Aušinimo ventiliatorius yra esminė automobilio aušinimo sistemos dalis, kuri padeda išlaikyti tinkamą variklio temperatūrą. Tačiau jei ventiliatorius veikia nuolat, net kai variklis nėra perkaitęs, tai gali reikšti tam tikrus sistemos sutrikimus. Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai naudojami elektriniai ventiliatoriai, kuriuos valdo variklio valdymo kompiuteris (ECU). Ventiliatorius pašalina per didelį karštį iš aušinimo sistemos, taip apsaugodamas variklį nuo perkaitimo. Mieste, stovint kamštyje ar važiuojant lėtai, ventiliatorius yra vienintelė priemonė, padedanti aušinti variklį. Be jo, variklis gali greitai perkaisti. Vienas „užvirimas“ gali sugadinti tarpinę tarp galvutės ir bloko, kas kainuoja šimtus eurų remontui. Nuolat veikiantis aušinimo ventiliatorius yra signalas, kad aušinimo sistemoje ar jos valdymo mechanizmuose yra problema. Ignoruojant šią situaciją, gali kilti didesnių variklio gedimų ar padidėti kuro sąnaudos.
Dažniausios gedimo priežastys
1. Sugedęs temperatūros daviklis
Temperatūros daviklis (termostato jutiklis) matuoja variklio aušinimo skysčio temperatūrą. Elektriniams ventiliatoriams būtinas patikimas temperatūros signalas iš variklio. Jei daviklis sugedęs, jis gali siųsti klaidingus duomenis į variklio valdymo kompiuterį (ECU), nurodydamas, kad variklis yra perkaitęs, nors iš tikrųjų taip nėra. Dėl to ventiliatorius nuolat įsijungia visu pajėgumu. Pavyzdžiui, automobilio savininkas aprašo situaciją, kai vos užvedus automobilį, radiatoriaus ventiliatorius iškart įsijungia pilnu pajėgumu. Užgesinus variklį jis nebesisuka, o įjungus degimą - taip pat. Bandant patikrinti klaidas su VIDA diagnostikos sistema, klaidų nerasta, o temperatūra (tiek lauko, tiek antifrizo) rodoma normaliai. Taip pat, per aktyvacijas VIDA sistemoje galima atlikti ventiliatoriaus testą įvairiais pajėgumais: nustačius 16% veikimą, ventiliatorius prisistabdo iki to lygio, tačiau sustabdžius testą vėl užsisuka iki pilno pajėgumo. Klimato bloke klaidų irgi nėra, tik standartinė „air quality sensor“ klaida. Atjungus temperatūrinį daviklį nuo termostato ir užgesinus variklį, ventiliatorius lieka suktis, o prijungus atgal - ant užgesinto variklio nebesisuka. Tai gali signalizuoti apie sugedusį temperatūros daviklį. Jei įtariate, kad daviklis neveikia tinkamai, kreipkitės į specialistus.
2. Sugedusi ventiliatoriaus relė arba valdymo modulis
Ventiliatorių kontroliuoja relė arba elektroninis valdymo modulis. Ventiliatoriaus elektrinę grandinę paprastai saugo atskiras saugiklis ir valdo relė. Kai šie komponentai perdega arba sulūžta, net tvarkingas ventiliatorius negaus energijos arba, priešingai, gali veikti nuolat. Brangiausia - kai reikia keisti visą ventiliatoriaus modulį kartu su valdymo blokeliu ar davikliais. Vienas iš vartotojų pranešė, kad įjungus ventiliatorių, jis pastoviai sukasi. Anot jo, automobilis buvo nupirktas su atjungta jungtimi, o ją įjungus, ventiliatorius pradėjo suktis nuolat. Taip pat minėta, kad atjungta oro srauto matuoklė, ir nors automobilis važiuoja be jos, uždėjus matuoklės jungtį, skydelyje atsiranda pranešimas "emission system service required". Gali būti, kad ventiliatoriui yra atskiras valdymo blokas, kuris sukasi prie ventiliatoriaus korpuso ar panašioje vietoje. Atverkite saugiklių dėžutę ir pagal automobilio schemą susiraskite ventiliatoriaus saugiklį. Jei jis perdegęs - tai pigiausias galimas gedimas.
3. Užstrigęs termostatas
Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio cirkuliaciją. Jei jis užstringa atviroje padėtyje, variklis gali nepasiekti optimalios darbinės temperatūros, o ventiliatorius vis tiek bandys aušinti, sukdamasis nuolat. Jei termostatas užstringa uždaroje padėtyje, variklis gali perkaisti dar iki ventiliatoriaus įsijungimo. Patikrinus, ar termostatas veikia normaliai, būtina jį pakeisti, jei yra požymių, kad jis užstrigęs. Jei variklio vandens temperatūra nepasiekia aušinimo ventiliatoriaus būklės, aušinimo ventiliatorius dažnai įsijungia išjungus automobilį. Daugeliu atvejų šis reiškinys yra normalus elgesys. Išjungus automobilį aušinimo sistema nustos veikti, tačiau variklio temperatūra neatvėso, todėl aušinimo ventiliatorius kurį laiką veiks toliau. Kai temperatūra nukris, ventiliatorius nustos veikti.
4. Užsikimšęs radiatorius arba oro filtrai
Ventiliatorius stumia orą per radiatorių, kuriame cirkuliuoja aušinimo skystis. Jei radiatorius užsikimšęs purvu, lapais ar vabzdžiais, net geriausias ventiliatorius nepadės. Užsikimšęs radiatorius blogiau praleidžia orą. Laikykite ventiliatoriaus ir radiatoriaus plotą švarų nuo purvo, lapų ar vabzdžių. Salono oro filtras taip pat gali turėti įtakos oro srautui. Vienas vairuotojas susidūrė su problema, kai ventiliatorius pūsdavo, girdėjosi variklio ūžesys, tačiau vėjo nebuvo, o langai iškart užrasodavo. Vienintelis variantas nupūtimui - perjungti į padėtį, kad oras cirkuliuotų salono viduje. Nors tai padėdavo nupūsti langus, drėgmė salone būdavo didelė, o išjungus ventiliatorių, langas vėl užrasodavo ir per naktį smarkiai apšaldavo iš vidaus. Pasikeitus salono oro filtrą, problema neišsisprendė. Vėliau, tikrinant žarnas, vienoje iš jų buvo rasta purvo kamštis, pro kurį oras negalėjo pratekėti. Jį išvalius, ventiliatorius pradėjo veikti normaliai, oras teka, garsas tapo tylus, o langai nerasoja. Tai rodo, kad ne tik salono, bet ir kitų oro pratekėjimo kanalų švara yra kritiškai svarbi.
5. Pažeisti laidai ar jungtys
Laikui bėgant, nuo drėgmės, kelio druskos ar net smulkių graužikų laidai gali tapti trapūs, įtrūkti arba nutrūkti. Tai gali sukelti nuolatinį ventiliatoriaus veikimą arba jo išvis neveikimą. Patikrinkite laidus, jungtis ir relę. Automobilio meistras pirmiausia turėtų patikrinti, ar ventiliatoriaus jungtis blogai sujungta, o tada patikrinti ventiliatoriaus maitinimo šaltinį. Jei ventiliatorius nesisuka, kai pavarų dėžės padėtis yra aukšta, tai gali reikšti užstrigusį ventiliatorių ir pan.
6. Žemas aušinimo skysčio lygis arba senas skystis
Jei aušinimo skysčio lygis yra per žemas arba skystis yra senas ir praradęs savo savybes, variklis gali perkaitinėti, o ventiliatorius gali veikti dažniau, bandydamas kompensuoti nepakankamą aušinimą. Gamintojas paprastai nurodo, kas kiek laiko keisti antifrizą.
Kaip prižiūrėti „Volvo V70“ aušinimo sistemą nuo 2000 iki 2007 m.
Kitos problemos, susijusios su ventiliatoriumi
Nenormalus ventiliatoriaus triukšmas
Jei normaliai dirbant ventiliatorius girdi nenormalų triukšmą, gali būti keturios situacijos:
- Ventiliatorius dėvisi korpusą.
- Ventiliatoriaus guoliai gali būti pažeisti.
- Ventiliatoriaus mentės yra deformuotos.
- Į ventiliatorių patenka pašaliniai daiktai.
Pirmuosiuose trijuose atvejais būtina pakeisti atitinkamas dalis. Ketvirtuoju atveju - gali pakakti išvalyti pašalinius daiktus.
Ventiliatorius neveikia
Jei ventiliatorius nustojo veikti, kaip nutiko vienam Volvo V70 D5 2003 m. savininkui, nors saugikliai yra tvarkingi ir ventiliatorius, pajungtas tiesiai nuo akumuliatoriaus, veikia gerai. Visos reguliatoriaus lemputės ant aukščiausios padėties šviečia, bet ventiliatorius neveikia. Tokiu atveju reikia ieškoti daviklio arba relės, per kurią kontroliuojamas ventiliatorius. Jei ji sugedo, ventiliatorius nustoja veikti. Pats akivaizdžiausias požymis - kai temperatūros rodyklė peržengia vidurį arba net pasiekia raudoną zoną. Naujesniuose automobiliuose gali užsidegti speciali lemputė, rodanti perkaitimo pavojų.
Bendros rekomendacijos
Pastebėjus perkaitimo požymius, neįprastus garsus ar nuolat besisukantį ventiliatorių net užgesus varikliui, būtina kreiptis į profesionalus. Stengtis važinėti švariais keliais, vengti aukštos žolės, smėlio. Stabtelėjęs po kelionės, atkreipkite dėmesį, ar girdisi ventiliatoriaus ūžesys. Jei jūsų automobilis senesnis ir turi mechaninį ventiliatorių su klampia jungtimi („viskoze“), pasukus menteles ranka jos turi laisvai suktis, bet jaustis šiek tiek pasipriešinimo. Aušinimo ventiliatorius tyliai darbuojasi šalia variklio, bet jo darbas yra lemiamas jūsų automobilio saugumui ir ilgaamžiškumui.
tags: #volvo #v70 #ventiliatorius #pastoviai #sukasi