Lietuvoje nuolat didėja registruojamų lengvųjų automobilių skaičius, o kartu daugėja ir itin prabangių markių transporto priemonių. Šiame straipsnyje apžvelgiama naujausia statistika apie automobilių parką, jo amžių, populiariausias markes ir modelius, vagystes, avaringumą bei kitus svarbius aspektus, remiantis „Regitros“, draudimo bendrovių ir kitų šaltinių duomenimis.
Automobilių parko dinamika ir amžius
Remiantis „Regitros“ atviraisiais duomenimis, iki 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 2 217 669 transporto priemonės. Per metus jų padaugėjo 91 768. Didžiąją dalį sudaro lengvieji keleiviniai automobiliai, kurių spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 1 703 064 - 54 605 automobiliais daugiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad per metus lengvųjų transporto priemonių šalyje pagausėjo tiek, kiek jų iš viso yra registruota Šiaulių mieste.
Tiesa, dalis automobilių dėl įvairių priežasčių negali dalyvauti eisme. Tokių yra per 300 tūkst., tai sudaro beveik 19 proc. visų registruotų šios klasės automobilių. Daugiau nei 1,486 mln. lengvųjų transporto priemonių savininkai yra fiziniai asmenys (87 proc.).
Vidutinis automobilių amžius ir jo pokyčiai
„Regitros“ duomenys rodo, kad vidutinis lengvojo automobilio amžius mūsų šalyje 2023 metų pradžioje siekė 16,2 metų. Prieš penkerius metus, 2018 m. sausį, šis rodiklis buvo 14,1 metų. Tai rodo, kad Lietuvos transporto parkas senėja.
Svetainės aut.fi duomenimis, 2020 m. Europos Sąjungoje vidutinis mašinų amžius buvo 11,8 metų, o Lietuva tame sąraše buvo paskutinėje vietoje su 17 metų amžiaus vidurkiu. Daugiausia Lietuvoje yra 15-20 metų lengvųjų transporto priemonių - per 525 tūkst., tai sudaro 31 proc. visų lengvųjų automobilių skaičiaus.
Istoriniai ir reti modeliai
Seniausia „Regitros“ duomenyse nurodyta registruota lengvoji transporto priemonė yra kabrioletas, kurio pirmoji registracija - 1925 m. Panevėžio mieste. Tiesa, eisme jis dalyvauti negali. Iki 1973 m. pagamintų mašinų (kuriems jau per pusšimtį metų) Lietuvoje registruota 214.
Tuo metu 1-5 metų lengvųjų transporto priemonių Lietuvoje įregistruota per 127 tūkst., tai sudaro beveik 7,5 proc. visų mašinų.
Kodėl automobiliai Lietuvoje senėja?
Prekybos automobiliais bendrovės „Deaals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius teigia, kad atsakymo, kodėl taip nutiko, toli ieškoti nereikia: „Užtenka pasižiūrėti į automobilių kainas, kurios per pastaruosius trejus metus augo nenormaliu tempu. O jei brangsta nauji automobiliai, tai iš paskos - ir naudoti. Lietuvos žmonių perkamoji galia tikrai taip pat neaugo.“
Kai kurių markių ir modelių nauji automobiliai šiuo metu kainuoja ir 30 proc. daugiau nei prieš 3 metus, o tiek pat išaugo reto lietuvio pajamos. „Visa tai reiškia, kad jei anksčiau, pagal sukauptas lėšas ar lizingo sąlygas, žmogus galėjo sau leisti 8-9 metų amžiaus automobilį, dabar jam išeina 12-13 metų. O jei dar senuoju automobiliu pavažinėja kokius metus ilgiau, tai bendrą statistiką ir blogina“, - aiškina L. Boguševičius.
Naujų automobilių dalis visoje Lietuvos transporto priemonių rinkoje yra pernelyg maža, kad prisidėtų prie vidutinio amžiaus rodiklio gerėjimo. Naudotų transporto rinkoje kasmet sudaroma apie 1 mln. sandorių, tuo metu naujų automobilių parduodama vos apie 50 tūkstančių.
Lietuvių vairuotojų įpročiai ir statuso ženklai
L. Boguševičius įsitikinęs, kad vidutinio automobilio amžiaus rodiklis galėtų pagerėti, jei lietuviai transporto priemonių apskritai turėtų mažiau ir atsakingiau jas rinktųsi. Lietuviai itin nenoriai atsisveikina su savo transporto priemonėmis, todėl neretai šeimoje atsiranda ir trys automobiliai - vyrui, žmonai ir trečias, kurio mažiausiai gaila, kelionėms į sodybą ar sodą.
„Ir reikia nepamiršti, kad mes vis dar nemokame pirkti automobilio pagal kainos ir kokybės santykį. Dar turime nemažai rytietiškų kompleksų, dėl kurių mašinas renkamės pagal ženkliuką. Labai nemaža dalis lietuvių vis tiek pirks 13 metų BMW, nors už turimus pinigus išeina 6 metų „Hyundai“, - pažymi L. Boguševičius.
Statistikos iškraipymai
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis abejoja „Regitros“ skelbiamais automobilių amžiaus vidurkiais. Jo nuomone, statistiką gali iškreipti automobiliai, kuriuos įsigyja pirkėjai iš Rytų. Dažniausiai tai yra senesnės transporto priemonės, kurios mūsų šalį palieka su lietuviška registracija, todėl dar kurį laiką figūruoja „Regitros“ duomenyse.
V. Naujanis sako, kad vien Ukrainoje yra apie 100 tūkst. transporto priemonių, kurios pažymėtos lietuviškais registracijos numeriais, nors su mūsų šalimi nieko bendra nebeturi. Taip pat, pabloginti vidutinio amžiaus vidurkį galėjo pastaraisiais metais automobilių rinką kamavusios tiekimo problemos, privertusios vairuotojus ilgiau eksploatuoti turimas transporto priemones.
Automobilių vagystės ir nuostoliai
„Pernai 20 proc. užfiksuotų vagysčių iš automobilių atvejų nukentėjo BMW savininkai. 13 proc. atvejų vagys apšvarino Volkswagen, 10 proc. - Lexus automobilius“, - sakė draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Užpernai šios statistikos viršuje rikiavosi tų pačių trijų markių automobiliai, tačiau tuomet jų detalės bei viduje esantys daiktai vienodai masino ilgapirščius - tiek BMW, tiek Volkswagen, tiek Lexus teko po 17 proc. vagysčių atvejų.
Vagysčių geografija ir tendencijos
Daugiausia vagysčių užfiksuojama Vilniuje ir Kaune. Iš viso pernai BTA užfiksavo 146 vagystes iš klientų automobilių - 27 proc. mažiau nei užpernai. 29 proc. tokių atvejų vagys pasidarbavo Vilniaus regione, 25 proc. - Kauno regione.
Pasak A. Žiukelio, nors vagysčių mastai mažėja, tačiau jų nuostoliai tampa vis didesni. 2019 metais vidutinė bendrovės atlyginta žala už vagystę iš automobilio siekė 2180 eurų - 13 proc. daugiau nei užpernai.
„Tai susiję su tuo, jog mažėja vadinamųjų stichinių vagysčių skaičius, kai piktavaliai nusprendžia įsibrauti į automobilį nesuplanavę, ko ten ieškos. Visgi dažniau vagišiai iš anksto suplanuoja nusikaltimą, aiškiai žinodami, kokių paklausių, greitai parduodamų detalių ieškos įsibrovę į automobilį“, - sako ekspertas.
Tarp dažniausiai vagiamų naujesnių automobilių detalių yra priekiniai žibintai, vairai su oro pagalvėmis, multimedijos sistemos.
Kaip sumažinti riziką?
- Svarbu pasirūpinti kokybiška signalizacija pačiame automobilyje.
- Jei transporto priemonė laikoma garaže, jame taip pat tikslinga įrengti signalizaciją, sujungtą su saugos tarnybos stebėjimo sistema.
- Laikant automobilį kieme, gatvėje ar saugomoje aikštelėje, geriausia jį statyti gerai apšviestoje vietoje, idealiu atveju - šalia viešųjų erdvių stebėjimo vaizdo kamerų.
- Atvykus pasisvečiuoti, reiktų nepalikti automobilio nuošaliose vietose, nežinomuose rajonuose.
- Net trumpam išėjus iš automobilio, nepalikti atrakintų durų, bagažinės, atidaryto lango ar stoglangio.
- Automobilio salone nepalikti brangių daiktų, ypač gerai matomose vietose.
Vagysčių mastų mažėjimas bendrame kontekste
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, 2019 m. registruotos 906 vagystės iš transporto priemonių. Palyginti su 2018 m. (1366 vagystės), jų skaičius sumažėjo 34 procentais. Vos prieš kelerius metus ilgapirščiai automobilius apšvarindavo keliskart dažniau - 2014 m. registruoti 3976 atvejai, 2015 m. - 2889 atvejai.
A. Žiukelio nuomone, ženklus vagysčių masto mažėjimas sietinas su aktyviu teisėsaugos darbu, taip pat tobulėjančiomis automobilių gamybos technologijomis. „Tikėtina, kad vagysčių skaičių sumažintų ir didėjantis gyventojų sąmoningumas - kuo mažiau yra perkančių automobilių detales iš neaiškių asmenų, be įsigijimo dokumentų, tuo mažesnė vogtų daiktų paklausa“, - sako ekspertas.
Avarijos ir avaringumo statistika
Įmonė „CarVertical“, renkanti automobilių istorijos duomenis, ištyrė beveik 1 mln. automobilių istorijos ataskaitų ir nustatė, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka japoniški automobiliai: pirmoji vieta teko Lexus modeliams: GS, CT, NX. Nuo Lexus nedaug atsilieka ir Subaru automobiliai. Šių transporto priemonių avaringumas vidutiniškai siekia net 48,1 ir 47,5 proc.
Lietuvoje statistika šiek tiek skiriasi ir atitinka populiarius stereotipus. Prieš kelerius metus buvo paskaičiuota, kiek iš 100 to paties modelio automobilių patenka į avarijas. Skaičiai parodė, kad „garbinga“ pirmoji vieta tenka BMW markės automobiliams: štai BMW 530D ir BMW 530 avarijų dažnis atitinkamai siekė 8,5 ir 8,4 proc.
Didesnį saugumą kelyje suteikia privalomasis ir papildomas KASKO automobilio draudimas.
Automobilių registracija ir nuosavybė
Per pastaruosius penkerius metus mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu. 2018 m. pradžioje lietuviai turėjo daugiau kaip 1,36 mln. automobilių, 2023 m. birželį jų jau buvo 1,68 mln. Beje, tai yra daugiau nei Lietuvoje yra gyventojų, apskritai turinčių teisę vairuoti. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2023 m. sausio 1 d. mūsų šalyje buvo 1,5 mln. žmonių, įgijusių B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Automobilių savininkai ir amžiaus grupės
Mūsų šalyje automobilių savininkais gali būti ir šimtamečiai senoliai, ir ką tik gimę kūdikiai. Seniausias lengvosios mašinos valdytojas yra gimęs 1915-1919 m. Tokių, kuriems jau per šimtą metų, yra 30. Lietuvoje registruota transporto priemonė gali priklausyti ir nepilnamečiams, todėl turime 19 jų valdytojų, kurie gimę 2020-2023 m.
Vis dėlto daugiausia lengvųjų automobilių valdytojų yra gimę 1970-1974 m. - 175 461. Daugiausia vairuotojo pažymėjimų turi 1984-1989 m. gimę Lietuvos piliečiai - 174 561.
Skirtumas tarp transporto priemonių savininkų ir vairuotojų pažymėjimus turinčių asmenų rodo, kad ne visi transporto priemonių savininkai turi teisę vairuoti arba jiems priklauso ne vienas lengvasis automobilis.
Populiariausios markės, modeliai ir spalvos
Populiariausios markės
Tarp populiariausių lengvųjų automobilių markių daugiausia yra vokiečių gamintos mašinos - maždaug pusė. Tačiau į trejetuką įsiterpė pastaruoju metu populiarėjantys japoniški „Toyota“ automobiliai.
„Volkswagen“ yra akivaizdžiai populiariausia automobilių markė Lietuvoje - jų įregistruota 284 150. Per metus „Volkswagen“ automobilių skaičius padidėjo beveik 6 tūkst.
Populiariausių lengvųjų automobilių markių dešimtukas (2023 m. spalio 1 d.):
- Volkswagen (284 150)
- Audi (177 795)
- Toyota (162 045)
- Opel (141 235)
- BMW (128 758)
- Volvo (96 754)
- Ford (77 381)
- Mercedes-Benz (63 666)
- Škoda (58 694)
- Nissan (51 361)
Populiariausi modeliai
- Volkswagen Passat (92 517) - apskritai populiariausias modelis šalyje.
- Volkswagen Golf (67 238) - antra vieta.
- Audi A6 (53 499) - populiariausias Audi modelis.
- Toyota Avensis (30 920) - populiariausias Toyota modelis, nors pastaraisiais metais jo populiarumas sumažėjo.
- Opel Zafira (37 942) - populiariausias Opel modelis.
- BMW 5 klasė (43 044) ir BMW 3 klasė (39 754) - sudaro 64 proc. visų BMW modelių.
- Volvo V70 (19 240) - populiariausias Volvo modelis.
- Ford Focus (19 690) - populiariausias Ford modelis.
- Mercedes-Benz E klasė (15 773) - populiariausias Mercedes-Benz modelis.
- Škoda Octavia (27 137) - populiariausias Škoda modelis, sudarantis net 46 proc. visų Škoda modelių.
- Nissan Qashqai (17 371) - populiariausias Nissan modelis.
Populiariausios spalvos
Lietuvoje šiuo metu daugiausia - beveik 660 tūkst. - lengvųjų transporto priemonių yra pilkos spalvos. Antroje vietoje yra juodi automobiliai - 385 tūkst., trečioje - mėlyni (230 tūkst.), ketvirtoje - balti (148 tūkst.). Pilkos, juodos ir baltos spalvų automobiliai sudaro 7 iš 10 visų Lietuvoje važinėjančių lengvųjų transporto priemonių.
Naujų automobilių rinka
„Regitros“ duomenimis, 2017-2023 m. nauji registruojami lengvieji automobiliai sudarė nuo 15 iki 22 proc. visų įregistruotų lengvųjų transporto priemonių. Naujus automobilius daugiau įsigyja juridiniai asmenys, o naudotus - fiziniai.
Per pastaruosius trejus metus tarp naujų mašinų daugiausia įregistruojama „Toyota“ automobilių (per 13 tūkst.), antroje vietoje - „Volkswagen“ (beveik 8 tūkst.), trečioje - „Škoda“ (beveik 6 tūkst.), ketvirtoje - „Kia“ (beveik 4 tūkst.).
Pagal perkamiausius naujus modelius irgi pirmauja „japonai“ - „Toyota Corolla“ ir „Toyota RAV4“.
Visureigių populiarumo augimas
Įdomu, kad penki iš populiariausių naujų modelių dešimtuko yra visureigiai, dar vadinami SUV. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, visureigių populiarumas pradėjo sparčiai augti nuo 2000-ųjų pradžios. 2021 m. SUV modeliai jau sudarė 45,9 proc. pasaulio lengvųjų automobilių rinkos.
Tarp jų daugiausia yra „Toyota RAV4“ modelių - 21 767. Antroje vietoje „Nissan Qashqai“ - 17 127 visureigiai, trečioje - „Volkswagen Tiguan“ (13 433).
Elektromobiliai ir hibridai
Nuo 2021 m. Lietuvoje registruojamų elektromobilių skaičius padvigubėjo. Šįmet per 10 mėnesių Lietuvoje naujai buvo įregistruota daugiausia - beveik 4 tūkst. naujų ir naudotų elektra varomų automobilių.
Kaip skelbia „Regitra“, iki 2023 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 10 783 elektra varomi lengvieji automobiliai. Kol kas elektromobiliai sudaro tik 0,64 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų transporto priemonių. Populiariausia markė - „Tesla“ automobiliai, tačiau populiariausias modelis - „Nissan Leaf“ (jų Lietuvoje registruota 1,1 tūkst.). Šiais metais daugiausia naujai registruojama „Tesla Model Y“ (119).
Spalį Lietuvoje buvo įregistruoti 63 847 hibridiniai automobiliai. Tai sudaro 3,7 proc. visų lengvųjų automobilių. Ir čia karaliauja „Toyota“, užimanti 49 proc. šių automobilių rinkos, o „Toyota Prius“ yra populiariausia markė - jų įregistruota per 9 tūkst.
Elektromobilius dažniau renkasi juridiniai asmenys, o hibridinius daugiau registruoja fiziniai (67 proc.).
Prabangūs automobiliai
Lietuvoje nuolat didėja ir itin prabangių markių transporto priemonių, kurių kaina prasideda nuo 100 000 eurų, skaičius. Šiame sąraše pateikiami šie prekių ženklai: „Aston Martin“, „Bentley“, „BMW", „Bugatti“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Lotus“, „Maserati“, „McLaren“, „Mercedes-Benz", „Porsche“ ir „Rolls-Royce“. Statistinius duomenis atvirai skelbia VĮ „Regitra“, o informacija atnaujinama kas tris mėnesius.
Duomenų klastojimas ir apgadinimai
Odometro klastojimas
Praeitais metais „carVertical“ platformoje buvo aptikta daugiau nei 7,4 mlrd. suklastotų kilometrų. Maždaug 15,2 proc. visų platformoje tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą. Daugiausiai rizikos įsigyti automobilį suklastota rida, jei jis pagamintas tarp 2010 m. ir 2013 m. Bene kas dešimtas 2011 m. pagamintas automobilis buvo suklastota rida (9,2 proc. visų automobilių).
Apgadinimų statistika
2022 m. platformoje buvo užfiksuoti 1,4 mln. automobilių apgadinimų. Bendra visų žalų vertė užfiksuota praeitais metais siekė beveik 5,1 mlrd. eurų. Dažniausiai apgadinamų automobilių sąrašo viršūnėje atsidūrė „Buick“ automobiliai. 78,1 proc. per praėjusius metus tikrintų šios markės automobilių turėjo žalų įrašų. BMW sąraše rikiuojasi ketvirtoje vietoje, su 48,2 proc.
tags: #100 #gyv #daugiausia #automobiliu