Kai mažo vaiko paklausi, kas yra Prancūzija, jis atsako - Eifelio bokštas. Kai to paties klausi senolio, atsakymas nesiskiria. Taip pasakoja Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus asistentė Giedrė Bernotaitė-Salfati, pridurdama, kad Prancūzija ir jos kultūra - labai platus dalykas, kurio apraiškų galima aptikti visame pasaulyje, gausybėje šalių ir miestelių. Vilnius, žinoma, tikrai ne išimtis.
Tiems, kas klajoja Vilniuje ir ieško prancūziškos dvasios, tereikia nueiti iki Didžiojoje gatvėje esančio pastato, pažymėto nr. 1. Prieš akis - Prancūzų institutas Lietuvoje, o apsidairius, akys užkliūva už šalia esančio prancūziško knygynėlio ir kavinės „Café de Paris“.
Istorinis kontekstas: Žygimanto Senojo ir Josepho Franko namai
Norint geriau suprasti šios prancūziškos oazės Vilniuje atsiradimą ir raidą, reikia nusikelti kelis šimtmečius atgal. Kaip pasakoja G. Bernotaitė-Salfati, Didžiosios gatvės pradžioje esantis pastatas aprašomas XVI amžiaus šaltiniuose, o jo savininkas buvo Žygimantas Senasis. Bene žymiausias gyventojas šiame name buvo profesorius Josephas Frankas.
Iš Vienos atvykęs J. Frankas kartu su žmona Kristina namus pavertė miesto grietinėlės apsilankymų vieta. Pats institutas Didžiojoje g. 1 buvo įkurtas 1998 metais, kai vietą tuomečiam Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje pasiūlė profesorius Vytautas Landsbergis.
Praeities ženklai dabartyje
Anot G. Bernotaitės-Salfati, instituto svečiai gali nesunkiai išvysti išsaugotus praeities ženklus:
- „Turime puikiai restauruotą gotikinį rūsį, kuriame - ekspozicijų salė su sienose paliktais dideliais akmenimis.“
- „O štai šalia esančioje „Café de Paris“ - paties J. Franko apartamentuose stovėjusi krosnis, kuri buvo išsaugota ir nuleista iš buto į kavinės patalpas.“
- Taip pat išlikusios freskos, menančios XVI amžiaus vidurį.
Prancūzų institutas Lietuvoje: atvira erdvė kultūrai ir mokymuisi
Prancūzija, tvirtina G. Bernotaitė-Salfati, Lietuvai ir jos gyventojams visuomet buvo svarbi šalis. Tokių įžvalgų ji pateikia iš patirties, bendraudama ir padėdama lietuviams, atėjusiems į institutą ieškoti naudingos informacijos.
„Daugelis bijo užeiti į Prancūzų institutą Lietuvoje, nes mano, kad tai - uždara erdvė, kai kurie prisibijo, nes nemoka prancūzų kalbos. Tačiau mes esame labai atviri, o viską, ką siūlome, siūlome su vertimu į anglų ar lietuvių kalbas“, - sako G. Bernotaitė-Salfati.
Mediateka ir jos paslaugos
Instituto mediateka siūlo platų paslaugų spektrą:
- Atlikti leidinių paiešką pagal raktinius žodžius elektroninio katalogo paieškos eilutėje arba pagal pasirinktus kriterijus.
- Prisijungus prie savo paskyros, prasitęsti leidinių išdavimo laiką (ne anksčiau kaip likus 7 dienoms iki ir ne vėliau kaip praėjus 7 dienoms po numatyto grąžinimo laiko, vieno leidinio grąžinimo laiką galima pratęsti iki 2 kartų).
- Čia rasite bibliotekos aktualijas, bibliotekininkų pasiūlymus, mediatekos renginių programą.
Mediatekos elektroniniame kataloge galite atlikti paiešką pagal raktinius žodžius arba pasirinktus kriterijus. Prisijungus prie savo skaitytojo paskyros, galima pratęsti leidinių išdavimo laiką (leidinių grąžinimo laiką galima pratęsti ne anksčiau kaip 7 dienos iki ir ne vėliau kaip 7 dienos po numatytos grąžinimo datos, vieno leidinio grąžinimo laiką galima pratęsti iki 2 kartų).
Vienas abonentas gali vienu metu pasiskolinti iki 5 knygų, 5 muzikinių kompaktinių diskų, 5 žurnalų, 3 DVD ir 2 muzikinių natų. Toks pat skaičius leidinių gali būti rezervuojamas per mediatekos portalą. Visi grąžinti dokumentai liks karantine.
Taip pat rasite mediatekos aktualijas, bibliotekininkų rekomendacijas ir renginių programą.
„Antradieniais savo kino salėje nemokamai rodome prancūzišką kiną, į kurį gali ateiti visi, kurie nori. Instituto bibliotekoje - maždaug 18 tūkst. leidinių. Ne tik prancūziškų, bet ir išverstų į kitas kalbas. Čia laisvai galima ateiti, skaityti, dirbti. Kol kas tuo labiau naudojasi besimokantys prancūzų kalbos, tačiau kviečiame visus“, - sako svetingai nusiteikusi G. Bernotaitė-Salfati.
Prancūzų knygynas ir „Café de Paris“
Tikrai - praeiviai, klaidingai manantys, kad institute pasijus svetimi, dažniau renkasi šalia esančią kavinę „Café de Paris“. „Patalpos nuomojamos, todėl kavinės šeimininkai keičiasi, tačiau prancūziška dvasia čia išlieka“, - teigia G. Bernotaitė-Salfati.
Kur kas ilgesnę istoriją turi knygynas, įkurtas Didžiojoje g. 1 esančio namo pirmame aukšte. G. Bernotaitė-Salfati teigia, kad dar XIX amžiaus pradžioje knygyną šioje vietoje įsteigė Friderikas Moricas.
„Reikia pasakyti, kad tai - vienintelis toks prancūziškas knygynas regione. Į jį apsipirkti atvažiuoja baltarusiai, latviai, estai, vykdomi užsakymai… Knygyno erdvė taip pat nuomojama, šiuo metu juo rūpinasi ir gerus leidinius į Vilnių veža „Žaros“ leidykla. Smagu, kad knygyne netrūksta lankytojų, kurie mielai perka arba tiesiog varto knygas, albumus ar atvirukus. Tam net nebūtina mokėti prancūzų kalbą“, - pasakoja G. Bernotaitė-Salfati.
Kitos prancūziškos sąsajos Vilniuje
Paklausta apie kitas sąsajas su Prancūzija Vilniuje, G. Bernotaitė-Salfati negali nepaminėti ir visame pasaulyje žinomo bei mėgstamo rašytojo Romaino Gary: „Šis asmuo - labai svarbus institutui. Esame net sukūrę specialią interneto svetainę (ją galima rasti Prancūzų instituto Lietuvoje interneto puslapyje), kurioje galima aptikti gausybę mūsų kolegos surinktos medžiagos apie R. Gary.“
Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus
Nuo praeities gręždamasi į ateitį, G. Bernotaitė-Salfati trumpai papasakoja ir apie Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų. „Licėjuje viskas dėstoma prancūzų kalba, mokomasi pagal prancūzų švietimo programą. Žinoma, šią mokyklą lankantys vaikai turi mokėti prancūzų kalbą, o išėję jie gali pasigirti puikiais prancūzų ir kitų užsienio kalbų įgūdžiais. Taigi išgirsti prancūziškų pokalbių galima ne tik čia, institute, bet ir vaikštant šalia licėjaus Antakalnyje“, - teigia G. Bernotaitė-Salfati.
Frankofonijos dienos
Prancūzų instituto Lietuvoje kalbos ir švietimo programos vadovė Snieguolė Kavoliūnienė paaiškina, kad sąvoka „frankofonija“ žymi visame pasaulyje prancūziškai kalbančius žmones, kurių dabar - daugiau nei 300 mln. „Kalbėdami apie frankofoniją, žmonės dažnai galvoja apie prancūzų kultūrą. Iš tiesų, frankofonija susikūrė Afrikoje - ten gyvenančios tautos suprato, kad savo kultūrą geriausiai gali pristatyti prancūzų kalba“, - pabrėžia S. Kavoliūnienė.
Kasmet Frankofonijos dienos turi vis kitokią temą. Šių metų pasirinkimas nestebina - bus diskutuojama apie klimatą ir aplinkosaugą. Tikimasi, kad pasiklausyti prancūziškai skambančių pokalbių susirinks daugybė žmonių, kurių, anot S. Kavoliūnienės, niekada netrūksta Frankofonijos dienomis vykstančiuose koncertuose ar kino seansuose.
tags: #vinius #prancuzu #knygynas #didzioji #g