Dygliuotos padangos ant ledu padengto kelio veikia žymiai geriau nei nedygliuotos. Jos tarsi nagais įsikimba į ledinį paviršių, kuris automobiliui nesiūlo jokios gyvybiškai svarbios trinties, ir užtikrina trumpesnį stabdymo kelią bei geresnį stabilumą posūkiuose. Tačiau yra šalių, kuriose žiemos būna šaltos, bet dygliuotos padangos vis tiek yra uždraustos. Pagrindinė priežastis - dygliuotos padangos gadina asfalto ir betono dangas.
Žala kelių dangoms
Dyglių padaryta žala yra matoma plikomis akimis. Dyglys įprastai sudarytas iš labai kietos šerdies, dažnai pagamintos iš volframo karbido, ir ją supančio minkštesnio metalo. Volframo karbido dygliai ne šiaip braižo asfaltą, o jį kapoja mažais, bet labai greitais ir dažnais kirčiais. Galima įsivaizduoti, kad dygliai - tai tarsi maži kaltai, kurių kietumui asfaltas negali prilygti.
Nors vienas dyglys yra labai mažas, vienoje padangoje jų yra labai daug. Automobiliui riedant dideliu greičiu, jie daužo asfaltą. Laikui bėgant, milijonai tokių smūgių išjudina ir pakankamai dideles asfalto dangos daleles. Šios dalelės pradeda judėti ir dilti su kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu. Prasidėjęs procesas tęsiasi ir tada, kai keliu važiuoja automobilis su nedygliuotomis padangomis - išklibintas dangos daleles toliau judina visos transporto priemonės. Be to, atsivėrusias duobeles užpildo vanduo, kuris vėliau suledėja ir dar labiau plėšo asfaltą, gilindamas jo pažeidimus.
Vienas-kitas automobilis su dygliuotomis padangomis didelės žalos kelio dangai nepadaro, ypač jei asfaltas yra kokybiškas. Tačiau šimtai ar tūkstančiai automobilių sukelia žymią asfalto eroziją. Visi tie dyglių kirčiai koncentruojami į dvi vėžias, kurios dėvisi labai sparčiai - viršutinis dangos sluoksnis, vaizdžiai tariant, yra sušaudomas, o tada sudyla į dulkes. Dėl to, kad asfaltą sudaro nemažos dalelės, dygliuotų padangų sukeltos erozijos gylis yra daug didesnis nei vidutinis dyglio ilgis.
Dygliuotų padangų sukeltą eroziją galima pamatyti jau po kelių žiemų, ypač jei asfaltas ilgesnį laiką būna nepasidengęs ledu. Kietų dyglių kirčiai suformuoja į išgraužas panašias duobeles, kurios jungiasi į ilgus mikro-kanjonus. Kai tik dyglių sukelta asfalto erozija pažengia toliau ir tos duobės šiek tiek išsiplečia, jų kraštus ima trupinti ir paprastos padangos.
Papildomi argumentai prieš dygliuotas padangas
Mechaninis asfalto žalojimas kelia dulkes, kurios potencialiai gali būti žalingos žmogaus sveikatai. Be to, dygliuotos padangos kelia daugiau triukšmo.
Dygliuotų padangų naudojimo apribojimai ir draudimai Europos šalyse
Šalys, kuriose keliai ledu pasidengia retai ir kurios turi gerą infrastruktūrą su tuo tvarkytis, draudžia dygliuotų padangų naudojimą, taip tausodamos savo asfaltą. Nes dygliuotos padangos prieš nedygliuotas žiemines padangas yra pranašesnės tik ant kieto ledo, o visais kitais atvejais spartina kelio dangos susidėvėjimą.
Šalys, kuriose dygliuotos padangos draudžiamos
Daugelyje Europos Sąjungos šalių dygliuotų padangų naudojimas yra draudžiamas. Šios šalys dažnai neįsileidžia automobilių su dygliuotomis padangomis net ir žiemos sąlygomis:
- Vokietija
- Nyderlandai
- Belgija
- Čekija
- Vengrija
- Lenkija
- Kroatija
- Rumunija
- Bulgarija
- Portugalija
Šiose šalyse, net ir esant itin slidžiam keliui, dygliuotos padangos nėra leidžiamos. Tai siejama su siekiu apsaugoti kelių dangas, sumažinti triukšmo taršą ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems eismo dalyviams.
Šalys, kuriose dygliuotos padangos leidžiamos su apribojimais
Kai kuriose šalyse dygliuotos padangos yra leidžiamos, tačiau su griežtais apribojimais, kurie gali apimti sezoną, greičio apribojimus, specialius lipdukus ar draudimą važiuoti tam tikromis gatvėmis.
Austrija
Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d. Vairuojant su jomis, taikomi greičio apribojimai: iki 100 km/val greitkelyje ir 80 km/val kituose keliuose. Privaloma prie automobilio pritvirtinti ženklą „Dygliuotos padangos“.
Šveicarija
Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d. Nors įstatymas tiesiogiai neprivalo montuoti žieminių padangų, vairuotojas atsako už tinkamą transporto priemonės paruošimą pagal oro sąlygas. Dygliuotos padangos draudžiamos daugumoje autostradų ir kai kuriuose greitkeliuose.
Italija
Dygliuotos padangos draudžiamos nuo gegužės 1 d. Tačiau kai kuriuose regionuose, pvz., Pietų Tirolio provincijoje (A22, Brenner - Affi ruožas), jų naudojimas gali būti ribojamas ar draudžiama tam tikru laikotarpiu. Taip pat gali būti reikalaujama naudoti žiemines padangas ar grandines.
Prancūzija
Daugelyje regionų, ypač kalnuotose vietovėse, gali būti reikalaujama naudoti žieminę įrangą. Dygliuotos padangos leidžiamos tik tam tikrais laikotarpiais ir dažnai reikalauja specialaus ženklinimo.
Estija
Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Išimties tvarka - iki balandžio 30 d., esant žiemos sąlygoms.
Latvija
Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. Nuo šių metų draudžiama žiemos metu važinėti demisezoninėmis padangomis, kurios pažymėtos tik M+S simboliu. Padangos turi būti arba skirtos būtent žiemai, arba M+S, tačiau kartu pažymėtos ir kalno su snaige simboliu (3PMSF).
Suomija
Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 d. iki Velykų. Protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 3 mm.
Norvegija
Nuo lapkričio 1 d. (šiaurėje - nuo spalio 15 d.) iki Velykų leidžiama vairuoti automobilius su dygliuotomis padangomis, tačiau Oslo ir Bergeno regionuose tokiu atveju mokamas papildomas aplinkosaugos mokestis.
Švedija
Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. Tačiau kai kuriose gatvėse jos nėra laukiamos, o tam tikrais atvejais gali būti taikomi greičio apribojimai.
Lietuva: taisyklės ir reikalavimai
Lietuvoje dygliuotos padangos yra leidžiamos tik žiemos sezonu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Šis laikotarpis nustatytas siekiant apsaugoti kelio dangą nuo pažeidimų, kuriuos sukelia metaliniai dygliai, taip pat siekiant užkirsti kelią galimiems pavojams kitoms transporto priemonėms, kuriems dygliai gali iškristi.
Važiuojant su dygliuotomis padangomis, privaloma ant automobilio galo pritvirtinti specialų skiriamąjį ženklą - baltą lygiakraštį trikampį su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Šis ženklas informuoja kitus eismo dalyvius apie specifines automobilio su dygliuotomis padangomis valdymo ypatybes, ypač ant slidžios dangos.
Nesilaikant šių reikalavimų - naudojant dygliuotas padangas ne sezono metu ar nepažymėjus automobilio atitinkamu lipduku - gali būti skiriamos baudos. Policija primena, kad jeigu transporto priemonė neeksploatuojama su dygliuotomis padangomis, lipduką būtina nuimti, kad nebūtų klaidžiojami kiti vairuotojai.
Be to, Lietuvoje nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti vasarines padangas. Tai reiškia, kad automobilis turi būti apautas demisezoninėmis, paprastomis žieminėmis ar dygliuotomis padangomis. Minimalus padangų protektoriaus gylis - 3 milimetrai.
Techniniai reikalavimai ir ženklinimas
Nepriklausomai nuo šalies, visiems automobiliams, naudojantiems žiemines padangas, keliami tam tikri techniniai reikalavimai. Svarbus yra protektoriaus gylis. Nors minimalus leistinas gylis Lietuvoje yra 3 mm, specialistai rekomenduoja jį tikrinti reguliariai ir atsižvelgti į oro sąlygas, nes per didelis nusidėvėjimas ženkliai sumažina sukibimą su kelio danga. Minimalus protektoriaus gylis daugelyje šalių svyruoja nuo 3 mm iki 4 mm, o kai kuriais atvejais ir daugiau, ypač komerciniam transportui.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangų ženklinimą. Padangos, pažymėtos M+S (Mud+Snow) simboliu, yra skirtos važiuoti purvo ir sniego sąlygomis. Tačiau nuo 2024 m. daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją ir Latviją, šis ženklinimas nebelaikomas pakankamu žiemos sąlygoms. Reikalaujama, kad padangos turėtų ir 3PMSF (Three Peak Mountain Snowflake) simbolį - kalno su snaige atvaizdą. Šis simbolis garantuoja, kad padanga atitinka griežtesnius žiemos eksploatacijos standartus.
Jei visų sezonų padangos turi 3PMSF ženklą, jos gali būti laikomos tinkamomis žiemos sąlygoms ir leidžiamos šalyse, kur privalomos žieminės padangos. Jei jose yra tik M+S - gali tekti jas pakeisti prieš vykstant į tam tikras šalis, pavyzdžiui, Vokietiją ar Alpes.
Galimos problemos ir atsakomybė
Nesilaikant taisyklių dėl padangų naudojimo, gali kilti ne tik administracinės sankcijos (baudos), bet ir rimtesnių problemų. Įvykus eismo įvykiui, jeigu nustatoma, kad transporto priemonė buvo su netinkamomis padangomis (pvz., vasarinėmis žiemą, arba dygliuotomis ne sezono metu), draudimo bendrovės gali sumažinti arba visiškai atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tai ypač aktualu, jei netinkamos padangos prisidėjo prie nelaimės.
Be to, automobilis, naudojantis dygliuotas padangas, privalo būti pažymėtas atitinkamu lipduku. Šio lipduko nebuvimas gali sukelti ne tik baudą, bet ir nepatogumų įvykus eismo įvykiui, kuomet gali kilti klausimas dėl atsakomybės pasiskirstymo tarp eismo dalyvių.
Alternatyvos dygliuotoms padangoms
Nors dygliuotos padangos yra efektyvios ant ledo, jos kelia triukšmą, greičiau dyla ant sauso asfalto ir yra draudžiamos daugelyje šalių. Alternatyva joms - kokybiškos, tinkamai pažymėtos (3PMSF simboliu) nedygliuotos žieminės padangos. Tokios padangos, pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio ir turinčios gilių lamelių, užtikrina gerą sukibimą su sniegu ir šlapia danga, o taip pat yra tylesnės ir mažiau kenkia keliui.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, rekomenduojama naudoti ir vadinamuosius „sniego kojines“ - tekstilės gaminius, apgaubiančius padangas, siekiant pagerinti sukibimą ant sniego ir ledo.
Apibendrinant, keliaujant automobiliu Europoje žiemos metu, būtina žinoti ir laikytis vietinių taisyklių dėl padangų naudojimo. Dygliuotos padangos, nors ir suteikia privalumų ant ledo, dažnai kelia daugiau apribojimų nei naudos.
tags: #valstybes #kuriose #negalimos #dygliuotos #padangos