Po didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos, įvykusios **1986 metų balandžio 26 dieną**, praėjus daugiau nei 30 metų, jos pasekmės jaučiamos iki šiandien. Ši tragedija įvyko šiaurės Ukrainoje, maždaug 90 km nuo Kijevo ir 15 km nuo sienos su Baltarusija.
Tragedijos mastas ir chronologija
Černobylio atominės elektrinės avarija yra didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių skalė (INES) klasifikuoja branduolinių įvykių pavojingumą nuo nulio iki septynių. Černobylio avarija yra vienintelis incidentas, kuris pagal šią skalę buvo įvertintas aukščiausiu, **7 balų**, lygiu. Tai žymi „didelę avariją“, kuri reiškia „didelį radioaktyviųjų medžiagų išmetimą, turintį didelį poveikį sveikatai ir aplinkai, todėl reikia įgyvendinti suplanuotas ir išplėstines atsakomąsias priemones“. Šios nelaimės metu į aplinką patekęs radiacijos kiekis buvo **100 kartų didesnis** nei tas, kurį sukėlė ant Hirošimos ir Nagasakio numestos atominės bombos.
Nors tiek Černobylio, tiek 2011 m. Fukušimos katastrofa buvo priskirta šiai kategorijai, INES neleidžia klasifikuoti branduolinių įvykių dar smulkiau. Tačiau, jei terminas „branduolinė katastrofa“ būtų vartojamas plačiau, apibūdinant ne tik reaktorių avarijas, bet ir kitus žmonių sukeltus radioaktyviuosius išmetimus, tokių atvejų, kai tarša buvo dar didesnė nei Černobylio, būtų kur kas daugiau. Pavyzdžiui, plutonio gamyklos per vieną dieną paskleisdavo mažiausiai 350 milijonų kiurių, o branduolinių bombų bandymai poligonuose paskleidė net 20 milijardų kiurių radioaktyvaus jodo.
Avarijos priežastys ir likvidavimo darbai
Avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 d., naktį iš penktadienio į šeštadienį, 1.23 val. vietos laiku. Ją nulėmė keletas faktorių: reaktoriaus konstrukcinė yda, kuri buvo žinoma nuo 9-ojo dešimtmečio, tačiau nuslėpta, bei netinkamai atliekamas saugumo bandymas. Šis bandymas buvo suplanuotas įgyvendinti dar prieš reaktoriaus pridavimą į eksploataciją, tačiau, siekiant kuo greičiau paleisti reaktorių iki metų galo, buvo vykdomas naktį. Naktinėje pamainoje dirbę specialistai turėjo šiek tiek mažiau patirties nei dieninė pamaina. Bandymo metu elektrinės galia nukrito iki kritinio lygio, o po AZ5 mygtuko paspaudimo, dėl reaktoriaus ydos, avariniai strypai iš pradžių davė priešingą reakciją, sukeldami staigų energijos šuolį, kuris nulėmė tragediją.
Pradžioje visi keturi Černobylio reaktoriai buvo gesinti vėsiu vandeniu, tačiau vanduo neatvėsino, o priešingai - dar labiau įkaitino reaktorius. Vėliau gaisras buvo gesinamas sraigtasparniais, mėtant borą, smėlio mišinį ir šviną, kad būtų sumažinta temperatūra ir sustabdytas tolesnis lydymasis. Jėgainės direktorius Viktoras Briuchanovas leido paleisti reaktorių ir be atlikto testo, kas prisidėjo prie avarijos. Tačiau po savaitės temperatūra šoktelėjo iki 1700 laipsnių, keliant grėsmę, kad išsilydę metalai prasigrauš pro reaktoriaus skydą ir pateks į gruntinius vandenis, kas sukeltų dar didesnę katastrofą Dniepro upės baseine, aptarnaujančiame apie 50 milijonų žmonių.
Avarijos likvidavimui buvo pasitelkta **800 tūkst. žmonių**, kurie rizikavo savo gyvybėmis. Iš jų **25 tūkst. mirė**, o dar **70 tūkst. tapo neįgaliais**. Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą avarijos naktį patyrė apie 600 atominės elektrinės avarijos likviduotojų. Tarp likviduotojų, ypač jaunesnių nei trisdešimties, nustatytas sergamumo padidėjimas skydliaukės ir galvos smegenų piktybiniais navikais bei leukemija. Taip pat pastebėta, kad tarp jaunų likviduotojų statistiškai daugiau vyrų susirgo tuberkulioze ir mirė.
Radiacijos poveikis ir ilgalaikės pasekmės
Avarijos metu radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užterštos didžiulės teritorijos, o **radioaktyvus lietus** po nelaimės pasiekė net **Airiją**. Didžiausią taršos dalį - **70 procentų** - gavo Baltarusija. Lietuvos teritoriją radioaktyvieji debesys praslinko per pirmąsias paras po avarijos, palikdami gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas pietvakarinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas, kurio koncentracija tuose regionuose buvo dešimtimis kartų didesnė už įprastą (apie 100 milisivertų). Tačiau radioaktyviojo jodo poveikis Lietuvos gyventojams truko tik iki gegužės mėnesio pabaigos, nes per aštuonias dienas jodas suskyla.
Po avarijos (1986-2000 m.) iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie **350 tūkst. žmonių**. Nuo 1991 iki 2005 m. laikotarpiu Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje buvo registruota apie **7 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų** tarp asmenų, kurie 1986 m. buvo vaikai iki ketverių metų. „Greenpeace“ duomenimis, su Černobylio avarija gali būti susiję **270 tūkst. onkologinių susirgimų atvejų**, iš kurių apie **93 tūkst.** baigėsi mirtimi. Kiti „Greenpeace“ skaičiavimai numato, kad vėžiu galėjo susirgti 60 tūkst. asmenų.
Tūkstančiai Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos besilaukiančių moterų nepagrįstai darėsi abortus, bijodamos pagimdyti apsigimusius vaikus, nors radiacijos lygiai, su kuriais susidūrė moterys, buvo per maži tam, kad sukeltų tokias pasekmes. Šiandien nelaimės sukeltos **psichologinės problemos** yra laikomos didžiausia visuomenės sveikatos problema.
Nepaisant to, bendras su Černobyliu susijusių vėžinių susirgimų ir kitų ligų skaičius pasirodė mažesnis, nei buvo bijota iš pradžių, o Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2005 m.), po Černobylio avarijos, galiausiai gali mirti 4 tūkst. žmonių nuo spinduliuotės. Jungtinių Tautų vadovaujamas Černobylio forumas nurodo, kad galima tikėtis, jog dar 9 tūkst. asmenų mirs nuo radiacijos sukeltų vėžinių susirgimų, tačiau šis skaičius yra kontroversiškas.
Černobylio regione, ypač Pripetės mieste, atsikraustė laukiniai gyvūnai, kai pasitraukė žmonės. **Regionas tapo unikaliu laukinės gamtos draustiniu**, kuriame klesti vilkų, elnių, bebrų, erelių ir kitų gyvūnų populiacijos. Tačiau paukščių rūšių po branduolinės katastrofos sumažėjo. Nemažai gyvūnų yra paveikti radiacijos: turi mažesnes smegenis ir kitų deformacijų. Netoliese buvęs miškas, paveiktas radiacijos, pasidarė ryškiai oranžinės spalvos ir buvo pavadintas **„Raudonuoju mišku“**. Nors kompiuteriniai žaidimai ir filmai populiarina mintį apie „mutantus“, mokslininkai, tyrę tūkstančius gyvūnų Černobylio zonoje, nerado jokių neįprastų morfologinių pakitimų.
Informacijos slėpimas ir visuomenės reakcija
Tuometinė sovietinė valdžia, laikydamasi savo tradicijų, slėpė informaciją apie avariją ir jos mastus, pasmerkdama elektrinės personalą, gaisrininkus ir vietinius gyventojus rimtiems sveikatos praradimams. Tik po dviejų parų, Švedijai užfiksavus savo šalyje padidėjusią radiaciją ir pradėjus skelbti pavojaus signalus, sovietinė valdžia suprato, kad tokio masto katastrofos nepavyks nuslėpti ir pripažino avarijos faktą. Visuomenė apie avariją sužinojo tik balandžio 28 d. pavakarę, kai per radiją buvo perskaitytas politbiuro narių suredaguotas tekstas. Kijevo gyventojai iki gegužės 6 d. nežinojo, kad radiacijos fonas pas juos smarkiai pakitęs.
Pirmasis pranešimas apie avariją pasiekė ugniagesius, o Maskvoje po pusvalandžio jau skambėjo ministerijų telefonai. Centrinė vadovybė apie tai sužinojo 6 valandą ryto. Nedelsiant buvo suformuota vyriausybinė komisija, kuriai pirmininkavo Borisas Ščerbina, joje dalyvavo ir Valerijus Legasovas. Jie nedelsiant buvo išsiųsti į Černobylį ir Pripetės miestą.
Lietuvos piliečiai, apie **7 tūkst.** vyrų, taip pat buvo siunčiami likviduoti avarijos padarinių. Jie važiavo ne savo noru, o vykdydami tuometinės valdžios nutarimus. JAV branduolinio reguliavimo komisija teigė, kad **28 Černobylio darbuotojai mirė** praėjus keturiems mėnesiams po nelaimės.
Iki šiol gana gajus mitas, esą patyrus apšvitą, būtina išgerti alkoholio, tikint, kad degtinė kažkokiu mistiniu būdu ją neutralizuoja. Taip pat sklando mitai, kad po Černobylio avarijos Lietuvoje gyvuliai pradėjo gimti su deformacijomis, nors tai neatitinka tikrovės.
Černobylis šiandien: mokslas ir turizmas
Šiandien Černobylis - mokslininkų ir smalsių turistų lankoma vieta. Nors radiacijos lygis šiame mieste yra sumažėjęs iki normos, dar yra daugybė neatsakytų klausimų. Radiacinės saugos centras atlieka maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens radiologinę stebėseną Lietuvoje, siekiant įvertinti liekamojo užterštumo poveikį. Pastarųjų metų tyrimai patvirtino, kad ilgaamžių radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus, palyginti su išmatuotais pirmaisiais metais po avarijos. Didžiausia Cs-137 koncentracija aptinkama valgomuosiuose miško grybuose, ypač pietvakarinėje ir vakarinėje šalies dalyse, tačiau jų radioaktyvusis užterštumas neviršija leistinų lygių.
Teritorijose, kurios laikomos „užterštomis" radioaktyviomis medžiagomis, gyvena daugiau nei **5 milijonai žmonių**. Iki šiol reaktoriuje tebėra **200 tonų radioaktyvių medžiagų**, o apytiksliai **97 procentai** radioaktyvių medžiagų yra laikomos byrančiame sarkofage. Pareigūnų teigimu, visiškam šios vietos uždarymui ir dekontaminavimui dar gali prireikti beveai **100 metų**.
Černobylio zona jau ilgą laiką buvo katastrofas mėgstančių turistų magnetas. Po HBO serialo sėkmės, 2019 m. metinis lankytojų skaičius padvigubėjo iki 124 000. Valstybinė Ukrainos išskirtinių zonų valdymo agentūra sukūrė maršrutus turistams, užtikrindama jų apsaugą. Apskaičiuota, kad vienos dienos vizito metu gaunama radiacijos dozė neviršija 0,1 milisiverto (mSv), o tai prilygsta dozei, kurią turistas patirtų tolimojo skrydžio metu. TATENA patvirtina, kad ribotą laiką lankytis Černobylio zonoje yra saugu.
Nuo pat 1986 m. Černobylio zona niekada nebuvo visiškai tuščia. Čia apsistodavo tūkstančiai žmonių, dažnai dirbdami dviejų savaičių pamainomis, kad užtikrintų infrastruktūros veikimą. Kiti trys elektrinės reaktoriai veikė ir po sprogimo ketvirtajame reaktoriuje - jie buvo uždaryti tik 1991, 1996 ir **2000 metais** (paskutinis reaktorius). Černobylyje taip pat yra parduotuvių ir viešbučių. Be to, čia yra nemažai „neoficialių gyventojų“ - žmonių, kurie anksčiau gyveno šioje vietoje ir nusprendė sugrįžti į kaimus. Manoma, kad 2016 m. visoje Černobylio zonoje gyveno apie 180 tokių žmonių.
Černobylio katastrofos metinėms - dokumentinio filmo premjera per Lietuvos televiziją (anonsas)
Išmoktos pamokos ir ateities perspektyvos
Po Černobylio atominės elektrinės avarijos visame pasaulyje pradėta svarstyti apie branduolinės energetikos saugumą ir jos vystymosi perspektyvas. Daugelis šalių, ypač Europos žemyne, pradėjo stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos specialistus ir vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo priemones.
Tačiau visuomenės susirūpinimą vėl sukėlė 2011 m. kovo 11 d. įvykusi avarija Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Nors šios avarijos pobūdis ir pasekmės iš esmės skyrėsi nuo Černobylio, abiejų avarijų pamokos įpareigoja tobulinti priemones, padedančias išvengti aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), išanalizavusi reagavimą į Fukušimos avariją, įvardijo nemažai trūkumų, tokių kaip nebuvo atnaujinti reagavimo planai ir stokota veiksmų koordinacijos.
Lietuvos radiacinės saugos specialistus neramina Baltarusijos atominės elektrinės veiklos pradžia. Lietuva daug daro, pasirengdama galimai branduolinei avarijai, pavyzdžiui, pakeistas Valstybinis gyventojų apsaugos planas ir nupirkta 4 mln. kalio jodido tablečių. Reagavimas į COVID-19 pandemiją parodė skubiai taisytinas parengties ekstremalioms situacijoms problemas, ypač informacijos teikimo gyventojams srityje.
Černobylio avarija sukėlė didelių diskusijų, ir net Jungtinės Tautos, veikdamos energetikų įtakoje, nuo 2001 m. pradėjo teigti, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad Černobylio radiacija būtų laikoma žmonių mutacijos priežastimi. Tačiau šis klausimas, ar tikrai nėra problemų ir ar nereikės vėl visko vertinti iš naujo, išlieka aktualus.
25 svarbiausi faktai apie Černobylio avariją
- **Černobylio avarija** yra didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, kurios pasekmės jaučiamos iki šiandien.
- Ji įvyko **1986 m. balandžio 26 d.** šiaurės Ukrainoje, 90 km nuo Kijevo ir 15 km nuo sienos su Baltarusija.
- Avarija buvo įvertinta aukščiausiu, **7 balų**, Tarptautinės branduolinių įvykių skalės (INES) lygiu, žymint „didelę avariją“ ir didžiausią žmogaus sukeltą branduolinę nelaimę istorijoje.
- Į aplinką patekęs radiacijos kiekis buvo **100 kartų didesnis** nei tas, kurį sukėlė ant Hirošimos ir Nagasakio numestos atominės bombos.
- Pradinės reaktorių gesinimo pastangos vėsiu vandeniu priešingai - dar labiau **įkaitino reaktorius**.
- Sovietų vyriausybei prireikė **visos dienos** įvertinti avarijos pasekmes prieš pradedant gyventojų evakuaciją Pripetėje ir kituose regiono miestuose.
- **800 tūkst. žmonių** rizikavo gyvybėmis, eidami į radiacijos zoną suvaldyti situacijos.
- Iš **likvidavimo darbuose** dalyvavusių žmonių **25 tūkst. mirė**, o dar **70 tūkst. tapo neįgaliais**.
- Apytiksliai **20 procentų** šių mirčių (minėtų likviduotojų) buvo **savižudybės**.
- **„Greenpeace“** duomenimis, su avarija gali būti susiję **270 tūkst. onkologinių susirgimų**, iš kurių apie **93 tūkst.** baigėsi mirtimi.
- **70 procentų** visos taršos po Černobylio avarijos gavo **Baltarusija**.
- **Radioaktyvus lietus** po nelaimės pasiekė net **Airiją**.
- Nelaimė Sovietų Sąjungai, Rusijos Federacijai ir Ukrainai kainavo **milijardus dolerių**.
- **Regionas tapo unikaliu laukinės gamtos draustiniu**, kuriame klesti vilkų, elnių, bebrų ir erelių populiacijos.
- Nepaisant to, nemažai gyvūnų yra paveikti radiacijos: turi **mažesnes smegenis ir kitų deformacijų**, o paukščių rūšių sumažėjo.
- Netoliese buvęs miškas, paveiktas radiacijos, pasidarė ryškiai oranžinės spalvos ir buvo pavadintas **„Raudonuoju mišku“**.
- **Daug Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos gydytojų** patarė besilaukiančioms moterims daryti abortus, bijodamos apsigimimų, nors radiacijos lygiai tam buvo per maži.
- **JAV branduolinio reguliavimo komisija** teigė, kad **28 Černobylio darbuotojai mirė** praėjus keturiems mėnesiams po nelaimės.
- Šiandien **psichologinės problemos**, susijusios su avarija, yra laikomos didžiausia visuomenės sveikatos problema.
- **Apytiksliai 97 procentai radioaktyvių medžiagų** yra laikomos byrančiame sarkofage.
- **200 tonų radioaktyvių medžiagų** tebėra reaktoriuje.
- Paskutinis **Černobylio reaktorius buvo uždarytas 2000 metais**, nors kiti trys reaktoriai veikė po avarijos.
- **Turistams saugu lankytis Černobylio zonoje**, jei laikomasi taisyklių, nes vienos dienos vizito metu gaunama radiacijos dozė neviršija 0,1 mSv (panašiai kaip ilgas skrydis).
- Pareigūnų teigimu, **visiškam šios vietos uždarymui ir dekontaminavimui** dar gali prireikti beveik **100 metų**.
- Nuo 1986 m. **Černobylio zona niekada nebuvo visiškai tuščia**, ir 2016 m. joje gyveno apie 180 „neoficialių gyventojų“.
tags: #25 #faktai #apie #cernobylio #avarija