Lietuvos sodininkai ir ūkininkai susiduria su vis naujais iššūkiais. Klimato kaita, prekybos globalizacija ir augalų transportavimas atveria duris invaziniams kenkėjams, kurie anksčiau mūsų krašte nebuvo paplitę. Šis straipsnis padės atpažinti kenkėjus, suprasti jų daromą žalą ir išmokti veiksmingų kovos būdų.
Kas yra straubliukas (pjovėjas)?
Straubliukų šeima (Curculionidae) yra viena didžiausių vabzdžių šeimų pasaulyje, apimanti daugiau nei 60 000 rūšių. Šiai šeimai priklausantys vabalai dažnai vadinami straubliukais arba pjovėjais. Įdomiausia straubliukų ypatybė - tai, kad daugelis jų rūšių dauginasi be patinų, t. y. partenogenezės būdu. Patelės deda gyvybingus kiaušinėlius net nesusiporavusios, todėl šie vabalai gali sparčiai plisti ir sukelti didelę žalą augalams net tada, kai kolonija prasideda vos nuo vieno individo.
Straubliukų pavojingumas slypi jų maitinimosi pobūdyje. Suaugę vabalai naktį graužia augalų lapus, o jų lervos gyvena dirvožemyje ir pažeidžia šaknis.
Invazinės straubliukų (pjovėjų) rūšys Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai plinta įvairios invazinės straubliukų rūšys, keliančios grėsmę ne tik namų sodams, bet ir komerciniam augalininkystės sektoriui.
Vynuoginis straubliukas (Otiorhynchus pseudonothus)
Straubliukas (Otiorhynchus pseudonothus) - tai naujas invazinis kenkėjas, kuris pastaraisiais metais sparčiai plinta Lietuvoje. Šis mažas, pilkšvai juodos spalvos vabalas, priklausantis straubliukų šeimai, yra juodas ar tamsiai rudas, su būdingu straubliuku. Jo lervos yra baltos, C formos, be kojų, su tvirta ruda galva.
Šis kenkėjas yra santykinai lengvai atpažįstamas. Lietuvoje jis jau pastebėtas Vilniaus mikrorajonuose, pavyzdžiui, Pilaitės, Balsių, Gineitiškių, Visorių, Žvėryno. Otiorhynchus pseudonothus yra atsparus šalčiui ir puikiai prisitaiko prie lietuviškų orų, todėl nesunkiai įsitvirtina mūsų šalyje. Kiaušinėlius deda nuo gegužės mėnesio iki pat rudens. Šie vabalai neskraido, todėl greičiausiai į Lietuvą atkeliavo kartu su dekoratyviniais augalais iš Vakarų ar Centrinės Europos.
Otiorhynchus pseudonothus nėra išrankus - jis pažeidžia daugiau nei 200 augalų rūšių. Jam tiks ir rododendrai, tujos, avietės, ir braškės. Itin mėgsta braškes, avietes, įvairius dekoratyvinius augalus ir spygliuočius.
Plačiapilvis pjovėjas (Otiorhynchus armadillo)
Su visuotiniu atšilimu ir suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės bei dekoratyvinių augalų prekyba Europoje paplito ir dar vienas straubliukų šeimos kenkėjas - plačiapilvis pjovėjas (Otiorhynchus armadillo). Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau trylikoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Egzotiškieji plačiapilviai pjovėjai Lietuvoje aptikti palyginti visai neseniai. Dar praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje šie straubliukai buvo žinomi tik kaip Alpių gyventojai ir aptinkami pietinėje Vokietijos dalyje, Italijoje, šiaurės vakarinėje Balkanų pusiasalio dalyje.
Plačiapilvis pjovėjas yra ko gero stambiausias iš Lietuvoje aptinkamų pjovėjų, jo kūno ilgis siekia net 12 mm. Jis yra vientisai juodas, o antsparniai padengti siaurais, pilkšvais žvyneliais, kurie vietomis susitelkę grupelėmis sudaro smulkias dėmeles. Palyginti su vynuoginiu pjovėju (Otiorhynchus sulcatus), šio antsparniai yra labiau išgaubti, jais pridengta kūno dalis pastebimai platesnė. Plačiapilvio pjovėjo suaugėliai patinai užauga iki 7-12 mm, o patelės - iki 15 mm ilgio.
Plačiapilviai pjovėjai yra polifagai, jų mitybos racione yra ne tik įvairūs medžiai ir krūmai, tokie kaip putinai, šermukšniai, gudobelės, rododendrai, ožekšniai, sausmedžiai, bet ir žoliniai dekoratyviniai augalai: lelijos, jurginai, šalavijai, bergenijos.
Pjovėjų biologija ir elgsena
Pjovėjų paplitimo, biologijos ir kenkėjiškos veiklos tyrimai yra sudėtingi. Šie vabaliukai mažai juda ir dažnai aktyvūs tik naktį, todėl sunkiai aptinkami. Įprastai suaugėliai išsivysto balandžio-gegužės mėnesiais ir aptinkami iki spalio pabaigos. Suaugėliai yra judrūs tamsiuoju paros metu ir maitinasi augalų lapais. Dieną jie slepiasi įlindę nuošalesnėse, tamsesnėse vietose, pavyzdžiui, tarp akmenų ar augmenijos. Kiaušinėlius patelės deda nuo vėlyvo pavasario ar vasaros pradžios, o lervos ritasi birželį. Vos išsiritus, jų ilgis nesiekia 0,5 mm, tačiau besinerdamos užauga iki 15 mm.
Daroma žala ir pažeidimo simptomai
Straubliukai ir pjovėjai apgraužia augalų lapus, o dirvoje esančios lervos naikina augalų šaknis. Pažeidimo simptomai priklauso nuo augalo dalies, kurią paveikė kenkėjas:
- Lapuose atsiranda charakteringi pusmėnulio formos įgraužimai kraštuose arba netaisyklingų formų išpjovos išilgai lapo krašto.
- Šaknų sistemoje pastebimi graužimo pėdsakai ir šaknų nykimas.
- Augalas pradeda vysti, net jei dirvožemis yra drėgnas, dėl pažeistų šaknų, negalinčių tiekti vandens ir maisto medžiagų.
Kovos su straubliukais (pjovėjais) būdai
Straubliukų naikinimas reikalauja kompleksinio požiūrio, derinančio prevenciją, biologines ir chemines priemones. Optimalus straubliukų naikinimo laikas yra gegužės-birželio mėnesiai, kai suaugę vabalai aktyviausi. Svarbu stebėti augalų būklę ir vabzdžių aktyvumą. Jei pastebėjote charakteringus lapų pažeidimus, nedelsiant imkitės veiksmų.
Prevencinės priemonės
Pirmiausia, reikia užtikrinti tinkamą augalų priežiūrą. Reguliariai šalinkite nukritusių lapų ir augalų liekanas, kuriose gali slėptis vabalai. Išlaikykite tvarkingą aplinką aplink augalus, vengdami per daug tankių žolinių augalų. Prevencinių priemonių imamasi dar projektuojant medelyną. Sodmenis prieš iškasant iš medelynų reikėtų apdoroti insekticidais.
- Pavienius vabalus rekomenduojama rinkti rankomis. Tai efektyviausia daryti vakare ir naktį, kai jie aktyvūs.
- Dirvos purenimas: Patariama pavasarį ir rudenį purenti dirvą ir tikrinti šaknis. Tai gali padėti aptikti ir sunaikinti lervas.
Biologinės kontrolės metodai
Natūralūs priešai gali reikšmingai sumažinti straubliukų populiaciją. Skatinkite naudingųjų vabzdžių - žemės vabalų, vorų, paukščių - buvimą sode. Feromonų spąstai gali padėti stebėti suaugusių vabalų aktyvumą ir sumažinti jų populiaciją.
Daug geresnių rezultatų pasiekiama naudojant specialius biologinius produktus, kurių sudėtyje yra entomopatogeninių nematodų arba grybų:
- Nematodai: Tai iki 1 mm ilgio vabzdžių parazitai, natūraliai gyvenantys dirvožemyje. Jie padeda sunaikinti lervas dirvoje. Biologinės kontrolės priemonės su entomopatogeniniais nematodais yra perspektyviausios.
- Grybai: Biologiniai produktai su grybų sporomis įterpiami į dirvą (auginimo substratą) tuo metu, kai iš kiaušinėlių išsirita pjovėjų lervos. Grybų sporos greitai sudygsta patekusios ant lervos, o auganti grybiena ją sunaikina.
Natūraliai gamtoje pjovėjai taip pat turi daug priešų, todėl svarbu palaikyti biologinę įvairovę sode.
Cheminės kontrolės priemonės
Jei biologinių metodų nepakanka, galima taikyti chemines priemones. Prireikus augalus apsaugoti nuo kenkėjų, dažniausiai naudojami insekticidai. Ekonomiškai labiau apsimoka naudoti sisteminius insekticidus, kurių veikliosios medžiagos, įsiskverbusios į augalų audinius, veikia ne tik lapais besimaitinančius suaugėlius, bet pasiekia ir šaknis graužiančias lervas. Purškimą rekomenduojama atlikti vakare, kai vabalai yra aktyviausi.
Tačiau svarbu atminti, kad nuodingosios insekticidų medžiagos nėra selektyvios - jos naikina ir natūralius pjovėjų priešus, tokius kaip žygiai, boružės, vorai, akmenlindės, auslindos, kurie yra naudingi sodui ir daržui. Be to, plačiapilvio pjovėjo kontrolės priemonės cheminėmis priemonėmis gali būti sudėtingos, nes specialiai šioms rūšims skirtų sprendimų nėra itin daug.
Naujos apsaugos priemonės
Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. kovo mėnesį Lietuvoje įteisino naują apsaugos priemonę nuo straubliukų daromos žalos - Hylonox polimerinę dangą. Ant medelių žievės užpurkštas polimeras sudaro ilgalaikę elastingą dangą, atsparią atmosferos poveikiui. Ši danga žievę apsaugo 2 metus ir ilgiau, nekenkdama apdorotiems augalams ir aplinkai.
Hylonox preparatas sudarytas iš natūralios kilmės klijų ir smulkintų kalnų kvarco kristalų. Kadangi sudėtinės medžiagos yra natūralūs produktai, preparatas priskiriamas mechaninėms apsaugos priemonėms. Jis neturi cheminių veikliųjų medžiagų, todėl yra puiki alternatyva cheminės kilmės insekticidams, siekiant apsaugoti jaunus augalus ir sodinius. Ši priemonė tinka naudoti FSC ir PEFC sertifikuotuose miškuose.
Preparatu Hylonox sodmenų stiebelių žievė apdorojama purkštuvu iki 10-15 cm aukščio nuo žemės paviršiaus (šaknies kaklelio). Purškiant reikia saugoti, kad polimeras nepatektų ant šaknų ir šakelių spyglių. Šia priemone gali būti apdorojami medelyne ar miške pasodinti medeliai.
Ankstyvojo aptikimo ir informacijos sklaidos svarba
Straubliukų plitimas Lietuvoje tikriausiai tęsis dėl palankių klimato sąlygų ir augalų įvairovės. Todėl edukacija ir informacijos sklaida tarp sodininkų ir ūkininkų yra labai svarbi. Šio kenkėjo kontrolė reikalauja sistemiško požiūrio, apimančio tiek prevenciją, tiek aktyvų naikinimą.
Sėkminga kova su straubliukais priklauso nuo ankstyvojo aptikimo, tinkamo metodo pasirinkimo ir nuoseklaus jo taikymo. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro doktorantas Vytautas Račkauskas prašo sodininkų ir ūkininkų pranešti, jei savo aplinkoje pastebėjo šį vabalą. Kiekvienas pastebėjimas padeda specialistams geriau suprasti šio kenkėjo paplitimą ir kurti veiksmingas apsaugos strategijas, kurios padės ateityje išvengti didesnių nuostolių mūsų soduose ir ūkiuose.
tags: #vine #weevil #lietuviskai