Lietuvos keliuose kasdien matome tūkstančius automobilių, tačiau šalies vairuotojų situacija yra dinamiška ir kupina iššūkių. Nuo vairuotojo pažymėjimo galiojimo niuansų iki profesinių vairuotojų trūkumo ir kintančių visuomenės įpročių, vairuotojų kiekį ir elgesį lemia daugybė veiksnių.
Vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir medicininė apžiūra
Nauja tvarka ir jos įtaka
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią, baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, nebegalioja ir vairuotojo pažymėjimas. Kitaip tariant, net jei turite galiojantį vairuotojo pažymėjimą, svarbu, kad tuo metu galiotų ir vairuotojo medicininė pažyma. Pradėjus galioti šiai tvarkai, kiekvieną dieną šimtui ar daugiau vairuotojų baigia galioti jų medicininė pažyma, o kartu yra stabdomas ir vairuotojo pažymėjimas. Tačiau kiekvieną dieną stebimas ir skaičius žmonių, kurie pasitikrina sveikatą ir taip atstato savo vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Taigi, šis skaičius yra nuolat kintantis.
„Regitros“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė pažymi, kad dalis sustabdytų vairuotojo pažymėjimų, tikėtina, jau nebebus atnaujinti, nes kai kurie asmenys nebeplanuoja grįžti į eismą. Dėl to „Regitra“ neturi tikslo pasiekti, kad visi sustabdyti vairuotojo pažymėjimai būtų atnaujinti.
„Regitros“ vaidmuo ir rekomendacijos
Nuo sausio 1 d. vairuotojai turi sekti savo medicininės pažymos galiojimą ir prieš jai pasibaigiant pasitikrinti sveikatą, jei nenori, kad jų vairuotojo pažymėjimas laikinai nustotų galioti. Norintys sužinoti, iki kada galioja jų medicininė pažyma, tai gali padaryti itin paprastai, vos kelių mygtukų pagalba dviem būdais:
- Identifikuoti save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“.
- „Regitros“ el. sistemoje suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą.
Asmenims, pasitikrinusiems sveikatą pas medikus, nieko papildomai daryti nereikia. „Regitra“ automatiškai gaus duomenis ir pratęs vairuotojo pažymėjimo galiojimą.
„Regitra“ pataria vairuotojams palikti savo kontaktus, kad jiems nereiktų nuolat rūpintis savo medicininės pažymos galiojimu. Jei esate nurodę savo kontaktus, gausite automatišką pranešimą, kad netrukus baigsis jūsų medicininės pažymos galiojimas. Klientai yra informuojami net du kartus: likus 60 ir 15 dienų iki medicininės pažymos galiojimo termino pabaigos. Taip pat asmenims, palikusiems kontaktinius duomenis, pranešimai yra siunčiami ir jau sustabdžius vairuotojo pažymėjimo galiojimą.
Nepasitikrinusių sveikatos vairuotojų statistika ir baudos
Pernai apie 65 tūkst. Lietuvos gyventojų medicininė vairuotojo sveikatos pažyma buvo nebegaliojanti. Dalis jų sveikatos pasitikrinti tiesiog pamiršo, mat jokia valstybinė institucija priminimo apie tai, kad, pavyzdžiui, važinėjama be galiojančios pažymos ir be teisių, nesiunčia. Tam būtina suteikti leidimą - pažymėti varnelę „Regitros“ puslapyje. „Regitra“ teisinasi, kad vairuotojai neatnaujina savo kontaktinių duomenų, o be pažymėtos varnelės priminimų siųsti savavališkai negali.
Anot „Regitros“ atstovės Eglės Bačionytės, jei kontaktų nesate palikę, vadinasi, važinėjate su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu. Miestuose ir regionuose susidaro įvairi situacija: daugiausiai sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų yra 30-34 metų amžiaus ir 65-79 metų amžiaus kategorijose. Geografiškai, daugiausiai nepasitikrinusių sveikatos vairuotojų yra Vilniaus ir Kauno savivaldybėse, o mažiausiai - Birštono ir Neringos savivaldybėse.
ELTA trečiadienį skelbė, kad daugiau nei 1 tūkstantis Lietuvos vairuotojų bus nubausti piniginėmis baudomis už tai, kad vairavo nepasitikrinę sveikatos nustatytu periodiškumu. Nuo 2025 m. sausio 1 iki vasario 10 d. užfiksuota 1020 pažeidimų (424 str. 1 d.) - transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, pranešė Policijos departamento Komunikacijos specialistė Jorūnė Liutkienė. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo 30 iki 50 eurų.
Kauno miesto poliklinikos Darbo medicinos centro vadovė Oksana Libeikienė atkreipia dėmesį, kad vairuotojai dažnai tiesiog pamiršta pasitikrinti, kiek galioja jų sveikatos pažyma, ir kreipiasi į medikus paskutinę minutę arba jau sustabdžius policijos pareigūnams. Laiku nepasitikrinę sveikatos vairuotojai be galiojančio vairuotojo pažymėjimo gali važinėti metų metus - jei jie nėra davę sutikimo, „Regitros“ priminimo apie tai nesulauks, o policija reidų metu vairuotojo pažymėjimus tikrina ne visada.
Vairuotojams iki 65 metų sveikatą reikia pasitikrinti kas 10 metų, nuo 65 iki 80 metų - kas 5 metus, o sulaukus 80-ies - kas 2 metus. Netrūksta ir gudraujančių vairuotojų - tų, kurie, norėdami neprarasti teisės vairuoti, savo sveikatos sutrikimus slepia. Pernai apie 19 tūkst. asmenų visoje Lietuvoje buvo nubausti už vairavimą neturint teisės vairuoti. Iš jų apie 11 tūkst. nubausti už tai, kad vairavo nepasitikrinę sveikatos nustatytu periodiškumu. Tačiau statistikoje atsispindi tik tie, kurie įkliuvo, nes blaivumo patikrinimo metu, vairuotojui įpūtus nulius, pareigūnai dokumentų kartais net neprašo.
Kauno kelių policijos viršininkas Vigintas Lukošius pasakojo apie atvejus, kai asmenys metus ar net dvejus važinėjo su negaliojančiomis teisėmis, pamiršę pasitikrinti sveikatą. Klasikinis pasiteisinimas - užmiršo, nepastebėjo, arba sako, kad niekas neperspėjo. Nors didžioji dalis vairuotojų nuoširdžiai nustemba sužinoję, kad važinėjo be galiojančių teisių, neatmetami ir piktybiniai atvejai, kai žmogus sąmoningai važinėja su negaliojančia pažyma, suprasdamas, kad sveikatos patikros nepraeis. Būtent tokie vairuotojai, pasak pareigūnų, kelia didžiausią grėsmę eismo saugumui.
Nevairuojančių gyventojų dalis ir priežastys
Bendros tendencijos
Nors didelė dalis mūsų visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, tačiau beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nevairuoja. „NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje nevairuoja 28 proc. gyventojų. Periodiškai atlikdami tyrimus matome, kad nevairuojančių žmonių dalis Lietuvoje auga. 36 proc. nevairuojančių mūsų šalies žmonių nesėda prie vairo ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo. Dažniausiai - net 51 proc. - nevairuoja ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo 55-64 metų Lietuvos gyventojai. Miestuose yra 29 proc., o kaimuose - 27 proc. nevairuojančių gyventojų. Tyrimo duomenys rodo, kad beveik penktadalis nevairuojančių žmonių turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau prie vairo nesėda.
Vairavimo baimė ir psichologiniai aspektai
Dalis žmonių - 7 proc. - turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nedrįsta arba bijo sėsti prie automobilio vairo. Tokios aplinkybės moterims dažniau susiklosto nei vyrams. Tikėtina, kad tokių asmenų paruošimas vairuoti buvo toks silpnas, kad jie pajėgė tik išlaikyti egzaminą ir neįgijo praktikos išvažiuoti į gatvę be instruktoriaus. Jei gąsdina konkreti situacija, pavyzdžiui, slydimo rizikos kontrolė, galima rasti specializuotus mokymus.
Norą vairuoti baime pakeičia ne tik patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, bet ir pasirinkimas nevairuoti gavus vairuotojo pažymėjimą. Yra nemažai žmonių, kurie išlaiko vairavimo egzaminus, tačiau taip ir nesėda prie vairo. Vairuoti vėl norinčiam žmogui svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios besimokančiam vairuotojui gerai sekasi. Susitikimų metu, moderuojant specialistui, žmonės dalinasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės nariams palaikymu ir padrąsinimu. Kartais efektyvios ir asmeninės koučingo sesijos. Darbas tokiose grupėse yra labai efektyvus, nes dažniausiai į jas susirenka žmonės, kurie artimoje aplinkoje nesuranda pritarimo ir palaikymo. Tai yra įveikiama vairavimo baimė.
Moterų ir vyrų vairavimo įpročiai
Statistika ir pokyčiai
Prieš daugiau nei dešimtmetį moterys sudarė tik 38 proc. visų vairuotojų. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenimis, 2024 m. Lietuvoje vairavo 75 proc. vyrų ir 68 proc. moterų. Ketvirtadalis (25 proc.) vyrų ir trečdalis (32 proc.) moterų pasisakė nevairuojantys automobilio. Tyrimas, atliktas 2024 m. birželio mėn., apklausiant 1600 Lietuvos 16-64 metų respondentų, parodė, kad skirtumų tarp vyrų ir moterų požiūrio į vairavimą beveik nėra. Pavyzdžiui, ketinantys išmokti vairuoti ir įgyti vairuotojo pažymėjimą pasakė po lygiai - ketvirtadalį - vyrų ir moterų.
Požiūrio skirtumai ir mitai
Paklausus turinčių vairuotojo pažymėjimą, kas trukdo pradėti vairuoti, baimę įvardijo 9 proc. moterų ir 6 proc. vyrų. Po 18 proc. apklausos dalyvių vyrų ir moterų sakė nevairuojantys, nes neturi nuosavo automobilio. Pasak „Gjensidige“ žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, gerėjanti vairavimo kultūra, didėjantis vairuotojų solidarumas ir supratingumas kelyje suteikia drąsos sėsti prie vairo. Ji pataria nepatyrusiems vairuotojams įgyti drąsos ir pasitikėjimo praktika, ramybe ir kruopščiai apgalvotu maršrutu prieš išvykstant, kad išvengtų nedidelių eismo įvykių.
Vairavimo mokyklos „Mobilūs žmonės“ vadovė Edita Vasaitienė, vadinama vairuojančių moterų ambasadore, pabrėžia, kad gebėjimas gerai vairuoti priklauso ne nuo lyties, o nuo asmeninių savybių, gebėjimo susikoncentruoti, koordinacijos ir pan. Remdamasi savo ilgamete patirtimi, ji teigia, kad anksčiau vyravusi nuomonė apie moteris vairuotojas yra gerokai nutolusi nuo šiandienos realybės. Vairavimo mokytoja pastebi, kad vyresnio amžiaus moterys, kurias ji moko, yra gerokai atsakingesnės, atkaklesnės ir kryptingesnės už devyniolikmetes, todėl išmoksta vairuoti gerokai greičiau. E. Vasaitienės nuomone, moterys yra atsargesnės, galbūt ne taip įmantriai manevruoja ir neieško sudėtingesnių iššūkių, tačiau dėl to vairuoja nei blogiau, nei geriau negu vyrai. Šiuo metu vairavime apskritai neliko nei lyties, nei metų skirtumų.
Vis dėlto, vairavimo mokytoja atkreipia dėmesį, kad dalis vairuojančių moterų pačios save nuvertina kaip vairuotojas, prisiklijuodamos ant automobilio lipduką su aukštakulniu bateliu. Tai, anot jos, tarsi išankstinis prisipažinimas apie prastą vairavimą dėl lyties, kas skatina neigiamą požiūrį į vairuojančias moteris. E. Vasaitienė ragina nesiskaidinti kelyje. Ji pasidžiaugė, kad ateinanti mokytis vairuoti jaunų moterų karta nebeturi išankstinių nuostatų, kad joms prasčiau seksis vairuoti nei vyrams - merginos drąsiai sėda prie vairo ir rieda į gatves.
Profesionalūs vairuotojai: trūkumas ir iššūkiai
Sunkvežimių vairuotojų skaičius ir paklausa
Šių metų rugsėjo mėnesį fiksuotas istoriškai didžiausias sunkvežimių vairuotojų, kurie yra apdrausti socialiniu draudimu, skaičius. „Sodros“ duomenimis, šios profesijos darbuotojų buvo 80,1 tūkst. - tiek šiuo metu apdraustųjų tolimųjų reisų vairuotojų dirba mūsų šalyje. Tai didžiausia profesinė grupė Lietuvoje, aplenkusi net tokias grupes, kaip parduotuvių pardavėjus, reklamos ir rinkodaros specialistus ar biurų, viešbučių ir kitų įstaigų darbuotojus. Augimas fiksuotas nepaisant rugpjūtį pasibaigusios tarptautinio transporto vairuotojams skirtos kvotos, dėl ko trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas tapo lėtesnis ir sudėtingesnis.
Nepaisant to, iš pirmo žvilgsnio klestinčio sektoriaus vaizdas yra apgaulingas. Lietuvoje trūksta mažiausiai 10 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, o jų paieškos vis dažniau veda į trečiąsias šalis. Lietuvos vežėjų verslas dažnai įvardijamas kaip gyvybiškai svarbus visos šalies ekonomikai. Pasak Inetos Stravinskaitės, „Linavos“ komunikacijos specialistės, vairuotojų trūkumas jaučiamas nuolat ir bėgant metams problema tik gilėja. Konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos tampa tokia įtempta, kad kai kurios įmonės pradeda tiesiog perpirkinėti darbuotojus iš kitų įmonių. Tai yra viena opiausių problemų, su kuria susiduria visas Lietuvos transporto sektorius, ypač tarptautinių pervežimų srityje. „Linavos“ atstovė neslepia, kad vairuotojų trūkumo problema nėra būdinga tik Lietuvai - dėl jos kenčia visa Europa. Tarptautinės vežėjų organizacijos IRU duomenimis, pasaulyje šiuo metu trūksta apie 3,6 milijono profesionalių vairuotojų, o vien Europoje - daugiau nei 426 tūkstančių. Tai globali krizė, neaplenkusi nė vienos šalies.
„Dubai Road Express“ filmas – visas filmas HD raiška
Vairuotojų trūkumo priežastys ir atlyginimas
Šiam sektoriui būdinga išskirtinė specifika visiškai nepatraukli jaunimui. Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojai atlygį už savo darbą gauna šiek tiek kitokia forma negu daugelis kitų sričių darbuotojų. Vairuotojų atlygis skaičiuojamas taikant valstybės nustatytą koeficientą, kuris šiuo metu siekia 1,65, padaugintą iš minimaliosios mėnesinės algos. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovės I. Stravinskaitės teigimu, tai reiškia, kad minimali vairuotojo alga šiandien siekia 1 712 eurų ir automatiškai didėja, kai didinama šalies minimali mėnesinė alga. Pasak jos, tokios praktikos, kai taikomas specialus koeficientas, kitose šalyse nėra. „Lietuvoje susiformavo situacija, kai viena ūkio šaka - transportas - veikia pagal diskriminacines sąlygas“, - pažymi pašnekovė.
Vis dėlto, „Sodros“ duomenimis, vidutinės darbo pajamos per tą patį laikotarpį augo nuosekliai. 2022 m. krovininių automobilių vairuotojai vidutiniškai uždirbdavo apie 909 eurus per mėnesį, o 2023 m. - apie 1025 eurus. Tačiau Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovai sako, kad kai kurios įmonės jau daugelį metų taiko kurioziškas „objektyvias“ priežastis, leidžiančias mokėti mažiau. Profesinė sąjunga pabrėžia, kad tai žino ir toleruoja ne tik darbdaviai, bet ir darbo ginčų komisijos, teismai bei kitos institucijos. Kadangi dienpinigiai dažnai sudaro net pusę vairuotojo atlyginimo, nuo jų nemokami mokesčiai, vairuotojai netenka dalies pensijų ir kitų socialinių garantijų, o tai vadinama „apvogtu socialiniu gyvenimu“. Dar viena paplitusi Lietuvos transporto sektoriaus praktika - visų galimų išlaidų ir žalų perkėlimas ant darbuotojų pečių.
Ministerija patvirtina, kad pagrindinės problemos slypi ne tik atlyginimuose. Vairuotojai, ypač tarptautinių reisų srityje, vis dažniau renkasi darbdavį atsižvelgdami į siūlomas darbo sąlygas ir socialines garantijas. Tolimųjų reisų vairuotojų profesija tampa vis mažiau patraukli ne tik dėl fizinio krūvio ar ilgų komandiruočių, bet ir dėl augančio darbuotojų nepasitenkinimo. 2024 metais ministerija išnagrinėjo 226 skundus ar pranešimus dėl viešo intereso - net 57 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų 31 proc. skundų pasitvirtino arba pasitvirtino iš dalies. Darbo ginčų komisijos taip pat sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų. 2024 m. per vienuolika mėnesių buvo nagrinėjama net 1 811 su kelių transporto sektoriumi susijusių ginčų - beveik dvigubai daugiau nei per visus 2023-uosius.
Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ir problemos
Ieškodamos sprendimų dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, Lietuvos transporto įmonės jau kurį laiką atsigręžia į trečiąsias šalis. Pasak I. Stravinskaitės, Lietuvos įmonės jau senokai kviečiasi vairuotojus iš trečiųjų šalių ir juos apmoko, nes Vakarų Europoje labai mažai žmonių moka ar gali dirbti šį darbą. Tačiau Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga tvirtina, kad realybė - visai kitokia. Pasak jų, į Lietuvą atvykę migrantai dažnai jau būna įsiskolinę, sumokėję nuo 2,5 iki 5 tūkst. JAV dolerių už įsidarbinimo galimybę. Jie puikiai žino, kad jei pradės reikalauti, jog būtų laikomasi įstatymų, iškart sulauks grasinimų ne tik dėl atleidimo, bet ir dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo. Vienas dažniausių darbdavių naudojamų metodų - visus nurodymus teikti telefonu, kad neliktų rašytinių įrodymų. Taip pat plačiai paplitusi praktika versti darbuotojus pasirašyti dokumentus nesuprantama kalba. Kol visi formalumai nesutvarkyti, apie atlyginimą, anot jų, galima tik svajoti.
Lietuvos profesinės sąjungos teigimu, vienas iš skaudžiausių reiškinių Lietuvos transporto sektoriuje - priverstinis darbas. Tam naudojami įvairūs būdai - darbuotojams draudžiama fiksuoti visą darbo laiką, ypač krovinio pakrovimo, iškrovimo ar degalų pylimo metu. Net elementarūs logistikos procesai tampa darbininko sąskaita organizuojama rutina. „Analizuojant vairuotojų kortelių duomenis, susidaro vaizdas, kad sunkvežimis pats pasikrauna ir išsikrauna“, - teigia profsąjunga.
Augant užsienio darbuotojų srautui, problemos persikelia ir į migracijos sritį. 2024 m. patikrinimų metu buvo nustatyti 551 atvejai, kai užsieniečiai dirbo nesilaikant nustatytos įdarbinimo tvarkos. Lyginant su 2023 m., tokių atvejų skaičius išaugo 75 proc. (arba iki 315). Ministerija patvirtina, kad užsieniečių įdarbinimui taikoma kvotų sistema, o leidimų išdavimo procesą administruoja Migracijos departamentas. 2025 m. kvota sieks 24 830 asmenų. Vis dėlto vertinimo mechanizmai išlieka paviršutiniški, nes pateikiama tik darbdavio informacija apie užsieniečio patirtį ar kvalifikaciją.
Korupcijos rizikos ir kontrolė
Lietuvos transporto sektoriuje per pastaruosius metus fiksuoti pavieniai neskaidrios veiklos atvejų, tačiau sisteminė korupcija, susijusi su vilkikų vairuotojų mokymu ar įdarbinimu, kol kas nėra identifikuota. Vis dėlto, 2020 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko išsamų korupcijos rizikos tyrimą Užimtumo tarnyboje ir Valstybinėje darbo inspekcijoje. Buvo vertinama, kaip išduodami leidimai dirbti, kaip priimami sprendimai dėl jų galiojimo pratęsimo, atsisakymo ar panaikinimo. STT nustatė, kad teisės aktų neapibrėžtumas ir dažni jų pokyčiai sudaro terpę skirtingoms interpretacijoms - tai ypač aktualu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius.
Dar viena STT išskirta rizika - kontrolės procedūrų stoka. Inspektoriai, turintys teisę atlikti neplaninius patikrinimus, kai kuriais atvejais gali iš anksto informuoti tikrinamus subjektus. Be to, analizė atskleidė, kad sprendimai dėl leidimų dirbti atšaukimo ar pratęsimo gali būti vilkinami, o tai savaime gali būti išnaudojama manipuliacijoms. Atlikusi tyrimą, STT pateikė kelias esmines rekomendacijas, kad sprendimų priėmimo tvarka turi būti aiškiau reglamentuota, jog pareigūnai negalėtų jos taikyti savo nuožiūra. Papildomai 2023 m. STT atliko korupcijos rizikos analizę VĮ „Regitra“, daugiausia dėmesio skirdama B kategorijos vairuotojų egzaminavimui ir pažymėjimų išdavimui. Vis dėlto pavienių pažeidimų transporto srityje netrūko. 2022-2024 m. laikotarpiu STT pradėjo 10 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimų įsigijimo, iš jų 5 atvejai jau perduoti teismui. Kalbant apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą Lietuvos transporto sektoriuje, STT šiuo metu neturi duomenų, kurie patvirtintų aiškias korupcijos tendencijas ar sisteminius neskaidrumus.
Valstybės ir ES parama vairuotojų rengimui
Lietuva kasmet parengia šimtus tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau transporto sektoriuje trūksta tūkstančių. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis buvo parengta per 8 tūkst. C ir CE kategorijų vairuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, 81 proc. parengtų asmenų buvo įdarbinti vairuotojais. 2020-2024 m. laikotarpiu vilkikų vairuotojų mokymui pagal profesinio mokymo ir neformalaus suaugusiųjų švietimo programas buvo skirta daugiau kaip 11 mln. eurų valstybės ir ES paramos lėšų. Užimtumo tarnyba teigia, kad šios investicijos atsiperka, ir naujų priemonių ar iniciatyvų šiuo metu neplanuoja, nes esamos veikia efektyviai.
Dar vienas iššūkis - teisės vairuoti įgijimo procesas. Baigus profesinio mokymo kursus, būtina išsilaikyti egzaminus „Regitroje“, o tai, anot tarnybos, gali užtrukti net iki metų. Egzaminai dažnai laikomi ne vieną kartą, o kiekvienam bandymui tenka laukti eilėje. Kalbant apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, Užimtumo tarnyba pažymi, kad 2023 m. buvo taikomas sprendimo dėl darbo rinkos poreikių mechanizmas. Tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. šis mechanizmas iš esmės keitėsi - Užimtumo tarnyba nebeišduoda sprendimų dėl darbo rinkos poreikių, o nuo 2025 m. šios funkcijos atiteks Migracijos departamentui.
Ginčai ir diskusijos sektoriuje
Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais išgyvena paradoksą. Vadovaujantis „Sodros“ duomenimis, 2024 metais transporto sektoriuje pirmą kartą per pastaruosius metus buvo atleista daugiau darbuotojų nei priimta. 2022-aisiais į darbą buvo priimta beveik 39 tūkst. vairuotojų, atleista - kiek daugiau nei 24 tūkst. 2023 metais įdarbintų darbuotojų skaičius viršijo 48 tūkst., o atleista beveik 30 tūkst. Tačiau jau 2024 m. statistika pasisuko kita kryptimi: darbo sutartis nutraukė daugiau nei 36 tūkst. vairuotojų.
Pasak profesinės sąjungos atstovų, šiandieninę vairuotojų trūkumo krizę Lietuvoje lemia ne tik objektyvios priežastys, tokios kaip senėjantis darbo jėgos amžius ar globali paklausa. Didžiausiu iššūkiu profesinė sąjunga įvardija vadinamuosius „pašto dėžučių“ verslus - fiktyvias logistikos įmones, kurios formaliai registruotos Lietuvoje, tačiau realiai vykdo pervežimus užsienyje ir ten pernuomoja vairuotojus kitoms įmonėms. „Darbdaviai, pasitelkę lobistus, suformavo sistemą, kurioje kontrolė pakeista konsultavimu. Kadangi 98 proc. pervežimų vykdoma Vakarų Europoje, kur vairuotojų atlyginimai siekia nuo 3 000 iki 4 500 eurų „į rankas“, lietuviškas modelis, pagrįstas baziniu atlyginimu ir dienpinigiais, atrodo paradoksalus“, - teigia profsąjunga.
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga taip pat atkreipia dėmesį į augančią šešėlinę konkurenciją Europos Sąjungos rinkose. Vienas iš pavyzdžių - Prancūzijos institucijų sprendimas 2024 metais uždrausti dviem Lietuvos įmonėms - UAB „Petva“ ir UAB „Saudingos transportas“ - vykdyti kabotažo pervežimus šios šalies teritorijoje. Remiantis Europos Sąjungos reglamentu, vairuotojui, vykdančiam vidinį pervežimą užsienio šalyje, atlyginimas turi būti skaičiuojamas pagal toje valstybėje galiojantį minimalų valandinį tarifą. Prancūzijoje jis siekia apie 11 eurų už dienos darbo valandą, kai tuo metu Lietuvoje - tik apie 9 eurus.
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas kritiškai vertina Lietuvos vežėjų sąjungos išsakytus teiginius apie galimą darbdavių spaudimą migrantams ar socialinių garantijų pažeidimus. E. Mikėnas nurodo, jog „Linava“ apie praktiką, kai migrantai iš trečiųjų šalių moka tūkstantines sumas už galimybę įsidarbinti, duomenų neturi. Priešingai, asociacijos teigimu, dažnai būtent darbdaviai moka įdarbinimo agentūroms už surastą darbuotoją, todėl tokie kaltinimai „atrodo absurdiški“. Jis taip pat pakomentavo atvejus, kai darbuotojai įdarbinimo pradžioje verčiami imti „atostogas savo sąskaita“, teigdamas, kad tai - kompleksiška situacija, kurioje dalis atsakomybės tenka ir viešajam sektoriui dėl ilgų dokumentų tvarkymo procesų ir leidimų išdavimo. E. Mikėnas atmeta profesinių sąjungų kritiką dėl per didelės dienpinigių dalies vairuotojų pajamose, teigdamas, kad alga vairuotojams Lietuvoje jau dabar mokama pagal aiškiai reglamentuotą modelį: privaloma mokėti ne tik minimalią mėnesinę algą, bet ir taikyti 1,65 koeficientą, papildomus tarifus už naktinį darbą, šventes, viršvalandžius, ir socialinės garantijos yra užtikrinamos.
E. Mikėnas taip pat sureagavo į teiginius, kad kai kurios įmonės perkelia ant darbuotojų kelių mokesčius ar sunkvežimio plovimo kaštus, tvirtindamas, kad tai - „išgalvotos istorijos“. Jo vertinimu, jei vairuotojas viršijo greitį - jis privalo mokėti baudą, bet visa kita, kas priklauso įmonei - nuo kelių mokesčių iki priežiūros - turi būti padengiama darbdavio. Jis kritikuoja viešojoje erdvėje formuojamą vienpusišką ir kritišką naratyvą, klausdamas, kodėl beveik nerašoma apie sėkmingas įmones, darbo vietas, šimtus milijonų sumokėtų mokesčių ir indėlį į BVP. Lietuvos transporto įmonės, ypač vykdančios tarptautinius pervežimus, veikia pagal griežtas taisykles - nuo ES reglamentų iki partnerių kokybės standartų. Visos jos privalo būti skaidrios, nes kitaip negalėtų išsilaikyti rinkoje.
tags: #vairuotoju #kiekis #lietuvoje