Balandžio mėnuo atneša svarbių pokyčių Lietuvos keliuose, kurie palies daugelį vairuotojų. Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtas Kelių eismo taisyklių (KET) pataisas, tikslinančias leistino greičio ribas ir padangų naudojimo tvarką, ypač atsižvelgiant į motociklininkų poreikius. Šie pasikeitimai nėra vien formalūs - jie sutampa su realiais pokyčiais keliuose, reikalaujančiais vairuotojų prisitaikymo prie greitesnio eismo, įvairesnių eismo dalyvių ir po žiemos pakitusios kelių būklės.
Leistino greičio ribojimų naujovės
Maksimalus leidžiamas greitis keliuose skiriasi priklausomai nuo kelio tipo - gyvenamojoje zonoje, gyvenvietėje, žvyrkelyje, asfaltuotame kelyje, greitkelyje ir automagistralėje. Be to, jis priklauso nuo metų laiko. Šiltasis metų laikas (vasara) tęsiasi nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., o šaltasis (žiema) - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.
Greičio ribos automagistralėse ir greitkeliuose
Sezonui įsibėgėjant, didėja maksimalus leistinas važiavimo greitis: automagistralėse iki 130 km/val., greitkeliuose - iki 120 km/val. Kituose keliuose greičio ribos nesikeičia. Remiantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, keliais su asfalto ar betono danga visus metus leidžiama važiuoti neviršijant 90 km/val.
Lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams automagistralėse nuo balandžio 1 d. taikomos naujos greičio ribos. Vairuotojams, kurie neturi dvejų metų vairavimo patirties, išlieka griežtesni ribojimai: nepriklausomai nuo sezono, jie automagistralėse gali važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val., greitkeliuose - 90 km/val., o kituose keliuose su asfalto ar betono danga - 80 km/val.
Ar tu saugus kelyje? Greitis
Saugus atstumas - esminė saugaus eismo dalis
Nepamirškime, kad svarbu laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, jei judama 50 km/val., saugus atstumas būtų 25 metrai. Reikėtų nepamiršti, kad greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai.
Laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Taip pat būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs.
Kritinės situacijos pavyzdys: jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi).
Ekspertų rekomendacijos ir patirtis
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pažymėjo, kad „šią žiemą, esant palankioms oro sąlygoms ir pasitelkus išmaniuosius kelio ženklus, dalyje automagistralių vairuotojai galėjo važiuoti greičiau ir tai darė saugiai, todėl įrodė savo sąmoningumą. Šiuos sprendimus nuosekliai diegsime ir kituose keliuose.“
„Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas pabrėžė, kad „maksimalaus leistino važiavimo greičio padidinimas nereiškia, kad visada saugu važiuoti maksimaliu greičiu. Balandį vairavimo sąlygos gali būti apgaulingos - po žiemos kelio danga neretai būna pažeista, o eismo dalyvių skaičius išauga - į kelius išrieda motociklai, daugiau dviratininkų, todėl svarbiausia išlieka atsakingas vairavimas, teisingas situacijos įvertinimas ir pasirinktas saugus važiavimo greitis.“ Anot „Via Lietuva“ vadovo, esant palankioms oro ir eismo sąlygoms, maksimaliu leistinu greičiu važiuoti galima saugiai. Vis dėlto vairuotojai visada turi atidžiai įvertinti oro, kelio ir transporto sąlygas.
Šią žiemą automagistralėse A1 Vilnius-Kaunas ir A5 nuo Garliavos iki Marijampolės buvo taikytas eksperimentinis sprendimas - esant tinkamoms sąlygoms leistas 130 km/val. greitis. Šiemet toks režimas buvo aktyvuotas 20 dienų, tai yra beveik visą kovo mėnesį.
Padangų naudojimo tvarkos naujovės
Kelių eismo taisyklių (KET) pataisomis numatytas lankstesnis mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių padangų naudojimo reglamentavimas. Šios pataisos atsižvelgia į motociklininkus vienijančių organizacijų nuomonę.
Dygliuotos ir vasarinės padangos
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos. Nors nėra privaloma, šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas.
„Via Lietuva“ primena, kad nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. nebetaikomas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais, taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
KE T nuostatų pakeitimo projekte nurodyta, kad vairuoti mopedus, motociklus, triračius ir visų rūšių keturračius su vasarinėmis padangomis būtų draudžiama gruodžio-vasario mėn., bet leidžiamas nuo kovo 1 d. Šios KET pataisos įsigalios artimiausiu metu.
Transporto priemonių vilkimas
Keisis ir transporto priemonių vilkimo lanksčia vilktimi tvarka - bus draudžiamas ne tik vilkimas per plikledį, bet ir visais atvejais, kai bent dalis važiuojamosios atkarpos bus apsnigta ar apledėjusi.
Padangų priežiūra ir saugumas
Važinėti pasenusiomis ir netinkamomis automobilio padangomis yra ypač pavojinga. Norint prailginti savo padangų tarnavimo laiką ir užtikrinti saugumą, būtina jas teisingai prižiūrėti.
Protektoriaus gylis ir padangų būklė
- Minimalus leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm. Tačiau saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3-4 mm - tai padeda išvengti akvaplanavimo ir užtikrina stabilesnį automobilio valdymą lyjant.
- Žieminių padangų minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 3 mm.
- Jeigu matomos protektoriaus nusidėvėjimo indikatorių juostelės, vadinasi, padangas būtina keisti.
Jeigu vasarinės padangos nėra visiškai naujos, o jau naudotos, prieš susimontuodamas jas, vairuotojas privalo patikrinti padangų būklę: apžiūrėti, ar nėra matomų įtrūkimų, gumbų, ar padangos tolygiai nusidėvėjusios, ar nėra kitų defektų, kurie galėtų turėti įtakos saugumui važiuojant kelyje. Jei vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti. Taip bus užtikrinta, kad kelyje vairuotojas nejus papildomų vibracijų.
Padangų slėgis ir amžius
Galiausiai - padangas reikia tinkamai pripūsti. Net jei visą žiemą jos buvo sumontuotos ant ratlankių ir tiesiog gulėjo, dėl temperatūrų kaitos slėgis jose bus tikrai sumažėjęs. Tinkamai pripūstos padangos ne tik tolygiai dėvėsis, užtikrins tinkamą stabdymo kelią, bet ir sumažins degalų sąnaudas.
Padangoms senstant, jų kraštai trūkinėja ir kietėja. Tokios padangos gali subliukšti arba sprogti. Taip pat, jei padanga sena, o jos protektorius nudilęs, ženkliai padidėja automobilio stabdymo kelias, iškyla grėsmė netekti sukibimo su važiuojamaja dalimi (ypač esant šlapiai kelio dangai) ir automobilis gali tapti visiškai nevaldomas.
Padangų gamintojai ant padangų nurodo tik jų pagaminimo datą, bet ne jų galiojimo laiką. Norint nustatyti padangos amžių, ant jos šono reikia rasti užrašą DOT (Department of Transportation) kartu su raidžių ir skaičių kombinacijomis. Ovalo formos rutulyje esantys 4 skaičiai nurodo padangos pagaminimo datą. Pirmieji du skaičiai nurodo pagaminimo savaitę, paskutiniai du - pagaminimo metus. Pavyzdžiui, skaičių derinys 2213 nurodo, jog padanga buvo pagaminta 2013 metais, 22-ą savaitę.
Kai kurie ekspertai ragina jau dviejų metų senumo padangas vadinti senomis, praradusiomis savo savybes. Tačiau dauguma ekspertų teigia, jog būtina pakeisti 5-ių metų senumo padangas. Bet jeigu padangas saugote tinkamai, netgi 10-ies metų senumo padangos nebus vadinamos per senomis.
Padangų keitimas ir laikymas
Lietuvoje žiemines automobilio padangas pasikeisti vasarinėmis galima nuo balandžio 1 dienos. Tačiau dėl dažnai besikeičiančių orų patariama neskubėti keisti žiemines padangas.
Padangas laikykite vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje - pavyzdžiui, rūsyje. Jei sąlygų nėra - tinka ir balkonas. Padangų su diskais negalima laikyti vertikalioje padėtyje, jas reikėtų guldyti horizontaliai ant padėklo. Tik tada, kai diskai iš padangų yra išimti, jas galima laikyti vertikalioje padėtyje. Kartą per mėnesį rekomenduojame pakeisti padangų stovėjimo poziciją ar jas šiek tiek pasukti.
Atsakomybė už padangų pažeidimus ir tvarkymą
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už padangų, neatitinkančių nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą. Tai užtraukia baudą nuo 50 iki 100 eurų. Be to, pareigūnai panaikins automobilio techninę apžiūrą.
Senų padangų utilizavimas
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad svarbu tinkamai atsikratyti senomis padangomis. Anot specialistų, paprastai padangas vairuotojai keičia automobilių servisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Gyventojui per metus galima nemokamai priduoti iki penkių padangų savo gyvenamajai teritorijai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Viršijus leistiną kiekį nemokamai priduoti padangas, taikomi įkainiai.
Administracinių nusižengimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką. Baudos siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos bus ne didesnės negu 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.
Kelių darbai ir eismo sąlygos pavasarį
Didėjant eismo srautams, ypač artėjant šventiniam šv. Velykų savaitgaliui, vairuotojai gali susidurti su spūstimis ar laikinais eismo ribojimais. Intensyvėjant kelių infrastruktūros remonto ir priežiūros darbams, kelionės laikas gali pailgėti, todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutus ir numatyti papildomo laiko kelionei. Vykstantys darbai keliuose reikalauja kantrybės ir atidumo.
Šiuo laikotarpiu keičiasi ne tik oro sąlygos, bet ir eismo situacija. Po žiemos keliai dažnai būna nelygūs, vietomis slidūs arba padengti žvyru, o lietus ar saulės akinimas gali pabloginti matomumą. Vairuotojai turėtų būti itin atidūs.
„Via Lietuva“ praneša, kad po intensyvios žiemos ir jos padarytos žalos asfaltui, į pagrindines šalies magistrales sugrįš kelininkai ir skelbia vietų sąrašą:
- Automagistralė A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda): bus tvarkoma eilė skirtingų ruožų, įskaitant atkarpas nuo 39,29 iki 55,58 km (dešinėje pusėje, ties Elektrėnais), nuo 39,72 iki 50 km (kairėje pusėje), nuo 81,09 iki 83,42 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos), nuo 89,42 iki 94,34 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos), nuo 108,90 iki 111,44 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos), nuo 175,02 iki 182,93 km (dešinėje pusėje, ties Raseiniais), nuo 204,60 iki 207,67 km (kairėje pusėje, ties Kryžkalniu), nuo 230,4 iki 234,96 km (dešinėje pusėje, ties Šilale), nuo 281,91 iki 297,66 km (kairėje pusėje, ties Gargždais) bei nuo 300,00 iki 300,86 km (dešinėje pusėje, Klaipėdos prieigos), nuo 305,63 iki 306,13 km (abiejose kelio pusėse, Klaipėdos prieigos). Ilgiausias tvarkomas ruožas apims net apie 38 kilometrus - ties Babtais (116,90 km) ir baigsis pravažiavus Ariogalą (iki 152,88 km) (dešinėje kelio pusėje), taip pat bus tvarkoma ir kairė kelio pusė nuo 146,16 iki 147,9 km. Be to, šiame ruože bus sutvarkyti net 10 tiltų ir viadukų.
- Kelias A2 (Vilnius-Panevėžys): paprastasis remontas bus vykdomas keliuose ruožuose: nuo 45,20 iki 49,17 km (dešinėje pusėje, ties Širvintomis), nuo 57,57 iki 65,60 km (dešinėje pusėje, ties Ukmerge), nuo 72,96 iki 75,19 km (dešinėje pusėje, Ukmergės prieigos) ir nuo 91,46 iki 97,94 (dešinėje pusėje, ties Taujėnais).
- Kelias A3 (Vilnius-Minskas): darbai numatyti ruože nuo 8,90 iki 11,58 km (kairėje kelio pusėje, Vilniaus prieigos).
- Kelias A7 (Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas): darbai numatyti ruože nuo 2,5 iki 3,6 km (įvažiavimas į Marijampolę).
- Kelias A8 (Panevėžys-Aristava-Sitkūnai): paprastasis remontas bus vykdomas trijuose ruožuose: nuo 7,56 iki 8,33 km (abiejose pusėse), nuo 32,75 iki 46,82 km (ties Kėdainiais), ir nuo 52,69 iki 57,99 km (ties Panevėžiu).
- Kelias A9 (Panevėžys-Šiauliai): darbai numatyti ruože nuo 55,12 iki 57,42 km (abiejose kelio pusėse, Radviliškio mieste).
- Kelias A11 (Šiauliai-Palanga): bus tvarkomi keli ruožai: nuo 18,48 iki 21,83 km (dešinėje pusėje, ties Šiauliais), nuo 55,48 iki 62,79 km (ties Kuršėnais) ir nuo 136,90 iki 141,94 km (ties Kretinga Palangos kryptimi).
- Kelias A12 (Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas): paprastasis remontas vyks nuo 67,25 iki 80,41 km (tarp Šiaulių ir Kelmės) bei nuo 153,6 iki 156,0 km (Tauragės mieste).
Motociklininkai keliuose: saugumas ir atsargumas
Atšilus orams, keliuose vis dažniau pasirodo motociklininkai, dviratininkai ir elektrinių paspirtukų naudotojai. Vairuojantiesiems automobilius patariama dažniau tikrinti veidrodėlius, akląsias zonas, laikytis saugaus atstumo ir vengti staigių manevrų. Pavasario keliuose reikia visada išlikti budriems. Per žiemą automobilių vairuotojai atpranta nuo mažesnių ir vikresnių eismo dalyvių, tačiau už eismo saugumą atsakingos abi pusės.
Patarimai motociklų ir automobilių vairuotojams
Įvairių kategorijų dvirates transporto priemones gali vairuoti ir itin jauni vairuotojai, pavyzdžiui, 15-mečiai. Mopedus, kurių variklio cilindro darbinis tūris yra iki 50 kubinių centimetrų, o greitis siekia iki 45 km/val, gali vairuoti visi, kurie turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą arba nuo 15 metų, jeigu yra įgavę teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones.
Vairavimo instruktoriaus L. Pečiukaičio teigimu, avarijas gali lemti ir greitis, kai motociklų vairuotojai per greit važiuoja, tada automobilių vairuotojai nesugeba greitai pamatyti, įvertinti greičio skirtumų ir galvoja, kad spės pasukti. Jis patarė motociklininkams atkreipti dėmesį į šalutinius keliukus, ypač prieš sankryžas ir šviesoforus užmiesčio keliukuose. „Kartais matai, kad iš šalutinio kelio atvažiuoja automobilius, tai aš visada būnu pasiruošęs ir įsivertinęs situaciją, kad galbūt jis nemato ar išvažiuos į gatvę, tai pasiruoši stabdyti, nusimeti greitį“, - tikino L. Pečiukaitis.
Anot vairavimo instruktoriaus Dariaus Kanapinsko, automobilių vairuotojams labai reikėtų susikoncentruoti darant posūkį į kairę. O motociklininkams - įsitikinti, ar jis tikrai yra matomas. Saugaus eismo ekspertas akcentavo, kad būtent tokiomis aplinkybėmis ir nutinka nemažai nelaimių. Pavyzdžiui, motociklas gali patekti į nematomą zoną, nes jį užstoja automobilis, kuris irgi ruošiasi sukti. Be to, motociklas užima mažiau vietos ir mūsų regėjimo lauke, todėl atrodo, jog važiuoja lėčiau nei iš tiesų.
Vairuotojams pamačius motociklą taip pat nederėtų panikuoti, svarbiausia nedaryti staigių manevrų. Kai kurie motociklininkai sako, jog geriausia - nedaryti nieko, jie patys įvertins situaciją ir atliks reikiamą manevrą. „Galbūt ne 100 procentų atvejų, bet greičiausiai taip“, - paklaustas, ar toks patarimas naudingas atsakė D. Kanapinskas.
Tiems, kurie šį sezoną dar tik planuoja sėsti ant plieninio žirgo, „Regitra“ primena, kad egzaminavimo sezonas prasidės balandžio 7 dieną, tačiau tinkamą jo laiką galima pasirinkti jau dabar. Ne mažiau svarbi ir transporto priemonės būklė. Prieš ilgesnes ar intensyvesnes keliones rekomenduojama patikrinti padangas, stabdžius, langų valytuvus, šviesas, veidrodėlius ir kitus saugumui svarbius elementus.
tags: #vyriausybe #keicia #padangu #naudojimo #tvarka #ir