Žurnalo „Reitingai“ kasmetiniai vertinimai padeda atskleisti Lietuvos švietimo sistemos stiprybes ir iššūkius, pateikiant išsamų gimnazijų, universitetų ir kolegijų reitingą. Šie reitingai ne tik įvardija lyderius, bet ir atkreipia dėmesį į sistemines problemas bei tendencijas. Kaip teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, „mes visada bandome sujudinti giluminius klodus, bandome parodyti nesusipratimus mūsų švietimo sistemoje, kurių ne tik, kad nemažėja, bet ir daugėja. Tačiau taip elgdamiesi norime, kad mūsų švietimo sistema ne važiuotų žemyn, o kaip tik progresuotų, augtų, pažangėtų, kad pinigai joje būtų išleidžiami efektyviai, ir, kad mūsų jaunuolių pasiekimai ir savijauta gerėtų.“ Naujausius švietimo reitingus pristatė žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir reitingavimo projektų vadovė, žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Vilniaus atrankinių gimnazijų lyderystė
2026 metų atrankinių mokyklų reitinge pastebimos reikšmingos rokiruotės, tačiau Vilniaus gimnazijos išlaiko tvirtas pozicijas. Vilniaus licėjus ir toliau išlieka pirmoje vietoje, patvirtindamas savo lyderystę. Į antrąją vietą įsiveržė dar viena sostinės mokykla - Mykolo Biržiškos gimnazija, pasiekdama aukščiausią poziciją savo istorijoje. Į trečiąją poziciją pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, nežymiai aplenkusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją, o penkta liko Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija. Pastarosios kritimui įtakos galimai turėjo tai, kad ji nepateikė duomenų apie savo abiturientus, pasirinkusius studijas užsienio universitetuose.
2026 m. geriausios atrankinės gimnazijos
| Vieta (2026 m.) | Gimnazija | Vieta (2025 m.) |
|---|---|---|
| 1 | Vilniaus licėjus | 1 |
| 2 | Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija | 4 |
| 3 | Kauno jėzuitų gimnazija | 6 |
| 4 | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija | 5 |
| 5 | Kauno technologijos universiteto gimnazija | 3 |
Vilniaus neatrankinių gimnazijų pasiekimai
Neatrankinių gimnazijų reitinge, kurį sudaro mokyklos, neturinčios teisės atsirinkti mokinių, taip pat yra Vilniaus atstovių. Žvelgiant į pagrindinę gimnazijų reitingo lentelę, kurioje atsiduria visos mokinių nesirenkančios mokyklos, matome daugybę metų pirmosios vietos neužleidžiantį Klaipėdos licėjų. Į antrąją vietą iškilo Vilniaus privati „Saulės” gimnazija, aplenkusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją (kuri nuo praėjusių metų gavo teisę atsirinkti mokinius, bet kol kas išleido dar neatrankinę abiturientų laidą). Ketvirta liko Kauno „Saulės” gimnazija, o penketuką vainikuoja Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Visos šios penkios gimnazijos ir pernai buvo geriausiųjų penketuke.
2026 m. geriausios neatrankinės gimnazijos
| Vieta (2026 m.) | Gimnazija | Vieta (2025 m.) |
|---|---|---|
| 1 | Klaipėdos licėjus | 1 |
| 2 | „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje | 4 |
| 3 | Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija | 2 |
| 4 | Kauno „Saulės“ gimnazija | 3 |
| 5 | Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija | 5 |
Dalykiniai Vilniaus gimnazijų reitingai
Žurnalas „Reitingai“ šiais metais, pasikeitus švietimo duomenų viešinimo tvarkai, dalykiniame vertinime pateikia gimnazijų 2024 m. laidos abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų vidurkius. Šiuose reitinguose - ir įprastai matomi lyderiai, ir tam tikros naujovės.
Matematika
- 1. Vilniaus licėjus
- 3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
- 4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- 5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalba
- 2. Vilniaus licėjus
Istorija
- 1. Vilniaus licėjus
- 3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
- 4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- 5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Biologija
- 2. Vilniaus licėjus
- 5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Informatika
- 2. Vilniaus licėjus
- 4. Vilniaus A. Puškino gimnazija
Chemija
Remiantis pateiktais duomenimis, Vilniaus gimnazijos nepateko į chemijos valstybinio brandos egzamino geriausiai išmokusio penketuko sąrašą.
Fizika
- 1. Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazija
- 2. Vilniaus licėjus
- 5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Anglų kalba
- 1. Vilniaus licėjus
- 3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografija
- 1. Vilniaus licėjus
- 3. Vilniaus Valdorfo mokykla
Filosofijos pagrindai
Filosofijos pagrindų geriausiai išmoko:
- Kauno jėzuitų gimnazija
- Vilniaus licėjus
- Kauno J. Jablonskio gimnazija
- Ignalinos Č. Kudabos gimnazija
- Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazija
Ekonomika ir verslumas
Ekonomikos ir verslumo srityje pirmavo:
- Kauno jėzuitų gimnazija
- Klaipėdos licėjus
- Vilniaus jėzuitų gimnazija
- Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- Vilniaus V. Kačialovo gimnazija
Tautinių mažumų mokyklų pasiekimai
Matematikos VBE geriausiai išmoko ir į 60-uką pateko net šešios tautinių mažumų mokyklos iš Vilniaus ir Vilniaus rajono. Tarp jų - Vilniaus V. Sirokomlės gimnazija, Vilniaus S. Konarskio gimnazija, Vilniaus V. Kačialovo gimnazija, Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazija, Vilniaus A. Puškino gimnazija ir Vilniaus rajono Maišiagalos J. Sniadeckio gimnazija. Vis dėlto, jeigu atidžiau pažvelgtume į lietuvių kalbos 60-uką, pamatytume, kad čia nėra nė vienos tautinių mažumų mokyklos, kuri parengtų abiturientus valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui puikiai arba labai gerai, kad būtų konkurencingos.
Reitingavimo metodika ir specifika
Antrus metus iš eilės visas šalies gimnazijas „Reitingai“ vertino panašiai kaip iki 2020 m. Vertinimo pokytį lėmė dar 2024 m. viduryje pakeista valstybinių brandos egzaminų rezultatų skelbimo visuomenei tvarka. Pirmiausia, skaičiuotas visų konkrečią gimnaziją baigusių abiturientų 2025 m. kiekvieno valstybinio brandos egzamino (VBE) balų vidurkis. Šiemet pateikiama daugiau dalykų, mat atsirado naujų, iki tol nebuvusių valstybinių brandos egzaminų, tokių kaip ekonomika ir verslumas, filosofija, inžinerija, lenkų kalba (gimtakalbiams), rusų kalba (gimtakalbiams). Be to, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai yra išskaidyti į du lygius: A (išplėstinį) ir B (pagrindinį).
Vertinant lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE rezultatus neatrankinėse mokyklose, A lygiui suteiktas 13 taškų svoris, o B lygiui - 2 taškų svoris. O vertinant atrankines gimnazijas, joms tik už A lygio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus skirta po 15 taškų, o už B lygį taškų neskirta, nes daugumoje atrankinių gimnazijų tiesiog nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų rinkęsis laikyti B lygio egzaminą. Gimnazijų reitinge lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminams suteiktas didžiausias svoris. Trečiasis pagal svorį valstybinis brandos egzaminas - užsienio kalbos (dažniausiai anglų) - jam suteiktas 10 taškų svoris. Kitiems dviem dažniausiai pasirenkamiems egzaminams - istorijai ir biologijai - suteikta po 7,5 taško. Kitiems laisvai pasirenkamiems egzaminams (chemijos, fizikos, informatikos, geografijos bei ekonomikos ir verslumo) suteikta po 5 taškus svorio.
Kartu vertinta ir kokiai daliai visų 2025 m. laidos abiturientų tenka vienas šimtukas - šiam parametrui suteiktas 5 taškų svoris. Tos gimnazijos, kurių 2025 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, taškų negavo. Kiek kiekvienos gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, vertinta remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, ir tam suteiktas 10 taškų svoris. Kartu tradiciškai vertinta ir kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus (šiam kriterijui suteikti 5 taškai).
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių įtaka
„Reitingų“ specialistai atkreipė dėmesį, kad pagalbos mokiniui specialistų skaičiai mokyklose skiriasi daugiau nei dešimt kartų. Vis dėlto, jie konstatavo, kad iš 27 242 abiturientų, tik 526 jaunuoliai, arba mažiau nei 12 proc., turėjo kokių nors SUP. Tuo tarpu nuo šių metų privalomo matematikos VBE nelaikė net 39,28 proc. abiturientų, o iš laikiusiųjų - 10,5 proc. neišlaikė. Privalomo lietuvių kalbos VBE nelaikė - 36,5 proc. abiturientų, o 8,9 proc. laikiusių neišlaikė. Žurnale rašoma, kad už šių prastų rezultatų slypi ne SUP, o vaikų apleistumas.
Vilniaus švietimo sistemos iššūkiai ir perspektyvos
Sostinės švietimo sistema susiduria su specifiniais iššūkiais, ypač dėl sparčiai augančio mokinių skaičiaus. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, „regionų mokyklos kalba apie mokyklų tuštėjimą ir vis naują tinklo optimizavimą. Tuo metu, didmiesčio mokyklos, ypatingai sostinėje, jau negeba sutalpinti vaikų.“ Ypatingai 2025 m. Vilniui kyla problema, kaip sutalpinti 2010 m. gimimo bumo vaikus, kurių yra daugiau kaip septyni tūkstančiai. Žurnalistė Jonė Kučinskaitė pažymėjo, kad šių metų birželį bus sunku sutalpinti daugiau kaip septynis tūkstančius devintokų tiek į atrankines, tiek į neatrankines mokyklas.
Nors bendrai didmiesčių mokyklos reitinguose atrodo stipriau, Vilnijos rajono daugybės mokyklų rezultatai kelia nerimą. „Ypatingai Vilnijos rajono daugybė mokyklų grumiasi ne dėl pirmųjų vietų, o grumzdosi žemiau 300-tuko ribos. Tai yra liūdna tendencija, kuri nesikeičia jau daugybę metų“, - konstatavo J. Kučinskaitė. Be to, savivaldybių reitinge pagal švietimo rodiklius, ilgus metus pirmavusi sostinė, 2024 m. buvo išstumta iš pirmosios vietos. Kauno miesto savivaldybė surinko 86,19 taško iš 100 galimų, o jam nusileidęs Vilnius - 82,16 taško.
Švietimo finansavimas taip pat atskleidžia įdomias tendencijas. Nors „tipiškoje gimnazijoje vieno mokinio ugdymas kainuoja 2,3-2,8 tūkst. eurų per metus“, esama mokyklų, kuriose tos išlaidos viršija 10 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono Buivydžių Konvickio gimnazija, pagal rezultatus esanti maždaug 300-ojoje vietoje iš 350 gimnazijų, vieno mokinio ugdymas kainuoja 13 855 eurus. Tuo tarpu, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje, kuri yra pirmajame trejetuke tarp geriausių gimnazijų, vieno mokinio ugdymas per metus kainuoja apie 3 tūkst. eurų.
Mokinių skaičiaus pokyčiai per pastaruosius penkerius metus rodo, kad apie 40 proc. Lietuvos mokyklų jį padidino. „Reitingai“ stebi tendenciją, kad įvairiais aspektais didėja skirtis tarp didmiesčio ir regionų mokyklų. Tuo metu, kai regionuose mokyklos imasi įvairių iniciatyvų, kaip glaudžiau bendradarbiauti su tėvais, didmiesčiuose, kur buvo 2009-2011 m. gimstamumo bumas, situacija yra kitokia. Anot J. Kučinskaitės, tai privedė prie tokios situacijos, kad mokyklų vadovai leidžia sau pravardžiuoti tėvus „supermamytėmis“ ar „supertėveliais“, net į strateginius savo mokyklos planus 2025-2029 m. įsivardina, kad pagrindinė gimnazijos problema yra tėvai.
tags: #viniaus #gimnazijos #pagal #reitingus