„Volvo V50“, gamintas nuo 2004 iki 2012 metų (su atnaujinimu 2007 m.), yra kompaktiškas universalas, pelnęs pripažinimą dėl savo saugumo, patikimumo ir skandinaviško dizaino. Nors tai nėra naujausias modelis rinkoje, jis išlieka populiarus pasirinkimas naudotų automobilių segmente. Vienas svarbiausių aspektų potencialiems pirkėjams ir esamiems savininkams yra degalų sąnaudos.
Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime „Volvo V50“ kuro sąnaudas, pradedant nuo konkrečių variklių variantų ir pereinant prie bendrų veiksnių bei patarimų, kaip važiuoti ekonomiškiau. Duomenų bazėje turime V50 kuro sąnaudų duomenis modeliams, kurie buvo pagaminti tarp 2005 ir 2011 metų.
Specifinių Volvo V50 variklių degalų sąnaudos: nuo teorijos iki praktikos
„Volvo V50“ buvo siūlomas su įvairia benzininių ir dyzelinių variklių gama. Kiekvienas variklis pasižymi skirtingomis charakteristikomis, įskaitant ir degalų sąnaudas. Svarbu atskirti gamintojo deklaruojamus (oficialius) duomenis nuo realių sąnaudų, su kuriomis susiduria vairuotojai kasdienybėje.
Dyzeliniai varikliai: populiarūs, bet ar visada ekonomiški?
Dyzeliniai variantai dažnai buvo populiariausias pasirinkimas Europoje dėl žadamos ekonomijos ir didelio sukimo momento, ypač vertinamo universale.
1.6D (D4164T / D4162T - PSA/Ford kilmės)
Tai buvo vienas populiariausių ir ekonomiškiausių variklių V50 gamoje, ypač po 2010 metų, kai pasirodė 8 vožtuvų 1.6 D2 versija (D4162T), pakeitusi ankstesnį 16 vožtuvų (D4164T).
- Gamintojo duomenys (vidutinės): Paprastai svyruoja apie 4.5 - 5.0 l/100 km (priklausomai nuo versijos, pavarų dėžės, DRIVe modifikacijos). DRIVe versijos su Start/Stop sistema ir aerodinaminiais patobulinimais galėjo pasiekti ir žemesnes deklaruojamas sąnaudas, kartais net žemiau 4.0 l/100 km.
- Realios sąnaudos: Vairuotojų patirtis rodo, kad realiame pasaulyje šis variklis vidutiniškai naudoja 5.0 - 6.5 l/100 km. Mieste sąnaudos gali pakilti iki 6.5-7.5 l/100 km, ypač šaltuoju metų laiku ar važinėjant trumpais atstumais. Užmiestyje, važiuojant tolygiai, galima pasiekti 4.5-5.5 l/100 km. Vienas vartotojas su V50 D2 mechanine (atnaujintas 1.6 dyzelis, kuris nuo 2010 m. ėjo) fiksavo šiek tiek didokas kuro sąnaudas: mieste kompiuteris rodė 7.7 l/100 km, autostradoje ant 120 km/h apie 6.5 l/100 km.
- Pastabos: Nors ekonomiškas, šis variklis reikalauja dėmesio priežiūrai (ypač DPF filtras, EGR vožtuvas, turbina). Trumpais atstumais važinėjant mieste, DPF filtras gali dažnai užsikimšti, o regeneracijos procesai didina degalų sąnaudas. Ankstyvesnės 16V versijos kartais laikomos lepesnėmis. Įsigyta rugpjūčio 2013 Vokietijoje, komplektacija Momentum, su 1.6 varikliu, buvo apibūdinta kaip vienas iš sėkmingiausių dyzelinių variklių. Vartotojas paminėjo, kad jo „Volvo V50“ su 1.6 D2 varikliu (Summum komplektacija) neturėjo absoliučiai jokių problemų per 240 000 km, išskyrus salono pečiuką, stabilizatoriaus traukes ir ašies salniką. Kuros sąnaudos priklauso nuo to, kaip yra spaudžiamas gazas.
2.0D (D4204T - PSA/Ford kilmės)
Galingesnis nei 1.6D, šis variklis siūlo geresnę dinamiką išlaikant padorias degalų sąnaudas.
- Gamintojo duomenys (vidutinės): Apie 5.6 - 6.0 l/100 km.
- Realios sąnaudos: Vairuotojai dažniausiai raportuoja vidutines sąnaudas tarp 6.0 - 7.5 l/100 km. Mieste jos gali siekti 7.5-9.0 l/100 km, o užmiestyje - 5.0-6.5 l/100 km. Versijos su automatine "Powershift" pavarų dėže gali naudoti šiek tiek daugiau degalų nei su mechanine. Vartotojas, vairuojantis 2007/03 „Volvo V50 2.0D“, teigia, kad variklis labai ekonomiškas: užmiestyje iki 120 km/h laisvai telpa į 6 l/100 km dyzelino, mieste ima apie 8-9 l/100 km.
- Pastabos: Šis variklis laikomas gana patikimu, tačiau, kaip ir 1.6D, turi DPF ir EGR sistemas, reikalaujančias priežiūros ir galinčias kelti problemų, ypač eksploatuojant automobilį nepalankiomis sąlygomis (trumpi atstumai mieste).
2.4D / D5 (D5244T serijos - Volvo kilmės)
Tai penkių cilindrų „Volvo“ kūrinys, vertinamas dėl galios, garso ir ilgaamžiškumo, tačiau pasižymintis didesnėmis degalų sąnaudomis.
- Gamintojo duomenys (vidutinės): Priklausomai nuo galios varianto (163 AG, 180 AG) ir pavarų dėžės, deklaruojamos sąnaudos svyruoja apie 6.5 - 7.5 l/100 km.
- Realios sąnaudos: Realybėje vidutinės sąnaudos dažniausiai būna 7.5 - 9.5 l/100 km. Mieste sąnaudos lengvai gali viršyti 10-12 l/100 km, ypač su automatine "Geartronic" pavarų dėže. Užmiestyje galima tikėtis 6.0-7.5 l/100 km. Vartotojas su „Volvo V50“, 2007 m., 2.4L, 132 kW, automatu, teigė, kad mieste automobilis ryja apie 10.5 l dyzelino, trasoje geriausiu atveju 7 l.
- Pastabos: Nors ir ne pats ekonomiškiausias, šis variklis suteikia malonų vairavimo pojūtį. Automatinė "Geartronic" pavarų dėžė, nors ir patogi, didina sąnaudas lyginant su mechanine. Kaip ir kiti dyzeliai, turi DPF filtrą.
Benzininiai varikliai: paprastesni, bet ištroškę?
Benzininiai varikliai V50 gamoje buvo mažiau populiarūs Europoje, tačiau jie dažnai pasižymi paprastesne konstrukcija ir pigesne priežiūra, ypač kalbant apie atmosferinius variantus.
1.6 (B4164S3 - Ford kilmės)
Bazinis benzininis variklis, pasižymintis paprastumu, bet ne įspūdinga dinamika ar ekonomija.
- Gamintojo duomenys (vidutinės): Apie 7.0 - 7.5 l/100 km.
- Realios sąnaudos: Vidutinės realios sąnaudos dažniausiai siekia 8.0 - 9.5 l/100 km. Mieste jos gali pakilti iki 10-12 l/100 km, o užmiestyje - 6.5-7.5 l/100 km. Norint važiuoti dinamiškiau, variklį reikia "gręžti", kas ženkliai didina sąnaudas.
- Pastabos: Paprasta konstrukcija reiškia mažesnę gedimų riziką ir pigesnę priežiūrą lyginant su dyzeliais ar turbininiais benzininiais varikliais. Geras pasirinkimas tiems, kas važinėja nedaug ir vengia sudėtingų dyzelinių sistemų.
1.8 / 1.8F (B4184S11 / B4184S8 - Ford kilmės)
Šiek tiek galingesnis nei 1.6, bet vis dar atmosferinis variklis. 1.8F versija pritaikyta naudoti E85 bioetanolį (kurio sąnaudos gerokai didesnės nei benzino).
- Gamintojo duomenys (vidutinės, benzinui): Apie 7.3 - 7.7 l/100 km.
- Realios sąnaudos (benzinui): Vidutiniškai 8.5 - 10.0 l/100 km. Mieste - 10.5-13 l/100 km, užmiestyje - 7.0-8.0 l/100 km. Naudojant E85, sąnaudos išauga apie 30-40%. Vartotojo patirtis su 1.8 92 kW varikliu rodo mišrias kuro sąnaudas ~ 8.5 l/100 km (per stipriai nespaudžiant, bet ir ne pensininko režimu). Po metų įdėtos dujos, važiuojant taip pat apie 10 l/100 km dujų.
- Pastabos: Panašiai kaip 1.6, pasižymi paprastumu. Flexifuel (1.8F) versija Lietuvoje mažiau aktuali dėl E85 degalų neprieinamumo, tačiau gali naudoti ir įprastą benziną.
2.0 / 2.0F (B4204S3 / B4204S4 - Ford kilmės)
Galingiausias „Ford“ kilmės atmosferinis variklis V50 gamoje. 2.0F - Flexifuel versija.
- Gamintojo duomenys (vidutinės, benzinui): Apie 7.5 - 8.0 l/100 km.
- Realios sąnaudos (benzinui): Vidutiniškai 9.0 - 11.0 l/100 km. Mieste - 11-14 l/100 km, užmiestyje - 7.5-8.5 l/100 km.
- Pastabos: Siūlo geresnę dinamiką nei 1.6 ar 1.8, bet ir sąnaudos atitinkamai didesnės.
2.4 / 2.4i (B5244S4 / B5244S5 - Volvo kilmės)
Penkių cilindrų atmosferinis „Volvo“ variklis, pasižymintis maloniu garsu ir tolygia galios kreive.
- Gamintojo duomenys (vidutinės): Apie 8.5 - 9.5 l/100 km (priklausomai nuo galios ir pavarų dėžės).
- Realios sąnaudos: Vidutiniškai 10.0 - 12.5 l/100 km. Mieste sąnaudos gali siekti 13-16 l/100 km, ypač su automatine pavarų dėže. Užmiestyje - 8.0-9.5 l/100 km.
- Pastabos: Patikimas variklis, bet degalų sąnaudos jau gana didelės pagal šiuolaikinius standartus. Automatinė "Geartronic" dėžė prideda komforto, bet ir padidina sąnaudas.
T5 (B5254T3 / B5254T7 - Volvo kilmės)
Galingiausias V50 variantas su penkių cilindrų turbininiu varikliu.
- Gamintojo duomenys (vidutinės): Apie 8.7 - 10.0 l/100 km.
- Realios sąnaudos: Labai priklauso nuo vairavimo stiliaus. Ramiai važiuojant vidutinės sąnaudos gali būti 10.5 - 13.0 l/100 km. Tačiau dinamiškai važinėjant, ypač mieste, sąnaudos lengvai šokteli iki 15-18 l/100 km ir daugiau. Užmiestyje įmanoma pasiekti 8.5-10 l/100 km. AWD (visų varančiųjų ratų) versijos naudoja dar šiek tiek daugiau degalų.
- Pastabos: Suteikia daugiausiai vairavimo malonumo, bet reikalauja didžiausių išlaidų degalams. Reiklesnis priežiūrai nei atmosferiniai benzininiai varikliai.
Bendrieji veiksniai, lemiantys Volvo V50 degalų sąnaudas
Nepriklausomai nuo konkretaus variklio, yra daug veiksnių, kurie daro įtaką realioms degalų sąnaudoms. Suprasdami juos, galime ne tik tiksliau įvertinti potencialias išlaidas, bet ir imtis veiksmų sąnaudoms mažinti.
Vairavimo stilius: svarbiausias kintamasis
Tai bene daugiausiai įtakos turintis veiksnys. Agresyvus vairavimas - staigus greitėjimas, dažnas ir staigus stabdymas, didelio greičio palaikymas - gali padidinti degalų sąnaudas net 30-40% ar daugiau, lyginant su ramiu ir tolygiu vairavimu.
- Staigus greitėjimas: Reikalauja maksimalios variklio galios, todėl į cilindrus purškiamas didelis degalų kiekis.
- Staigus stabdymas: Iššvaisto kinetinę energiją, kuri buvo sukurta naudojant degalus. Numatant situacijas ir stabdant varikliu (atleidus akceleratorių ir palikus įjungtą pavarą), galima sutaupyti.
- Didelis greitis: Oro pasipriešinimas didėja eksponentiškai didėjant greičiui. Važiuojant 120 km/h vietoj 100 km/h, degalų sąnaudos gali išaugti apie 15-25%, priklausomai nuo automobilio aerodinamikos. „Volvo V50“, būdamas universalu, turi didesnį oro pasipriešinimą nei sedanas.
- Optimalių sūkių palaikymas: Važiavimas per žemais arba per aukštais sūkiais didina sąnaudas. Reikia stengtis laikytis optimalaus sūkių diapazono (dažniausiai dyzeliams tai 1500-2500 rpm, benziniams 2000-3000 rpm, bet tai priklauso nuo variklio).
- Trumpų atstumų vengimas: Šaltas variklis naudoja gerokai daugiau degalų, kol pasiekia darbinę temperatūrą. Važinėjant tik trumpais atstumais (pvz., kelis kilometrus į darbą ir atgal), ypač žiemą, vidutinės sąnaudos gali būti ženkliai didesnės nei deklaruojamos ar pasiekiamos ilgesnėse kelionėse. Dyzeliniams varikliams tai ypač kenksminga dėl DPF filtro.
Automobilio techninė būklė ir priežiūra
Tvarkingas automobilis visada naudos mažiau degalų nei apleistas. Vartotojų atsiliepimai rodo, kad automobilis gali reikalauti daug investicijų, jei priežiūra nėra tinkama arba pasitaiko gedimų. Pavyzdžiui, vienas savininkas per 3 eksploatavimo metus susidūrė su generatoriaus, sankabos komplekto, vožtuvų gumelių, EGR ir kitų dalių keitimu, taip pat variklis pradėjo "valgyti" tepalus ir reikalavo kapitalinio remonto.
- Padangų slėgis: Per mažas slėgis padangose didina riedėjimo pasipriešinimą ir gali padidinti sąnaudas keliais procentais. Rekomenduojama tikrinti slėgį reguliariai (bent kartą per mėnesį) ir palaikyti gamintojo nurodytą lygį. Taip pat svarbu naudoti sezoną atitinkančias padangas. Žieminės padangos paprastai turi didesnį riedėjimo pasipriešinimą nei vasarinės. Žemo riedėjimo pasipriešinimo padangos gali padėti sutaupyti dar šiek tiek degalų.
- Ratų geometrija (suvedimas): Neteisingai sureguliuota ratų geometrija ne tik greičiau dėvi padangas, bet ir didina riedėjimo pasipriešinimą bei degalų sąnaudas.
- Variklio priežiūra: Reguliarus tepalų ir filtrų (oro, degalų) keitimas yra būtinas. Užsikimšęs oro filtras riboja oro patekimą į variklį, todėl degalų mišinys tampa per riebus ir didėja sąnaudos. Senos ar netvarkingos uždegimo žvakės (benzininiams varikliams) arba purkštukai (dyzeliniams varikliams) taip pat gali neigiamai paveikti degimo procesą ir padidinti sąnaudas.
- Stabdžių sistema: Stringantys stabdžių suportai (apkabos) gali nuolat stabdyti ratą, didindami pasipriešinimą ir degalų sąnaudas, taip pat kaisdami.
- Išmetimo sistema: Ypač svarbu dyzeliniams varikliams su DPF. Užsikimšęs DPF filtras didina slėgį išmetimo sistemoje, apkrauna variklį ir ženkliai didina degalų sąnaudas, ypač dažnų regeneracijos ciklų metu. Vienas vartotojas paminėjo, kad jam teko išpjauti DPF filtrą, nes naujas kainavo per daug. Taip pat buvo problemų su oro srauto matuokle, EGR vožtuvu, dingusia trauka.
Eksploatavimo sąlygos
- Miestas vs. Užmiestis: Važinėjimas mieste (ypač dideliuose miestuose piko valandomis) su dažnais sustojimais, greitėjimais ir lėtu judėjimu spūstyse visada naudoja daugiau degalų nei tolygus važiavimas užmiestyje pastoviu greičiu.
- Reljefas: Važinėjimas kalvotomis vietovėmis reikalauja daugiau energijos nei lygumose.
- Oro sąlygos: Šaltas oras didina degalų sąnaudas dėl ilgesnio variklio įšilimo laiko, didesnio oro tankio ir dažnesnio šildymo sistemų naudojimo. Stiprus priešpriešinis vėjas taip pat ženkliai didina oro pasipriešinimą ir sąnaudas.
- Papildomos įrangos naudojimas: Oro kondicionierius (AC) gali padidinti sąnaudas 5-15%, priklausomai nuo jo naudojimo intensyvumo ir aplinkos temperatūros. Šildomi langai, sėdynės ir kita galinga elektros įranga taip pat apkrauna generatorių, o tai netiesiogiai didina degalų sąnaudas.
Kiti veiksniai
- Automobilio svoris: Papildomas svoris automobilyje (nereikalingi daiktai bagažinėje) didina apkrovą varikliui ir sąnaudas, ypač greitėjant ar važiuojant į kalną.
- Aerodinamika: Stogo bagažinės, dviračių laikikliai ar net atidaryti langai važiuojant didesniu greičiu ženkliai padidina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas. Jei nenaudojate, stogo skersinius ar bagažinę geriau nuimti.
- Pavarų dėžės tipas: Tradicinės automatinės pavarų dėžės (kaip „Volvo Geartronic“) paprastai naudoja šiek tiek daugiau degalų nei mechaninės dėl hidraulinių nuostolių. Modernesnės dvigubos sankabos automatinės dėžės (kaip "Powershift", naudota su 2.0D) efektyvumu artimesnės mechaninėms, tačiau jų patikimumas ir ilgaamžiškumas kartais kelia klausimų.
- Degalų kokybė: Nors įtaka dažnai pervertinama, labai prastos kokybės degalai gali šiek tiek pabloginti degimo procesą ir padidinti sąnaudas ar net pakenkti varikliui.
Patarimai, kaip sumažinti Volvo V50 degalų sąnaudas
Remiantis aukščiau išvardintais veiksniais, galima suformuluoti praktinius patarimus, kaip važiuoti ekonomiškiau su „Volvo V50“:
- Vairuokite ramiai ir prognozuokite: Venkite staigaus greitėjimo ir stabdymo. Stebėkite eismą toliau į priekį, kad galėtumėte iš anksto atleisti akceleratorių, o ne staigiai stabdyti. Stabdymui kuo dažniau naudokite variklį (ypač su mechanine pavarų dėže).
- Palaikykite optimalų greitį: Užmiestyje stenkitės neviršyti 90-100 km/h greičio. Kiekvienas papildomas 10 km/h virš šios ribos ženkliai didina sąnaudas. Naudokitės pastovaus greičio palaikymo sistema (autopilotu) ilgose kelionėse lygioje vietovėje, tačiau kalvotose vietovėse ji gali būti ne tokia efektyvi kaip jūsų koja.
- Naudokite aukštesnę pavarą: Kai tik įmanoma, važiuokite aukštesne pavara, palaikydami pakankamus, bet ne per aukštus variklio sūkius. Venkite variklio "dusinimo" per žemais sūkiais.
- Reguliariai tikrinkite padangų slėgį: Laikykitės gamintojo rekomendacijų. Tai paprastas, bet efektyvus būdas sumažinti riedėjimo pasipriešinimą.
- Atlikite reguliarią techninę priežiūrą: Laiku keiskite tepalus, oro, degalų filtrus. Pasirūpinkite, kad variklis, stabdžių ir važiuoklės sistemos būtų tvarkingos. Dyzelinių variklių savininkai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į DPF ir EGR sistemų būklę.
- Sumažinkite svorį ir oro pasipriešinimą: Nevežiokite nereikalingų daiktų. Nuimkite stogo bagažines ar skersinius, kai jų nenaudojate. Važiuodami didesniu greičiu uždarykite langus ir naudokitės ventiliacijos sistema arba saikingai - kondicionieriumi.
- Planuokite keliones: Jei įmanoma, venkite piko valandų. Sujunkite kelis trumpus važiavimus į vieną ilgesnį, kad variklis spėtų pasiekti darbinę temperatūrą.
- Saikingai naudokite elektroniką: Nors komforto įranga reikalinga, naudokite ją protingai. Oro kondicionierių naudokite tik tada, kai būtina.
- Dyzelio savininkams (ypač su DPF): Venkite nuolatinio važinėjimo tik trumpais atstumais mieste. Reguliariai išvažiuokite į užmiestį ilgesniam laikui (bent 20-30 min.), kad DPF filtras galėtų sėkmingai regeneruotis. Naudokite kokybiškus degalus ir DPF sistemai skirtus priedus, jei gamintojas tai rekomenduoja ar yra problemų.
- Apsvarstykite variklio pasirinkimą: Jei dar tik renkatės „Volvo V50“, gerai pagalvokite apie savo važiavimo įpročius. Jei daugiausiai važinėjate mieste trumpais atstumais, paprastesnis benzininis variklis (pvz., 1.8 ar 2.0) ilgainiui gali būti racionalesnis pasirinkimas dėl mažesnių priežiūros kaštų ir DPF nebuvimo, net jei degalų sąnaudos šiek tiek didesnės. Jei dažnai važinėjate ilgais atstumais užmiestyje, dyzelinis 1.6D ar 2.0D bus ekonomiškesnis pasirinkimas degalų atžvilgiu.
Kaip vairuoti ekonomiškai – sutaupykite pinigų degalams!
Mitai ir niuansai apie degalų sąnaudas
Diskusijose apie degalų sąnaudas dažnai pasitaiko tam tikrų supaprastinimų ar net klaidingų įsitikinimų.
- Mitas: "Dyzelis visada ekonomiškesnis". Nors dyzeliniai varikliai turi didesnį termodinaminį naudingumo koeficientą ir paprastai naudoja mažiau degalų litrais, jų priežiūra (ypač DPF, EGR, purkštukai, turbina) gali būti brangesnė. Važinėjant trumpais atstumais mieste, dyzelio ekonomijos privalumas gali sumažėti ar net išnykti dėl dažnų DPF regeneracijų ir didesnių sąnaudų šaltam varikliui. Be to, dyzelinas dažnai ... (tekstas baigėsi, bet mintis aiški - privalumas nėra universalus).
Bendra eksploatacijos patirtis ir vartotojų atsiliepimai
Be degalų sąnaudų, „Volvo V50“ savininkai dažnai dalinasi ir kitomis patirtimis, kurios formuoja bendrą automobilio vertinimą.
Komfortas ir interjeras
- Automobilio sėdynės tikrai patogios, leidžiančios nuvažiuoti 300-400 km be sustojimo ir didelių nugaros skausmų. Viena vartotojo nuomone, būtent šio modelio sėdynės yra, ko gero, pačios patogiausios.
- Salonas ir kėbulas dažnai vertinami kaip kokybiški ir nerūdijantys. Salono medžiagos kokybiškos, plastmasės nebarška.
- Prietaisų skydelis neeilinis, patikti gali ne visiems, bet viskas labai aišku ir paprasta.
- Automobilis turi labai gerą garso izoliaciją. Muzika Premium Sound groja įspūdingai.
Erdvė ir praktiškumas
- Automobilio salone vietos mažokai. Jei vairuotojas 175 cm ūgio, tai gale dar vietos bus kojoms, tačiau aukštaūgiui vairuotojui gale vietos mažai. Aukštesniems nei 180 cm ūgio žmonėms gale ankštoka.
- Bagažinė, kaip universalui, gana maža. Nors bagažinė talpi, ir galima sukrauti iki viršaus, vietos vis dėlto gali trūkti, ypač lyginant su kitais universalais.
- Mažas kuro bakas yra dažnai minimas trūkumas.
- Automobilis mieste pakankamai manevringas, tačiau parkuotis su juo nėra labai patogu, nes „Volvo“ neturi didelio ratų susukimo kampo.
Patikimumas ir gedimai
- Yra vartotojų, kurie teigia, kad „Volvo V50“ yra labai nepatikimas automobilis, dažnai gendąs ir daugiau laiko praleidžiantis servise nei kelyje. Pavyzdžiui, vienas savininkas per dvejus metus nusivylė patikimumu, nes dažnai reikėjo remontuoti.
- Dažnai pasitaiko elektronikos problemų, pavyzdžiui, vairuotojo sėdynės atmintis nusimuša, AIR-BAG lemputė užsidega, galinis keleivio langas nustoja veikti automatiniu režimu. Taip pat minėtas vairo užrakto spynos gedimas, kuris kartojasi.
- Neoriginalios detalės laiko trumpai.
- Kietoka važiuoklė. Nors pakaba tvirta, kai kada jaučiamas kietumas.
- Detalių kainos gali būti didelės, jei perkamos „Volvo“ dalys, tačiau tinka „Ford“ / „Mazda“ dalys, kurios yra kur kas pigesnės.
- Automobilis greitai nuvertėja ir gali reikalauti daug investicijų.
Vairavimo malonumas
- „Volvo V50“ puikiai traukia ir yra smagus važiuoti, ypač su galingesniais varikliais. Automatas veikia puikiai ir greitai.
- Geras sukimas pastatyti mašiną.
- „Ford“ „Volvo“ kailyje - rodo bendras šių automobilių platformas ir kai kurias dalis.
- Mažas klirensas (tik 135 mm) gali būti per mažas Lietuvos keliams, tačiau mieste problemų nesukelia.
tags: #volvo #v50 #d2 #kuro #sanaudos