Kelių eismo taisyklės yra pagrindas, užtikrinantis saugumą keliuose, tačiau viena iš šviesoforo spalvų - geltona - neretai sukelia daugiausiai dilemų ir interpretacijų tarp vairuotojų. Nors atrodo, kad visi žino, ką reiškia šviesoforo signalai, geltonas signalas pasirodo esąs problemiškesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, o neteisingas sprendimas prie šviesoforo gali kainuoti labai brangiai. Dažnai tenka stebėti nerimą keliantį vairuotojų elgesį prie šviesoforų: toks skubotas elgesys kelia didelį pavojų ne tik patiems pažeidėjams, bet ir kitiems eismo dalyviams - tiek pėstiesiems, tiek kitiems vairuotojams.
Geltono šviesoforo signalo reikšmė pagal KET
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), geltonas šviesoforo signalas reiškia tą patį kaip ir raudonas - važiuoti griežtai draudžiama. Geltonas signalas daugiausia įspėja, kad žalias signalas baigiasi ir kad eismas netrukus bus draudžiamas. KET 73.7 punktas aiškiai nurodo, kad geltonas signalas draudžia eismą ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Kitaip tariant, bendroji taisyklė paprasta: jei dega geltona, važiuoti negalima. Tos pačios taisyklės galioja ir pėstiesiems - jie taip pat negali įžengti į pėsčiųjų perėją degant geltonam arba raudonam šviesoforo signalui.
Svarbu atskirti ir kitas šviesoforo būsenas:
- Pagal KET 73.9 punktą, mirksintis geltonas signalas leidžia eismą, tačiau įspėja, kad sankryža ar perėja tuo metu nėra reguliuojama.
- Kartu degantys raudonas ir geltonas signalai taip pat draudžia eismą. KET 73.8 punktas aiškiai nurodo, kad tokia signalų kombinacija tik įspėja, jog netrukus bus įjungtas žalias signalas. Važiuoti dar negalima.
Išimtys: kada leidžiama važiuoti per geltoną?
Nors geltonas signalas paprastai draudžia judėti, KET numato ir svarbią išimtį, aprašytą KET 29 ir 166 punktuose. Važiuoti degant geltonam šviesoforo signalui galima tik tada, kai sustojimas pats savaime sukeltų pavojų. Tai reiškia, kad jei vairuotojas, užsidegus geltonam signalui, galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas, jam leidžiama važiuoti toliau. Staigus stabdymas - tai nepertraukiamas stabdymas ekstremaliomis sąlygomis.
Situacijos, kada geltona šviesa leidžia tęsti važiavimą, yra šios:
- Jei stabdant reikėtų staigiai arba avariniu būdu stabdyti, pavyzdžiui, slidžiomis kelio sąlygomis arba kai transporto priemonė arti važiuoja iš paskos.
- Jei jau įvažiavote į sankryžą degant leidžiamam signalui, turite teisę ją užbaigti ir išvažiuoti, net jei išvažiuojant signalas jau pasikeitė į geltoną ar raudoną. Sustoti sankryžos viduryje yra pažeidimas.
Svarbu suprasti, kad geltonas signalas nėra leidimas sąmoningai spartinti automobilį, kad „dar spėtumėte“. Įstatymas neleidžia pravažiuoti per geltoną vien todėl, kad taip patogiau. Jis leidžia nebestoti tik tada, kai saugiai sustoti jau nebeįmanoma be staigaus stabdymo. Pavyzdžiui, jei važiuojate mieste leistinu greičiu ir geltona užsidega tada, kai iki sankryžos dar yra pakankamai vietos švelniai sustoti, jūs privalote tą padaryti.
Teisinė atsakomybė ir baudos
Važiavimas degant geltonam šviesoforo signalui, kai buvo galima saugiai sustoti, yra laikomas pažeidimu. Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417-4 straipsnį, už tokį pažeidimą numatyta atsakomybė:
- Bauda vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.
- Teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Reikia žinoti, kad lygiai taip pat baudžiami tiek tie vairuotojai, kurie važiuoja degant raudonam signalui, tiek tie, kurie nepaiso geltono šviesoforo signalo, kai stabdyti buvo saugu. Profesionalams, pavyzdžiui, viešojo transporto vairuotojams, gali būti taikomos griežtesnės nuobaudos.
Neteisėto pravažiavimo įrodymas paprastai grindžiamas objektyviais įrodymais, tokiais kaip policijos stebėjimai, vaizdo įrašai arba vaizdo registratoriaus įrašai. Svarbūs veiksniai, į kuriuos atsižvelgia teisėsaugos institucijos, yra atstumas iki STOP linijos tuo metu, kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas, transporto priemonės greitis ir šviesoforo fazių laikas. Šiuolaikinės sankryžų kameros Lietuvoje gali aptikti transporto priemones, kertančias geltoną šviesoforo signalą, jei buvo įmanoma saugiai sustoti. Policija arba teismai tai nustato pagal atstumą iki stop linijos, greitį, kelio dangą ir eismo intensyvumą.
Specialistų įžvalgos ir dažnos klaidos
Saugaus eismo ir automobilių specialistas Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema yra ta, jog vairuotojai, matydami geltoną šviesoforo signalą, dažnai dar labiau padidina greitį, norėdami spėti pravažiuoti iki to, kol užsidegs raudonas. Tokiu atveju dažnas automobilio nesuvaldo ir sukelia eismo įvykį.
A. Pakėnas piktinasi vairuotojų kultūra: „Vairuotojai nuolat važiuoja degant geltonam šviesoforui. Dažnas užmiega, kai dega žalia ir tuomet lieka tik važiuoti per geltoną, nes jis juk būtinai turi pravažiuoti per tą ciklą. Kiti tiesiog iš principo nelaukia kitos žalios - važiuoja ir viskas.“
Specialistas taip pat teigia, kad dėl važiavimo degant geltonam šviesoforo signalui gali būti kalta iš nežinia kur atėjusi nuostata, kad vairuotojas privalo pabaigti sankryžoje pradėtą manevrą. „Jei jau privažiavau šviesoforą, tai turiu ir sankryžą pravažiuoti, nors ir raudona šviesa degtų. Tokiu atveju, kai žalias signalas jau mirksi, vairuotojas dar labiau padidina greitį, kad spėtų pravažiuoti, nes yra kažkur girdėjęs mitą, jog privalo pabaigti manevrą. Jeigu automobilis sustotų prie šviesoforo, mirksint žaliai ir užsidegus geltonai, eismas vyktų kur kas tvarkingiau ir būtų išvengta nemažai nelaimingų atsitikimų“, - kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis sankryžoje, aiškina A. Pakėnas.
Nesaugu elgiasi ir pėstieji
Nesaugiai eisme dalyvauja ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Pėstieji yra linkę išbėgti į gatvę, kai jau užsidega geltonas šviesoforo signalas, manydami, kad vairuotojas juos turi praleisti. Tačiau, kaip pabrėžia A. Pakėnas, žmonės vadovaujasi taisykle, kurios iki galo nežino. Policijos duomenimis, iki šių metų rugpjūčio 30 dienos buvo nubausti 705 pėstieji, nepaklusę eismo reguliavimo signalams. Jiems skirtos piniginės baudos nuo 23 iki 40 eurų.
Eismo įvykiai dėl geltono signalo nepaisymo
Nesilaikydami taisyklių ir būdami neatsargūs, vairuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata. To pavyzdys - rugpjūčio 21 dieną Kaune įvykusi avarija Savanorių prospekte prie „Hyper Maxima“ parduotuvės. Pirminiais duomenimis, automobiliai susidūrė apie 21 valandą. Liudininkai teigė, kad „BMW“ važiavo degant geltonam šviesoforo signalui, o jo vairuotojui nepavyko „išimti“ posūkio. Kauno greitosios medicinos pagalbos gydytoja patvirtino, kad į eismo įvykio vietą važiavo suteikti pirmąją pagalbą mažametei, 10 mėnesių mergaitei, kuriai buvo praskelta galva, ir jos mamai. „BMW“ automobilio ekipažui medikų pagalbos neprireikė.
Savaitės kriminalai. Traukinių avarijos ir didžiuliai gaisrai
Sprendimo būdai: fotoradarai ir prevencija
Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio 30 dienos Lietuvos keliuose užfiksuoti 4483 atvejai, kuomet transporto priemonių vairuotojai važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Pasak A. Pakėno, sustabdyti pažeidžiančius šią kelių eismo taisyklę įmanoma, tačiau tam reikėtų daugiau techninių priemonių. „Labiausiai gyventojai piktinasi dėl baudų. Tai juos veikia. Todėl vienas iš problemos sprendimų būdų gali būti pastatyti fotoradarus prie šviesoforų, kurie fiksuotų tuos, kurie pravažiavo degant geltonai šviesai“, - mano A. Pakėnas.
Be to, A. Pakėno nuomone, mokyklose labai trūksta išsamesnio švietimo, neužtenka tik išmokyti pažinti šviesoforo signalus. Reikėtų vaikams paaiškinti, kada automobilis privalo juos praleisti ir kada jiems negalima žengti į gatvę. Taip pat reikėtų ir socialinių reklamų, kurios informuotų, kaip elgtis pėstiesiems perėjoje ir automobilių vairuotojams sankryžose. Tokios priemonės, pasak specialisto, bent truputį galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių keliuose.
Kaip tinkamai įvertinti situaciją?
Sprendimas važiuoti ar stabdyti degant geltonam signalui priklauso nuo jūsų reakcijos, greičio ir atstumo iki sankryžos. Praktikoje sprendimą lemia trys pagrindiniai dalykai: greitis, atstumas iki sankryžos ir saugumas. Jei važiuojate leistinu greičiu ir matote, kad iki stop linijos galite sustoti tolygiai, turite tai daryti. Jei geltona įsijungė tada, kai esate per arti ir normalus stabdymas jau neįmanomas, KET leidžia važiuoti toliau.
Štai keli naudingi patarimai, kaip tinkamai įvertinti situaciją:
- Stebėkite šviesoforą iš anksto. Jei matote, kad žalias signalas dega jau ilgai - būkite pasiruošę stabdyti. Tai padės išvengti staigaus stabdymo.
- Laikykitės saugaus atstumo. Per arti kito automobilio važiuodami nepaliksite vietos stabdymui, todėl dažnai būsite priversti važiuoti per geltoną - ir rizikuoti bauda. Kas, jei esate paskui vilkiką ir nematau šviesoforo? Atsakomybė vis tiek jūsų. Visada laikykitės atstumo, kad matytumėte signalus.
- Venkite „paskutinės sekundės spurtų“. Bandymas „spėti“ yra viena pavojingiausių situacijų, dėl kurios įvyksta daug avarijų. Geltonas signalas nėra leidimas skubėti - tai įspėjimas, kad laikas apsispręsti.
Taigi atsakymas į klausimą „ar galima važiuoti degant geltonam?“ Lietuvoje yra toks: paprastai - ne, bet išimtinai - taip, jei kitaip tektų stabdyti staigiai ir nesaugiai. Būkite budrūs, vertinkite situaciją atsakingai ir jums nereikės rūpintis nei baudomis, nei avarijomis.
tags: #vaziavimas #per #sankryza #degant #geltonam