Kai kalbama apie automobilio būklę, nedaug kas yra taip svarbu kaip aušinimo sistema. Ši sistema yra automobilio gyvybę palaikanti priemonė, neleidžianti varikliui perkaisti ir užtikrinanti efektyvų bei saugų jo darbą. Aušinimo sistema automobilyje yra sudėtingas bei nepaprastai svarbus mechanizmas, kurio pagrindinis tikslas - reguliuoti variklio temperatūrą ir užkirsti kelią perkaitimui.
Variklis dažniausiai perkaista, kai aušinimo sistema užsikemša rūdimis, nuosėdomis, joje nėra slėgimo, sutrinka aušinimo skysčio cirkuliacija radiatoriumi, naudojamas netinkamas aušinimo skystis, kai atsipalaiduoja arba praslysta ventiliatoriaus dirželis, neveikia termostatas, perkaista automatinė transmisija, netinkamai sureguliuota degimo sistema.
Aušinimo sistemos sandara ir veikimo principai
Aušinimo sistemą sudaro radiatorius, ventiliatorius, vandens siurblys, termostatas, šilumos jungiklis, plėtimosi bakelis ir sujungimo žarnelės. Pagrindinis jos tikslas - reguliuoti variklio temperatūrą ir užkirsti kelią perkaitimui. Kai variklis dirba, jis sukuria didelę šilumą. Aušinimo skystis, cirkuliuodamas per variklį, sugeria šią šilumą ir perneša ją į radiatorių, kur ji yra atšaldoma.
Kaitrą, sklindančią iš automobilio variklio, sugeria aušinimo skystis, tekantis į radiatorių, kuriame atvėsta, ir atgal. Cirkuliuojantis vanduo aušina variklio cilindrus, degimo kamerų paviršius ir vožtuvų lizdus. Kai aušinimo skystis pasiekia atitinkamą temperatūrą (apie 80 - 90 °C), atsidaro termostatas. Aušinimo skystis cirkuliuoja viršutinėje žarnoje prie radiatoriaus viršaus. Tekėdamas per radiatorių, skystis aušinamas oro srautu (kai automobilis juda), kurį, jei būtina, sustiprina elektrinis aušinimo ventiliatorius. Pagaliau aušinimo skystis grįžta į vandens siurblį per apatinę žarnelę ir atidarytą termostatą. Elektrinis aušinimo ventiliatorius valdomas šilumos jungikliu, įmontuotu į radiatoriaus pagrindą. Aušinimo skysčio temperatūra reguliuojama cilindrų bloko galvutėje esančiu davikliu.
Radiatoriaus žarnų svarba ir gedimo priežastys
Radiatoriaus žarnos - tai lanksčios žarnos, kuriomis aušinimo skystis transportuojamas tarp variklio ir radiatoriaus, palaikant saugią temperatūrą. Jos gali tarnauti nuo 5 iki 15 metų, priklausomai nuo naudojimo, aplinkos ir priežiūros. Tačiau laukimas, kol visiškai suges, gali sukelti katastrofišką žalą. Laikui bėgant radiatoriaus žarnų guma dėl karščio, slėgio ir cheminių medžiagų poveikio genda. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį. Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas, nes einant laikui žarnos tampa kietos ir "trapios", o tai reiškia, kad jos taip pat praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t. Radiatoriaus žarnos plečiasi ir traukiasi tekant aušinimo skysčiui, tačiau pernelyg didelis išbrinkimas ar suirimas yra blogas ženklas. Tai rodo, kad žarnos medžiaga suprastėjo, todėl ji gali staiga sugesti. Ignoruojant šią problemą gali visiškai nutrūkti aušinimo skysčio srautas ir dėl to išsilydyti variklis.
Pagrindiniai aušinimo sistemos gedimų simptomai
Yra aiškių įspėjamųjų ženklų, kad radiatoriaus žarnas ar kitus aušinimo sistemos komponentus reikia keisti arba taisyti:
- Perkaitęs variklis: Viena iš akivaizdžiausių problemų - perkaitęs variklis. Nors tai gali lemti daug veiksnių, dažniausiai dėl to kaltos sugedusios radiatoriaus žarnos. Variklio perkaitimas: vienas iš akivaizdžiausių ženklų yra temperatūros matuoklio rodyklės pakilimas virš normos ar įsijungusi įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje.
- Aušinimo skysčio nuotėkis: Po automobiliu yra ryškiaspalvio skysčio (žalios, raudonos, mėlynos ar geltonos spalvos) baseinas? Tikriausiai tai aušinimo skystis, o priežastis dažnai būna nesandari radiatoriaus žarnelė. Stulbinamai didelė aušinimo skysčio bala po automobiliu yra aiškus ženklas. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir apskritai gamtai. Jeigu skysčių nuteka daug, pradės rasoti radiatoriai, po kilimėliais atsiras balų.
- Pažeistos žarnos: Pažvelkite po variklio dangčiu ir apžiūrėkite žarnas - ar nepastebite įtrūkimų, skylių ar matomo nusidėvėjimo? Kai automobilis visiškai atvėsta, švelniai suspauskite radiatoriaus žarną. Jei jis atrodo purus, minkštas arba traškus, reiškia, kad vidinė medžiaga suirusi.
- Aušinimo skysčio dingimas: Kitas gana paprastas būdas, kuriuo galite pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio, yra stebint variklio temperatūros daviklį. Norėdami sužinoti, ar jūsų variklyje trūksta ar dingsta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
- Balti dūmai iš išmetimo: Jei aušinimo skystis patenka į degimo kamerą, iš transporto priemonės gali sklisti ir balti dūmai. Tai neretai nulemia aušinimo skysčio trūkumas.
- Saldus kvapas: Jeigu automobilis išskiria saldų aromatą, tai ženklas, kad kažkur nuteka tosolas. Jei saldų kvapą pajutote įjungę krosnelę, vadinasi, susidėvėjo šildymo sistemos radiatorius.
- Putų atsiradimas aušinimo skysčio bakelyje arba ant alyvos įpylimo angos kamščio: Vadinasi, į variklio tepimo sistemą patenka aušinimo skysčio. Dažniausiai taip atsitinka, kai deformuojasi variklio galvutė, tuomet pro nesandarius tarpus alyva ir aušinimo skystis susimaišo, o paskui ima putoti.
- Variklis lėtai šyla arba perkaista: Jei aušinimo skysčio temperatūros rodyklė tepakyla iki 40-50 laipsnių, vadinasi, aušinimo skystis, nespėdamas įšilti, visą laiką cirkuliuoja didžiuoju ratu, termostatas būna visiškai atidarytas, nes susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Jei paleidote šaltą variklį, palieskite radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarneles - jos abi šyla vienu metu ir vienodai.
Konkrečios aušinimo sistemos dalių gedimo priežastys:
- Termostatas: Termostatui kenkia aušinimo sistemoje susikaupusios nuosėdos, mažėja termostato slankumas ir jis nustoja reaguoti į variklio temperatūrą. Sugedus termostatui, automobilio darbinė temperatūra pakinta: variklis tampa šaltas arba, priešingai, variklis perkaista. Dėl sugedusio termostato ilgai neįšylantis variklis greičiau dėvisi, taip pat padidėja degalų sąnaudos.
- Radiatorius: Jei radiatorius nepakankamai aušinamas oru, varikliui gresia perkaitimas. Viena iš priežasčių - užterštos radiatoriaus vidinės sienelės nuosėdų sluoksnis nepraleidžia šilumos. Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių.
- Radiatoriaus dangtelis: Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
- Variklio galvos tarpinė: Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
- Vandens siurblys: Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
- Išsiplėtimo bakelis: Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- EGR aušinimo sistema: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus, žinoma, nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastį gali būti sunku diagnozuoti.
Aušinimo sistemos priežiūra ir prevencija
Aušinimo sistemos priežiūra leidžia išvengti perkaitimo, rimtų variklio pažeidimų bei brangių remonto darbų ateityje. Tinkama priežiūra reiškia reguliarų aušinimo skysčio keitimą (maždaug kas dvejus metus). Stebėkite, kad aušinimo skysčio kiekis būtų pakankamas.
Seat Alhambra 97 1.9 TDI aušinimo sistemos plovimas
Svarbiausi priežiūros aspektai:
- Aušinimo skysčio patikra ir keitimas: Aušinimo skystį būtina keisti pagal gamintojo rekomendacijas. Nerekomenduojama maišyti skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių. Geriausia prieš keičiant antifrizą išplauti sistemą. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
- Žarnų ir jungčių patikra: Svarbu laiku pastebėti įtrūkusias, nusidėvėjusias ar atsilaisvinusias žarnas. Jei kelyje pastebėjote įtrūkimų, laikinai juos sutvarkysite naudodami avarinio remonto juostą, pvz., aukštos temperatūros silikoninę juostą.
- Radiatoriaus ir vandens siurblio patikra: Specialistas gali nustatyti, ar nėra radiatoriaus įtrūkimų, korozijos ar kitų pažeidimų.
- Termostato patikra: Užstrigęs termostatas gali sutrikdyti aušinimo skysčio cirkuliaciją.
- Reguliarus variklio alyvos tikrinimas: Jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
- Išmetamųjų dūmų spalvos stebėjimas: Jeigu balta, turite problemą.
Jei sistema užvirė ir temperatūros rodyklė pasislinko prie pavojingos zonos ar prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti, reikia skubiai imtis atitinkamų veiksmų. Pirmiausia įjunkite iki galutinės ribos salono apšildymą - tai ne kas kita, kaip papildomas radiatorius, turintis gana stiprų pūtimą, pro kurį išeina nemažas šilumos kiekis. Tai turėtų pagelbėti mėginant atvėsinti automobilio aušinimo sistemą. Jei iš po antvožo dar nesiveržia garai, variklio neišjunkite: kol jis veikia, aušinimo skystis, jeigu tik dirba siurbliukas, sistemoje galbūt tebecirkuliuoja. Vos tik variklis sustabdomas, skysčio cirkuliacija sustoja. Pačiose karščiausiose vietose jis užverda ir variklis gali rimtai sugesti. Jei ir tai negelbsti, o temperatūra toliau grėsmingai kyla, vadinasi, problema rimtesnė - būtina išjungti variklį. Tačiau jokiu būdu neleiskite jam pačiam aušti: pasukite variklį starteriu. Taip jūs tarytum vėdinsite variklį ir bent šiek tiek ataušinsite labiausiai įkaitusius jo mazgus. Tik nieku gyvu į neatvėsusią sistemą nepilkite šalto aušinimo skysčio. Tai pats tikriausias būdas suskaldyti bloko galvutę. Taigi leiskite varikliui ataušti, o tuomet pamėginkite kreiptis į meistrus ir išsiaiškinti perkaitimo priežastį.
tags: #vakumuojasi #auto #radiatoriaus #slanga