„Žieminės padangos jau beveik atgyveno, per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu naujas.“ Tai yra gana dažnai sutinkama vairuotojų, ypač taupesnių, idėja. Tačiau automobilių ekspertai ir padangų gamintojai rekomenduoja to jokiu būdu nedaryti. Atėjus šiltajam metų laikui, dalis vairuotojų ima svarstyti, ar tikrai būtina keisti žiemines padangas į vasarines. Dažniausia tokių svarstymų logika - nekeičiant padangų galima sutaupyti tiek ant vasarinių padangų įsigijimo, tiek ant keitimo paslaugos, juolab kad kelių eismo taisyklės to tiesiogiai nedraudžia (išskyrus dygliuotas padangas). Vis dėlto, vieno padangų komplekto naudojimas ištisus metus, nors ir gali atrodyti patogus ir ekonomiškas sprendimas, realybėje lemia išaugusią riziką kelyje, didesnes išlaidas degalams, spartesnį padangų dėvėjimąsi, didesnę aplinkos taršą ir galimą teisinę atsakomybę.
Kodėl žieminės padangos netinka vasarai?
Gumos mišinio savybės ir temperatūros įtaka
Žieminės padangos gaminamos iš minkštesnio gumos mišinio, specialiai sukurto žemai temperatūrai - kad išlaikytų sukibimą su apledėjusia ar sniegu padengta kelio danga. Įprastai žieminių padangų gumos mišinys sukuriamas taip, kad jo optimali veikimo temperatūra būtų iki 7-8 °C. Viršijus šią temperatūrą, aukštesnėje temperatūroje gumos mišinys greičiau įkaista ir labiau deformuojasi.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos katedros profesoriaus dr. Vido Žuraulio, žieminė padanga skirta dirbti žiemos sąlygomis, kai ant dangos daug purvo ar sniego. Vasarą sąlygos yra visai kitokios, o žieminių padangų gumos mišinys tampa nestabilus ir daugiau deformuojasi.
Poveikis automobilio valdymui ir saugumui
Minkštesnė gumos sudėtis ir pritaikytas žiemai protektoriaus raštas turi didelę įtaką automobilio valdymui šiltuoju metų laiku:
- Mažesnis sukibimas. Žieminės padangos vasarą daug blogiau nei vasarinės kimba tiek su šlapiu, tiek su sausu asfaltu.
- Prastesnis valdymas. Automobilio valdymas būna ne toks tikslus, atsiranda jausmas, kuomet automobilis „plaukioja“ ar jį reikia „gaudyti“, ypač kai lauke - aukštesnė nei +7 °C temperatūra. Kadangi žieminių padangų konstrukcija visiškai kitokia (dideli, rečiau išdėstyti protektoriaus kubeliai, minkštas gumos mišinys, didelis kiekis griovelių), jos ne tokios kietos, tai akivaizdžiai mažina vairavimo tikslumą.
- Akvaplaningo pavojus. Dėl didelių griovelių ir minkšto protektoriaus rašto padidėja akvaplaningo pavojus (kai prarandamas sukibimas su keliu dėl vandens sluoksnio). Žieminių padangų protektorius suprojektuotas snieguotai dangai, o ne vandeniui ant karšto asfalto.
- Ilgėja stabdymo kelias. Važiuojant su žieminėmis padangomis vasarą, stabdymo kelias gali prailgėti net 5-7 metrus. Konkrečiai:
- Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai.
- Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
- Nestabilumas atliekant manevrus. Padangų kraštai šilumoje praranda standumą, todėl automobilis prasčiau laikosi trajektorijos, ypač atliekant staigius manevrus ar norint išvengti susidūrimo. Šaltajam metų laikui skirtoms padangoms specialiai kuriamas ir padangos karkasas, kuris „amortizuoja“ ratų pasukimą, taip išlaikant sukibimą su ledu, tačiau vasarą tai mažina vairavimo stabilumą.
Dr. Vidas Žuraulis atkreipia dėmesį, kad net nedideli savybių skirtumai kritinių manevrų, tokių kaip staigus stabdymas ar nusukimas nuo kliūties, metu gali lemti, kad vieno-kito metro gali ir neužtekti.
Dėvėjimasis ir ekonominė žala
Visi didieji padangų gamintojai vieningai nurodo, kad žieminių padangų naudojimas vasarą yra neekonomiškas. Lenktynininkas B. Vanagas teigia, jog žiemines padangas naudoti vasarą - paprasčiausiai brangu.
- Spartesnis dėvėjimasis. Dėl minkšto gumos mišinio ir aukštos temperatūros žieminės padangos dyla kur kas greičiau. Jų tarnavimo laikas dėl greitesnio dėvėjimosi gali sutrumpėti net iki 60 proc. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, padangos, eksploatuotos visą pavasarį, vasarą ir rudenį, kitai žiemai gali būti smarkiai nudilusios ar visiškai nusidėvėjusios.
- Padidėjęs kuro suvartojimas. Minkštesnė gumos sudėtis sukuria didesnį riedėjimo pasipriešinimą, kai kelio danga šilta ir sausa. „Toks pasirinkimas gali padidinti kuro suvartojimą keliais procentais“, - atkreipia dėmesį G. Petrikas. Dr. Vidas Žuraulis taip pat pabrėžia, kad kuro sąnaudos neabejotinai išauga.
- Pažeidžiamumas. Minkštą žieminę padangą taip pat labai lengva pažeisti, ypač automobiliuose be ABS. Net vieną kartą staigiai sustabdžius, gali vietomis nusitrinti protektorius.
Aplinkosauginis aspektas
Aplinkosauginis žieminių padangų naudojimo šiltuoju metų laiku poveikis neapsiriboja vien didesniu degalų suvartojimu, kuris reiškia ir didesnį išmetamųjų dujų pėdsaką. G. Petrikas aiškina, kad dėl intensyvesnio dėvėjimosi išsiskiriančios mikrodalelės patenka į dirvožemį, vandenį ir orą, kurį kvėpuojame, taip didindamos aplinkos taršą.
Nematoma automobilių padangų ir mikroplastiko taršos sąsaja
Teisiniai ir reguliavimo aspektai
Baudos ir draudimas
- Baudos už netinkamas padangas. Už nerūpestingumą ir bandymą dalyvauti automobilių eisme su netinkamomis padangomis vairuotojams gresia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda - nuo 30 iki 40 eurų. Kaip netinkamos padangos šiuo atveju yra traktuojamos vasarinės padangos žiemos metu (nuo lapkričio iki balandžio), dygliuotos žieminės padangos vasarą ir padangos, kurių protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų.
- Draudimo išmokos. Draudimo bendrovės žalą atlygins daugeliu atvejų, net ir tuomet, kai kaltininko automobilis žiemą bus su vasarinėmis padangomis, ar vasarą su žieminėmis, jei jos nėra dygliuotos ir atitinka protektoriaus gylio reikalavimus. Tačiau, jei į eismo įvykį pateksite su per senomis padangomis, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
Sezoniniai reikalavimai ir datos
Kelių eismo taisyklės nedraudžia naudoti nedygliuotų žieminių padangų vasarą. Nuo balandžio 1 dienos Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. Svarbu žinoti, kad nuo balandžio 10 dienos iki spalio 31 dienos draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis (jei jos nėra dygliuotos).
Vis dėlto, G. Petrikas pabrėžia, kad padangų pakeitimas į vasarines šiltajam metų sezonui priklauso tik nuo pačių vairuotojų sąmoningumo. Nors nedygliuotas žiemines padangas leidžiama naudoti ir vasarą, specialistai to griežtai nerekomenduoja dėl aukščiau išvardytų priežasčių.
Kaip atpažinti ir įvertinti padangų būklę?
Protektoriaus gylio ir amžiaus tikrinimas
Lietuvos kelių eismo taisyklės draudžia eksploatuoti transporto priemonę su padangomis, kurių protektoriaus gylis nesiekia leistinos ribos. Žiemą minimalus protektoriaus gylis yra 3 mm. Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad padangų protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją padangų būklę - vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena.
Padangų amžių galima nustatyti radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad padanga pagaminta 2012 m., 31-ąją savaitę. Jeigu padangos buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais (pirmi du nurodys savaitę, paskutinis - metus).
Jei padangos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes, nepriklausomai nuo protektoriaus gylio. Patikrinti padangų būklę vizualiai yra nesunku: esant geram apšvietimui reikia įdėmiai peržiūrėti kiekvieną padangą dėl įtrūkimų, išsipūtimų ar kitų pažeidimų.
Padangų žymėjimai: M+S ir 3PMSF
Ar padangos tinkamos sezonui, galite patikrinti vizualiai pažiūrėdami, kas užrašyta ant padangos šono:
- M+S - žymimos padidinto pravažumo padangos (Mud+Snow). Šis žymėjimas dažnai klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nors teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiemą neatsižvelgiant į sezoniškumą. Tačiau ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. M+S žymėjimu žymimos dauguma žieminių padangų, net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Visos žieminės padangos turi „M+S“ žymėjimą!
- 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake) - visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos snaigės kalno fone logotipu. Universalios padangos, kuriomis galima važinėti visus metus, ne visuomet turi „M+S“ žymėjimą, tačiau naujesni ir efektyvesni modeliai dažnai turi ir 3PMSF ženklinimą.
Alternatyvos ir tinkamas pasirinkimas
Kasmet artėjant vasarai, vairuotojai turi kelias galimybes, su kokiomis padangomis tęsti savo keliones šiltojo sezono metu:
- Numontuoti žiemines padangas ir tuos pačius ratlankius papuošti naujomis vasarinėmis padangomis.
- Panaudoti paruoštą komplektą ratlankių, ant kurių jau užmontuotos vasarinės padangos. Tai dažnai yra patogiausias ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje.
- Kas nori šiek tiek sutaupyti ir važinėja daugiausiai mieste arba vietovėse, kur nebūna daug sniego ir labai žemų temperatūrų, galėtų pirkti ir universaliąsias padangas. Žinoma, reikia atminti, kad vasarą jos neprilygsta vasarinėms padangoms, o žiemą - žieminėms.
Padangos yra vienintelis automobilio elementas, tiesiogiai liečiantis kelio dangą. Jų kokybė ir tinkamumas sezonui turi tiesioginės įtakos tam, ar transporto priemonė sustos reikiamu metu ir ar važiuojant išlaikys stabilumą. Nors kelių eismo taisyklės leidžia vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis, automobilių ekspertai ir padangų gamintojai vieningai rekomenduoja rinktis tinkamo sezono padangas dėl saugumo, ekonomijos ir ilgesnio padangų tarnavimo laiko.
tags: #ziemines #padangos #vasara