Astravo atominė elektrinė (AE), esanti vos 50 km atstumu nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, nuo pat projekto pradžios kelia didelį susirūpinimą dėl savo saugumo ir skaidrumo. Elektrinė buvo statoma nesilaikant aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų, o statybos metu ir po paleidimo įvyko keli rimti incidentai. Lietuvos Vyriausybė nuolat pabrėžia, kad ši jėgainė yra grėsmė nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, o avarijos joje poveikį galėtų pajusti net 1 tūkst. kilometrų spinduliu esantys miestai.
Astravo AE projekto istorija ir pirminės saugumo problemos
Astravo AE užgimimo pradžia galima laikyti 2008 metų gruodžio 20 dieną, kada Baltarusijos valdžia galutinai apsisprendė atominę elektrinę statyti Astrave, šalia Lietuvos. Nepaisant to, kad iš pradžių kai kurie politikai netikėjo, kad baltarusiai išties ryšis šioms statyboms, dabar priekaištaujama dėl pasirinktos vietos, Neries vandens naudojimo ir incidentų statybų aikštelėje.
Espo konvencijos pažeidimai ir geologinės rizikos
Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime dėl Astravo AE pabrėžiama, kad aikštelė statybai pasirinkta dar prieš pradedant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą (PAV) pagal Espo konvenciją. Tai yra grubus Espo konvencijos pažeidimas. Svarbu pažymėti, kad Astravo AE tarpvalstybinis PAV su Lietuva iki šiol nėra atliktas, todėl, remiantis Espo konvencijos nuostatomis, Astravo AE statybos yra neteisėtos.
Lietuvos ekspertų vertinimu, jei Astravo AE įvyktų didesnio masto avarija, neigiamą radiologinį poveikį patirtų Lietuvos sostinė Vilnius ir trečdalis visos Lietuvos gyventojų. Be to, regione nuo 1616 metų buvo užfiksuota apie 40 žemės drebėjimų, kurių magnitudė siekdavo 5 balus pagal Richterio skalę. Pavyzdžiui, 1987 metais vos 10 kilometrų nuo Astravo aikštelės įvyko net du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 2,5 balus.
Vandens telkinių naudojimas ir tarptautinis bendradarbiavimas
Pasirinkta Astravo AE vieta reiškia ir tai, kad jos reaktoriams aušinti bus naudojamas Neries vanduo. Lietuva pabrėžia, kad neturi teisinio reguliavimo, susijusio su Nemuno baseino vandens telkinių naudojimu ir apsauga, todėl ragina Baltarusiją kuo greičiau pasirašyti dar nuo 2009 metų derinamą dvišalį Techninį protokolą dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino valdymo klausimais ir baseino vandens atsakingo naudojimo.
Rusijos įsitraukimas ir komunikacijos trūkumas
2009 metų birželio 22 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė apie galimybę suteikti finansinę pagalbą Astravo AE statyboms. 2011 metų spalio 11 dieną Baltarusija pasirašė sutartį dėl dviejų Astravo AE blokų statybos su Rusijos valstybinės AE korporacijos „Rosatom“ įmonė „Atomstroieksport“, vėliau pranešta apie 10 mlrd. JAV dolerių Rusijos paskolą AE statyboms. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tuo metu įtikinėjo, kad Astravas taps „pačiu progresyviausiu miestu“, o atominė jėgainė - „aukščiausios technologijos“ objektu.
Vis dėlto, jau 2013 metais Lietuva pradėjo skųstis, kad Baltarusija vis dar neatsako į daugelį iškeltų klausimų dėl Astravo AE saugumo. Tų pačių metų spalio 15 dieną pasklido informacija, kad viešam svarstymui Lietuvoje pateiktas Astravo AE PAV lietuvių kalba yra nesuprantamas. Dokumente, skirtame supažindinti Lietuvos visuomenę su Baltarusijos planais, ne tik gausu kalbos klaidų, bet atrodo, jis verstas interneto programomis („Google Translate“).
DELFI žurnalistų bandymai apsilankyti atominės elektrinės statybų aikštelėje buvo nesėkmingi - ilgiau nei mėnesį nebuvo sulaukta jokio atsakymo, o pakartotinų užklausimų metu atsakymas būdavo, esą informacija tikrinama. Tai iliustruoja informacijos slėpimo ir neigimo, o ne atvirumo ir skaidrumo principų dominavimą viešojoje komunikacijoje.
Lietuvos politinė reakcija ir pasipriešinimas
2015 metais Lietuvos politikai pradėjo užimti vis griežtesnes pozicijas. Tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Lietuva nepirks Astravo AE elektros, o vėliau pranešta, jog kaip energijos pajėgumų rezervu naudotis Kruonio hidroakumuliacine elektrine baltarusiams irgi nebus leidžiama. Tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis kėlė klausimą, ar Astravo AE tikrai bus ir pabrėžė, kad, jei ji bus statoma, turi būti laikomasi tarptautinių normų. Jis neatmetė galimybės kalbėtis su Latvijos ir Estijos kaimynais ir priimti vieną požiūrį į šią elektrinę bei ieškoti būdų, kaip apriboti nesaugios atominės elektrinės elektros patekimą į Baltijos šalis.
2016 metais pasipriešinimas Astravo AE tapo viena konservatorių rinkiminės kampanijos į Seimą dalių. Gabrielius Landsbergis surinko beveik 65 tūkst. Lietuvos piliečių parašų prieš Astravo AE, pabrėždamas, kad Lietuva turi pati parodyti nepritarimą projektui. Prieš Astravo AE vėliau pasisakė ir Seimo rinkimus laimėjęs Ramūnas Karbauskis, teigdamas, kad tai yra „grynai politinis“ projektas, pavojingas Lietuvai.
2017 metais Lietuva apsisprendė, kad nepirks jos gaminamos elektros. Birželio 7 dieną Vyriausybė išplatino pranešimą, kad Astravo AE dėl savo geografinės padėties kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Tą pačią dieną energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad Seimui pripažinus, jog Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, Lietuva galės ruoštis baltarusiškos elektros embargui.
Branduolinės energijos principai ir Astravo AE reaktorių sauga
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Benas Gabrielius Urbonavičius aiškina, kad branduolinę energiją galima gretinti su kamuoliu: kaip kamuolys nuo šlaito rieda žemyn, taip atomo branduolys, esantis nestabilios būsenos, ieško būdų atsikratyti pertekline vidine energija, iššaudamas daleles. Tą mes bandome pritaikyti praktiškai - dėl intensyvių branduolinių skilimų medžiaga šyla, mes tą šilumą surenkame ir priverčiame sukti generatorius - taip gaminama elektros energija. Grandininė reakcija pasidaro pavojinga, kai skilimų skaičius sparčiai auga, o skilimo metu beveik visa išsiskirianti energija virsta šiluma.
Garų sprogimo grėsmė ir Černobylio pamokos
Anot fiziko, baisiausias dalykas yra vandens garų sprogimas - staigus aukšto slėgio garų išsiveržimas į aplinką, ypač jei garai neša radioaktyvias medžiagas. James Mahaffey savo knygoje apie atomines avarijas „Atominės avarijos. Branduolinių sprogimų ir nelaimių istorija“ akcentuoja, kad žmogus - vienas nesaugiausių sutvėrimų, kuris ilgai dirbdamas pavojingiausią darbą, įgyja apgaulingą saugumo jausmą ir tampa neatsargus. Šis įprastumas ir nepalankių aplinkybių sutapimas suveikė Černobylio atominėje elektrinėje. Naujausiame, ketvirtame reaktoriuje buvo ruošiamasi pagerinti saugos priemones, o prieš tuos atnaujinimus buvo atliekamas papildomas reaktoriaus veikimo išbandymas, kuris net neprasidėjo sklandžiai, o testui ruošiantis buvo išjungiamos apsaugos sistemos. Nusprendus reaktorių sustabdyti „įprastu“ būdu - nuspaudžiant avarinio išjungimo mygtuką - galiausiai įvyko garų sprogimas.
Astravo AE reaktorių tipas ir saugos lygmuo
Astravo AE abu reaktoriai yra trečiosios „plius“ kartos, o tai reiškia, kad jose naudojamos sistemos yra moderniausios, o pasyviam saugumui skiriamas labai didelis dėmesys. Dr. A. Urbonavičius pažymi, kad Astravo reaktoriai saugesni nei Černobylio, nes jie turi apsauginį gaubtą, galintį sulaikyti garų išsiveržimą iš reaktoriaus. Vis dėlto, jis pabrėžia, kad nors Astravo AE projektas „nėra pats blogiausias, bet tikrai nėra ir „tviskantis“.
Pasaulyje veikia 442 atominių elektrinių reaktoriai, statomi 52 nauji reaktoriai, o 192 reaktoriai jau yra uždaryti. Sukaupta beveik 19 tūkstančių atominių reaktorių veikimo metų, tad pasaulinė patirtis yra didelė, o žymesni incidentai yra reti.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas
Branduoliniams reaktoriams tęsiant darbą, kaupiasi radioaktyvios liekanos. Daug dėmesio tenka skirti ilgai gyvuojančių radioaktyvių elementų laikymui. Dr. A. Urbonavičius aiškina, kad ši technologija, nors ir ne pati našiausia, veikia ir yra gana saugi. Greitintuvo įgreitintais protonais apšaudant taikinį, gaunamas neutronų srautas, skriejantis į radioaktyviąsias atliekas. Ilgai gyvuojantys branduoliai gauna papildomos energijos ir greičiau skyla. Taigi mažiau ilgaamžių radioizotopų reikia saugoti, o jiems skylant išsiskiriančią energiją galime panaudoti gamindami elektros energiją. Jau ir dabar panaudotas elektrinių kuras yra perdirbamas, branduolius perrūšiuojant ir dalį tinkamų branduolių supakuojant į naujas kuro kasetes.
Astravo AE incidentų apžvalga
Astravo atominės elektrinės statybos ir veiklos metu užfiksuota daugybė incidentų, kurie kelia abejonių dėl projekto saugumo ir skaidrumo.
Incidentai statybų etape (2016 m.)
- Šeši incidentai per metus: Lietuvos URM žiniomis, Astravo AE įvyko net šeši incidentai.
- Pažeisti reaktorių korpusai: Dviejų incidentų metu (2016 metų liepos 10 dieną ir 2016 metų gruodžio 26 dieną) buvo pažeisti du Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ pagaminti reaktorių korpusai. Lietuva laikosi pozicijos, kad pažeisti reaktoriaus korpusai yra netinkami ir turi būti pakeisti naujais, nes reaktoriaus korpusas yra vienas svarbiausių atominės elektrinės saugos komponentų.
- Nepakankama reguliatoriaus nepriklausomybė: URM teigimu, šie incidentai atskleidžia, kad Baltarusijos branduolinės saugos reguliatorius neatitinka svarbiausių tokioms institucijoms keliamų nepriklausomumo ir kompetencijos kriterijų, yra valdomas „Rosatom“ kompanijos.
- Sisteminės problemos: Incidentai taip pat rodo, kad projekto vystytojai susiduria su sisteminėmis problemomis: žema darbo saugos kultūra, neužtikrinama darbų kokybės kontrolė, nesilaikoma instrukcijų, viešojoje komunikacijoje dominuoja informacijos slėpimo ir neigimo, o ne atvirumo ir skaidrumo principai.
- A. Lukašenkos komentarai: Po pirmojo iš minėtų incidentų viešai pasisakė ir A. Lukašenka, kuris teigė, kad jis įvyko „treniruočių metu“.
Incidentai paleidimo ir bandomojo eksploatavimo etape (2020-2021 m.)
- 2020 m. spalio 24 d. - Leidimas bandomajam eksploatavimui: Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) viešai paskelbė, kad išdavė leidimą pradėti Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko bandomąjį pramoninį eksploatavimą.
- 2020 m. lapkričio 8 d. - Sprogę transformatoriai: Vos pradėjusi dirbti, praėjus savaitei po paleidimo (lapkričio 4 d.), Astravo atominė jėgainė buvo sustabdyta. Dėl jėgainėje sprogusių kelių įtampos transformatorių teko sustabdyti pirmojo reaktoriaus turbiną. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas dr. Benas Gabrielius Urbonavičius teigė, kad įvykusi avarija branduolinei saugai įtakos neturėjo. Pirmasis reaktorius darbą atnaujino po pusantros savaitės pertraukos - lapkričio 19-ąją.
- 2020 m. gruodžio 1 d. - Avarija aušinimo sistemoje: Portalas ecohome-ngo.by paskelbė, kad pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu įvyko rimta avarija - buvo smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna. Baltarusijos ESM apie šį incidentą oficialiai pranešė gruodžio 3-ąją, įvardindama tai kaip reaktoriaus „planuotą sustabdymą“. Nepatvirtintais duomenimis, sistemoje atsirado vakuumas ir taip buvo sugniuždytas vienas iš aušalo rezervuarų. Anot dr. B. G. Urbonavičiaus, jeigu toks incidentas įvyktų jau veikiant atominei elektrinei, būtų blogai, juolab kad tai atsarginė aušinimo sistema, kuri per avariją turėtų nepriekaištingai suveikti.
- 2021 m. sausio 16 d. - Suveikusi generatoriaus apsaugos sistema: Astravo AE pirmasis reaktorius, suveikus generatoriaus apsaugos sistemai, 19 val. buvo atjungtas nuo tinklo. Tai buvo padaryta praėjus vos keturioms dienoms po to, kai reaktorius pradėjo dirbti visu pajėgumu.
Dr. B. G. Urbonavičius paaiškina, kad elektrinių bandymai prieš paleidimą pilna galia tam ir yra atliekami, kad būtų identifikuotos silpnosios vietos ir užkirstas kelias galimoms nelaimėms. Tam tikrų incidentų galimybė šių pirminių bandymų metu yra didesnė. Kol kas, anot jo, joks incidentas neturėjo poveikio radiacinei saugai.
Lietuvos pasirengimas galimai branduolinei avarijai
Kylant pagrįstų klausimų dėl Astravo AE saugumo ir Baltarusijos valdžios informacijos skaidrumo, Lietuva aktyviai ruošiasi galimai branduolinei nelaimei.
Radiacinės saugos stebėsena ir informavimas
Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra kuruoja monitoringo sistemą RADIS, į kurią sujungtos 43 stotelės stebi radiacinį foną. Lietuvos pasienyje yra 14 modernių ankstyvojo perspėjimo stočių. Nuo 2021 m. sausio 1 d. šio monitoringo funkcijos bus perduotos Radiacinės saugos centrui, siekiant greitesnės reakcijos į grėsmę.
Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus bei sirenų kauksmu. Svarbu žinoti, jog perspėjimo pranešimus gali priimti tik tie telefonai, kuriuose yra nustatyta korinio transliavimo funkcija. Du kartus per metus, balandžio ir spalio mėnesio trečią trečiadienį, pasigirstančios perspėjimo sirenos yra sistemos patikrinimo metu, kurio metu galima sužinoti, ar teisingai nustatytas telefonas.
Aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad Lietuvos pasirengimo lygis yra labai aukštas ir radiacijos lygis Lietuvoje yra pastoviai stebimas. Anot ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktoriaus Juliaus Žiliuko, radiacijos padidėjimo nėra, tad ir pavojaus kol kas nematoma.
Kalio jodido tabletės ir apsauga nuo radiacijos
Branduolinės avarijos atveju apsisaugoti nuo žalingo radiacijos poveikio galėtų padėti tik stabilusis jodas - kalio jodido tabletės. Po Černobylio atominės jėgainės avarijos buvo nustatyta, kad radioaktyvus jodas, patekęs į žmonių skydliaukes, yra itin pavojingas, ypač vaikams ir jaunimui. Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir neleidžia patekti į ją radioaktyviajam jodui.
- Dalinimas ir informavimas: Pasienio savivaldybės, esančios šalia sienos su Baltarusija, kalio jodido tabletes savo gyventojams jau išdalino. Vilniaus miesto savivaldybė ir Sveikatos apsaugos ministerija ilgai nesutarė, kas ir kaip išdalintų tabletes kone vienam milijonui gyventojų, tačiau 2020 m. spalio 9 d. startavo informacinė kampanija apie jodo preparatų įsigijimą ir jų vartojimą.
- Atsiėmimo statistika: Kalio jodido tabletės skirtos 17 savivaldybių, esančių 100 kilometrų spinduliu nuo atominės jėgainės, gyventojams bei čia besimokantiems studentams - iš viso 1,1 milijono žmonių. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Sandra Sabonienė teigia, kad tabletes vaistinėse atsiėmė vos 40 procentų, arba pusė milijono gyventojų.
- Rekomenduojamos dozės: Jei atsitiktų nelaimė, naujagimiams turėtų būti duodama ketvirtadalis tabletės, kūdikiams - pusė, vaikams nuo 3 iki 12 metų - 1 tabletė, ir visiems vyresniems bei suaugusiems - 2 tabletės.
- Prieinamumas: P. Poderskis patvirtino, kad kalio jodidas jau tiekiamas įstatymų numatyta tvarka iš ESSC į vaistinių tinklus ir patarė gyventojams, kurių tabletėms pasibaigė galiojimo terminas, pasiimti naujas, pabrėždamas, kad skubėti nereikia, nes situacija yra nepakitusi.
Evakuacijos planai ir pratybos
Valstybiniame gyventojų apsaugos plane radiologinės ar branduolinės avarijos atveju numatyti net 24 institucijų veiksmai, apimantys gyventojų apsaugą, informavimą, evakuaciją, užteršto geriamojo vandens ir maisto ribojimą ir kt. Nutikus didelei avarijai Astravo AE, iškiltų būtinybė evakuoti pasienio vietovių, esančių tik 30 km nuo avarijos židinio, gyventojus - tokių būtų 5591.
- Vilniaus miesto situacija: Vilniaus miesto savivaldybei galiojantis teisinis reguliavimas nenumato prievolės rengti gyventojų evakuacijos plano, tad tokio plano Vilniaus miesto savivaldybė neturi. 2019 m. spalio 1-4 dienomis vykusiose valstybinio lygmens civilinės saugos funkcinėse pratybose, kurių metu buvo imituojamas branduolinis ar radiologinis incidentas Astravo AE, Vilniaus miesto savivaldybė dalyvavo tik kaip stebėtoja. Pasak P. Poderskio, savivaldybei nebuvo leista pasitikrinti mechanizmų (gyventojų švarinimas, perkėlimas, gautos apšvitos dozės kontrolė ir t. t.), už kuriuos ji būtų atsakinga nelaimės atveju, tad dalyvavimas tokiose pratybose prarado prasmę.
- Vilniaus rajono pasiruošimas: Vilniaus rajono savivaldybės teritorija rytuose ribojasi su Baltarusija. 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus rajone vyko civilinės saugos pratybos, kurių metu buvo imituojamas branduolinis ar radiologinis incidentas, ypatingą dėmesį skiriant arčiausiai Baltarusijos sienos ir didžiausio galimo pavojaus zonoje esančioms Buivydžių, Lavoriškių ir Mickūnų seniūnijų teritorijoms. Taip pat vyksta Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžiai ir stalo pratybos.
- Geriamojo vandens apsauga: Kalbant apie geriamojo vandens užteršimą, hidrogeologijos tarnyba turėtų parengti priemonių plano mokslinę dalį apie taršą, o Vilniaus, Kauno ir Jonavos savivaldybės - technologinę dalį, apibrėžiančią sprendimus.
Ką daryti avarijos atveju?
Sužinojus apie nelaimę, gyventojams rekomenduojama:
- Kuo skubiau eiti į artimiausią pastatą.
- Nedelsdami uždaryti visus langus, orlaides, duris, dūmtraukius, ventiliacijos kanalus.
- Išjungti vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo sistemas, kurios naudoja išorės orą.
- Eiti į pastato centrą arba į rūsį.
- Naminius gyvūnus parsivesti namo, galvijus suvaryti į tvartą ir jį uždaryti.
- Likti patalpoje, kol bus paskelbta kita informacija.
- Pasirūpinti vandens atsargomis (vienam asmeniui 72 valandoms - 12 litrų vandens).
- Evakuojantis nepamiršti pasiimti išvykimo krepšio.
- Nelaimės atveju neskambinti artimiesiems - siųsti SMS.
- Išjungti namuose dujas, elektrą ir užsukti vandens sklendes.
Savaitės kriminalai. Traukinių avarijos ir didžiuliai gaisrai
Ekspertų vertinimai ir moksliniai tyrimai
Dr. A. Urbonavičius nerimauja dėl Astravo elektrinės, nes ji yra arti sostinės. Jo nuomone, negalima žinoti, iš kur gali kilti pavojus. Pasak jo, didžiausia grėsmė avarijos atveju, jeigu elektrinė nebus kokybiškai pastatyta, būtų vandens telkinių tarša, kuri pirmiausia pasiektų Nerimi. Užterštas radionuklidais vanduo užterštų aplinką palei upę - ganyklas, dirbamus laukus.
Sprogimas su dabartine Astrave naudojama technologija, kai pažeistas reaktoriaus korpusas, dr. Urbonavičiaus nuomone, yra neįmanomas. Teoriškai, oro užteršimas radionuklidais, suveikus reaktoriaus apsaugos priemonėms, turėtų apsiriboti Baltarusijos teritorija, tačiau didelę įtaką sklaidai turėtų vėjo kryptis ir jo greitis. Pavyzdžiui, 2020 metais Vilniaus rajonui nepalankus rytų, pietryčių ir šiaurės rytų vėjas buvo stebimas beveik 103 dienas.
Dozimetrijos laboratorijoje nuolat stebimas radiacinis fonas ir kaip jis kinta mieste. Pradėtas projektas, skirtas aplinkos taršos radionuklidais stebėsenai palei Lietuvos - Baltarusijos sieną. Pernai rudenį, prieš paleidžiant Astravo elektrinę, buvo paimti grunto, samanų, augalų mėginiai ir juos ištirti. Mokslininkai teigia, kad nedidelė tarša nedideliais radionuklidų išmetimais būtų sunkiai užfiksuojama realaus laiko matavimo sistemomis, todėl reikia ilgesnio laiko tarpo, kad radionuklidai susikauptų augaluose ar dirvožemyje.
tags: #vilkiku #avarija #baltarusijoje