Seimui rudenį laukiant Kelių transporto kodekso pataisų, kuriomis siūloma griežtinti reikalavimus taksi vairuotojams ir pavežėjams, pavežėjimo platformos „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius sako, kad pakeitimai paveiktų iki 30 proc. bendrovės vardu dirbančių vairuotojų. „Tikriausiai kokį ketvirtį arba 30 proc. galėtų paveikti. Tikrai įmanoma išsilaikyti visus reikiamus kursus ir ko tik reikalaujama, ir susitvarkyti tuos dokumentus. Tai tikrai būtų į naudą“, - LRT radijui penktadienį sakė A. Pacevičius. Vis dėlto, pasak jo, priėmus pataisas dabartine apimtimi, galėtų koreguotis paslaugų kainos. „Dalis vairuotojų netektų galimybės teikti paslaugos. Natūralu, kai keičiasi pasiūlos ir paklausos santykis, galimai keičiasi ir kaina. Mažiau vairuotojų, daugiau keliaujančių. Tai gali turėti įtaką“, - kalbėjo „Bolt“ vadovas.
Taip pat, anot A. Pacevičiaus, sektoriaus atstovams kyla klausimų dėl siūlomų kelyje galimų praleisti valandų ribojimo. Pasak Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Artūro Jomanto, nėra labai teisinga, kad kodekse siūloma palikti nuolatinę išimtį vairuotojams iš Ukrainos, kuri, jo teigimu, būtų taikoma ir šioje šalyje pasibaigus plataus masto karui. „Įtvirtinama įstatymo nuostata pripažinti Ukrainoje išduotus vairuotojo pažymėjimus nuolatos, ne kažkokiam laikotarpiui kol ten vyksta karas ir Ukraina prašo pagalbos. (...) Man tai atrodo nelabai teisinga“, - LRT radijui teigė A. Jomantas. „Man atrodo visai logiška skirti dviejų metų laikotarpį, o po to, reikalui esant, pratęsti“, - sakė jis.
Klaipėdos taksi vežėjų asociacijos vadovas Michailas Zbarazskij LRT radijui teigė, kad siūlomi pakeitimai uostamiesčio ir regiono taksi įmonėms nėra aktualūs. Susisiekimo ministerija spalį ketina siūlyti Seimui tobulinti Kelių transporto kodeksą ir numatyti griežtesnius reikalavimus asmenims, kurie nori dirbti taksistais arba pavežėjais.
Naujausios temos leidžia pastebėti, kad Lietuvos transporto sektoriuje prasideda intensyvus reglamentavimo koregavimas. Tačiau kartu kyla klausimų dėl praktinio įgyvendinimo, laikinojo trumpalaikio poveikio ir kainų svyravimų. Svarbu išlikti pasiruošusiems ir reguliuoti veiklą taip, kad ji liktų tvariai prisitaikanti prie paklausos pokyčių.
Padangos, keliai ir pavasario logika
Prasidėjus pavasariui, vairuotojai dažnai klausia, kada tinkamiausias metas keisti žiemines padangas vasarinėmis. Nors įprasta tai daryti balandžio pradžioje, ekspertai pataria atsižvelgti ne tik į kalendorių, bet ir į faktines oro sąlygas. „Skubėti keisti žieminių padangų vos prasidėjus balandžiui nėra privaloma. Pavasarį oro temperatūra dar gali svyruoti, o rytai ir vakarai išlieka vėsesni, todėl tokiomis sąlygomis žieminės padangos vis dar gali būti tinkamas pasirinkimas“, - sako ekspertas.
Nedygliuotų žieminių padangų naudojimas šiltuoju metų laiku nėra draudžiamas, tačiau dygliuotos padangos leidžiamos naudoti tik iki balandžio 10 dienos. Sprendimą keisti padangas rekomenduojama priimti įvertinus stabilesnes oro sąlygas. Universalios padangos gali būti tinkamas pasirinkimas tiems, kurie važiuoja mažai, tačiau intensyviai eksploatuojant automobilį, ypatingai greitkeliuose, jos neprilygsta vasarinėms ar žieminėms padangoms saugumo ir efektyvumo požiūriu.
Be to, vairuotojai turėtų rūpintis senų padangų tvarkymu - jas reikia priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo vietose arba atiduoti pardavėjams perkant naujas padangas. Elektromobilių plėtra skatina naujų finansinių instrumentų kūrimą ir subsidijas, kurios turi tiesioginį poveikį pirkinių pasirinkimams.
Automobilių rinkos tendencijos ir pasirinkimai
Nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pabrėžia, kad vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia finansinės galimybės. Dyzeliniai automobiliai vis dar populiarūs, nors elektriniai skaičiai augo reikšmingai. Pavyzdžiui, 2024 metais Lietuvoje dyzelinių automobilių importas ir pardavimai išlieka dominuojantys, o 2025 metais dyzelinių automobilių dalis sumažėjo tik daliai naujų pirkėjų apsisprendimo. Tačiau elektrinių automobilių skaičius augo dėl subsidijų ir papildomų paskatų, tokių kaip A juostos, kurios kai kuriose vietose nyksta, bet vis dar daro įtaką rinkos daliai.
Vairuotojų sprendimus lemia ne tik ekologiniai motyvai, bet ir biudžetas bei galimybių įvairovė. Jei žmogui nėra galimybių įsigyti elektromobilio, tai įsigijimas gali būti neįmanomas daliai gyventojų. Taip pat pastebima, kad naudotų elektromobilių rinka dar nėra tanki, nes turbūt tik po keletos metų jie įsivyraus rinkoje. Priklausomai nuo regiono ir importo, dyzelinių automobilių dalis gali būti dar gana didelė, o naujų pirkėjų pasirinkimai laikui bėgant keičiasi.
Reglamentų pokyčiai ir ateities vektoriai
Kalbant apie elektromobilius ir reguliavimus, ekspertai prognozuoja, kad jų populiarumas nestagnuos, o pasieks tokį lygį, kai paprastas vartotojas kasdienybėje ar šeimos poreikiams nejaus jokio skirtumo. Taip pat svarbu, kad automobilio nuvažiavimo atstumas nepriklausytų nuo klimato sąlygų - rinkoje jau yra modelių, kurie lengvai nuvažiuoja 300-400 kilometrų, tačiau kai kuriose šalyse šis atstumas dar nėra pakankamas. Subsidijos ir paskatos rinkoje daro įtaką registracijoms, o laikinos nuolaidos gali greitai kisti.
Tuo pačiu kalbame apie tolimesnes procedūras - planuojama tobulinti Kelių eismo kodeksą, priderinant laiką įvairioms priemonėms, įskaitant avarinį koridorių ir kai kurias naujas navigacijos taisykles. Taip pat numatytas perkėlimas kai kurių terminų dėl taršos leidimų bei keičiamų terminų dėl vidaus degimo variklų etapų. Pokyčiai reiškia, kad gamintojai ir vartotojai turės prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir laikytis dinamiškų terminų.
Nors laukiama ir pėstiesiems skirtų judėjimo pokyčių: nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojo pėstiesiems kelio pakraščiuose privalomi tam tikri perėjų ir sankryžų principai, o nuo 2023 m. spalio 1 d. įsigalioja naujos nuosavybės ženklo ir numerio ženklų taisyklės, kurių tikslas - modernizuoti kelių eismo valdymą ir padidinti atsakomybę už parkavimo bei transporto priemonių identifikavimą. Vyriausybė taip pat planuoja įrengti naujas KOS stoteles ir modernizuoti esamas, siekiant užtikrinti geresnį žiemos kelių priežiūros lygį.
Be to, nuo 2026 m. sausio 1 d. elektrinių mikrojudumo priemonių (elektrinio paspirtuko, elektrinės riedlentės, elektrinio balansinio vienračio, riedžio ir pan.) vairuotojai privalės dėvėti šalmą. Taip pat keičiasi egzaminavimo tvarkos - praktikos egzaminas vyks tik valstybės kalba, o egzaminų procese nebus naudojamos trečiųjų šalių kalbos. Šie pokyčiai atspindi siekį didinti saugumą ir aiškiai reguliuoti naujas transporto priemonių kategorijas.
Nauji metai atneša ir pokyčius į parkavimo tvarką - nuo 2026 metų pradžios savivaldybėms numatyta automatizuoti parkavimo vietų priežiūrą, o į reguliavimus įtraukti esamus ir naujus patikros kriterijus. Bus galima automatiškai tikrinti, ar automobilis turi teisę stovėti konkrečioje aikštelėje, ir taip sumažinti piktnaudžiavimą bei neteisėtą parkavimą.
Клиповая apibendrinama auka
Visi šie pokyčiai rodo, kad Lietuvos transporto sektoriaus reglamentavimas artimiausiu metu bus intensyvus ir daugialypis. Nuo Kelių transporto kodekso pataisų iki saugaus eismo įstatymų ir naujų eismo priemonių - vis daugiau sričių priartėjama prie griežtesnių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti saugumą, skaidrumą ir tvarų sektoriaus augimą.
tags: #valdininkai #neslepia #vairuotoju #laukia #labai #daug