Automobilio, ypač dyzelinio, neužvedimas ar netikėtas užgesimas kelyje yra viena nemaloniausių situacijų, su kuria gali susidurti vairuotojas. Problemos gali būti įvairios - nuo paprastų, lengvai pašalinamų, iki sudėtingų, reikalaujančių profesionalios diagnostikos ir remonto.
Įžanga: Dyzelinio variklio neužvedimo problemos sudėtingumas
Vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių dyzelinių variklių problemų sudėtingumą, yra štai toks atvejis: važiuojant keliu ir padarius posūkį, po kurio reikėjo jungti trečią pavarą ir važiuoti toliau, automobilis užgeso. Prietaisų skydelyje neužsidegė jokia perspėjimo lemputė. Mėginant užvesti variklį ridenantis pavara, to padaryti nepavyko. Atidarius variklio dangtį, prie kolektoriaus, EGR vožtuvo ir vakuuminių žarnelių buvo aptikta daugybė suodžių. Numaunant vakuumo žarneles ir jas praputinėjant, automobilis iškart užsivedė. Tačiau problema nedingo. Automobilis kuo toliau, tuo labiau „ožiavosi“: iki 2000 aps./min. veikė lyg ir normaliai, bet tik pasiekus trečią pavarą iškart visiškai dingdavo trauka, o atgaivinti variklį pavykdavo tik riedant pavara ir staigiai išjungus degimą bei vėl įjungus. Galiausiai, įvažiavus į Lietuvą, automobilis užgeso visiškai ir nebeužsivedė, teko laukti pagalbos ir tempti transporto priemonę. Tokie simptomai rodo gilumines problemas, reikalaujančias nuodugnios diagnostikos.
Bendros automobilio neužvedimo priežastys
Dažniausiai pasitaikančios problemos, dėl kurių dyzelinis automobilis gali nebeužsivesti, yra susijusios su keliomis pagrindinėmis sistemomis. Svarbu pastebėti pirmuosius prailgėjusio automobilio užvedimo požymius, kad būtų galima išvengti didesnių gedimų.
Akumuliatoriaus problemos
Dažnai pirma mintis, kylanti neužsivedant transporto priemonei, yra susijusi su akumuliatoriumi. Priežasčių, kodėl jis gali nusėsti, yra daug:
- Vairuotojo neapdairumas: paliktas įjungtas vidaus ar žibintų apšvietimas, garso sistema ar kita elektros sistemos dalis.
- Per silpnas ar nepakankamai įkrautas prietaisas: ypač šaltu oru arba važinėjant per trumpais atstumais, kurie neleidžia akumuliatoriui pakankamai įsikrauti.
Pirmuoju ir antruoju atveju sprendimas galėtų būti akumuliatoriaus įkrovimas gnybtų ar įkroviklio pagalba.
Starterio gedimai
Starteris inicijuoja automobilio vidaus variklio užkūrimą. Šios automobilio dalies gedimą gali signalizuoti ausiai neįprasti džeržgimo garsai, iš automobilio sklindantys dūmai arba bėganti alyva. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina kuo greičiau kreiptis į automobilių servisą.
Kuro sistemos problemos (bendros)
Kuro padavimas dyzeliniuose automobiliuose gali sutrikti dėl įvairių priežasčių:
- Kuro siurblys: Jis atsakingas už reikiamą kuro kiekio padavimą į variklį. Šiai daliai veikiant netinkamai, nustatytas kuro kiekis nebus paduotas ir automobilio nepavyks užkurti. Jei kurdami automobilį girdite, kad starteris sukasi, tačiau jo užkurti vis tiek nepavyksta, viena iš priežasčių gali būti kuro siurblio gedimas.
- Mažas kuro kiekis bake: Dyzelinio kuro padavimas gali sustoti net neprasidėjęs, ypač žiemos metu. Nors pastačius automobilį atrodo, jog kuro bake yra dar pakankamai, esant dideliems šalčiams, jo kiekio užvedimui gali tiesiog nepakakti. Tiesa ir tai, kad net ir užvedus automobilį su mažu dyzelio kiekiu bake, daroma žala visai kuro sistemai.
- Užšalęs dyzelinas: Antroji problema, neleidžianti užsivesti automobiliui žiemą, yra kuro bake užšalęs dyzelinas. Požymiai, signalizuojantys šią bėdą, išlieka panašūs kaip ir kuro siurblio ar žemo kuro kiekio bake atveju. Susidūrus su šia problema, vienintelė išeitis - kurą atšildyti.
Uždegimo sistema (dyzeliniuose varikliuose - kaitinimo žvakės)
Variklis neužsives ir tuomet, jei kaitinimo žvakės (dyzeliniuose varikliuose atliekančios uždegimo funkciją) neduos nenutrūkstamos kibirkšties (tiksliau, neįkais iki reikiamos temperatūros). Neveiksnumas gali būti dėl užsiteršusių, apdegusių arba drėgnų žvakių galiukų. Pastebėjus žvakių neveiksnumą, rekomenduojama jas išimti, nuvalyti ir nusausinti.
„Common Rail“ sistemos diagnostika ir specifinės problemos
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, jų diagnostika sukelia daugybę problemų dėl sudėtingumo ir reikalingos specializuotos įrangos.
Žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje
Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis, reikalingas variklio užvedimui, yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose - jau apie 250 Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema gali slypėti ne dyzelinėje kuro sistemoje. Tačiau ne visada minėtos problemos priežastis yra siurblio ar purkštuko gedimas.
Žemo slėgio kuro sistemos patikra
Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio kuro sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus, t.y. slėgį ir srautą. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia 3,5 Bar ir 2 l/min.
Jeigu testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį, reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypač žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo vamzdeliuose, esančiuose po automobilio dugnu. To priežastimi taip pat gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės.
Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje - tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus (0,1 Bar) arba jo neturi būti visai, kas reiškia, kad kuro filtras švarus. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.
Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant. Rekomenduojama jį keisti kas 20-30 tūkst. kilometrų, tačiau šie skaičiai gali kisti priklausomai nuo į automobilį pilamo kuro kokybės.
Aukšto slėgio kuro siurblio patikra
Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats „Common Rail“ aukšto slėgio siurblys. Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį, pavyzdžiui, Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270).
Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant „Common Rail“ aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą.
Solenoidiniai kuro srauto vožtuvai veikia dviem kryptimis - jie atsidaro arba užsidaro. Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo, turi siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus). Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio „Common Rail“ siurblyje priežastimi.
Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį slėgį gali sudaryti siurblys, tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės. Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 sekundžių, ir slėgio manometro pagalba galima pamatyti kuro siurblio sudaromą slėgį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gauti testavimo rezultatai, kurie yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, dar nereiškia, jog reikia keisti arba remontuoti „Common Rail“ siurblį. Galbūt CR siurblys nėra sugedęs ir slėgis dingsta kažkur kitur.
Kas yra „Common Rail“ degalų įpurškimas? 🔧
Kuro purkštukų patikra
Kitas tyrimų etapas yra „Common Rail“ purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, reikalingi specialūs priešpriešinio slėgio grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui).
Tačiau, jeigu prie žemo slėgio grįžtamas kuro srautas iš purkštuko nėra didelis, tai dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz., 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri.
Diagnostikos pabaiga ir patvirtinimas
Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo pakeitimo reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontas laikomas baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, o purkštuko įpurškimo testas atitinka dokumentacijoje nurodytą kuro įpurškimo tipą.
Būtina diagnostinė įranga ir specialistų pagalba
„Common Rail“ sistemos diagnostika nėra sudėtinga, tačiau norint ją atlikti tiksliai ir efektyviai, autoservise reikia turėti daugybę įrangos: menzūrėles, manometrus, jungtis, specializuotą diagnostikos įrangą ir, žinoma, patyrusius specialistus. Susidūrus su dyzelinio automobilio neužvedimo problemomis, ypač su sudėtingais simptomais, rekomenduojama kreiptis į specializuotą autoservisą, turintį ilgametę patirtį ir šiuolaikinę įrangą dyzelinių automobilių remontui ir diagnostikai.
tags: #volvo #nekaitina #dyzelio