Volvo XC60 - vidutinės klasės prabangus krosoveris (SUV), kuris buvo pradėtas gaminti dar 2008 metais ir greitai užėmė svarbią vietą rinkoje. Šis modelis yra populiaresnis už, pavyzdžiui, universalo kėbulą turintį „Volvo V70“ ir kone idealiai patenkina visureigiškos išvaizdos trokštančių pirkėjų poreikius. Straipsnyje apžvelgsime 2013 metų modelio ypatumus, dėmesį skirdami D4 varikliams bei priekinių (FWD) ir visų varomųjų ratų (AWD) sistemų specifikai.
Dizainas ir Kėbulo Ypatumai
„Volvo XC60“ buvo paskutinis garsaus „Volvo“ dizainerio Steve'o Mattino projektas. Nors „XC60“ yra kur kas elegantiškesnis už ankstesnius bendrovės modelius, pagrindinių elementų visuma labai stipriai nenutolo nuo klasikinių „Volvo“ dizaino sprendimų. „XC60“ priekinė dalis panaikina bet kokias sąsajas su agresija, o išskirtinių potyrių nesukelianti automobilio išvaizda kone idealiai atspindi „Volvo“ vertybes, kur išskirtinumas niekada nebuvo prioritetas. Vietoje to automobilio formas diktuoja noras apsaugoti viduje esančius keleivius ar netikėtai priešais „XC60“ iššokusį pėsčiąjį.
Kaip bebūtų keista, apvalesnių formų „Volvo“ SUV sugebėjo puikiai užmaskuoti savo ryšį su „Land Rover Freelander“, mat abudu modeliai buvo sukurti ant tos pačios struktūros - EUCD/Volvo P3 platformos. Palyginus su „Land Rover Freelander“, švediškas SUV yra net 160 mm ilgesnis, 30 mm žemesnis, o jo ratų bazė taipogi yra 110 mm ilgesnė. Dizainas ir platforma pradėti naudoti 2008 metais, todėl kai kuriems tai atrodo kaip senienų seniena. Nors 2013 metais buvo atliktas atnaujinimas (facelift), jis buvo minimalus ir nedaug padėjo.
Kėbulo problemos ir rūdys
Anksčiau Volvo automobiliai mūsų kraštuose visada buvo mėgstami dėl geriausios apsaugos nuo rudžių, su kuria galėjo konkuruoti tik nebent kai kurie Audi modeliai. Tačiau P3 platformoje yra konstrukcinė klaida: vanduo užsilaiko už priekinių sparnų apačioje, tarp posparnio ir garso izoliacinės medžiagos, dėl ko sparnas rudyja krašte ties apačia. Priekiniai sparnai gali rūdyti, todėl juos reikia kasmet valyti. Sparnų kaina už neoriginalą prasideda nuo 120 eurų. Nuolatinis automobilio plovimas automatinėse plovyklose gali pažeisti ganėtinai ploną dažų sluoksnį.
Interjeras ir Ergonomika
Jeigu esate susidūrę su „Volvo“ markės automobiliais, įsliūkinę į „XC60“ netrukus pasijusite lyg namie, kadangi jungiklių ir mygtukų išdėstymas praktiškai niekuo nesiskiria nuo kitų, tuo pačiu metu gamintų modelių. Tai gali būti privalumas, turint du „Volvo“ automobilius šeimoje. Salone pastebima gera panorama priekyje, patogios sėdynės, o interjeras ir garso sistema išties daro įspūdį, yra modernus ir atrodo stilingai. Ypač patogios WEBASTO funkcijos žiemos metu.
Trūkumai salone ir ergonomikoje
Nors interjero filosofija minimalistinė, tam tikra įranga kelia nusivylimą. Pavyzdžiui, iki restailingo ekraniukas yra mažas ir nespalvotas, be to, nepateikia jokios naudingos informacijos, net variklio temperatūros. Skydelis nerodo radijo stočių pavadinimų atmintyje, tad tenka atsiminti pačiam. Keista ergonomika - ilga bagažinė ir labai trumpa galinių sėdynių erdvė, todėl krovinius vežti patogiau nei keleivius. Labai siauros galinės durys ir jų ertmė, dėl to lipti nepatogu, o maži galiniai langai neatsidaro iki galo, be to vaizdą užstoja didelės priekinės sėdynės. Salono apdailos medžiagos, ypač modeliuose, gamintuose iki 2013 metų, nekelia asociacijų su „Volvo“ ambicijomis būti pilnaverčiu aukštesnės klasės automobilių gamintoju; odinės sėdynės pernelyg greitai nusidėvi. Nuolat purvinasi salono apdaila, todėl rekomenduojama rinktis tik tamsios spalvos apdailą. Salone nėra kur pasidėti telefono. Keleiviams gale nėra geros panoramos, o lietaus metu užsineša vandeniu šoniniai langai, pabloginant matomumą į šonus, kas ypač pavojinga sankryžose. Temperatūros reguliavimas taip pat gali sukelti nepatogumų - nėra 22.5 laipsnio nustatymo, tik 22 arba 23. Taip pat nėra „Sync“ funkcijos, todėl reikia sukinėti du ratukus. Ventiliatoriaus stiprumo ratukas yra juokingai mažas.
Multimedija ir garso sistema
Navigacijos sistema yra apgailėtina: ji veikia per lėtai ir yra per sudėtingai valdoma. Šiandien geriau naudotis išmaniame telefone esančiomis alternatyvomis. Nors „High Performance“ garso sistemoje yra 8 kolonėlės, net ir pareguliavus garso aparatūra skamba truputį geriau nei vidutiniškai. Rimtesnei muzikai ji netinka, o garso stiprintuvas „Made in China“. Esant didesniam garsui, nėra garso raiškos, nors „Dynaudio“ versija yra geresnė.
Varikliai ir Transmisijos
„Volvo XC60“ variklių gama atspindi laikotarpį, kuomet dyzelis buvo sinonimas su mažesne tarša ir efektyvumu. Nors efektyvumas išliko, dyzeliniai varikliai šiandien dažnai tampa priežastimi žvalgytis kito automobilio. Naudotų automobilių rinka yra prisotinta egzempliorių, turinčių dyzelinius variklius. „Volvo“ per devynerius metus išleido milžinišką kiekį versijų su dyzeliniais varikliais, jog retkarčiais susigaudyti būna sunku. Nepaisant to, visi dyzeliniai varikliai buvo 4-ių arba 5-ių cilindrų bei galėjo turėti priekinių arba visų varančiųjų pavarą.
Dyzeliniai varikliai
- D4 (110 kW): Trauka su 110 kW varikliu vertinama kaip vidutinė.
- D4 (181 arba 190 AG): Šie 4 cilindrų varikliai generuoja 420 Nm sukimo momentą esant vos 1500 aps/min, tad bet koks akceleratoriaus spustelėjimas baigsis džiuginančia dinamika. Be to, šie varikliai pasižymi krikščioniškomis degalų sąnaudomis. Vienintelė priežastis, kuri priverstų atsisakyti šio pasirinkimo - galimi gedimai, kurių pašalinimas nėra pigus.
- D5 (185 AG, 400 Nm): Šis variklis turi nuostabų garsą, tačiau ima kuro kaip 6 cilindrų variklis (mieste 11-13 litrų), o važiuoja kaip 5 cilindrai. Jam būdinga didelė vibracija, kuri jaučiasi net salone kaip traktoriuje, dėl ko dėvisi variklio pagalvės (vienos kaina apie 100 eurų). Vidutinės kuro sąnaudos mieste gali siekti 9.6 l/100 km.
- Bendros problemos: 2,0 litrų, 5 cilindrų dyzeliniuose varikliuose pasitaiko purkštukų gedimų. Dėl didelės ridos gali prireikti pakeisti cilindro galvutės tarpinę. D5 variklis turi konstrukcinę klaidą, kad nutrūkęs bet kuris diržas gali nutraukti paskirstymo diržą. Nors D5 pliusas, kad diržas, o ne grandinė - pigesnis pakeitimas, kartais tenka pakeisti generatoriaus guolį, kad neužstrigtų ir nenumestų generatoriaus diržo. Kai kurie dyzeliniai varikliai gali vartoti daugiau alyvos, todėl rekomenduojama nuolatos stebėti alyvos lygį.
- DPF filtras: Iki 2011 metų pagamintuose modeliuose kietųjų dalelių filtras (DPF) yra tikras galvos skausmas, ypač jei važinėjama trumpais atstumais ir retai išvažiuojama į užmiestį, kur dyzelinis variklis galėtų „prasipūsti“. Dažniausiai tai būna kietųjų dalelių filtro jutiklio gedimas, sutrikdantis visos sistemos veikimą.
Benzininiai varikliai
Benzininių variklių gama yra gerokai paprastesnė. Visi 6 cilindrų benzininiai varikliai noriai draugauja su dujų įranga. Mažesnio tūrio, bet galingi keturių cilindrų benzininiai motorai turės vieną arba turbokompresorius ir išvystys gerus parametrus. Benzininiai varikliai neturi problemų su paskirstymo diržu kaip D5. Bet ir pati galingiausia benzininio variklio versija nepavers „XC60“ dinamika džiuginančiu modeliu - jis išliks vangus ir sunkus.
- 3.2 litrų: Nors patikimas, jo per mažas sukimo momentas sunkiai mašinai, be to jis yra neekonomiškas.
- T6 (224 kW/306 AG): Šis variklis yra „žvėris“, bet neekonomiškas. T6 yra pajėgus, tylus ir patikimas. Bet kuriuo atveju su benzininiu varikliu teks montuoti dujas, tačiau pliusas, kad jis draugauja su dujomis.
Automatinės pavarų dėžės (Aisin)
Aisin automatinės dėžės, montuojamos į Volvo XC60, sulaukia daug kritikos. Lyginant dėžės greitį su DSG arba ZF 8HP dėžėmis, Aisin bent 15 metų atsilieka ir yra vadinama „flegma-tronic“. Aisin dėžė turi lock-up funkciją tik nuo 5 bėgio, todėl ant 1-4 bėgio važiuojama kaip su motoroleriu. Net ir nauja 8 bėgių Aisin dėžė nepagreitėjo ir kartais jai pritrūksta lygumo, kai judi iš vietos, kas komforto atžvilgiu ją stato greta VAG lygio DSG. Tačiau DSG taupo kurą, o Aisin ne.
Aisin dėžės maksimalaus sukimo momento resursas yra mažas, nes tai kompaktiška FWD (priekiniais ratais varoma) dėžė. Pavyzdžiui, D5 duoda 420 Nm, T6 - 400 Nm, o Aisin TF-80SC dėžė laiko tik 440 Nm (ant ribos). Tuo tarpu ZF 8HP dėžių versijų yra iki 1000 Nm. Volvo agregatai yra šalia vienas kito ir gamina daug karščio, o oficialūs Volvo reglamentai nenurodo keisti tepalų dėžei. Dėl to kas antra didelės ridos Volvo turi problemų su dėžėmis, iš kurių išbėga juodas, sudegęs tepalas. Tragiškiausios buvo 5 bėgių Aisin, nes jos Volvo masei yra absurdiškai silpnos. Nors yra ir teigiamų atsiliepimų apie puikiai veikiančią 8 bėgių automatinę pavarų dėžę, kuri sklandžiai perjunginėja pavaras ir yra ekonomiška trasoje (važiuojant 100 km/val 8 pavara, sąnaudos mažiau nei 5L/100km).
T6 ir D5 varikliai yra galingi, tačiau dėl to kenčia dėžė ir kampinė pavara, nes šių dalių resursas yra padarytas ant ribos, be rezervo. Šių variklių malonumo vis tiek neleis išnaudoti flegmatiška greičių dėžė, kuri tarsi iš kitos planetos, todėl nėra dermės tarp variklio ir dėžės. Aisin tinka tik iki 1500 kg ir 3 arba 4 cilindrų varikliams, kaip Peugeot ar Opel, o ne tokios masės automobiliams su galingais varikliais.
Mechaninės pavarų dėžės
Su mechaninėmis dėžėmis per silpnas smagratis, nes didelė mašinos masė. Jo resursas yra apie 200 000 km, o detalės kaina brangi. Modeliai su D3 (136 AG) arba 2,4 litro dyzeliniais varikliais buvo komplektuojami su ganėtinai „silpna“ sankaba, kuri nusidėvi gerokai greičiau negu modeliuose su galingesniais varikliais.
Volvo XC60: SUV'as, kuris vertas vien tik pagyrų?
Važiuoklė ir Valdymas
Volvo XC60 pakaba yra sukietinta. Ji nėra komfortiška, nes buvo sukietinta, kad pakelta mašina nesiūbuotų. Dėl to ji tapo nei komfortiška, nei gerai valdoma. Tuo tarpu tokiose mašinose kaip Mondeo, S80, XC70 pakaba iš esmės dirba puikiai. Yra teigiamų atsiliepimų, kad komfortą akcentuojanti „Volvo“ sugebėjo „XC60“ visureigiui įdiegti savybes, kurios džiugintų kasdien: automobilis yra patogesnis, tylesnis ir lengviau valdomas. Jeigu norima retkarčiais pakratyti žandikaulį, tam tiks „R-Design“ versija su standesniais amortizatoriais ir papildomais stabilizatoriais, kurie sumenkina bendrą važiavimo komfortą, tačiau suteikia didesnį stabilumą važiuojant greitkeliu. Tačiau žiemą pakaba sušąla ir atsiranda pašaliniai garsai. Rekomenduojama imti tik „Comfort“ komplektaciją.
Vairo sistema
Vairo pojūtis apibūdinamas kaip vairuojant darbinį autobusą - t.y., jokio pojūčio, „guminis“ vairas. Automobilio svorio išskirstymas tragiškas dėl labai sunkaus priekio, kas lemia prastas mašinos valdymo savybes ir greitesnį vairo kolonėlės dėvėjimąsi. Posūkiuose pastebimas didelis pasvirimas. Visoje P3 platformoje pasitaiko vairo stiprintuvo siurblių gedimų, dėl ko dingsta vairo stiprintuvas, o detalės kaina yra didelė.
Priekiniai (FWD) vs. Visi Varomieji Ratai (AWD)
Jei reikia tik aukštesnio automobilio ir nebūtini 4 varomieji ratai, rekomenduojama pirkti 2.0 priekiu varomą versiją (apie benziną nekalbama). Su priekiniais varančiaisiais ratais nepatariama važiuoti žiemą į kalną, nes galima šlifuoti ledą. Taip pat priekinius varančiuosius ratus turinčios versijos nesusitvarko su didesniu nei 400 Nm sukimo momentu. Tačiau yra ir teigiamų atsiliepimų apie puikų pravažumą su visais varomaisiais ratais, leidžiantį lengvai parkuotis, o kuro sąnaudos mieste neviršija 8.5 l. Klirensas siekia 230 mm, užtikrindamas gerą pravažumą.
AWD sistemos problemos: Visų varomųjų ratų (AWD) aptarnavimas yra brangus. Genda reduktorius, mova, Haldex sistema. Yra „klasikinės“ problemos, tokios kaip sugedęs Haldex siurbliukas, nusitrynę šlicai ant kampinės pavaros (nebesuka kardano) ir reduktoriaus guolio ūžimas. Šių problemų remontai yra brangūs arba labai brangūs.
Patikimumas ir Dažni Gedimai
Po to, kai „Ford Motor Company“ (FoMoCo) nusipirko „Volvo Cars“ ir modeliai pradėjo eiti ant bendros su „Ford“ P3 platformos, „Volvo“ vardas, siejamas su kokybe, liko praeityje. Su „Ford“ atsirado daug brangių ir šiaip bėdelių, kurios tokios kainos automobiliui yra nepriimtinos. Tačiau yra ir vartotojų, kurie automobilį turi 4 metus, pilniausios komplektacijos ir jokių problemų neturėjo, išskyrus pakeistą ventiliatoriaus guolį ir kelis pakabos elementus, teigdami, kad tai vienas patikimiausių automobilių iš visų turėtų.
Bendrai pasitaikantys gedimai
- Elektra: Elektra ir pakaba yra silpnoji pusė. Dažnai pasitaiko problemų su elektra valdomo bagažinės dangčio veikimu, ypač modeliuose, gamintuose iki 2012 metų. Problemos gali slypėti elektros instaliacijoje. Taip pat gali nustoti funkcionuoti multimedija, automatinė automobilio stabdymo sistema ir kiti elektroniniai įrenginiai. Paprastai šios problemos pradingsta savaime, tačiau neatmetama galimybė atnaujinti programinę įrangą arba kreiptis į „Volvo“ automobilių elektroniką išmanantį specialistą. Iki 2011 metų pagaminti modeliai turėjo ypatingai daug problemų su atstumo arba lambda jutikliais.
- Durų spynos: Genda durelių spynos, bagažinė neatsidaro, o elektra valdoma bagažinė kelia problemų. Rekomenduojama perkant naudotą „Volvo XC60“ patikrinti, ar visos durelės atsirakina ir užsirakina.
- Kondicionierius: Kondicionieriaus ventiliatorius gali cypia. Atsirado pašaliniai garsai iš oro kondicionieriaus pūtiko. Norint pakeisti sąlyginai nebrangią detalę, reikia 4 valandų darbo ir specialaus „Volvo“ įrankio, kas servise atsieina brangiai (apie 300-400 eurų).
- Pakaba: Atsirado ligų pakaboje. Priekiniai atraminiai guoliai, paimti nuo „Ford“, yra atviros konstrukcijos, todėl į juos patenka purvas ir juos tenka kartais keisti (remontas apie 120 eurų). Galiniai sailenblokai, kaip ir „Ford“, neatlaiko apkrovų ir reagentų nuo kelio (remontas apie 120 eurų) ir reikalaus nuolatinės priežiūros. Dėl didelio automobilio svorio greitai dėvisi stabdžių trinkelės.
- Pusašiai: Pusašių granatos nesikeičia ir nuo „Ford“ netinka. Tenka keisti visą pusašį, o naujo kaina yra „kosminė“.
- Salono filtras: Priėjimas prie salono filtro yra labai sunkus ir reikalauja daug pastangų.
- Stiklas: 2010 metų leidime pasitaiko priekinio stiklo vandens pratekėjimas - gamyklinis klijavimo brokas.
Eksploatacijos Išlaidos ir Detalės
Brangios dalys yra viena iš pagrindinių problemų. Aptarnavimas oficialioje atstovybėje yra labai brangus, o eksploatacinių medžiagų kainos labai aukštos. Kuro sąnaudos vidutiniškai siekia 8 l/100 km. Dėl didelio automobilio svorio greitai dėvisi stabdžių trinkelės. AWD aptarnavimas taip pat yra brangus.
Detalių kainos pavyzdžiai:
- Alyvos filtras ~ 10 eurų
- Alkūninio veleno riebokšlis ~ 20 eurų
- Cilindrų galvutės tarpinė ~ 50 eurų
- Paskirstymo sistemos diržas ~ 40 eurų
- Padangų slėgio daviklis ~ 60 eurų
- Galinės svirties įvorė ~ 25 eurai
- Rato guolių komplektas ~ 150 eurų
- Priekinės pakabos svirtis ~ 100 eurų
- Langų skysčio apiplovimo siurblys ~ 45 eurai
- Amortizatorius ~ 70 eurų
- „MacPherson“ kolonos guolis ~ 15 eurų
- Alyvos radiatorius ~ 70 eurų
- ABS jutiklis ~ 30 eurų
- Stabdžių diskas ~ 50 eurų
- Vairo kolonėlės apsauga ~ 10 eurų
Apibendrinimas: Privalumai ir Trūkumai
Privalumai:
- Praktiškas ir universalus, patenkina visureigiškos išvaizdos trokštančių pirkėjų poreikius.
- Lengvas valdymas (nors yra prieštaringų nuomonių dėl vairo pojūčio).
- Į komfortą orientuota pakaba (išskyrus „R-Design“), leidžianti lengviau ignoruoti kelio nelygumus.
- Intuityvus prietaisų valdymas.
- Gera garso izoliacija (nors ratų arkos prastai izoliuotos, o SPA platformos garso izoliacija suprastėjo).
- Plati variklių gama.
- Galima įsigyti su AWD sistema, užtikrinančia puikų pravažumą.
- Pasižymi puikia aktyvia ir pasyvia keleivių apsauga; automobilis yra saugus.
- 5 cilindrų varikliai teikia išskirtinį vairavimo malonumą.
- Webasto funkcija, adaptyvus kruizo valdymas ir „Volvo on Call“ sistema yra patogios funkcijos.
- Kojos ir nugara nepavargsta per ilgas keliones.
- Gera dinamika (palyginti su kai kuriais konkurentais).
Trūkumai:
- Vangi, vairuotojo raginimų važiuoti sparčiau nemėgstanti automatinė pavarų dėžė Aisin.
- Didelis svoris, dėl kurio, pavyzdžiui, „BMW X3“ yra žymiai eiklesnis analogas.
- Triukšmingi dyzeliniai varikliai ir jų didelė vibracija.
- Interjero apdailos medžiagos galėtų būti geresnės, o oda padengtos sėdynės pernelyg greitai nusidėvi.
- Bagažinės tūris - vidutiniškas (nors yra teigiamų atsiliepimų apie didelę bagažinę).
- Pagalbinės vairavimo sistemos - kartais įkyrios.
- Tik priekinius varančiuosius ratus turinčios versijos nesusitvarko su didesniu nei 400 Nm sukimo momentu.
- Brangios detalės ir brangus oficialus aptarnavimas.
- Konstrukcinės P3 platformos problemos su rūdimis ir pakaba.
- Senas dizainas ir platforma.
- Prasta ergonomika gale, siauros galinės durys.
- Mažas, nespalvotas ir neinformatyvus ekranas iki restailingo.
- Oro kondicionieriaus pūtiko pašaliniai garsai ir sudėtingas remontas.
Rekomenduojamos versijos
„Volvo XC60“ su benzininiu varikliu:
Jeigu norite įsigyti „Volvo XC60“ su benzininiu varikliu, būkite pasiruošę ilgesnėms nei įprastai paieškoms. Nors naudotų automobilių rinkoje netrūksta versijų, atvykusių iš Jungtinių Valstijų, patariama ieškoti modelių gamos flagmano - „T6“ versijos su 306 arklio galias generuojančiu varikliu. Jis yra pajėgus, tylus ir svarbiausia - patikimas. Be abejonės, šios versijos kaina naudotų automobilių rinkoje yra didesnė, tačiau tai yra bene geriausia investicija, jei žvalgotės į „Volvo XC60“ su benzininiu varikliu.
„Volvo XC60“ su dyzeliniu varikliu:
Dyzelinių variklių gama buvo be galo plati. Patys universaliausi ir šiam SUV tinkamiausi varikliai yra žymimi „D4“ simboliu. Tai - 4 cilindrų, 181 arba 190 arklio galių išvystantys motorai. Jie generuoja 420 Nm sukimo momentą esant vos 1500 aps/min, tad bet koks akceleratoriaus spustelėjimas baigsis džiuginančia dinamika. Be to, šie varikliai pasižymi krikščioniškomis degalų sąnaudomis. Vienintelė priežastis, kuri priverstų atsisakyti šio pasirinkimo - galimi gedimai, kurių pašalinimas tikrai nėra pigus.
tags: #volvo #xc60 #2013 #metu #d4 #priekiniai