Šiuolaikinės technologijos sparčiai keičia transporto sektorių, o autonominiai vilkikai žada revoliuciją tolimųjų reisų krovinių gabenime. Tačiau kartu su naujovėmis kyla ir naujų iššūkių, susijusių su saugumu, infrastruktūra ir vairuotojų trūkumu.
„Freightliner Inspiration“: pirmasis autonominis vilkikas keliuose
Netrukus tolimųjų reisų vairuotojų darbas turėtų gerokai palengvėti, atsiradus autonominiams vilkikams. „Daimler“ koncerno įmonės „Daimler Trucks North America“ inžinierių kūrinys, pavadintas „Freightliner Inspiration“, buvo pristatytas simboliškoje vietoje - ant didžiulės, prieš aštuonis dešimtmečius pastatytos Huverio užtvankos, simbolizuojančios laikui nepavaldų inžinierių darbą. Įspūdingai atrodantis „Inspiration“ stebina futuristiniu kėbulu bei neįtikėtinomis galimybėmis.
Technologijos ir saugumo sertifikavimas
„Freightliner Inspiration“ yra pirmasis autonomiškai važiuojantis vilkikas, kuris gali teisėtai važiuoti bendrojo naudojimo keliais. Pirmasis pasaulyje automobilis vilkikas pažymėtas Nevados valstijos Transporto priemonių departamento išduotais valstybiniais numeriais. Jame įrengti „Highway Pilot“ jutikliai ir įdiegta speciali kompiuterinė sistema. Dalis revoliucinio vilkiko technologijų jau buvo išbandytos ankstesniame vilkike „Freightliner Cascadia Evolution“.
Kol kas įmonė pagamino tik du tokius vilkikus. Jiems JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija suteikė trečio lygio autonominės transporto priemonės sertifikatą. Tai reiškia, kad iškilus nenumatytoms problemoms ar sutrikus sistemai, vairuotojas gali perimti visišką vilkiko valdymą. Vilkikas gali pats laikytis leistino greičio, važiuoti pasirinkta eismo juosta, laikytis atstumo nuo kitų automobilių, stabdyti ar sustoti.
Lietuvos vežėjų iššūkiai ir problemos Europoje
2025 m. Lietuvos vežėjai susiduria su daugybe iššūkių. Pastaraisiais mėnesiais Baltarusija buvo sulaikiusi apie 4 tūkst. vilkikų ir puspriekabių iš Lietuvos. Dėl šios priežasties mūsų šalies įmonės suskaičiavo apie 100 mln. eurų nuostolių. Šiemet ne viena šios srities įmonė kentėjo ir dėl gerokai augusių mokesčių bei brangusio kuro, o kai kurios net perkėlė registraciją į Lenkiją. Šios problemos - toli gražu ne vienintelės, su kuriomis susiduria ne tik Lietuvos vežėjai.
Neplanuotos patikros ir nelegalus darbas
Lietuvoje neseniai sustiprinta pasienio kontrolė - vilkikų vairuotojai tikrinami dažniau ir griežčiau neplanuotų patikrų metu. Šie patikrinimai pasienyje pradėti Valstybinės darbo inspekcijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos dėka. Neplanuotos vairuotojų patikros vykdomos Varėnos teritorijoje esančiuose pasienio kontrolės punktuose, taip pat ir Gerviškių, Šalčininkų ir kitose savivaldybėse bei seniūnijose. Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, patikrų metu nustatyti 164 nelegalaus darbo atvejai, o Lietuvos įmonėms skirtos baudos siekia beveik 150 000 eurų. Svarbu tai, kad vienos patikros metu, kuri vyko Šalčininkų pasienio kontrolės poste, iš 12 patikrintų vairuotojų vos 2 buvo įdarbinti nepažeidžiant reikalavimų. Naujai vykdomos neplanuotos patikros yra itin svarbios.
Vilkikų stovėjimo aikštelių trūkumas ir nesaugumas
Su šiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvos vežėjai, tuo įsitikino Europos transporto darbuotojų federacija (ETF), kartu su EK atstovais surengusi vizitus į daugiau nei pusšimtį Belgijos vilkikų stovėjimo aikštelių. Po vizitų esminiai pastebėjimai nuliūdino Europos specialistus. Apklausa parodė, kad net 80 proc. vairuotojų neramina dažnos vagystės aikštelėse ir kiti nusikaltimai. Svarbiausia, kad vairuotojai dažnai nežino, kur yra laisvų, saugių ir kokybiškų aikštelių. Dušai ir tualetai dažnai būna nehigieniški arba išvis neveikia - jų kiekis nepakankamas. Maisto įsigijimo ar gaminimo sąlygų beveik nėra - vairuotojams tenka pirkti greitą maistą arba vežiotis iš anksto paruoštą.
Naujausiais Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, ES šiuo metu trūksta beveik 390 tūkst. saugių sunkvežimių stovėjimo vietų. Jei nebus imtasi veiksmų, iki 2040 m. šis skaičius gali išaugti. „Jei vilkiko kelionė vakare šiek tiek užsitęsia, po 17 val. vairuotojams dažnai nebelieka pasirinkimo - tenka stovėti kelkraštyje. Tai reiškia, kad neretai miegama nesaugiose vietose be apšvietimo ar apsaugos. Nenuostabu, kad krovinių vagystės ir išpuoliai kasmet sukelia milijardinius nuostolius visos Europos mastu“, - teigė O. Tarasovas.
Europos kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenka atkreipė dėmesį, kad stovėjimo aikštelės yra svarbesnė pervežimų grandinės dalis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Baltijos regionas yra gana saugus, tačiau Europoje beveik visos neapsaugotos aikštelės yra pavojingos vairuotojams, kroviniams ar patiems sunkvežimiams. Nemažai klientų sutartyse reikalauja statyti vilkikus saugomose aikštelėse, priešingu atveju negalios krovinio draudimas ir, nutikus žalai, vežėjas turės ją atlyginti pats“, - pažymėjo A. Michejenka.
Sprendimai ir iniciatyvos
Susipažinę su realia situacija, EK atstovai ketina imtis veiksmų. Surinkti duomenys ir naudotojų įvertinimai padės kitiems vairuotojams matyti geriausiai įvertintas aikšteles ir išvengti nesaugių ar nepritaikytų kokybiškam poilsiui vietų. Tokiu būdu EK užpildys informacijos spragas rinkoje. „Linavos“ viceprezidento O. Tarasovo teigimu, saugios poilsio vietos yra ne tik socialinis, bet ir ekonominis veiksnys. Vairuotojai, kurie jaučiasi saugiai, patiria mažiau streso, yra labiau motyvuoti.
DKV platformoje planuojant maršrutą galima matyti pakeliui esančias stovėjimo aikšteles, jas rezervuoti ir apmokėti iš anksto. Jeigu rezervacija nedaroma, atvykus į vietą galima atsiskaityti degalų kortele, mobiliąja programėle ar kelių mokesčių aparatu, esančiu sunkvežimyje. Tiesa, anot Lietuvos vežėjų, planuojama EK programėlė palengvins paieškas, tačiau pati savaime nesukurs nė vienos naujos saugios aikštelės.
Vairuotojų trūkumas ir trečiųjų šalių vežėjų kontrolė
Ekspertų nuomone, Senojo žemyno kelių transporto sektorius susiduria su rimta struktūrine krize. Europoje trūksta daugiau nei 426 tūkst. vairuotojų. Iki 2028 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745 tūkst. Pasak logistikos įmonės „Girteka Transport“ direktoriaus Mindaugo Paulausko, vairuotojų trūkumą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, vairuotojo profesija ES šalyse tampa vis mažiau patraukli jaunesnei kartai. Daugelis patyrusių vairuotojų išeina į pensiją, o kiti renkasi stabilesnę veiklą su aiškiu darbo ir asmeninio gyvenimo balansu. Tinkamoms darbo sąlygoms taip pat trūksta reikiamos infrastruktūros.
„Girtekos“, valdančios 6 tūkst. vilkikų ir 7 tūkst. puspriekabių parką, didžioji dalis iš 10 tūkst. vairuotojų yra ne ES piliečiai. Tačiau politinės tendencijos juda link griežtesnių migracijos ir darbo taisyklių, ribojančių profesionalių vairuotojų iš trečiųjų šalių vizų išdavimų ir įdarbinimo tvarką.
Trečiųjų šalių vežėjų patikrinimai
Pastarąjį mėnesį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai skyrė didesnį dėmesį vilkikų vežėjų iš trečiųjų šalių patikrinimams. „Vienas iš trečiųjų šalių vežėjų transporto priemonių patikrinimų tikslų yra įvertinti, ar gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais yra laikomasi tarptautinių susitarimų reikalavimų. Paprastai tariant, ar kroviniai gabenami turint tam skirtus kelionės leidimus. Be kelionės leidimų tokie vežėjai gabenti krovinio negalėtų.“ Per rugsėjo mėnesį LTSA pareigūnai kontrolės kelyje metu sustabdė ir patikrino 25 trečiųjų šalių vežėjams priklausančias krovinines transporto priemones. Iš jų 12 atitiko visus reikalavimus ir sąžiningai vykdė savo veiklą, tačiau kiek daugiau nei pusei - 13 buvo nustatyti pažeidimai. Didžioji dalis neturėjo kelionės leidimų, kitiems užfiksuoti vilkiko techninės būklės trūkumai, vairuotojai nesilaikė poilsio ir darbo režimo.
„Leidimų paprastai trūksta, todėl vežėjai bando nesąžiningais būdais spręsti šią situaciją - dažniausiai dokumentus klastoja. LTSA pareigūnai tikrindami leidimus įvertina jo tikrumą taikydami įvairius metodus: įdėmiai apžiūri leidimą, dažnai tam pasitelkia ultravioletinių spindulių lempas, įvertina popieriaus kokybę, apsaugos elementus, kurie būtini tokiam leidimui. Esant poreikiui, naudoja ir kitus galimus vertinimo būdus“, - teigia R. Lipinskas.
Pagalbos, siekiant užtikrinti sąžiningą krovinių ir keleivių pervežimų sistemą, LTSA pareigūnai sulaukia ir iš pačių vežėjų bei jas jungiančių asociacijų. „Džiugu, kad būtent patys vežėjai aktyviai prisideda indikuodami problematiką, praneša apie galimas pažeidimų schemas ir perspėja, kokiais maršrutais keliauja galimi nesąžiningi vežėjai. LTSA aktyviai analizuoja gaunamą informaciją, ją tikrina. Reikia pripažinti, kad didžioji dalis informacijos pasitvirtina ir yra labai naudinga.“ Reaguojant į esamą situaciją, LTSA skiria didesnį dėmesį trečiųjų šalių vežėjų patikrinimui, pvz., organizuoja patikras nestandartiniais laikais ir keliais, kuriais važiuoja didžiausias tokių vežėjų srautas. Pastarąjį mėnesį LTSA patikrintų vilkikų didžioji dalis buvo iš Kazachstano, Uzbekistano bei kitų Vidurio Azijos šalių.
Saugumas kelyje šalia vilkikų: edukacija ir atsakingas elgesys
Bendrovės „Girteka“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų eisme šalia vilkikų jaučiasi nesaugiai, o savo žinias apie saugų elgesį tokiose situacijose kaip geras ar puikias vertina tik šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) apklaustųjų.
Kai baimė kyla iš nežinojimo
„Girteka Transport“ generalinis direktorius Mindaugas Paulauskas svarsto, kad esminė apklausos žinutė susijusi ne tiek su žmonių baime, kiek su žinių trūkumu. „Kelyje saugiau jaučiamės tada, kai suprantame, kaip juda kiti - ypač didesnės transporto priemonės. Tad norėdami pakeisti šiandienes emocijas kelyje geresnėmis, pirmiausia turime stiprinti žinias“, - sako jis.
Vairuotojų mokytojų klubo vadovas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas patikina, kad apklausos rezultatai jo nestebina. Jis pritaria M. Paulausko mintims: „Man tenka dirbti su žmonėmis, eiliniais vairuotojais, kurie turi vairavimo nerimą. Didelių mašinų baimė - viena iš dažniausių, ir įprastai kyla iš nepasitikėjimo bei nežinomybės. Vieni galvoja - gal vilkikas atsitrenks, gal jo nesuvaldys, gal sprogs padanga, kaip nutikdavo seniems vilkikams, ir lengvąjį automobilį „nuneš“ nuo kelio“.
Kas formuoja nepasitikėjimą kelyje?
Vis dėlto, pasak A. Pakėno, didelė dalis problemų slypi ne vilkikų, o kitų eismo dalyvių vairavimo kvalifikacijoje. „Žmonės vilkikų bijo, bet tuo pačiu nenori suprasti, kaip jie juda. Kartais išgirstu - kam man tai žinoti, juk vairuoju lengvąjį automobilį. Bet tai yra esminė požiūrio klaida“, - pabrėžia jis.
Anot instruktoriaus, gebėjimas suprasti didelių transporto priemonių judėjimą yra būtinas kiekvienam eismo dalyviui - net ir pėsčiajam. Tik suprasdami, kaip vilkikas juda ir kokias ribas turi, galime saugiai dalyvauti eisme. Pamokas pradėti verta nuo kelių esminių dalykų. Pirmiausia svarbu suprasti aklųjų zonų egzistavimą - kai šalia judantis automobilis vilkiko vairuotojas tiesiog nematomas. Būtent todėl reikėtų vengti ilgesnį laiką važiuoti greta vilkiko.
„Jeigu jau lenkiate - darykite tai dinamiškai, tik, žinoma, ne lenktynių režimu. Jeigu neketinate lenkti - laikykitės už jo. Bet važiuoti šalia, ties galiniu ratu ar puspriekabe, yra rizikinga - būtent taip galima atsidurti aklojoje zonoje“, - paaiškina A. Pakėnas.
Kai žinios tampa saugumo pagrindu
Vairuotojų žinių trūkumą siekia mažinti ir transporto sektoriaus atstovai. Neseniai „Girteka“ inicijavo visus metus truksiančią edukacinę kampaniją „Būk saugus kelyje. Pasitikėk taisyklėmis, o ne nuojauta“, skirtą visiems eismo dalyviams. Jos tikslas - paprastai ir aiškiai paaiškinti, kaip saugiai elgtis kelyje šalia vilkikų ir skatinti sprendimus grįsti ne nuojauta, o taisyklėmis.
„Girteka Transport“ generalinis direktorius M. Paulauskas pažymi - kelyje visi esame lygūs, bet ne visos transporto priemonės juda vienodai. „Vilkikai įsibėgėja lėčiau, stabdo ilgiau, manevruoja plačiau ir turi ribotą matomumą, tad svarbu, kad eismo dalyviai tą prisimintų. Vairuodami lengvuosius automobilius mes vis dar linkę skubėti, staigiai lenkti, sukti ar stabdyti ir užlįsti, nesilaikyti saugaus atstumo. Šie veiksmai jau savaime yra pavojingi, tačiau tampa dar kritiškesni eisme šalia vilkikų“, - sako M. Paulauskas. Vis dėlto jis nusiteikęs pozityviai - Lietuvoje vairavimo kultūra atrodo sparčiai gerėjanti.
Kaip ruošiami profesionalūs vairuotojai
„Girtekos“ požiūris į profesionalių vairuotojų kvalifikaciją maksimaliai atsakingas: jų parengimas neapsiriboja pradiniais mokymais - įgūdžiai gerinami nuolat, prisitaikant prie technologinių ir reguliacinių pokyčių. Naujiems vairuotojams čia padedama greičiau įsilieti į darbą - be kita ko, jie supažindinami su saugos reikalavimais ir darbo specifika skirtingose Europos šalyse. Didelis dėmesys skiriamas praktikai - situacijų analizei, saugaus ir ekonomiško vairavimo principams, gebėjimui numatyti rizikas. Tai leidžia vairuotojams ne tik laikytis taisyklių, bet ir veikti užtikrintai realiomis sąlygomis.
„Saugumas prasideda nuo sisteminio požiūrio. Už kiekvieno vilkiko vairo sėdi žmogus, kuris kasdien priima sprendimus realiose ir dažnai sudėtingose situacijose, todėl įmonė investuoja ne tik į žmonių parengimą, bet ir į naujausius vilkikus su pažangiomis saugos technologijomis, kurios realiai padeda sumažinti klaidų tikimybę ir padidina saugumą kelyje“, - sako „Girteka Transport“ vadovas.
„Girteka“ šiemet pradėjo ir kitiems eismo dalyviams skirtą edukacinę kampaniją apie eismą šalia vilkikų „Būk saugus kelyje. Pasitikėk taisyklėmis, o ne nuojauta“. „Visiems mums verta žinoti kelis paprastus elgesio kelyje principus, kurie padeda išvengti pavojingiausių situacijų“, - neabejoja M. Paulauskas.
Ką svarbiausia žinoti apie eismą šalia vilkiko
- Laikykitės didesnio nei įprasta atstumo. Vilkiko stabdymo kelias yra ilgesnis nei lengvojo automobilio, todėl svarbu ne tik nevažiuoti per arti, bet ir, pavyzdžiui, einant per perėją, įsitikinti, kad vilkikas visiškai sustojo ir vairuotojas jus mato.
- Venkite aklųjų zonų. Vilkikas turi ribotą matomumą iš šonų, galo ir iš dalies priekyje. Jei važiuojate šalia ar labai arti už jo, galite būti nematomi. Paprasta taisyklė - jei nematote vairuotojo, tikėtina, kad jis nemato ir jūsų.
- Nevažiuokite lygiagrečiai vilkiko. Važiuojant šalia ilgesnį laiką didėja rizika patekti į akląją zoną, o prastesnėmis oro sąlygomis - ir prarasti matomumą dėl vandens ar purvo purslų.
- Įvertinkite vilkiko trajektoriją posūkiuose. Sukdamas į dešinę ar važiuodamas per žiedinę sankryžą vilkikas gali pradėti manevrą iš platesnės trajektorijos ir užimti daugiau nei vieną eismo juostą. Saugiausia - palaukti, kol manevras bus atliktas.
- Venkite staigių manevrų. Netikėtas persirikiavimas, stabdymas ar bandymas „pralįsti“ apsunkina vilkiko vairuotojo darbą ir didina riziką visiems eismo dalyviams. Jei yra galimybė - užleiskite kelią ir suteikite daugiau erdvės.
- Būkite ypač atidūs, kai vilkikas juda atbulomis ar išvažiuoja iš siauresnių gatvelių. Tokiose situacijose jo matomumas yra ribotas, todėl svarbiausia - kantrybė ir aiškus, prognozuojamas aplinkinių vairuotojų elgesys.
- Įvertinkite oro sąlygas. Prastesnis matomumas, slidus kelias ar stiprus vėjas gali reikšmingai paveikti vilkiko judėjimą, todėl tokiomis sąlygomis būtina dar didesnė atsarga ir atstumas.
tags: #vilkikai #be #vairuotoju #jau #kelyje