Transporto priemonės bendrosios masės ir ašių apkrovos viršijimas yra rimtas pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui ir kelių infrastruktūrai. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), bendradarbiaudama su Lietuvos policija bei Vilniaus miesto savivaldybe, patikrinimus organizavo, reaguodama į gyventojų pranešimus apie galimai perkrautas ir kelius teršiančias birius bei medienos krovinius gabenančias kelių transporto priemones Vilniaus mieste.
Bendrosios masės ir ašių apkrovos viršijimo statistika
Patikrinimai atskleidžia, kad leistina bendroji masė ir ašių apkrova dažnai viršijama. Pasvėrus 20 transporto priemonių, 11 iš jų viršijo didžiausiąją leistiną bendrąją masę ir 2 iš jų viršijo leidžiamą pavienės ašies ar varančiosios ašies apkrovą.
2016 metų rugsėjo mėnesį Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai Lietuvoje patikrino 755 transporto priemones. Šio patikrinimo metu 9 iš jų viršijo didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, 76 - didžiausią leidžiamąją ašių apkrovą, o dar 34 viršijo abu šiuos parametrus. Savaime suprantama, visiems nustatytiems pažeidėjams, o tiksliau - vairuotojams, buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, nes būtent jie yra laikomi atsakingaisiais asmenimis.
Teisinis reguliavimas ir baudos už viršsvorį
Sankcijos vairuotojams, įmonių vadovams ir siuntėjams
Administracinių nusižengimų kodeksas už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis numato baudą vairuotojams nuo 900 iki 2000 eurų. Taip pat bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, - nuo 1150 iki 3500 eurų.
LTSA atstovai teigia, kad administracinio poveikio priemonės visais atvejais bus taikomos ne tik vairuotojams, bet ir bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kurie vadovauja krovinių vežimo veiklai, taip pat ir krovinio siuntėjams.
Galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta, kad atsakomybė už krovinio svorį nustatančių teisės aktų pažeidimus taikoma ne tik krovinio vežėjams, bet ir siuntėjams. Ši nuostata taikoma nuo 2015 m.
Maksimalios leistinos masės biriesiems kroviniams
Birius krovinius vežančių transporto priemonių maksimali bendroji leistina masė negali viršyti:
- Triašių transporto priemonių - 25 tonų.
- Keturiašių transporto priemonių - 32 tonų.
- Penkiaašių transporto priemonių - 40 tonų.
Administracinė atsakomybė: kam ji tenka?
Kyla klausimas, ar yra galimybė atsakomybę perkelti kitiems asmenims, ar ji visada tenka vairuotojui?
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 145 straipsnio 3 dalį atsakomybė už „viršytą leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę“ užtraukia baudą vairuotojams, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Jie nurodo, kad administracinė atsakomybė už viršsvorį gali kilti vairuotojams, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims.
Vairuotojo atsakomybė ir kontrolė
Advokatų kontoros „Jurex“ advokato padėjėja Jelena Cvirko paaiškina, kad dažniausiai administracinė atsakomybė kyla vairuotojui. Manoma, kad vairuotojas turi daugiausiai kontrolės: jis gali atsisakyti vežti didesnio, nei leidžiama, svorio krovinį, tiesiogiai valdo transporto priemonę ir savo veiksmais gali daryti įtaką krovinio padėčiai bei pasiskirstymui. Pavyzdžiui, biraus krovinio pasiskirstymas gali pasikeisti pernelyg staigiai manevruojant, staigiai stabdant ar pajudant iš vietos.
Be to, reikėtų nepamiršti, kad su leidžiamu krovinio svoriu, dydžiu, paskirstymu ant ašių ir kiti panašūs reikalavimai yra skirti užtikrinti vežėjo (vairuotojo) ir kitų eisme dalyvaujančių asmenų bei turto saugumą.
Įmonės vadovo ir įgaliotų asmenų atsakomybė
Remiantis teismų praktika administracinių teisės pažeidimų bylose, pervežimo įmonės vadovui atsakomybė tenka, kai jis nesiėmė priemonių išvengti teisės aktų pažeidimų - netinkamai organizavo veiklą ir neužkirto kelio teisės pažeidimams, nebuvo pakankamai rūpestingas organizuodamas ir vadovaudamas įmonės vykdomai vežimo veiklai.
Įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirūpinti, kad vairuotojai nuolat būtų instruktuojami, kaip neviršijant maksimalaus leistino svorio pasikrauti krovinį, kaip elgtis krovinio vežimo metu ir t.t. Taip pat sudaryti ir patvirtinti įmonės vidaus tvarkos taisykles, kuriose būtų nurodyta, kaip vairuotojams visos kelionės metu valdyti krovinį.
Kai kurias savo funkcijas įmonės vadovas gali perleisti ir kitiems įmonės darbuotojams. Pavyzdžiui, įmonės direktorius regiono vadovo arba vadybininko pareigybių aprašyme nurodo, kad šis darbuotojas yra atsakingas už krovinių vežimo veiklą, transporto priemonių organizavimą. Tokiu būdu darbuotojas tampa įgaliotu (atsakingu) asmeniu, kuris vadovauja krovinių ar keleivių vežimo veiklai ir yra atsakingas už krovinio vežimą laikantis teisės aktų reikalavimų. Taigi, administracinė atsakomybė už minėtą pažeidimą dažniausiai kyla vežėjui (vairuotojui).
Krovinio siuntėjo atsakomybė
Teisininkė pastebi, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje atsakomybė numatyta tik krovinio siuntėjui. Sutartyse su užsakovais ar siuntėjais vežėjai turi teisę numatyti, kad būtent užsakovas (siuntėjas) yra atsakingas už tai, kad krovinys (jo dydis, svoris, paskirstymas ant ašių ir kt.) atitiktų įstatymo reikalavimus. Tokiu atveju papildomai reikėtų numatyti, kad būtent užsakovas (siuntėjas) pats pakrauna krovinį ir jį paskirsto transporto priemonėje.
Praktinės rekomendacijos ir rizikos valdymas
Pakrovimo proceso kontrolė
Vežėjų praktikoje galima rasti atvejų, kai vairuotojo galimybės tinkamai suderinti apkrovas ašims nėra didelės, pavyzdžiui, vežant blogai netolygiai pakrautą, plombuotą jūrinį konteinerį. Tenka nugirsti, kad vairuotojams kartais neleidžiama dalyvauti pakrovimo procese.
Teisininkė atsako, kad geriausia būtų atsisakyti tokį krovinį gabenti. Žinoma, rinka diktuoja savo taisykles ir retas vežėjas sutiktų atsisakyti vežti krovinį vien dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti krovinio pakrovimo procedūroje. Todėl, jeigu vežėjas vis tik sutinka gabenti krovinį, kurio pakrovimo procedūroje nedalyvavo, rekomenduotina bent jau važtaraštyje nurodyti šią aplinkybę.
Pavyzdžiui, važtaraščio 11-12 arba 23 langelyje galima įrašyti: „Pakrovime dalyvauti nebuvo leista. Vežėjas, bendrovės pavadinimas, pareigos, vardas pavardė, parašas“ arba „Nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti krovinio svorį (paskirstymą) ant ašių. Vežėjas, bendrovės pavadinimas, pareigos, vardas pavardė, parašas“ ir pan.
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad net ir egzistuojant tokiems įrašams važtaraštyje, vairuotojas (vežėjas) gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už krovinio svorio viršijimą arba už pažeidimus, susijusius su netinkamu krovinio paskirstymu ant ašių.
Ašies apkrovos svarba: pavyzdys iš praktikos
Dažnai nepaisoma ašies apkrovos, kol yra teisingas leistinas bendras svoris. Ir tai yra klaida. Pavyzdžiui, netrukus po pakrovimo sunkvežimio vairuotojas iš Vokietijos buvo sulaikytas detaliam patikrinimui. Patikrinę dokumentus, kurie buvo teisingi, policininkai nusprendė transporto priemonę pasverti. Leistinas bendras svoris nebuvo viršytas - svarstyklės rodė 40 tonų. Tačiau pareigūnai nusprendė patikrinti dar ašies apkrovą. Tada paaiškėjo, kad varančioji ašis buvo perkrauta 12,39 proc. Minėtas sunkvežimio vairuotojas apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nubaustas 121 Eur bauda už neatsargumą, pasireiškusį tuo, kad jis vairavo transporto priemonių junginį, nepaisant leistinos ašies apkrovos viršijimo. Prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą (OLG Düsseldorf: 2022 m. birželio 27 d. sprendimas, bylos numeris 2 RBs 85/22).
Jei negalima patikimai paskaičiuoti, nes, pavyzdžiui, nėra transporto priemonės ar ašies svarstyklių, o vairuotojas nėra tikras, ar laikomasi viršutinių svorio ribų, jis turėtų sumažinti apkrovą. Tačiau tai darydamas jis turi priimti, kad jo transporto priemonės didžiausias leistinas krovinio svoris kelionės metu gali būti nevisiškai išnaudotas. Norint išvengti perkrovos ar per mažos perkrovos, reikia investuoti į technines priemones - taip pat ir ašies apkrovos nustatymui.
Teisės aktų pokyčiai: ATPK ir ANK
Nuo 2017 metų Lietuvoje įsigaliojo visiškai naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeitė nuo sovietmečio išlikusį ATPK.
J. Cvirko pastebi, kad ATPK 145 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys yra praktiškai analogiškos ANK 459 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalims. ATPK 145 straipsnio 3, 4, 5 dalių ir ANK 459 straipsnio 3, 4, 5 dalių sankcijų dydžiai buvo suapvalinti, tačiau baudos padidėjo nedaug (paprastai skiriamų baudų vidurkiai didesni tik keliais eurais).
Tuo tarpu ANK 459 straipsnio 8 dalyje, numatant atsakomybę krovinio siuntėjui už krovinio svorį reguliuojančių teisės aktų nesilaikymą, sankcija sugriežtinta - baudų dydžio vidurkis padidėjo nuo 434 eurų iki 730 eurų.
tags: #virsijant #leistina #bendra #svori #bauda #nuo