Profesionalaus vairuotojo darbas yra susijęs su didele atsakomybe ir griežtu teisiniu reglamentavimu. Siekiant užtikrinti saugumą keliuose, darbuotojų gerovę ir teisėtas darbo sąlygas, darbo sutartyje ir susijusiuose teisės aktuose yra numatytos specifinės pareigos ir reikalavimai. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius dokumentus, atsakomybes, darbo ir poilsio laiko nuostatas bei apmokėjimo ypatumus, kurie yra neatsiejama vairuotojo darbo dalis.
Esminiai reikalavimai ir dokumentai profesionaliam vairuotojui
Norint dirbti profesionaliu vairuotoju, ypač tarptautiniuose maršrutuose, būtina turėti ne tik tinkamas kvalifikacijas, bet ir visus reikalingus dokumentus, kurie patvirtina gebėjimą saugiai ir legaliai vykdyti savo pareigas.
Vairuotojo pažymėjimas ir profesinės kompetencijos patvirtinimas
- Norėdami dirbti profesionaliu vairuotoju, turite turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą: C - sunkvežimių vairuotojams (svoris virš 3,5 tonos), CE - sunkvežimių junginiams (sunkvežimis su priekaba), D - autobusų vairuotojams.
- Jei dirbama Europos Sąjungoje ir esate ES pilietis, jūsų vairuotojo pažymėjimas galios. Jei ketinate dirbti vairuotoju į ES nepriklausančias šalis, jums gali tekti gauti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
- Kiekvienas profesionalus vairuotojas privalo turėti profesinės kompetencijos pažymėjimą (vairuotojo pažymėjime įrašytas kaip 95 kodas), patvirtinantį, kad jis baigė krovinių ar keleivių vežimo mokymus. Šis sertifikatas reikalingas ES ir patvirtina, kad vairuotojas yra tinkamai apmokytas vairuoti samdomai arba už atlygį. Dirbant ne Europos Sąjungos šalyse, taisyklės gali skirtis, todėl verta pasidomėti vietiniais reikalavimais.
- Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
- Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo metu, būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę.
Vairuotojo ir tachografo kortelės
Jei dirbate transporto priemonės su skaitmeniniu tachografu vairuotoju, būtina turėti vairuotojo kortelę. Tai dokumentas, identifikuojantis vairuotoją ir leidžiantis fiksuoti darbo laiko, pertraukų ir poilsio duomenis. Ši kortelė galioja visoje Europos Sąjungoje.
Vairuotojai, vykdantys kelių transportą šalyse, kuriose galioja tachografų sistema, turi turėti asmeninę skaitmeninio tachografo vairuotojo kortelę, kuri naudojama vairavimo veiklai registruoti. Šią kortelę išduoda atitinkamos institucijos šalyje, kurioje ketinate dirbti.
Kiti svarbūs dokumentai
Be specifinių vairuotojo pažymėjimų ir kortelių, profesionaliam vairuotojui gali prireikti ir kitų dokumentų, ypač dirbant tarptautinėje aplinkoje:
- Pasas arba asmens tapatybės kortelė: Pasas yra pagrindinis dokumentas. Jei dirbama ES šalyse, galima vykti dirbti ir su asmens tapatybės kortele, tačiau pasas yra būtinas keliaujant už ES šalių ribų. Svarbu užtikrinti, kad dokumentai galiotų bent kelis mėnesius nuo planuojamos išvykimo datos.
- Darbo viza (jei taikoma): Viza yra vienas iš svarbiausių dokumentų, jei vykstate dirbti už Europos Sąjungos ribų. Darbo viza išduodama pagal darbo pasiūlymą iš užsienio darbdavio ir procesas gali užtrukti.
- Leidimas dirbti (jei taikoma): Kai kuriose šalyse (pvz., Šveicarijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Serbijoje), be darbo vizos, reikia ir leidimo dirbti. Šį dokumentą išduoda šalies administracinė institucija. ES šalių piliečiams leidimo dirbti paprastai nereikia ES valstybėse narėse.
- Oficialus dokumentų vertimas: Kai kuriems dokumentams gali reikėti oficialaus vertimo šalies, kurioje ketinate dirbti, kalba (pvz., diplomams, pažymėjimams, kursų sertifikatams).
- Pažyma apie neteisėtumą/neteistumą: Daugelyje šalių darbdaviai gali reikalauti neteistumo pažymėjimo, ypač dirbant su atsakomybe už kitus žmones.
- Tarptautinis sveikatos sertifikatas ir sveikatos draudimas: Prieš pradedant dirbti profesionaliu vairuotoju, dažnai reikia atlikti medicininę apžiūrą ir psichologinius testus. Taip pat būtina turėti sveikatos draudimą, kuris apimtų visą buvimo užsienyje laikotarpį.
- Darbo sutartis: Norint užtikrinti teisėtas darbo sąlygas, labai svarbu turėti darbo sutartį, kurioje aiškiai apibrėžtos įdarbinimo sąlygos, pareigos, darbo valandos, atlygis, nutraukimo sąlygos ir papildomi privalumai. Svarbu atidžiai perskaityti sutartį ir kreiptis pagalbos, jei kyla klausimų.
- Transporto dokumentai (ADR, CPC): Priklausomai nuo vežimo tipo, gali prireikti papildomų leidimų. ADR sertifikatas reikalingas vežant pavojingus krovinius. CPC (profesinės kompetencijos pažymėjimas) reikalingas kai kuriose ES šalyse vežėjams ir vairuotojams, užsiimantiems tarptautiniu krovinių pervežimu.
- Tarptautinis transporto priemonės registracijos liudijimas: Jei dirbate savarankiškai arba naudojate savo transporto priemonę, turėsite su savimi turėti atitinkamus transporto priemonės registracijos dokumentus ir galiojantį trečiosios šalies draudimą.
Vairuotojo pareigos ir atsakomybės
Vairuotojo pareigos apima ne tik transporto priemonės valdymą, bet ir daugybę kitų aspektų, susijusių su saugumu, dokumentų tvarkymu ir teisinių normų laikymusi.
Privaloma informacija apie papildomą darbą (nuo 2026 m.)
Nuo 2026 m. CE kategorijos vairuotojams įsigalios aiškesnė ir griežtesnė taisyklė: jeigu vairuotojas dirba pas daugiau negu vieną darbdavį, jis privalo raštu pateikti informaciją apie kitų darbdavių darbo laiką. Ši pareiga tampriai susijusi su suminės darbo laiko apskaitos (SDA) ir maksimalių darbo laiko ribų laikymusi.
Ši taisyklė įvesta siekiant išvengti ES darbo ir poilsio laiko reikalavimų pažeidimų, kurie dažnai pasitaiko, kai vairuotojai dirba pas kelis darbdavius, o kiekvienas darbdavys nemato viso vairuotojo darbo grafiko. Vairuotojas turi raštu informuoti darbdavį (el. laišku, prašymu, standartine įmonės forma, darbo sutarties priedu), nurodydamas, kurioje įmonėje dar dirbama, kokiu grafiku, kokį darbo laiką planuojama dirbti ir kiek valandų dirbta per savaitę/mėnesį.
Darbdavys privalo šį darbo laiką įtraukti į bendrą apskaitą ir užtikrinti, kad bendrai nebus viršytas 60 valandų per savaitę limitas ir 48 valandų vidurkis per 4 mėnesius. Tai reiškia, kad darbdavys turi matyti visą vairuotojo darbo balansą, ne tik savo įmonėje.
- Situacija A: Vairuotojas dirba dviejose įmonėse - įmonėje A 45 val. per savaitę ir įmonėje B 20 val. per savaitę. Bendras krūvis - 65 val. Tai yra pažeidimas, nes viršyta 60 val. per savaitę. Rezultatas: abi įmonės bus atsakingos.
- Situacija B: Vairuotojas dirba tik savaitgaliais papildomai - įmonėje A 50 val. per savaitę, įmonėje B (savaitgalis) 8 val. Bendras krūvis - 58 val. per savaitę. Viskas teisėta, tačiau per 4 mėnesius vidurkis turi likti ≤ 48 val.
- Situacija C: Vairuotojas nutyli apie kitą darbą. Tai gali sukelti rimtų teisinių pasekmių.
Bendrosios vairuotojo pareigos ir draudimai
Vairuotojo pareigos yra susijusios su kelių eismo saugumu ir transporto priemonės technine būkle:
- Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
- Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.
- Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.
- Savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme privalo atlikti asmenys, kurie bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžių automobilių valdymą.
Krovinio saugumas ir vairuotojo atsakomybė
Vairuotojui patikima atsakomybė ne tik už transporto priemonę, bet ir už gabenamą krovinį:
- Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes). Vairuotojai apmokomi dirbti, instruktuojami prieš išvykstant į reisus, tačiau vis tiek pasitaiko situacijų, kai padaroma žala įmonės turtui. Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį už jam patikėtos transporto priemonės sugadinimą.
- Nepaisant kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą. Tai pabrėžia vairuotojo pareigą užtikrinti transporto priemonės ir krovinio saugumą ir teisėtumą.
- Vairuotojas-ekspeditorius yra atsakingas už prekių pristatymą, nuvežimą, atvežimą, pasirašo sąskaitas, važtaraščius ir kitus susijusius dokumentus.
Darbo ir poilsio laiko reglamentavimas
Siekiant apsaugoti vairuotojų sveikatą ir saugumą bei užtikrinti kelių eismo saugumą, vairuotojų darbo ir poilsio laikas yra griežtai reglamentuojamas Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais.
Teisinis reguliavimas ir principai
Krovinių gabenimo pramonėje numatytas privalomas vairuotojo darbo ir poilsio laikas, o sunkvežimių gabenimo įmonėms privalu vesti vairuotojų darbo valandų apskaitą, kad užtikrintų šių taisyklių laikymąsi, nes už jų nepaisymą gali būti skiriamos didelės baudos. Tinkamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas užtikrinamas naudojant tachografus, kurie reguliariai registruoja vairavimo laiką, poilsio laikotarpius ir kitus svarbius duomenis.
Vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko režimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“ ir AETR susitarimas, taip pat Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 (toliau - Ypatumai). Šie Ypatumai parengti įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2002-03-11 direktyvą 2002/15/EB „Dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąją kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo“.
Reglamentas taikomas vežimui keliais vien tik Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių (t. y. Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino).
Vairavimo ir poilsio laiko normos
Vairuotojams taikomos šios pagrindinės normos:
- Turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės kasdienio poilsio laikotarpis.
- Neturi būti viršytas 56 valandų vairavimo valandų per savaitę arba 90 valandų per dviejų savaičių laikotarpį limitas.
- Turi būti suteiktas 45 valandų nepertraukiamas poilsio laikas per savaitę, kuris gali būti sutrumpintas iki 24 valandų kas antrą savaitę.
- Atskiromis savaitėmis vairuotojai gali dirbti iki 60 valandų (Ypatumų 11.1 p.), tačiau savaitės darbo laiko vidurkis per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 valandų.
- Savaitė yra laikoma laikotarpis nuo pirmadienio 00:00 val. iki sekmadienio 24:00 val. (Ypatumų 10 p.).
Naktinis darbas
Direktyvoje nakties laiko sąvoka apibrėžta kaip nacionalinės teisės aktais apibrėžiamas mažiausiai keturių valandų laikas periode nuo 00:00 iki 07:00 val. Naktinis darbas - tai bet koks darbas nakties metu.
Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad, kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas neviršytų dešimties valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Kompensacija už naktinį darbą skiriama pagal nacionalinės teisės aktuose numatytas priemones.
Darbo apmokėjimo už naktinį darbą principas negali skirtis priklausomai nuo to, ar vežimui taikomas Reglamentas su Ypatumais, ar ne. Visiems vairuotojams taikomas vienodas darbo apmokėjimo už naktinį darbą principas, t. y. Darbo kodekso (DK) 193 str. nustatyta tvarka apmokamas darbas (faktinis darbo laikas) nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Nakties laikas, minimas Ypatumų 10 p. - nuo 00 val. iki 7 val. - taikomas tik Ypatumų 11.4 p., kuris nusako, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį.
Darbo laiko apskaita ir suminis darbo laikas
Mobilių darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Žiniaraščiai po paskutinio įrašo saugomi 10 metų, o darbdaviai yra atsakingi už šių žiniaraščių pildymą. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai, atskirai išskiriant naktį dirbtą laiką ir viršvalandžius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio žymėjimai skirti tik darbo užmokesčio skaičiavimui ir darbo laiko balansui atlikti pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui.
Mobiliems darbuotojams, dirbantiems pagal Reglamentą ir Ypatumus, iš esmės taikomas suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas. Šių darbuotojų viršvalandžiai nustatomi ir apmokami pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, laikantis nuostatos, kad normali darbo savaitės trukmė yra 40 val. (DK 144 str. 1 d.). Darbo laikas virš nustatyto apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus laikomas viršvalandiniu ir apmokamas DK 193 str. nustatyta tvarka. Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis nustatomas darbdavio įsakymu (lokaliniu dokumentu) ir gali būti iki 4 mėnesių, o kolektyvinėje sutartyje - iki 6 mėnesių.
Taikant Reglamentą ir Ypatumus, jokie nukrypimai nuo leidžiamos maksimalios kasdieninės ar savaitinės darbo laiko trukmės neleidžiami. Vairuotojams, patenkantiems į Reglamento reglamentavimo sritį, netaikoma DK 152 str. nuostata dėl viršvalandinio darbo maksimalios trukmės per metus (t. y. 120 (180) val.), kas reiškia, kad per metus vairuotojai gali dirbti maksimaliai apie 416 val. (52 savaitės * 8 val.) viršvalandžių.
Darbo apmokėjimo ypatumai ir komandiruotės
Darbo sutartyje nustatomos ne tik vairuotojo pareigos, bet ir atlygio už jas sąlygos, įskaitant apmokėjimą už naktinį darbą, viršvalandžius bei dienpinigius komandiruočių metu.
Darbo užmokestis ir priedai
Vairuotojams iš esmės nustatoma laikinė darbo apmokėjimo sistema, taikant mėnesinę tarifinę algą ar valandinį tarifinį atlygį. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai bei kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse.
Be to, vairuotojams mokamas padidintas darbo užmokestis už darbą nakties laiku, už viršvalandžius (DK 193 str.), už darbą švenčių dieną (DK 194 str. 2 d.), o kai sudaromas darbo grafikas - ir kompensuojamas darbas poilsio dienomis (DK 194 str. 1 d.).
Ypatumai neleidžia vairuotojams taikyti ne visą darbo laiką. Kai vairuotojui nustatytas valandinis tarifinis atlygis, būtina paisyti apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus - jeigu vairuotojas neišdirba valandų, nesant neatvykimų į darbą, pagal nustatytą normą, jam sumokama už visą apskaitinio laikotarpio normalų valandų skaičių (DK 149 str. 2 d.).
Komandiruotės ir dienpinigiai
Darbdaviai gali pasirinkti, ar vairuotojų išvykas forminti tarnybine komandiruote, taikant LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimą Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, ar taikyti Vyriausybės 2003-01-28 nutarimą Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Išvykas forminant tarnybine komandiruote, vairuotojams dienpinigiai paskaičiuojami pagal Finansų ministro patvirtintas normas. Mažesni dienpinigiai gali būti mokami LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 6 p. nustatytais atvejais, pavyzdžiui, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, - darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų nuo Finansų ministro įsakymu patvirtintos dienpinigių sumos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Dėl to darbdavio priimtas įsakymas, kuriuo nustatomos mažesnės dienpinigių normos, negali būti laikomas darbo sutarties pakeitimu, o darbuotojo parašas tokiame įsakyme negali būti prilyginamas pasirašymui rašytiniame darbo sutarties tekste.
Dienpinigiai paskaičiuojami už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas. Jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, finansų ministro nustatytos normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena.
LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 5 p. nustatyta, kad jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas - ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas.
Išskaitos iš darbo užmokesčio
Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais (DK 224 str. 1 d.). Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu, siekiant grąžinti avansą (įskaitant jį į darbo užmokestį), grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų, padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, duotą tarnybinės komandiruotės atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus, ar atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.
Darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu, iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvišimties procentų. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Darbdavio rašytiniu nurodymu iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti išieškoma daugiau kaip darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, nepažeidžiant DK 225 str. nustatytų maksimalių išskaitų dydžių.
Tačiau pagal darbuotojo raštišką prašymą iš jo darbo užmokesčio gali būti išieškoma žala, didesnė kaip jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, taip pat taikant didesnius išskaitų dydžius, negu nustatyti DK 225 str. (DK 258 str. 1 d.). Dėl žalos, viršijančios darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, jei per vieną mėnesį nebuvo išleistas rašytinis nurodymas dėl išskaitos arba žala neišieškota dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, žala gali būti išieškoma teismine tvarka, taikant trijų metų ieškinio senaties terminą.
Taigi, nesant darbuotojo atitinkamo raštiško prašymo, negrąžintas komandiruotės avansas gali būti atskaitomas iš darbo užmokesčio, nepažeidžiant DK 225 str. nustatytų ribojimų.
tags: #vairuotojo #pareigos #darbo #sutartyje