Daugelis vairuotojų gerai žino, kad vartoti alkoholį prieš sėdant prie vairo yra griežtai draudžiama ir labai pavojinga. Tačiau daugelis nesuvokia, kad tam tikri vaistai ir medicininės procedūros taip pat gali pabloginti gebėjimą vairuoti. Nesvarbu, ar tai būtų dėl mieguistumo, galvos svaigimo, sulėtėjusios reakcijos ar dėmesio koncentracijos sutrikimų, šis poveikis gali kelti rimtą pavojų kelyje. Saugus vairavimas - tai ne tik vengimas vartoti alkoholį, bet ir įvairių medikamentų bei medicininio gydymo atsakingas vertinimas, nes jie gali turėti didelės įtakos asmens gebėjimui saugiai valdyti transporto priemonę.
Kodėl vaistai pavojingi vairuojant?
Nekalbant apie paties peršalimo ar gripo simptomus (sulėtėjusią reakciją, ašarojančias akis, slogą ir kt.), galinčius perpus sumažinti vairuotojo gebėjimą susikaupti, vaistai gali dar labiau pabloginti situaciją. Pavojų gali sukelti raminamieji, priešalerginiai, centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai ar antidepresantai.
Pagrindiniai vaistų šalutiniai poveikiai, galintys paveikti vairavimą, yra:
- Slopinimas: nebesugebama susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesio, ilgėja reakcijos laikas, lėtėja judesiai, atsiranda mieguistumas, nuovargis, svaigsta galva.
- Psichikos pokyčiai: neadekvačiai reaguojama į aplinką, net gali prasidėti haliucinacijos.
- Regėjimo sutrikimai: mirgėjimas akyse, neryškus vaizdas, išsiplėtę vyzdžiai.
- Kiti pavojai: arterinio kraujo spaudimo padidėjimas arba sumažėjimas, pykinimas.
Kai kurių vaistų informaciniuose lapeliuose perspėjama, kad vaistai gali sukelti galvos svaigimą. Tačiau tai nėra priežastis uždrausti vairuoti, nes kiekvienam žmogui konkrečių vaistų poveikis gali skirtis: įstatymas draudžia ne naudoti medikamentus, o vairuoti jaučiant jų poveikį. Neigiamas šalutinis tablečių poveikis gali būti ne tik aiškiai jaučiamas, bet ir nepastebimas. Toks „nematomas“ poveikis yra labai pavojingas. Mieguistas ar apsnūdęs žmogus prie vairo nesės, tačiau, jei vairuotojas jaučiasi normaliai, tai tikriausiai nė nesusivoks, kad dėl išgertų vaistų yra pažeistas gebėjimas sutelkti dėmesį ir judesių koordinacija.
Teisinė atsakomybė ir identifikavimas
Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) 422 str. 6 dalyje nurodoma, kad vairavimas, esant apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, tuo pačiu vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų.
Medikamentų paveiktą vairuotoją identifikuoti yra kur kas sunkiau, nei alkoholio ar narkotikų veikiamą žmogų. Policijos pareigūnai apsvaigimą nustato vadovaudamiesi formaliai patvirtinta metodika, kuri realiai susideda iš šių faktorių:
- iš burnos sklindančio alkoholio kvapo;
- neadekvačios elgsenos;
- nerišlios kalbos;
- nekoordinuotų judesių.
Pastebėjus šiuos simptomus, reikia nustatyti gebėjimą eiti tiesia linija („pėda po pėros“) ir gebėjimą stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus).
Bene realiausia tikimybė patirti sankcijų už neleistiną medikamentų poveikį - patekus į eismo įvykį, per kurį atsiranda pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (esant sunkiems ar apysunkiems sužalojimams arba žuvus žmogui, taip pat padarius labai didelę žalą). Teismo medicinos ekspertai nurodo, kad tokių atvejų pasitaiko, bet dažniausiai vairuotojų kraujyje aptinkamas alkoholis arba narkotinės medžiagos. Galima daryti išvadą, kad tikimybė sulaukti sankcijų už neleistiną medikamentų poveikį yra, bet ji - labai nedidelė, todėl svarbiausia yra suvokti ne gresiančią baudą, o galimybę padaryti eismo įvykį, sukelti pavojų tiek sau, tiek savo keleiviams ir kitiems eismo dalyviams.
Vaistų grupės, turinčios įtakos vairavimui
Įtaką vairavimui gali daryti įvairių grupių vaistai - nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Tačiau tai pačiai grupei priklausantys vaistai poveikiu gali skirtis - vieni gali trikdyti dėmesingumą, kiti - ne.
1. Psichotropiniai vaistai
Tai nervų sistemą veikiantys preparatai, kurie yra bene aršiausias vairuotojų priešas dėl slopinamojo poveikio, dėmesio koncentracijos sumažinimo, ilgesnio reakcijos laiko ir koordinacijos sutrikdymo.
- Neuroleptikai: lėtina centrinės nervų sistemos veiklą, netrikdydami žmogaus sąmonės.
- Antidepresantai: padeda įveikti depresiją, tačiau vairuotojams jie ypač pavojingi. Daugybė tyrimų rodo, kad šie vaistai yra labai blogas vairuotojo palydovas dėl slopinamųjų savybių. Populiariausi - tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, imipraminas, nortriptilinas) ir tetracikliai preparatai (pvz., maprotilinas, mianserinas), taip pat bupropionas, trazodonas, mirtazapinas. Nustatyta, kad kol vartojate antidepresantus, geriausia nevairuoti, mat net ir po 10 valandų nuo vaistų vartojimo dėmesys išlieka toks pat, kaip išgėrus alkoholio. Kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, venlafaksinas, sertralinas, veikia aktyvinančiai, tačiau jų pavartojus vairuojant gali būti sunku susikaupti.
- Trankvilizatoriai: ramina, slopina nerimą, baimę ir tuo pat metu mažina dėmesio koncentraciją, pažeidžia gebėjimą atlikti judesius, reikalaujančius ypač geros koordinacijos. Pavojingi preparatai, kurių sudėtyje yra diazepamo, bromazepamo, chlordiazepoksido. Nustatyta, kad vairavimas pavartojus 10 mg diazepamo yra pavojingesnis nei esant 0,1 promilės alkoholio kraujyje.
- Migdomieji ir raminamieji (anksiolitikai): griežtai draudžiama vartoti visus raminamuosius ir migdomuosius medikamentus, nes jie sukelia mieguistumą ir slopina. Tokie preparatai yra barbitūratai, benzodiazepinai (pvz., radedormas, nitrozepamas, eunoktinas), ivadalas ir imovanas, taip pat fenobarbitalis (jo yra ir migdomuosiuose).
- Ličio preparatai: ilgai vartojant (pvz., ličio karbonatą ir ličio oksibutiratą) sumažėja dėmesio koncentracija.
2. Vaistai nuo skausmo
Skausmą malšinantys vaistai, ypač stipresni, gali turėti slopinamąjį poveikį.
- Narkotiniai analgetikai (opioidai): veikdami kai kuriuos žmogaus receptorius, palengvina vidutinio stiprumo ir stiprų skausmą. Dažniausiai vartojami morfinas, fentanilis, tramadolis. Jie sukelia slopinimą.
- Kodeino turintys preparatai: mažina skausmą ir gelbsti nuo kosulio, tačiau kartu ir slopina centrinės nervų sistemos veiklą. Kodeinas dažnai randamas vaistuose, kuriais gydomas peršalimas ir kosulys.
- Paprasti nuskausminamieji: net aspirinas ir analginas gali lėtinti juos vartojusio žmogaus reakciją, keliant pavojų pačiam to nė neįtariant.
3. Vaistai nuo alergijos
Antialerginiai vaistai, ypač senesnės kartos, lėtina reakciją ir blogina koordinaciją.
- Senosios kartos antihistamininiai preparatai: dimedrolis, suprastinas, diazolinas, tavegilas, pipolfenas, astimizolas, cetirizinas, fenistilas, difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas. Beveik visi jie lėtina reakcijos laiką ir pablogina koordinaciją.
- Naujos kartos antihistamininiai preparatai: farmacininkų nuomone, išimtis yra medikamentai, kurių sudėtyje yra loratadino (pvz., klaritinas, klarotadinas, lomilanas), cetirizino (pvz., zirtekas, cetrinas, allercetas) bei feksofenadino (pvz., telfastas). Nors jų šalutinis poveikis yra mažesnis, atsargumas vis tiek būtinas.
- Daugelyje, dažnai reklamuojamų vaistų nuo peršalimo, yra antialergenų, pavyzdžiui, populiarių gripo simptomus slopinančių vaistų sudėtyje naudojami priešalerginiai vaistai, ar vaistai nuo kosulio ir slogos, tokie kaip „Actifed“.
4. Vaistai širdies ir kraujospūdžio ligoms
Vairuotojams reikėtų būti ypač atidiems vartojant kraujo spaudimą mažinančius vaistus, kurie veikia centrinę nervų sistemą ar sukelia slopinimą.
- Centrinę nervų sistemą veikiantys: rezerpinas ir preparatai, kuriuose jo yra (pvz., adelfanas, kristepinas, sinepresas, trezidasK, brinerdinas), bei tie, kuriuose yra klonidino. Taip pat pavojingi yra dopegitas, estulikas ir cintas.
- Beta blokatoriai: vartojami ne tik hipertonijai, bet ir širdies ligoms ar kai kurioms aritmijos rūšims gydyti. Jie veikia slopinamai (pvz., propranololis, metoprololis).
5. Virškinimo sistemos ir pykinimo vaistai
Šios grupės vaistai gali turėti šalutinių poveikių, susijusių su regėjimu ir centrinės nervų sistemos slopinimu.
- Pirenzepino turintys vaistai: (pvz., gastrilis, gastrozemas, gastrocepinas, pirenas) veikia regėjimą. Jie išplečia vyzdžius, todėl vaizdas tampa neryškus. Šis poveikis gali būti jaučiamas porą dienų po to, kai gydymo kursas baigtas.
- Vaistai su atropinu ir belladonna: tokį pat šalutinį poveikį (regėjimo sutrikimus) turi ir vaistai, pagaminti iš atropino, metacino, gioscino, bei visi vaistai, kuriuose yra vaistinių šunvyšnių (belladonna), pvz., bellalginas, bekarbonas, bellastezinas, besalolas, belloidas, bellataminalas.
- Vaistai nuo vidurių pūtimo: (pvz., diarolis, diasorbas ir imodiumas) jų sudėtyje yra loperamido, kuris slopina centrinės nervų sistemos veiklą.
- Vaistai nuo pykinimo ar supimo ligos: tie, kurie veikia histamino H1 receptorius blokuodami juos ir dėl to ramina, migdo (pvz., prometazinas).
6. Kiti vaistai ir būklės
- Cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai: pavojus vairuoti kyla tuomet, kai vaistas per smarkiai sumažina cukraus kiekį ir žmogus gali nualpti.
- Dekongestantai: uždegimą mažinantys ir gleives skystinantys vaistai (pvz., pseudoefedrinas, fenilefrinas), taip pat vaistai su stimuliatoriais (pvz., kofeinu, efedrinu) gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą.
- Raminamieji augalinės kilmės preparatai: nėra tokie jau nekalti, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie ypač pavojingi, jei vartojami kartu su kai kuriais kitais vaistais ar alkoholiu. Labiausiai nervų sistemą veikia preparatai pagaminti iš svaigiųjų pipirų, taip pat raminančių žolelių rinkiniai, kurių sudėtyje yra mėtų, melisų ir valerijonų - jie gali lėtinti reakciją.
- Medicininės procedūros: tam tikri medicininiai tyrimai ir procedūros gali laikinai paveikti asmens motorinius įgūdžius, regėjimą ar koncentraciją. Pavyzdžiui, MRT arba kompiuterinės tomografijos tyrimai su kontrastinėmis medžiagomis, gliukozės tolerancijos testas - po jų gali svaigti galva, pykinti, jaustis nuovargis. Tokiais atvejais patartina vengti vairuoti ir ieškoti alternatyvių transporto priemonių.
Būtini veiksmai ir atsargumo priemonės
Prieš vartojant bet kokius vaistus ir sėdant prie vairo, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Perskaitykite vaisto anotaciją: visada atidžiai perskaitykite informacinį lapelį, kuris pridedamas prie vaisto. Atkreipkite dėmesį į perspėjimus, ar vaistai gali sukelti galvos svaigimą, mieguistumą ar kitus šalutinius poveikius.
- Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku: jei anotacijoje parašyta, kad preparatas priklauso neuroleptikų, antidepresantų, trankvilizatorių, migdomųjų ar ličio preparatų grupėms, tai reiškia, kad jis yra psichotropinis vaistas. Klauskite specialisto, kokį poveikį vaistas gali turėti vairavimo gebėjimams. Jei vairuojate dažnai, perspėkite apie tai gydytoją - galbūt jis ras alternatyvų vaistą, kuris netrikdys dėmesio.
- Neviršykite nurodytos dozės: vartokite vaistus tiksliai pagal gydytojo nurodymus ar rekomendacijas informaciniame lapelyje. Savavališkas dozių didinimas gali sukelti pavojingus šalutinius poveikius.
- Nevartokite kitam asmeniui paskirtų vaistų: kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja individualiai, todėl kitam skirtas vaistas jums gali turėti nepageidaujamą poveikį.
- Stebėkite organizmo siunčiamus signalus: net jei vaistų anotacijoje nurodoma, kad gydymo pradžioje reikia būti ypač atsargiems, bet po to neigiamų šalutinių poveikių nepasireiškia, tai nereiškia, kad galite vairuoti nerūpestingai. Neigiamas šalutinis poveikis gali būti ne tik aiškiai jaučiamas, bet ir nepastebimas.
Specialistai pastebi tendenciją, kad vairuotojai į vaistų vartojimą vis dar žvelgia pro pirštus ir nesuvokia, jog net ir elementaraus peršalimo gydymas medikamentais kartais gali tapti eismo įvykio priežastimi. Viena vertus, jie tiesiog nesupranta, jog vaistiniai preparatai gali paveikti vairavimą, o, kita vertus, užuot vadovavęsi gydytojo nurodymais, žmonės išgeria medikamentą tada, kai nori ar prisimena, per klaidą suvartoja tą patį vaistą kelis kartus. Vyresni, įprastai daugiau medikamentų vartojantys asmenys, patenka į didesnės rizikos grupę.
Alkoholio ir vaistų derinys: dviguba rizika
Alkoholio ir vaistų derinys gali sustiprinti vaistų ar alkoholio poveikį, sumažinti vaistų veiksmingumą, sukelti nepageidaujamų reakcijų, padidinti perdozavimo ar net mirties riziką. Alkoholis keičia, kaip organizmas skaido ir pasisavina vaistus. Kai kurie vaistai patys turi alkoholio, pavyzdžiui, kai kurie kosulio sirupai ar laisvinamieji. Todėl visada svarbu atidžiai perskaityti informacinį lapelį ir pasitarti su gydytoju.
Štai keletas vaistų rūšių, kurių griežtai negalima maišyti su alkoholiu, nes tai gali turėti pavojingų pasekmių:
- Antidepresantai ir vaistai nuo nerimo: Alkoholis gali padidinti mieguistumą, galvos svaigimą, koordinacijos sutrikimus, kvėpavimo sunkumus, sukelti kepenų ar širdies pažeidimus. Kai kurie vaistai kartu su raudonu vynu ar alumi gali sukelti pavojingą kraujospūdžio šuolį. Rizikinga maišyti alkoholį ir su augaliniais papildais - jonažole ar kava, nes gali būti pažeistos kepenys.
- Vaistai nuo diabeto: Alkoholis gali lemti pavojingą cukraus kiekio kraujyje kritimą, greitą širdies plakimą, galvos skausmą, pykinimą.
- Vaistai nuo peršalimo ir alergijos: Šie vaistai sukelia mieguistumą ir reakcijų sulėtėjimą, o alkoholis tai dar labiau sustiprina. Pasekmės - koordinacijos praradimas, sprendimų klaidos, net perdozavimas.
- Vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio: Kartu su alkoholiu gali pasireikšti stiprus galvos svaigimas, alpimas, širdies ritmo sutrikimai.
- Migdomieji ir raminamieji: Alkoholis kartu su migdomaisiais gali pavojingai sulėtinti kvėpavimą, sukelti atminties sutrikimus, neįprastą elgesį ar koordinacijos praradimą.
- Skausmą malšinantys vaistai: Net paprasti vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis, kartu su alkoholiu gali pažeisti kepenis, skrandį, sukelti vidinį kraujavimą. Stiprūs vaistai (opioidai) - dar pavojingesni, nes gali sukelti perdozavimą.
- Vaistai nuo rėmens, pykinimo ar jūros ligos: Alkoholis gali sustiprinti jų šalutinius poveikius - širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdžio pokyčius.
- Cholesterolį mažinantys vaistai: Šie preparatai kartu su alkoholiu gali pažeisti kepenis, sukelti skrandžio kraujavimą, odos paraudimą.
- Vaistai nuo prostatos padidėjimo: Alkoholis sustiprina šalutinį poveikį - svaigulį, alpimą.
- Vaistai nuo ADHD: ADHD vaistai stimuliuoja, alkoholis - slopina. Toks derinys gali sukelti perdozavimą, kepenų ir širdies pažeidimus.
- Vaistai nuo artrito: Alkoholis kartu su šiais vaistais didina opų, kraujavimo, kepenų pažeidimo riziką.
- Vaistai nuo epilepsijos ir traukulių: Alkoholis gali ne tik sustiprinti mieguistumą ar elgesio pokyčius, bet ir padidinti priepuolių riziką.
- Antibiotikai, vaistai nuo grybelinių ir parazitinių infekcijų: Šių vaistų derinys su alkoholiu gali sukelti pykinimą, veido paraudimą, širdies ritmo sutrikimus, staigų kraujospūdžio kritimą ar kepenų pažeidimus.
Kiti svarbūs atvejai, kai derinys su alkoholiu yra itin pavojingas:
- Kraujo krešėjimą mažinantis varfarinas: net nedidelis alkoholio kiekis gali sukelti vidinį kraujavimą.
- Nitroglicerinas (vartojamas krūtinės anginai): kartu su alkoholiu gali staigiai nukristi kraujospūdis, atsirasti galvos svaigimas, alpimas.
Nedelsdami kreipkitės į medikus, jei po alkoholio ir vaistų vartojimo pasireiškė: pykinimas, vėmimas, stiprus mieguistumas ar alpimas, koordinacijos praradimas, kvėpavimo sunkumai, kraujavimas, širdies ritmo sutrikimai, kepenų pažeidimo požymiai.
Lėtinės ligos ir vairavimas
Vairavimas yra atsakomybė, reikalaujanti gero fizinio ir psichinio pasirengimo. Tam, kad žmogus galėtų saugiai vairuoti, būtina gera rega, koordinacija, budrumas, psichinė pusiausvyra ir gebėjimas reaguoti į aplinką. Visi norintys gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą privalo praeiti sveikatos patikrą gydymo įstaigoje.
Gydytojas, radęs galimą pavojų saugiam vairavimui, gali:
- apriboti vairavimo teisę tam tikram laikotarpiui;
- nerekomenduoti vairuoti, jei būklė nesuderinama su saugiu dalyvavimu eisme;
- siųsti pacientą papildomam specialisto vertinimui (neurologo, psichiatro, kardiologo ar oftalmologo).
Kai kuriais atvejais lėtinės ligos netrukdo vairuoti, jei liga yra kompensuota (pvz., diabetas su kontroliuojamu gliukozės kiekiu), asmuo vartoja tinkamus vaistus ir būklė yra stabili, bei gydytojas leidžia vairuoti ir tai pažymima sveikatos pažymoje. Tačiau asmuo pats privalo stebėti savo būklę ir, jei atsiranda pablogėjimas - laikinai nevairuoti.
Jei turite diagnozuotą ligą iš šiame straipsnyje pateikto sąrašo - būtina pasitarti su gydytoju, reguliariai tikrintis sveikatą ir atsakingai elgtis kelyje. Automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, o vairuotojo atsakingumas užtikrina saugumą kelyje visiems eismo dalyviams.
tags: #vaistai #kuriu #negalima #vartoti #vairuojant