Valstybinių miškų urėdija: įkūrimas ir veiklos principai
Valstybinių miškų urėdija (VMU) buvo įkurta 2018 metais, įgyvendinus valstybinių miškų ūkio pertvarką ir apjungus 42 urėdijas. Įmonės savininkė yra valstybė.
Žalioji transformacija: elektromobilių parko plėtra
Žalioji, tvarumo kryptis yra neišvengiama siekiant efektyviai ir su kuo mažesniu poveikiu aplinkai vykdyti įmonės veiklą. 2024 metų rudenį Valstybinių miškų urėdija žengė reikšmingą žingsnį tvarumo link, papildydama įmonės autotransporto parką net 89 elektromobiliais. Viešojo konkurso metu VMU įsigijo 88 elektromobilius.
Sprendimą įsigyti elektromobilius lėmė ilgalaikė VMU vizija - mažinti įmonės veiklos poveikį aplinkai ir kurti efektyvų, modernų autotransporto parką. Įmonė yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 metų pasiekti klimato neutralumą. Tvaraus žingsnio žengimui įtakos turėjo ir ES Parlamento sprendimas, reglamentuojantis automobilių pramonę.
VMU yra viena regioniškiausių įmonių šalyje, veikianti visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Regioniniuose padaliniuose miškininkams kasdien tenka nuvažiuoti nemažus atstumus. Dėl šios priežasties buvo itin svarbu pasirinkti tokius elektromobilius, kurie užtikrintų didelę baterijos talpą bei nuvažiuojamą atstumą. Kadangi darbas vyksta miškuose, kur kelio sąlygos ne visada yra geros ir palankios, didelę reikšmę pasirinkimui turėjo ir automobilio pravažumas bei prošvaisa. Visi naujieji Valstybinių miškų urėdijos automobiliai turi keturių varančiųjų ratų pavarą ir 186 mm prošvaisą, o tai leidžia nesunkiai įveikti daugelį sunkiau pravažiuojamų miško kelių.
Automobilių gamyba prasidėjo netrukus po sutarties pasirašymo, o pirmieji į Lietuvą atvyko jau po mėnesio. Viso šio kiekio automobilių gamyba truko apie keturias savaites, o visas procesas su pristatymu užtruko apie du su puse mėnesio.
VMU investicijas skyrė ir elektromobilių krovimo stotelių tinklo įrengimui. Šiai dienai jau pasirašytos sutartys bei pradėti 49 įkrovimo stotelių (22 kW galingumo) įrengimo darbai. Stotelių tinklas vystomas visoje Lietuvoje - kiekviename regioniniame padalinyje. Tam tikri regioniniai padaliniai turės ne po vieną, o po dvi stoteles. Jose įmonės elektromobiliai kraunami tik žalia energija.
Nuo 2024 metų spalio iki 2025 metų gegužės pabaigos VMU elektromobiliai nuvažiavo 690 tūkstančių kilometrų. Vidutinės energijos sąnaudos siekė apie 24 kWh / 100 km, o sutaupytos (arba į aplinką neišmestos) anglies dioksido emisijos sudarė apie 147 tonas. Tai prilygsta metiniam CO₂ kiekiui, kurį sugertų maždaug 11 000 medžių. Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad šis laikotarpis apima ir šaltąjį sezoną, o tai reiškia, kad dėl nepalankių orų sąlygų vidutinės sąnaudos buvo didesnės.
Elektromobiliai manekenams: absoliučiai viskas paaiškinta
Siekiant įvertinti skirtingų automobilių poveikį aplinkai, VMU atliko detalią analizę ir palygino naudojamus elektromobilius su veikloje naudojamais įprastais, vidaus degimo variklius turinčiais, automobiliais. Skaičiavimai parodė, kad norint nuvažiuoti tą patį atstumą, elektromobiliams reikia 3-4 kartus mažiau energijos. Žvelgiant iš finansinės pusės - naudos taip pat akivaizdžios: 100 km įveikti elektromobiliais kainuoja 1,5-2 kartus pigiau nei dyzeliniais ar benzininiais automobiliais.
Nors pradžioje buvo skeptiškų nuomonių dėl elektromobilių tinkamumo miškininkystėje - nuo ridos iki įkrovimo laiko ir pravažumo miško keliuose - praktika skeptiškas nuomones išsklaidė. Miškininkams, vykdant kasdienę veiklą, praktiškai nereikėjo keisti jokių įpročių, kai autoparke atsirado elektra varomi automobiliai. Žinoma, technologiniai sunkumai vis dar egzistuoja. Nors „Škoda Enyaq 85X“ elektromobiliai (4×4, 533 km nuvažiuojamas atstumas, 77 kWh baterija), kurių VMU autoparke yra 88, pasižymi pakankamu pravažumu, jis vis dar neprilygsta klasikiniams visureigiams, kai kalbame apie sudėtingiausius miško ruožus.
Pravartu paminėti, kad keisdama automobilių parką, VMU kuria ir pridėtinę socialinę vertę. Nuo 2022 metų įvairioms Ukrainos įstaigoms ir organizacijoms humanitarinės pagalbos tikslais VMU perdavė 267 automobilius.
Specializuotų gaisrų gesinimo automobilių įsigijimas
VĮ Valstybinių miškų urėdija papildė savo automobilių, skirtų miško gaisrams gesinti, parką. Įmonė įsigijo 23 padidinto pravažumo automobilius „Isuzu D-MAX Space cab“ su įmontuota gaisrų gesinimo įranga, galinčius gabenti 300 litrų vandens. Jie skirti operatyviai aptikti gaisro židinio vietą ir pradėti pirminį gesinimą. Šių automobilių kaina su visais mokesčiais, įskaitant PVM, siekė 751,4 tūkst. eurų. Priešgaisrinių automobilių ir gaisrų gesinimo įrangos įsigijimo konkursą laimėjo UAB „Autoverslo automobiliai“.
Miškininkų patirtis tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse parodė, kad efektyviausia priemonė reaguojant į kilusį gaisrą - nuslopinti jį ir neleisti plisti - yra būtent visureigis su įrengtu priešgaisrinių moduliu, galintis gabenti 300-500 litrų vandens.
Nors Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdo pusę Lietuvos miškų, ji reaguoja į visus gaisrus, kylančius miškuose. Įgyvendinant valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą, VMU vykdo miškų stebėjimą, gesina miško gaisrus, miškuose atnaujina mineralizuotas juostas, įrengia priešgaisrinius kelius, vandens paėmimo telkinius ir vykdo švietėjišką veiklą.
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas gan ženklus miško gaisrų skaičiaus ir šių gaisrų apimto ploto augimas. Gaisrų skaičiaus augimą sąlygoja klimato šiltėjimas ir besikartojančios sausros. Itin sudėtingas buvo praėjusių metų sezonas, ypač išsiskyrė pavasaris, kai sausra prasidėjo dar nesužaliavus žolinei augmenijai. Dėl to kilo labai daug pievų ir laukų gaisrų, kurie persimesdavo į miškus.
Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio miškininkai taip pat gavo naują visureigį „Isuzu D-MAX Space cab“ su įmontuota įranga miško gaisrams gesinti. Šiuo padidinto pravažumo automobiliu bus paprasčiau ir greičiau pasiekti miško vietas, į kurias sunkiau patenka dideli priešgaisrinės apsaugos automobiliai. Prienų padalinio miško apsaugos specialisto Kęstučio Laukaičio teigimu, naujame automobilyje įrengtas priešgaisrinis modulis, kuriame telpa per 300 litrų vandens, yra vandens pompa, 50 m žarna ir aukšto slėgio švirkštas.
Į miškus šis automobilis bus siunčiamas ir tais atvejais, kai prisireiks budėti, kad neatsinaujintų nuslopinti miško paklotės gaisrai. Iki šiol miškininkai gaisrus gesino, pasitelkdami 4 tonas vandens vežantį „Kamaz“ markės automobilį arba visureigį „Landrover“ su 1 tonos vandens talpykla. Ugniai persimetus į didesnius miško plotus, į pagalbą atskubėdavo ir ugniagesiai. Praėjusiais metais Prienų padaliniui priklausančiuose Prienų rajono, Birštono ir Alytaus savivaldybių miškuose kilo 22 gaisrai, išdegė 6,93 ha miško. 12 gaisrų kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio, 10 atvejų buvo įtarti padegimai.
Platus transporto parko atnaujinimas
VĮ Valstybinių miškų urėdija 2019 metų pradžioje atnaujino lengvųjų automobilių parką, pirkdama 247 naujus automobilius. Į transporto parko atnaujinimą įmonė investavo 5,2 mln. eurų. Naujų lengvųjų ir krovinių iki 3,5 tonos bendrosios masės automobilių viešojo pirkimo konkurse iš viso dalyvavo 9 dalyviai.
Tai buvo pirmasis centralizuotas automobilių pirkimas, atliktas sujungus 42 urėdijas į vieną įmonę - Valstybinių miškų urėdiją. Nauji automobiliai skirti atnaujinti visų regioninių padalinių automobilių parką, nes tuo metu įmonė naudojo senus automobilius, kurie buvo neekonomiški ir dažnai gedo. Paskutinį kartą nauji automobiliai buvo pirkti 2017 metais - tris automobilius nupirko tuometinės Kaišiadorių ir Jonavos urėdijos.
Visi automobiliai buvo perkami kartu su techniniu aptarnavimu ir gamintojo garantija iki 60 mėnesių. Taip pat su papildoma įranga: parkavimo davikliais, laisvų rankų įranga, variklio apačios ir karterio metaline apsauga, priekabos vilkimo kabliu, papildomu žieminių padangų komplektu. Automobiliai varomi keturiais ratais - jie skirti darbuotojams važinėti sunkiai pravažiuojamose vietovėse.
VMU tvarumo įsipareigojimai ir ateities iššūkiai
VMU siekia iki 2030 m. tapti klimatui neutralia įmone. Tai ambicingas, tačiau nuosekliai įgyvendinamas tikslas, reikalaujantis sisteminių pokyčių ir ilgalaikių investicijų. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad tam tikrose veiklos srityse, susijusiose su sunkiosios miško technikos naudojimu, šio tikslo pasiekimas yra ir greičiausiai bus sudėtingas dėl riboto rinkoje prieinamų alternatyvų pasirinkimo. Sunkioji technika, naudojama medienos ruošai, priešgaisrinei apsaugai ar miško infrastruktūros priežiūrai, yra būtina veiklai, o šiuo metu prieinami ekologiškesni sprendimai dažnai negali užtikrinti visų funkcijų atlikimo. Siekiant efektyviai prižiūrėti miškus, ypač klimato kaitos akivaizdoje, kai didėja stichinių reiškinių - audrų, vėjovartų, kenkėjų protrūkių - dažnumas, būtina naudoti techniką, leidžiančią greitai ir patikimai reaguoti.
Balanso tarp ekologinių, ekonominių ir socialinių aspektų paieška yra vienas svarbiausių VMU prioritetų. Ne visose srityse įmanoma užtikrinti visišką tvarumą, tačiau įmonė nuosekliai investuoja į sprendimus, padedančius mažinti ekologinį pėdsaką. Tai - ne tik elektra varomi automobiliai, bet ir hibridinė medkirtė, išskirianti iki 30 % mažiau ŠESD emisijų, mažoji miško ruošos technika, leidžianti puoselėti gamtai artimą miškininkystę, bei hibridiniai automobiliai, pakeičiantys vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones.
tags: #valstybiniu #misku #uredija #nauji #automobiliai