Vilniaus oro uoste oficialiai atvertos naujojo išvykimo terminalo durys, žyminčios naują etapą Lietuvos aviacijos istorijoje. Šis terminalas, kurio statybos buvo baigtos 2024 m. rugsėjo 23 d., o durys keleiviams atvertos nuo 2025 m. vasario 4 d., yra ne tik modernaus išplanavimo, bet ir pažangių technologijų diegimo pavyzdys. Naujasis keleivių išvykimo terminalas, kurio plotas siekia 14,4 tūkst. kv. m, yra strategiškai svarbus aviacinis objektas visai Lietuvai, skirtas efektyviau aptarnauti didėjantį keleivių skaičių ir užtikrinti geresnę kelionių patirtį.
Naujojo terminalo išplanavimas ir ypatybės
Naujasis išvykimo terminalas išplanuotas visiškai kitaip nei senasis, sprendžiant ankstesnius iššūkius ir siekiant maksimalaus keleivių patogumo. Jau vos įėjus į terminalą, keleivių žvilgsnius patraukia didžiulė švieslentė su skrydžių grafiku ir laukimo erdvės, kuriose matyti ne tik patogios kėdės, bet ir augalai, kuriantys jaukią atmosferą.
Keleivių registracijos ir srautų valdymas
Keleiviai, vos įėję pro duris, milžiniškuose ekranuose mato visą reikiamą informaciją, o prieš juos vienoje eilėje nusidriekia registracijos į skrydžius punktai. Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas teigė, kad pirmojo aukšto išplanavimas skirtas spręsti kai kuriuos iššūkius, ypač susijusius su eilių susikirtimu senajame terminale. Naujajame terminale visa registracija vykdoma vienoje eilėje, kas, pasak projektuotojų, sprendžia eilių iššūkį.
Beje, naujajame terminale įdiegta savarankiško keliautojų registruoto bagažo atidavimo (self-check-in) sistema, leidžianti greitai ir patogiai atlikti bagažo pridavimą.
Saugumo patikros procedūros ir technologijos
Šiame terminale visiems keleiviams yra būtina pakilti į antrąjį aukštą, naudojantis liftu, eskalatoriumi arba laiptais. Būtent antrame aukšte vyks saugumo procedūros, kurių metu tikrinamas kiekvieno keleivio rankinis bagažas. T. Vasiliauskas pabrėžė, kad liftų technologija ir sparta yra pritaikyta aptarnauti reikiamą kiekį keleivių, todėl stoviniuoti prie liftų neteks.
Naujajame terminale veikia naujos kartos skeneriai, kurie techniškai leis keleiviams palikti visus daiktus lagamine, neišimant nei kosmetinės, nei elektroninių įrenginių. Nors technologija jau yra įdiegta, jos taikyti pilnai nebus galima tol, kol nebus suvienodinti reikalavimai visame pasaulyje ir Europoje. Visgi, tai yra didelis žingsnis į priekį, palengvinantis saugumo patikros procesą.
Keleivių komfortas ir estetinė aplinka
Vienas svarbiausių skirtumų tarp senojo ir naujojo terminalo - pastarajame yra ypač daug natūralios šviesos. Tai bendra tendencija daugelyje naujų, modernių oro uostų, susijusi su siekiu, kad keleiviai jaustųsi kiek įmanoma patogiau. Praėjus aviacijos saugumo patikras, keleiviai patenka į laukimo ir išvykimo erdves, kurių dalis yra naujai pastatytame terminale, o dalis - senosiose patalpose, kurios konvertuojamos į komercines erdves.
Atvėrus naująjį terminalą, keleiviai iškart gali mėgautis įprastomis paslaugomis - veikia kavinės ir parduotuvės. Nuo 2025 m. pradžios Vilniaus oro uoste atsirado ir naujos kavinės, užkandinės bei restoranai, kuriuos vysto tarptautinė maitinimo paslaugų lyderė „Select Service Partner“.
Taip pat, Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo 2-ame aukšte įkurta Vilniaus literatūros miesto knygų lentyna, kurioje keliautojai turi galimybę skaityti knygas vietoje arba pasiimti į skrydį. Knygas galima grąžinti į Vilniaus oro uosto Atvykimo salėje esantį „Go Vilnius“ stendo knygomatą, į lentyną išvykimo salėje arba į Vilniaus literatų namus.
Tikimasi, kad terminale įkurta Vilniaus oro uosto skaitmeninio meno galerija taps patrauklia erdve menininkams pristatyti savo kūrybą ir kasdien suteikti unikalią estetinę patirtį tūkstančiams keliaujančių žmonių.
Moderni bagažo tvarkymo sistema
Bagažo skyrius yra viena svarbiausių naujojo terminalo ir bet kokio kito oro uosto vietų, vadinama netgi „smegenimis“. Į moderniausią oro uostų rinkoje bagažo tvarkymo sistemą buvo daug investuota. Pati saugumo patikra iš dalies yra vykdoma ir su dirbtinio intelekto pagalba. Sistema identifikuoja kiekvieną bagažo vienetą, lagaminą, ir jame esančius daiktus suskirsto į rizikos kategorijas. Jeigu rizikos kategorija yra maža, bagažas automatiškai važiuoja numatytu maršrutu ir pasiekia orlaivį. Jeigu rizikos laipsnis didesnis, į procesą įsikiša aviacijos saugumo darbuotojas, kuris dar kartą patikrina ir įsitikina, ar yra grėsmė. Tokiu būdu tikimasi padidinti saugumo lygį ir efektyvumą, sumažinant žmogiškųjų resursų poreikį.
Atidarymas ir testavimo procesas
Statybos ir įrengimo darbai buvo baigti 2024 m. rugsėjo 23 d. Prieš oficialų atidarymą prasidėjo ir užtruko testavimo procesas, kuris vyko trimis etapais. Sausio 11 d. daugiau nei 1 000 savanorių dalyvavo naujojo išvykimo terminalo testavime, kurio metu buvo imituotas 6 skrydžių aptarnavimas ir išbandytos modernios terminalo sistemos, įskaitant bagažo registravimo savitarną ir patikros procesus. Testuotojai turėjo galimybę įvertinti terminalo funkcionalumą ir efektyvumą. Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus pabrėžė, kad testavimo tikslas buvo ne tik išbandyti sistemas, bet ir suprasti, kaip keleiviai orientuojasi terminale.
Savanoriai testavimo patirtį apibūdino kaip „paprastą, modernią, sklandžią“, ypač džiaugdamiesi savarankišku bagažo pridavimu ir patogiu terminalo išplanavimu, kuris leidžia lengvai rasti reikiamas kryptis.
Naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas | New Vilnius Airport departures terminal
Plėtra ir ateities perspektyvos
Naujasis terminalas yra svarbi ilgalaikio Lietuvos oro uostų plėtros plano dalis. Planuojant šį terminalą, buvo žvelgiama į priekį, numatant didėjančius keleivių srautus. Šiuo metu Vilniaus oro uosto terminalai gali aptarnauti apie 3,5 mln. keleivių per metus, tačiau šis skaičius jau yra peržengtas. Naujasis terminalas yra pritaikytas aptarnauti dvigubai daugiau keleivių, t. y. apie 7 mln. per metus. Tai leis ne tik efektyviau tvarkyti bagažą, bet ir sutaupyti personalo kaštus, padidinant veiklos efektyvumą.
Lietuvos oro uostų atstovai išreiškė viltį, kad terminalas pritrauks dar didesnius keliautojų srautus, padidins skrydžių ir siūlomų atostogų krypčių iš Lietuvos sąrašą, sustiprindamas Lietuvos pozicijas kaip regiono lyderio. Susisiekimo ministras Eimutis Misiūnas pabrėžė, kad naujasis terminalas atidarytas dėl žmonių - dėl patogesnio susisiekimo ir keliavimo tiek iš Lietuvos, tiek į Lietuvą.
Tvarumas ir modernus fasadas
Statant naująjį terminalą, didelis dėmesys buvo skiriamas tvarumo aspektams. Lietuvos oro uostų Plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas paminėjo, kad fasadui buvo keliami aukšti reikalavimai, siekiant tapti aplinkai neutraliu oro uostu. Sumontuotas fasadas užtikrina optimalų saulės šviesos pralaidumą, kuris maksimaliai apšviečia patalpas natūralia šviesa ir padeda pastatą sušildyti natūralia energija. Svarbi buvo ir tinkama sienų izoliacija bei varža, kad pastatas greitai neatvėstų arba pernelyg neprikaistų.
Transporto schemos pokyčiai
Vykdant pasirengimo naujojo terminalo statybų projektui darbus, keitėsi ir Vilniaus oro uosto transporto schema. Esama tarpmiestinio transporto sustojimo ir keleivių laukimo vieta buvo perkelta į P2 automobilių stovėjimo aikštelėje esančias autobusų stovėjimo vietas. Taip pat dėl pasiruošimo statyboms buvo uždaryta automobilių ilgalaikio stovėjimo aikštelė P7, tačiau visos kitos automobilių stovėjimo aikštelės oro uosto teritorijoje veikia įprasta tvarka.
Ateityje numatoma kompleksinė transporto prieigų priešais oro uostą pertvarka, kuri apims inžinerinių tinklų atnaujinimą, dangos pakeitimą, stoginių įrengimą ir naujos, žymiai pralaidesnės transporto schemos sukūrimą.
tags: #viniaus #oro #uosto #shema