Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 314 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už karo prievolės vengimą. Šis straipsnis numato tiek piniginę baudą, tiek areštą ar net laisvės atėmimą už karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Karo prievolės vengimas yra aktuali tema, atsižvelgiant į vykdomas šaukimo reformas ir siekį stiprinti šalies gynybinę galią.
Bylos pavyzdys: Svajūnas Varnauskas ir jo įsitikinimai
Už atsisakymą atlikti karinę tarnybą, 2001 m. gimusiam Svajūnui Varnauskui buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 314 straipsnio 2 dalį. Už tarnybos vengimą jam grėsė bauda arba areštas. S. Varnauskas sistemingai vengia karinės prievolės ir už atsisakymą ją atlikti jau yra gavęs tris baudas.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė jam skirti piniginę baudą, siekiančią 1500 eurų (30 MGL dydžio). Bylą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė jaunuoliui paskyrė 1250 eurų (25 MGL) piniginę baudą. Šią sumą suverenas turi įmokėti per dviejų mėnesių laikotarpį. Teisme pasirodęs S. Varnauskas žiniasklaidai savo pozicijos nekomentavo, o jį atvyko palaikyti keli kiti vyrai, vienas iš kurių rodė savadarbį „asmens dokumentą“.
Teismas nustatė, jog šaukimai jaunuoliui buvo įteikti tinkamai, karo prievolės įstatymo numatyta tvarka. Teisėja konstatavo, jog byloje esančių įrodymų pakanka kaltei pagrįsti, o apklausiant liudininkus teismas nustatė, jog S. Varnausko įvardytos religinės priežastys, neleidžiančios atlikti tarnybos, nebuvo įrodytos. Kauno apylinkės teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Teismo posėdžio eiga ir ginčai
Ankstesnių teismo posėdžių metu S. Varnauskas savo kaltės nepripažino ir aiškino, jog tarnybos jis negali atlikti dėl savo religinių įsitikinimų. Pasak T. Merkevičiūtės, asmuo ir jo gynėjai savo poziciją grindė tuo, jog asmuo privalomosios tarnybos nevengė, bet jos atlikti negali dėl savo religinių įsitikinimų.
Suverenai, palaikantys S. Varnauską, teigia, kad „jo tarnyba yra Dievui“. Gaudijos vaišnavų religinei bendruomenės vadas Žilvinas Užkuraitis kalbėjo: „Mes, kaip bendruomenė, paliekam laisvai nariams spręsti, ar jis politikoj dalyvauja, ar kariuomenėj. Jis pasirinko religinę bendruomenę, čia jo tokie įsitikinimai ir mes už jį kausimės ir kaunamės“. Ši bendruomenė, įregistruota 2019 metais Lietuvoje, yra žinoma dėl jos narių pripažįstamos suverenų ideologijos, o jos vadas Ž. Užkuraitis pagarsėjęs dėl savo antivakseriškų „chemtreilų“ egzistavimo idėjomis artimų pažiūrų. Ankstesnio posėdžio metu jis dėstė savo tiesas, teigdamas, kad „žmogus, jis turi rinktis, jis pasirinko taikos kelią be smurto“. Į klausimą apie alternatyvias funkcijas kariuomenėje be ginklo, Ž. Užkuraitis pridūrė: „Jei žmogus pasirinko dvasinį kelią, o juridinis asmuo sako, eik vergauk čia mums“.
Pirmojo teismo posėdžio metu S. Varnauskas teigė, jog tapatybės neturi, mat yra „žmogus“, ir prašė savo vardą užrašyti mažosiomis raidėmis. Asmens dokumento teismo posėdžio metu jis nepateikė. Tuomet jaunuolis pareiškė, jog gyvena „visur“, taigi prašė kaip gyvenamąją vietą nurodyti „buveinę“. Šiuo metu jis dirba įmonėje „Alytaus Chemija“, turi vidurinį išsilavinimą ir neturi vaikų.
Posėdžio pradžioje S. Varnauskas uždavė daugybę klausimų teisėjai ir prašė atsakyti į juos prieš pradedant nagrinėjimą. Jaunuolis nepriėmė kaltinamojo akto, kuris buvo grąžintas prokurorui Evaldui Tarasevičiui. Vyras nusprendė atsisakyti gynėjo (advokato). Viduryje posėdžio jis išsitraukė telefoną ir puolė filmuoti posėdį, kas yra draudžiama. Teisėjai kelis kartus įsakius nustoti filmavimą, jaunuolis puolė aiškinti, jog filmuoja dėl savo paties saugumo, teigdamas: „Aš pats atsakau už savo saugumą“ ir „Aš nieko nesu įpareigotas“. Galiausiai teismas nusprendė skelbti pertrauką. „Aš esu laisvas žmogus, o ne vergas“, - toliau kalbėjo S. Varnauskas. Siekdamas apginti savo „teisumą“, vyras puolė cituoti Lietuvos konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Galiausiai teismas leido jaunuoliui daryti garso įrašą teismo posėdžio metu, tačiau tai netenkino jaunuolio, kuris tvirtino: „Žmogui nereikia leidimo“. Teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė jam priminė: „Jūs esate teisme“.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už karo prievolės vengimą
Lietuvoje už karo prievolės vengimą numatoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo veikos sunkumo ir pobūdžio.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 314 straipsnį
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT) užfiksavo, jog iš viso buvo 456 atvejai, kuomet kreiptasi dėl ikiteisminių tyrimų inicijavimo. Baudžiamąją atsakomybę už tarnybos vengimą Lietuvoje numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnis, sudarytas iš dviejų dalių:
- Pagal **pirmąją šio straipsnio dalį**, „Karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule“ gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
- **Antroji straipsnio dalis** numato, jog „Karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą“ ir yra baudžiamas pinigine bauda ar areštu.
Praėjusiais metais beveik visais atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagal antrąją BK 314 straipsnio dalį, taigi šiems karo prievolininkams laisvės atėmimo bausmė negresia. KPKT duomenimis, iš 456 karo prievolininkų, 451 buvo patraukti pagal 314 straipsnio 2 dalį, o 13 karo prievolininkų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 314 straipsnio 2 dalį inicijuota pakartotinai. Vis dėlto, praėjusiais metais 5 karo prievolininkai buvo nubausti pagal BK 314 straipsnio 1 dalį - jie pateikė suklastotus dokumentus. Nors teoriškai už tai gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tai nėra taikoma praktikoje. KPKT duomenimis, praėjusiais metais laisvės atėmimo bausmė nebuvo skirta nė vienam karo prievolininkui, teismo baudžiamuoju įsakymu karo prievolininkams skiriamos baudos, keliais atvejais - areštas.
„Baudų dydžiai svyruoja nuo 500 iki 2 000 Eur, baudos dydį kiekvienu individualiu atveju apsprendžia teismas. 2023 metais 2 karo prievolininkams buvo skirta 20 ir 30 parų arešto bausmės, atidedant bausmės vykdymą iki 6 mėnesių, dėvint apykoję“, - komentavo KPKT atstovai.
Administracinė atsakomybė už karo prievolininko pareigų nevykdymą
Nemažai jaunų vyrų tarnybos siekia išvengti įvairiais būdais - ignoruojant Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) regioninio padalinio laiškus, klastojant dokumentus, tyčia sutrikdant sveikatą.
KPKT duomenimis, 2023 metais administracinė atsakomybė karo prievolininkams, nevykdantiems karo prievolininkų pareigų, buvo taikyta virš 14 tūkst. kartų. Šiems prievolininkams buvo paskirtos įvairaus dydžio baudos. Administracinių baudų dydžius už karo prievolininko pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (KPĮ) 37 straipsnyje nevykdymą, nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 560 ir 558 straipsniai:
- Pavyzdžiui, už duomenų (dokumentų) nepateikimą nustatytu laiku; neatvykimą pasitikrinti sveikatos; neinformavimą išvykus ilgiau nei 6 mėnesiams gyventi į užsienio valstybę ir per 1 mėnesį nuo išvykimo nepateikus informacijos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai apie gyvenamąją, darbo ar studijų vietą - taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 560 straipsnį. Gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 90 Eur, kai administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą administraciniu nurodymu skiriama pusė minimalios baudos - 30 Eur. Už pakartotinį karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti skiriama bauda nuo 90 iki 210 Eur.
- Už neišvykimą į tarnybos vietą taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 558 straipsnį. Gali būti skiriama bauda nuo 280 iki 450 Eur, kai administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą administraciniu nurodymu skiriama pusė minimalios baudos - 140 Eur.
Karo prievolės reformos ir problemos
Lietuvoje nuolat svarstomos ir įgyvendinamos karo prievolės sistemos reformos, siekiant ją efektyvinti ir prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių.
Šaukimo tvarkos pakeitimai ir siūlymai
Šiemet į tarnybą šaukiami 3845 jaunuoliai, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM). Atlikti karo prievolės šaukiami 18-23 metų amžiaus vyrai ir 23-26 metų amžiaus karo prievolininkai, kuriems tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.
Šiuo metu galiojančią šaukimo tvarką svarstoma keisti. Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą. KAM vertinimu, pokyčiai leistų padidinti šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. per metus. Įregistruotame įstatymo pakeitimų pakete numatoma, jog tarnybai būtų šaukiami 18-21 metų jaunuoliai - siūloma kviesti 18-19 metų vaikinus atlikti tarnybą iškart po mokyklos baigimo.
Kitas esminis pokytis - galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą. KAM taip pat nurodė, jog studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Su tokiu pokyčiu nesutiko Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Lietuvos šauktiniai mokomi
Psichologinės problemos ir simuliacija
Bene dažniausiai išsisukti jaunuoliai siekia imituodami psichines ligas. Karo medicinos tarnybos duomenimis, iki 44 procentų jaunuolių netinka kariuomenei dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų. Buvusio kariuomenės vado, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausančio Seimo nario, konservatoriaus Arvydo Pociaus nuomone, šis skaičius yra gerokai per didelis - anot jo, dalis karo prievolininkų apsimetinėja, simuliuoja. „Mano supratimu, tai yra nenormalu, nesąmonė. Negi mūsų visuomenėje 44 proc. yra psichiniai ligonys? Tikrai taip nėra“, - piktinosi A. Pocius.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad visi galimi simuliacijos atvejai, atliekant sveikatos patikrinimus, yra tiriami ir didžioji dalis nepasitvirtina. „Mes patikriname tuos atvejus, jie sudaro tik vieną kitą procentą. Vis dėlto, absoliuti dauguma, kurie jau serga, turi ne vienerius metus besitęsiančias lėtines ligas“, - žurnalistams sakė A. Anušauskas.
A. Pocius siūlo karo tarnybos vengiantiems simuliantams panaikinti galimybę įgyti vairuotojo pažymėjimą, gauti leidimą įsigyti ginklą. Jis aiškino: „Mano supratimu, jeigu žmogus iki ateinant į karo medicinos patikrinimą neturėjo jokių įrašų jo asmeninėje byloje, o kai ateina į komisiją ir pradeda simuliuoti, imituoti ligas, jis turėtų žinoti galimas pasekmes. Jis turėtų žinoti - jeigu jam įtariama kokia nors liga ir jis netinka tarnybai dėl psichiatrinių problemų, mano siūlymas būtų neleisti vairuoti automobilio, jis gali sukelti avarijas. Taip pat negalėtų gauti leidimo ginklui įsigyti, ar jis norėtų įsigyti savigynai, ar medžioklei“. Seimo nario teigimu, dėl šių siūlymų bus inicijuojama diskusija su krašto apsaugos bei sveikatos apsaugos ministrais. „Dėl to inicijuoju diskusiją, kviesimės KAM ir SAM atstovus, kad būtų peržiūrėti karo prievolės medicininės komisijos medicininiai vertimai, kas susiję su psichiniais sutrikimais“, - teigė Seimo narys. Jis pridūrė: „Tai bus tvarkos pakeitimai. Ne į įstatymą dėsim, bet turės būti dviejų ministrų, tiek SAM, tiek KAM ministrų pasirašyta ir suderinta tvarka, turi būti peržiūrimi reikalavimai“.
Buvusio kariuomenės vado nuomone, už tokį didelį netinkamais tarnybai pripažįstamų jaunuolių skaičių atsakingi ir psichiatrai - A. Pociaus teigimu, jie taip siekia apsidrausti. „Be abejo, aš turiu omenyje abi pusės. Psichiatrai galbūt turėtų kitaip vertinti. Tam tikri pasiūlymai galėtų įnešti korekciją, kad skaičiai sumažėtų, nebūtų spekuliuojama tais dalykais. Išrašydamas vienokią ar kitokią diagnozę psichiatras prisiims atsakomybę, kad tas asmuo negalės vairuoti automobilio ar įsigyti ginklo“, - paaiškino A. Pocius.
Baudų mokėjimo išdėstymas ir mokestinės paskolos
Asmenys, susidūrę su finansiniais sunkumais, gali teikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dėl mokesčių ar baudų sumokėjimo išdėstymo.
Prašymas gali būti teikiamas, kai baudos mokėjimas nebuvo išdėstytas ANK 675 straipsnio nustatyta tvarka, nėra priimti ir (arba) vykdomi ne daugiau kaip 3 sprendimai dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS), baudos dydis yra lygus arba didesnis nei 125 Eur, bauda nėra perduota antstoliui išieškoti ir dėl baudos nebuvo sudaryta MPS, kuri nebuvo nutraukta arba pasibaigė neįvykdyta.
Prašymas gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį nusižengimą (AN), priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki baudos už AN mokėjimo termino. Baudos už AN mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Prašymą ir papildomus dokumentus (kai juos būtina teikti) galima pateikti elektroniniu būdu per „Mano VMI“ arba atvykus į AVMI, taip pat klasikinio ar elektroninio pašto būdu.
Teikiant prašymą būtina nurodyti vardą ir pavardę, identifikacinį numerį (asmens kodą), kontaktinę informaciją, baudos už AN dydį, nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK), laikotarpį, kuriam prašoma išdėstyti mokėjimą, bei prašymo teikimo priežastį.
Kada nereikia pridėti papildomų dokumentų, teikiant prašymą gyventojui?
Papildomų dokumentų gyventojui pateikti nereikia, jeigu tenkinamos visos išvardintos sąlygos:
- nėra galiojančių mokestinių paskolų sutarčių (MPS);
- nėra priimto neigiamo sprendimo dėl prašomos išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą (AN);
- baudos už AN suma neviršija 2000 Eur;
- prašomas mokėjimo išdėstymo laikotarpis neviršija 24 mėnesių, skaičiuojant nuo baudos už AN mokėjimo termino, numatyto ANK 675 straipsnio 2 dalyje, pabaigos, mokėjimus išdėstant lygiomis dalimis kas mėnesį.
SVARBU: Mokesčių administratorius, įvertinęs turimus duomenis, iš gyventojo gali paprašyti papildomų duomenų (dokumentų) ir tuo atveju, kai prašymas atitinka aukščiau nurodytas sąlygas.
Kada ir kokius papildomus dokumentus reikia pateikti?
Fizinis asmuo, neatitinkantis reikalavimų, kartu su prašymu pateikia užpildytą Fizinių asmenų anketą (forma FR0283), kurios duomenys apie pinigines lėšas, esančias banko įstaigose, turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais (t. y., visuose bankuose esančių sąskaitų išrašais apie piniginių lėšų likučius prašymo teikimo datai), bei dokumentus, kurie įrodytų, kad yra realių galimybių sumokėti baudą (pvz., laisvos formos dokumentai apie gaunamas pajamas, darbo sutartis).
Jeigu gyventojas negali sumokėti baudos (nedirba, negauna jokių pajamų), baudą už gyventoją dalimis gali mokėti ar padėti mokėti ir kitas asmuo. Tokiu atveju, gyventojas, teikdamas prašymą dėl MPS sudarymo, privalo pridėti kito asmens raštišką sutikimą.
Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, išskyrus palūkanas pagal mokestinę paskolos sutartį, sudarytą dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, kurios nemokamos. Palūkanos skaičiuojamos nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną ir mokamos kiekvieną mėnesį kartu su MPS įmoka pagal sudarytą grafiką. Nuo 2026 m. gegužės 1 d. LR finansų ministro įsakymu palūkanų dydis - 0,008 procento už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną.
Mokesčių mokėtojui, laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį - palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Jų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.
Sprendimas dėl baudos už AN išdėstymo priimamas per 20 darbo dienų nuo mokėtojo prašymo gavimo. Jeigu mokesčių administratorius paprašo pateikti papildomus dokumentus, sprendimas priimamas per 20 darbo dienų nuo pateiktų dokumentų gavimo.
Mokestinės paskolos sutartis (MPS) gali būti nutraukta, jeigu mokėtojas apskundė apskaičiavimo pagrįstumą, nesilaiko MPS sąlygų, paaiškėja aplinkybės, pagrindžiančios riziką, kad mokėtojas negalės vykdyti MPS sąlygų, mokesčių administratoriui gaunant informacijos apie tarptautines sankcijas ar kreditoriaus teisių pažeidimus, mokėtojui mirus, jam iškėlus nemokumo bylą, ar kitais nurodytais atvejais.
tags: #314 #straipsnis #pinigine #bauda