kilusio ginčo arba pakreipti ginčo nagrinėjimą ūkio savininko naudai. Tik tinkamai atliktas mėginio atrinkimas yra pripažįstamas teisme.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pastebėtina, kad kiekvienu atveju teismai pasisako dėl procedūros teisingo atlikimo bei atitikties teisės aktams. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netinkamai atliktos procedūros faktą turi įrodyti tiriamo ūkio savininkas. Atlikęs poėmį, tikrintojas aiškiai užpildo visą mėginio atrinkimo aktą, kurį sudaro du egzemplioriai. Vienas akto egzempliorius paliekamas ekologinio ūkio savininkui, kurio žemė tiriama, kitas pristatomas į įstaigą. Abu egzemplioriai patvirtinami tikrinto ūkio savininko parašais. Egzistuoja galimybė nesutikti su žemės pavyzdžių poėmiais bei mėginio atrinkimo aktu. Dėl nesutikimo privaloma raštu nurodyti priežastis, kodėl nesutinkama bei su kokiais faktais nesutinkama. Po nesutikimo tikrintojas privalo telefonu informuoti savo tiesioginį vadovą apie susiklosčiusią situaciją. Tiesioginis vadovas, įvertinęs situaciją, gali nurodyti kitam įstaigos tikrintojui vykti į ūkį ir dalyvauti imant mėginį arba, esant galimybei, pasikviesti specialistus. Ekologinio ūkio savininkas, kuris nesutinka pasirašyti atrinkimo akto, gali prašyti pirminio mėginio sunaikinimo ir naujo mėginio paėmimo dalyvaujant trečiajam asmeniui. Svarbu žinoti tai, kad mėginio pavyzdys yra labai svarbus įrodymas, kai kyla ginčas dėl tyrimo rezultatų.
Tikrintojas, atlikęs poėmius, pristato du mėginius į įstaigą, kuri atlieka patikrinimą, o ši vieną mėginį pasilieka saugoti įstaigoje, o kitą siunčia į akredituotą laboratoriją tirti. Gavus tyrimo rezultatus iš akredituotos laboratorijos, kontrolinis mėginys saugomas įstaigoje ne trumpiau kaip 18 mėn. nuo priėmimo dienos. Taip pat labai svarbu, kad tyrimui būtų tinkamai pasiruošta, t. y. būtų naudojami tokie įrankiai, kurie negalėtų padaryti įtakos tyrimo medžiagai - medžiaga, iš kurios pagamintas įrankis, nesureaguotų su žemėje esančiomis cheminėmis medžiagomis arba nesugertų jų. JAV geologinių tyrimų institutas nurodo, kad įrankiai, kuriais naudojasi tyrėjai, turėtų būti pagaminti iš teflono ar nerūdijančio plieno, turi būti nitrilo pirštinės.
Draudimai ir Ribojimai Kosmetikos Gamyboje
Nauji apribojimai ir draudimai nuo 2025 m.
Kitąmet įsigalioja Europos Komisijos patvirtinti draudimai ir ribojimai visai eilei kosmetikos gaminių ingredientų, kurie savo laiku buvo labai populiarūs. Nuo 2025 m. vasario 1 d. nebegalima pateikti rinkai kosmetikos gaminių su nanoauksu, nanovariu, nanoplatina ir koloidiniais jų dariniais, įskaitant koloidinį nanosidabrą. Šios ir kai kurios kitos medžiagos buvo įtrauktos į reglamento (EB) Nr. 1223/2009 II priedą, kuriame nurodomos kosmetikos gaminiuose draudžiamos medžiagos.
Ribojamos medžiagos ir ženklinimo reikalavimai
Kojinė rūgštis, vitaminas A (retinolis, retinilacetatas, retinilpalmitatas), alfa-arbutinas, arbutinas ir kai kurios kitos medžiagos buvo įtrauktos į reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedą, kuriame nurodomos kosmetikos gaminiuose ribojamos medžiagos. Kojinę rūgštį nuo 2025 m. vasario 1 d. ribojama naudoti. Kūno losjonuose naudojamo vitamino A (retinolio, retinilacetato, retinilpalmitato) didžiausia koncentracija neturėtų viršyti 0,05 % RE, o kituose nenuplaunamuose ir nuplaunamuose gaminiuose - 0,3 % RE. Be to, turėtų būti pateiktas įspėjimas siekiant informuoti vartotojus, kurie jau patiria vitamino A poveikį per maisto produktus ir maisto papildus, apie per didelio poveikio galimybę dėl tokių junginių naudojimo (ženklinime privaloma pateikti įspėjimą „Sudėtyje yra vitamino A. Nevartoti kartu su kitais vitamino A turinčiais produktais.“). Kosmetikos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 priedai yra nuolat pildomi ir keičiami.
Rinkos priežiūros iššūkiai
Pastaraisiais metais tokių pakeitimų buvo tikrai nemažai, o rinkos priežiūros rezultatai akivaizdžiai rodo, kad verslas nespėja prisitaikyti prie šių pokyčių. Pagal Europos Komisijos „SAFETY GATE 2023 m. ataskaitos duomenis, kosmetikos gaminiai pernai pirmavo nesaugių ne maisto gaminių sąraše - jiems teko net 32 % pranešimų (palyginimui, 2022 m. nesaugiems kosmetikos gaminiams teko tik 10 % pranešimų).
Nerimas dėl kancerogeninių, mutageninių ar reprodukcijai toksiškų (CMR) medžiagų
Komisijai pasišovus supaprastinti daugelį europinės politikos sričių, šis procesas neaplenkė ir tokių su politika iš pažiūros mažai ką bendro turinčių aspektų kaip kosmetikos saugumas bei ženklinimas. Portalų „Politico“ ir „Euractiv“ nutekintame cheminiams produktams taikomų reikalavimų ir procedūrų supaprastinimo reglamento projekte numatoma supaprastinti leidimų išdavimo procedūras kosmetikos gaminiuose naudoti kancerogenines, mutagenines ar reprodukcijai toksiškas (angl. carcinogenic, mutagenic or toxic for reproduction, CMR) medžiagas.
Europos Komisijos pasiūlymo kritika
Komisijos pasiūlyme siekiama išplėsti toksiškas medžiagas kosmetikos gaminiuose leidžiančių naudoti išimtinių atvejų taikymo ribas. Anot pasiūlymo projekto, tai padėtų sumažinti administracinę naštą kosmetikos gamintojams, o „suinteresuotosios šalys iš esmės palankiai įvertino siūlomus pakeitimus“. Europos vartotojų organizacijos (angl. European Consumer Organization, BEUC) vyresnysis patarėjas Pelle Moos portalui „Politico“ nurodė, jog Komisijos pasiūlymas išplėsti vėžį sukeliančių medžiagų naudojimą kosmetikoje kelia nerimą dėl vartotojų apsaugos ir pasiūlė persvarstyti pasiūlymą, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą. Pasiūlymo projektas numato, jog toksiškos medžiagos kosmetikos produktų sudėtyje būtų draudžiamos tik tuo atveju, jei būtų pripažintos pavojingomis dėl jų poveikio per odą, bet ne nurijus ar įkvėpus.
Poveikis vartotojų apsaugai ir reputacijai
Europos vartotojų organizacija pabrėžia, jog aukšti vartotojų apsaugos standartai, įskaitant kosmetikos saugą, skatina europietiškų produktų paklausą už Europos ribų, vartotojams pasitikint jų kokybe ir savotišku „pagaminta ES“ aukso standartu. Pasiūlymas supaprastinti kancerogeninių, mutageninių ar reprodukcijai toksiškų medžiagų naudojimą kosmetikos gaminiuose ne tik kelia grėsmę vartotojų saugai ir sveikatai, bet ir prieštarauja ES cheminių medžiagų tvarumo strategijos, kuria siekiama, kur tik įmanoma, visiškai atsisakyti jų naudojimo, principams bei nuostatoms.
tags: #a #dalis #medziagos #kurias #draudziama #naudoti